BENDROJO TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2010 m. gruodžio 17 d.(*)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimas – Prašymas sustabdyti vykdymą“
Byloje T‑507/10 R
Viktor Uspaskich, gyvenantis Kėdainiuose (Lietuva), atstovaujamas advokato V. Sviderskio,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą N. Lorenz, A. Pospíšilová Padowska ir L. Mašalaitės,
atsakovą,
dėl prašymo sustabdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl ieškovo imuniteto atšaukimo vykdymą,
BENDROJO TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Teisinis pagrindas
1 Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų III skyriuje (OL, C 83, 2010, p. 266) (toliau – Protokolas) nustatyta:
„Europos Parlamento nariai
8 straipsnis
Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.
9 straipsnis
Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:
a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
b) visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.“
2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnyje „Imuniteto atšaukimas“ numatyta:
„1. Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti vientisa demokratiška teisės aktų leidybos asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą einant savo pareigas.
2. Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenariniame posėdyje ir perduodamas atsakingam komitetui.
3. Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenariniame posėdyje ir perduodamas atsakingam komitetui.
<...>“
3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje „Su imunitetu susijusios procedūros“ įtvirtinta:
„1. Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas <...>.
2. Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti imunitetą ir privilegijas.
3. Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius <...>
7. Komitetas <...> jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.
8. Komiteto pranešimas įtraukiamas į pirmo posėdžio po jo pateikimo darbotvarkės pradžią <...>
Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo <...>
9. Apie šį Parlamento sprendimą Pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Europos Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai <...>“
Ginčo aplinkybės ir procedūra
4 Ieškovas Viktor Uspaskich nuo 2009 m. yra Europos Parlamento narys. Ieškovas yra buvęs Lietuvos vyriausybės ministras ir Lietuvos parlamento narys, o šiuo metu vadovauja politinei partijai Lietuvoje.
5 2009 m. liepos mėn. Lietuvos teisminės institucijos pateikė Parlamento Pirmininkui prašymą atšaukti ieškovo parlamentinį imunitetą dėl Lietuvoje jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo dėl sukčiavimo, susijusio su neteisėtu jo partijos finansavimu 2004–2006 metais (dvigubos buhalterijos tvarkymas).
6 Vykstant 2009 m. spalio 7 d. plenariniam posėdžiui Parlamento Pirmininkas, vadovaudamasis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, paskelbė prašymą atšaukti ieškovo imunitetą ir perdavė jį Parlamento Teisės reikalų komitetui.
7 2009 m. spalio 21 d. pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ieškovas pateikė Parlamento Pirmininkui su minėtu baudžiamuoju persekiojimu susijusį prašymą ginti jo imunitetą.
8 Per 2010 m. rugsėjo 7 d. plenarinį posėdį Parlamentas, remdamasis Teisės reikalų komiteto ataskaita, kurioje komiteto narių balsų dauguma buvo rekomenduota atšaukti ieškovo imunitetą, priėmė rezoliuciją dėl ieškovo imuniteto atšaukimo (toliau – ginčijamas sprendimas).
9 Paskui, per 2010 m. rugsėjo 9 d. plenarinį posėdį, Parlamentas paskelbė negaliojančiu ieškovo prašymą ginti imunitetą, motyvuodamas tuo, jog šis prašymas susijęs su tuo pačiu baudžiamuoju persekiojimu, dėl kurio jo imunitetas jau buvo atšauktas. Ieškovas buvo apie tai informuotas 2010 m. rugsėjo 20 d. Parlamento laišku.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2010 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Jis iš esmės tvirtina, kad šis sprendimas priimtas pažeidžiant jo teises į gynybą ir neatsižvelgiant į Lietuvoje jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo šališkumą ir politiškumą.
11 Atskiru tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovas pateikė šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame iš esmės Bendrojo Teismo pirmininko prašo:
– sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
12 Rašytinėse pastabose, kurios Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateiktos 2010 m. lapkričio 26 d., Parlamentas Bendrojo Teismo pirmininko prašo:
– atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Skaitant kartu, pirma, SESV 278 ir SESV 279 straipsnius, antra, SESV 256 straipsnio 1 dalį matyti, kad jei laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo akto vykdymą arba nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias apsaugos priemones.
14 Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodomas ginčo dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą arba taikyti kitas priemones, jei yra įrodyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktiniai ir teisiniai pagrindai (fumus boni juris) ir kad jas būtina taikyti skubiai, nes siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams jos turi būti priimtos ir sukelti pasekmes iki sprendimo pagrindinėje byloje priėmimo. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestini, jei nėra tenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas).
15 Be to, atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir laisvę atsižvelgiant į konkretaus atvejo ypatybes nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat tokio nagrinėjimo eilės tvarką, nes Bendrijos teisės normos jam nenustato analizės tvarkos, skirtos įvertinti būtinybę priimti tarpinį sprendimą (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 23 punktas ir 2007 m. balandžio 3 d. Nutarties Vischim prieš Komisiją, C‑459/06 P(R), neskelbtos Rinkinyje, 25 punktas).
16 Galiausiai svarbu pabrėžti, jog pagal SESV 278 straipsnyje nustatytą principą ieškiniai yra nesustabdomojo poveikio, nes preziumuojama, kad Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai yra teisėti. Taigi tik išimtiniais atvejais laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo akto vykdymą arba nustatyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht prieš Komisiją, T‑396/09 R, neskelbtos Rinkinyje, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
17 Atsižvelgdamas į bylos medžiagą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, jog turi visą informaciją, kad galėtų neišklausęs šalių žodinių paaiškinimų priimti sprendimą dėl šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18 Šios bylos aplinkybėmis pirmiausia reikia išnagrinėti, ar įvykdyta skubos sąlyga.
19 Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti tarpinį sprendimą tam, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymo prašanti šalis išvengtų rimtos ir nepataisomos žalos. Tačiau nepakanka nurodyti, jog akto vykdymas, kurį prašoma sustabdyti, yra neišvengiamas, ši šalis turi pateikti rimtų įrodymų, kad negali laukti procedūros, susijusios su pagrindiniu ieškiniu, nepatirdama tokios žalos. Nors tai, ar žala yra neišvengiama, neturi būti visiškai tiksliai nustatyta, vis dėlto ši žala turi būti numatoma ir pakankamai tikėtina. Šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti aplinkybes, kurios laikomos pagrindžiančiomis galimybę patirti rimtą ir nepataisomą žalą (žr. 2010 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Reagens prieš Komisiją, T‑30/10 R, neskelbtos Rinkinyje, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
20 Šiuo atveju ieškovas teigia, kad gali patirti trigubą nepiniginę žalą, jei ginčijamo sprendimo vykdymas nebus sustabdytas.
21 Pirma, netekus imuniteto politinis „persekiojimas“, kurio auka jis yra Lietuvoje, pasiektų savo tikslą, t. y. būtų pripažinta jo kaltė. Anot ieškovo, pavojus būti nepagrįstai pripažintam kaltu yra realus, nes kompetentingas Lietuvos teismas galėtų greitai užbaigti jam iškeltą baudžiamąją bylą, turint omenyje tai, kad praeityje Lietuvos teismai buvo šališki priimdami sprendimus jo nenaudai.
22 Antra, ginčijamo sprendimo vykdymas keltų grėsmę jo būsimai politinei veiklai ir jis galėtų prarasti piliečių pasitikėjimą politikos srityje. Ieškovo nuomone, jeigu jo reputacijai piliečių akyse būtų pakenkta, šios žalos būtų neįmanoma ištaisyti net laimėjus pagrindinę bylą. Ieškovas teigia rizikuojantis pralaimėti Lietuvoje savivaldybių rinkimus, kurie vyks 2011 m. vasario mėn., nes kiekvieną kartą, kai jis kviečiamas į teismą, Lietuvos televizijos kelis kartus per dieną kartoja kuo jis kaltinamas, nepateikdamos jo paties nuomonės.
23 Trečia, kadangi jis vadovauja politinei partijai Lietuvoje, politinė agresija prieš jį taip pat iš esmės susilpnintų šią partiją. Kadangi rinkėjai tapatina politinę partiją ir jos vadovą, tikrasis prieš jį nukreipto politinio persekiojimo tikslas yra šitaip pašalinti jo partiją iš Lietuvos politinio gyvenimo. Anot ieškovo, rinkėjai nebebalsuoja už partijas ir už politikus, turinčius blogą reputaciją. Todėl jo vadovaujama partija rizikuoja ne tik pralaimėti 2011 m. vasario mėn. savivaldybių rinkimus, bet ir visiškai dingti iš politinio gyvenimo.
24 Šiuo klausimu primintina, kad Sąjungos piliečių atstovo mandatą turintys Parlamento nariai Parlamente priimto akto, sukeliančio su šio mandato įgyvendinimo sąlygomis susijusių teisinių padarinių, atžvilgiu turi turėti galimybę užginčyti tokio akto teisėtumą Bendrajame Teisme. Konkrečiai kalbant, sprendimas, kuriuo Parlamentas atšaukia vieno iš savo narių imunitetą, sukelia atitinkamo nario mandato įgyvendinimui įtakos turinčių teisinių padarinių, nes juo sudaroma galimybė pradėti baudžiamąjį procesą prieš atitinkamą Parlamento narį, kurį prireikus lydi laisvę ribojančios priemonės, galinčios sutrukdyti jam įgyvendinti Parlamento nario mandatą (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Mote prieš Parlamentą, T‑345/05, Rink. p. II‑2849, 26, 29 ir 30 punktai).
25 Tačiau dėl Europos Sąjungai Protokolu pripažįstamų privilegijų ir imunitetų nuspręsta, kad jie yra tik funkcinio pobūdžio, nes jais siekiama, kad nebūtų trukdoma Sąjungos funkcionavimui ir nepriklausomumui (žr. minėto Sprendimo Mote prieš Parlamentą 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl šios privilegijos ir imunitetai suteikiami tik Sąjungos interesais. Tas pats galioja Parlamento narių imuniteto atžvilgiu: juo siekiama pašalinti bet kokią institucijos, kurios nariai jie yra, sklandaus funkcionavimo, t. y. šios institucijos kompetencijos įgyvendinimo, kliūtį (2007 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties V prieš Parlamentą, T‑345/05 R III, neskelbtos Rinkinyje, 54 punktas).
26 Iš ankstesniuose punktuose nurodytos teismo praktikos matyti, kad Europos Parlamento narys, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas atšaukti imunitetą, gali kaip tiesiogiai dėl šio sprendimo patiriama rimta ir nepataisoma žala veiksmingai remtis tik grėsme, kuri keliama šiuo sprendimu ne vien jo teisei laisvai įgyvendinti Parlamento nario mandatą, bet ir sklandžiam Parlamento funkcionavimui.
27 Tačiau šiuo atveju ieškovas netvirtino ir juo labiau neįrodė, kad ginčijamo sprendimo vykdymas, kurį sustabdyti jis prašo darydamas nuorodą į teisinio persekiojimo priemones Lietuvoje, turi įtakos vykdant jo parlamentines funkcijas. Visų pirma jis nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad dėl dabartinės arba numatomos Lietuvoje jam iškeltos baudžiamosios bylos eigos gali būti iš tikrųjų sunkiau įgyvendinti šias funkcijas, kaip antai dalyvauti posėdžiuose arba vykti į parlamentines keliones, arba teikti ataskaitas, ir kad interesai, susiję su sklandžiu Parlamento funkcionavimu, nesuderinami su bet kokiomis kliūtimis įgyvendinant jo mandatą.
28 Dėl ieškovo nurodytos žalos, būtent asmeninio pavojaus būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, grėsmės jo, kaip politiko, reputacijai bei rinkimų Lietuvoje pralaimėjimo ir jo vadovaujamos politinės partijos išnykimo pavojaus, konstatuotina, kad ji nepatenka į Parlamento nario imuniteto suteikiamos apsaugos sritį. Todėl net darant prielaidą, kad ši žala iš tikrųjų neišvengiama, ja negalima pateisinti prašomo vykdymo sustabdymo.
29 Kad ir kaip būtų, vienintelis ieškovo imuniteto atšaukimo padarinys buvo galimybė inicijuoti jo baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau šiame etape nėra nieko, kuo remiantis galima būtų teisiškai įrodyti tikimybę, jog Lietuvos kompetentingas teismas nuteis ieškovą baudžiamąja tvarka, skirdamas baudą arba laisvės atėmimo bausmę, užuot jį išteisinęs. Kadangi šiuo metu ieškovas naudojasi nekaltumo prezumpcija, pavojus būti nuteistam baudžiamąja tvarka šiuo metu vertintinas kaip esantis visiškai hipotetinio pobūdžio bei pagrįstas tik nuo neaiškių ateities įvykių priklausančia tikimybe (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties V prieš Parlamentą, T‑345/05 R, neskelbtos Rinkinyje, 92 punktą).
30 Tas pats juo labiau pasakytina apie dar neaiškesnį nesėkmės rinkimuose Lietuvoje arba politinės partijos, kuriai ieškovas vadovauja, išnykimo pavojų. Tai yra visiškai spekuliatyvūs teiginiai, kurie netenkina skubos kriterijaus.
31 Galiausiai dėl tariamos grėsmės reputacijai pakanka priminti, jog sprendimu, kuriuo atšaukiamas Europos Parlamento nario imunitetas, Parlamentas siekia tik leisti kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai inicijuoti teisminį tyrimą – manydamas, kad nei sklandus jo, kaip institucijos, funkcionavimas, nei jo nepriklausomybė tam neprieštarauja – ir šios priemonės negalima laikyti atitinkamo Parlamento nario kaltumo ar reikalingumo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pripažinimu (Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalis). Taigi, net jei ieškovo reputacijai iš tikrųjų būtų pakenkta, ginčijamo sprendimo jokiu būdu negalima laikyti pagrindiniu nurodytą žalą nulėmusiu veiksniu (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties SNF prieš ECHA, T‑1/10 R, neskelbtos Rinkinyje, 66 punktą). Priežasčių veikiau reikia ieškoti Lietuvoje.
32 Remiantis tuo darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad įvykdyta skubos sąlyga.
33 Kadangi skubos sąlyga neįrodyta, reikia atmesti šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjant, ar tenkinamos su fumus boni juris ir interesų vertinimu susijusios sąlygos.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDROJO TEISMO PIRMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2010 m. gruodžio 17 d. Liuksemburge.