Sujungtos bylos T‑389/19–T‑394/19, T‑397/19, T‑398/19, T‑403/19, T‑404/19, T‑406/19, T‑407/19, T‑409/19–T‑414/19, T‑416/19–T‑418/19, T‑420/19–T‑422/19, T‑425/19–T‑427/19, T‑429/19–T‑432/19, T‑435/19, T‑436/19, T‑438/19–T‑442/19, T‑444/19–T‑446/19, T‑448/19, T‑450/19–T‑454/19, T‑463/19 ir T‑465/19
Maria Teresa Coppo Gavazzi ir kt.
prieš
Europos Parlamentą
2020 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Institucinė teisė – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Italijos rinkimų apygardose išrinkti Europos Parlamento nariai – Ufficio di Presidenza della Camera dei Deputati (Deputatų Rūmų valdyba, Italija) priimtas Sprendimas Nr. 14/2018 dėl pensijų – Italijos parlamento narių pensijų dydžio pakeitimas – Europos Parlamento atliktas tam tikrų Italijoje išrinktų buvusių jo narių pensijų dydžio atitinkamas koregavimas – Aktą priėmusio subjekto kompetencija – Pareiga motyvuoti – Įgytos teisės – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Nuosavybės teisė – Proporcingumas – Vienodas požiūris“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Nacionalinis Deputatų Rūmų sprendimas, kuriuo keičiamas buvusių nacionalinio parlamento narių pensijų dydis – Neįtraukimas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato raštai ir sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo, vadovaujantis šiuo nacionaliniu sprendimu – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 62, 63, 65 punktus)
2. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Parlamento biuro bendra kompetencija finansinių klausimų, susijusių su Parlamento nariais, srityje – Parlamento administracijos kompetencija priimti individualius sprendimus, nustatančius Parlamento narių teises į pensiją – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1046 73 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 3 dalis)
(žr. 83–88, 90–92 punktus)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo
(SESV 296 straipsnio 2 pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas)
(žr. 101, 109–112, 117, 118 punktus)
4. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Pakeitimas, atliktas vadovaujantis pensijų atitikties taisykle – Diskrecijos nustatyti šiuos pensijų apskaičiavimo būdus nebuvimas – Teisės į pensiją, įgytos iki minėto statuto įsigaliojimo – Garantijos dėl pensijų dydžio nekintamumo nebuvimas
(Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 74 ir 75 straipsniai; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 126, 129–133, 138–145, 150–158, 160–163 punktus)
5. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Pareiga gerbti pagrindines teises ir bendruosius Sąjungos teisės principus
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 180–182 punktus)
6. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Pensijų atitikties taisyklė – Negaliojimas atgaline data – Teisinio saugumo principas – Pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 194–204 punktus)
7. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 205, 208–211 punktus)
8. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Teisės į nuosavybę ribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 212–216, 219, 222–224, 227–235 punktus)
9. Europos Parlamentas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Bendras Europos Parlamento narių statutas – Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato sprendimas dėl buvusių Europos Parlamento narių pensijų dydžio pakeitimo – Vienodo požiūrio principas – Pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento sprendimas 2005/684; Europos Parlamento sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis; Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedo 2 straipsnio 1 dalis)
(žr. 244, 251–254, 257, 258 punktus)
Santrauka
Sprendimo Coppo Gavazzi / Parlamentas (T‑389/19) santrauka
Maria Teresa Coppo Gavazzi ir keli kiti fiziniai asmenys, buvę Europos Parlamento nariai, išrinkti Italijoje, arba jų likusios gyvos sutuoktinės (toliau – ieškovai) pagal nacionalinį Sprendimą Nr. 14/2018(1) gauna atitinkamai senatvės pensiją arba našlių pensiją; Europos Parlamentas nusprendė nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažinti kai kurių buvusių Europos Parlamento narių, išrinktų Italijoje, (arba jų likusių gyvų sutuoktinių) pensijos dydį.
2019 m. sausio mėn. Parlamentas informavo ieškovus apie tai, kad privalo taikyti Sprendimą Nr. 14/2018 ir atitinkamai perskaičiuoti jų pensijos dydžius, be kita ko, vadovaudamasis Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių (toliau – IKIM taisyklės), kuriose įtvirtinta „pensijų atitikties“ taisyklė(2), nuostatomis. Pagal šią taisyklę laikinos senatvės pensijos dydis ir sąlygos atitinka valstybės narės, kurioje buvo išrinktas atitinkamas Europos Parlamento narys, žemųjų parlamento rūmų narių senatvės pensijos dydį ir sąlygas. Taigi keliais Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato (toliau – ginčijamus sprendimus priėmęs subjektas) 2019 m. balandžio 11 d. raštais ir 2019 m. birželio 11 d. galutiniu sprendimu(3) (toliau kartu – ginčijami sprendimai) ieškovams buvo pranešta apie jų pensijos dydžio pakeitimą, vadovaujantis IKIM taisyklėse ir Sprendime Nr. 14/2018 numatyta „pensijų atitikties“ taisykle ir atsižvelgiant į analogiškų pensijų, kurias Italijoje Deputatų Rūmai moka buvusiems nacionalinio parlamento nariams, sumažinimą. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo nurodyta, kad ieškovų pensijų dydis bus koreguojamas nuo 2019 m. balandžio mėn. ir galios atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.
Ieškovai pareiškė ieškinius dėl šių sprendimų panaikinimo, remdamiesi pagrindais, grindžiamais, be kita ko, juos priėmusio subjekto kompetencijos trūkumu, teisinio pagrindo nebuvimu, teisės klaida kvalifikuojant Sprendimą Nr. 14/2018 ir kelių bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimu.
2020 m. spalio 15 d. išplėstinės kolegijos sprendimu Bendrasis Teismas šiuos ieškinius atmetė.
Pirma, spręsdamas dėl savo jurisdikcijos ribų nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo(4), Bendrasis Teismas pažymi, kad neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl Sprendimo Nr. 14/2018 teisėtumo, nes tai yra nacionalinės valdžios institucijos priimtas aktas. Tačiau jis pažymi turįs jurisdikciją nagrinėti, ar Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnis, susijęs, be kita ko, su senatvės pensijomis(5) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), ir IKIM taisyklių, kuriose įtvirtinta „pensijų atitikties“ taisyklė(6), nuostatos nepažeidžia viršesnių Sąjungos teisės normų. Be to, Bendrasis Teismas priduria, kad jis gali tikrinti tiek ginčijamų sprendimų, tiek Parlamento pagal pensijų atitikties taisyklę atlikto Sprendimo Nr. 14/2018 nuostatų taikymo atitiktį Sąjungos teisei.
Antra, nagrinėdamas ieškinio pagrindą, susijusį su ginčijamus sprendimus priėmusio subjekto kompetencijos trūkumu, Bendrasis Teismas primena, kad Parlamento biuras turi bendrą kompetenciją su Parlamento nariais susijusių finansinių klausimų srityje(7). Taigi Parlamento administracijai gali būti suteikta kompetencija priimti individualius sprendimus su Parlamento nariais susijusių finansinių klausimų srityje, nes būtent šios institucijos Biuras nustato tokios kompetencijos įgyvendinimo ribas ir tvarką. Atsižvelgdamas į šį kompetencijos pasidalijimą Bendrasis Teismas pabrėžia, kad Parlamentas gali savo administracijai suteikti įgaliojimus priimti individualius sprendimus teisių į pensiją ir pensijų dydžių nustatymo srityse. Todėl Bendrasis Teismas daro išvadą, kad ginčijamus sprendimus priėmęs subjektas, kaip perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, atsakingas už biudžeto klausimus, susijusius su senatvės pensijomis, turėjo kompetenciją priimti ginčijamus sprendimus.
Trečia, Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindą, grindžiamą klaidingu Įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnio taikymu, ir nusprendė, kad Parlamentas, siekdamas priimti ginčijamus sprendimus, tinkamai rėmėsi šia nuostata ir „pensijų atitikties“ taisykle. Jis visų pirma pažymi, kad „pensijų atitikties“ taisyklė ir toliau taikoma ieškovams, nukrypstant nuo Įgyvendinimo taisyklėse numatytų nurodymų, pagal kuriuos IKIM taisyklės nustojo galioti Parlamento narių statuto įsigaliojimo dieną, t. y. 2009 m. liepos 14 d.(8) Toliau Bendrasis Teismas pabrėžia, kad nors dvi Įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnį sudarančios dalys yra susijusios su buvusių Europos Parlamento narių teise į senatvės pensiją, jų atitinkamos taikymo sritys skiriasi.
Iš tiesų, pirma, Įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa taikoma buvusiems Parlamento nariams, kurie senatvės pensiją pradėjo gauti iki Parlamento narių statuto įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2009 m. liepos 14 d., ir kuriems po šios datos ir toliau taikoma IKIM taisyklių III priede (toliau – III priedas) nustatyta pensijų sistema. Spręsdamas dėl šių Parlamento narių padėties Bendrasis Teismas pažymi, kad pagal „pensijų atitikties“ taisyklę Parlamentas privalo nustatyti buvusio Europos Parlamento nario senatvės pensijos dydį ir sąlygas, remdamasis dydžiu ir sąlygomis, kurie nustatyti taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, t. y. šiuo atveju pagal Sprendime Nr. 14/2018 apibrėžtas taisykles. Ši pareiga tenka Parlamentui, kuris neturi jokios veiksmų laisvės nustatyti savarankišką apskaičiavimo būdą, per visą senatvės pensijos mokėjimo laikotarpį su sąlyga, kad laikomasi viršesnių Sąjungos teisės normų, įskaitant bendruosius teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija). Be to, Bendrasis Teismas daro išvadą, kad pensijų dydžio sumažinimas pagal šias taisykles nepažeidžia jų gavėjų įgytų teisių į pensiją, nes nei 75 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, nei III priede neužtikrinamas šių pensijų dydžio nekintamumas. Iš tiesų, Bendrojo Teismo nuomone, minėtame 75 straipsnyje nurodytos įgytos teisės į pensiją neturi būti painiojamos su tariama teise gauti fiksuotą pensijos dydį.
Antra, Įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnio 2 dalis taikoma buvusiems Parlamento nariams, kurie senatvės pensiją pradėjo gauti po Parlamento narių statuto įsigaliojimo dienos, ir ši dalis užtikrina, kad iki tos dienos įgytos teisės į senatvės pensiją lieka galioti(9). Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, kad ši nuostata(10), kurioje aiškiai atskiriamos „įgytos teisės į pensiją“ ir „pensijos“, neužtikrina šios pensijos dydžio nekintamumo, t. y. to, kad šis dydis negali būti peržiūrėtas. Be to, Bendrasis Teismas pabrėžia, kad vienintelis dviejų reikalavimų, kuriuos turi atitikti buvę Parlamento nariai, kad galėtų gauti senatvės pensiją(11), tikslas yra nustatyti faktinio šių pensijų gavimo sąlygą, neužtikrinant jų dydžio nekintamumo. Be to, šie du reikalavimai tenka tik ieškovams, o ne Parlamentui.
Galiausiai, ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindą, grindžiamą kelių bendrųjų Sąjungos teisės principų ir Chartijos pažeidimu. Bendrasis Teismas visų pirma pabrėžia, kad Parlamentas privalo apskaičiuoti ir prireikus atnaujinti buvusių Europos Parlamento narių italų pensijas, remdamasis Sprendimu Nr. 14/2018, nebent dėl šio sprendimo taikymo būtų pažeista Chartija(12) ar šie bendrieji principai. Toliau, spręsdamas dėl teisinio saugumo principo pažeidimo, Bendrasis Teismas pripažįsta, kad ginčijami sprendimai galiojo atgaline data, be kita ko, dar iki jų priėmimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. Tačiau jis pabrėžia, kad tai paaiškinama Parlamento pareiga taikyti „pensijų atitikties“ taisyklę(13). Iš tiesų pagal šią taisyklę, taigi ir Sprendimo Nr. 14/2018 nuostatas, ieškovai nuo tos datos nebeturėjo teisės reikalauti tokio pensijos dydžio, koks buvo apskaičiuotas iki šios datos. Dėl argumento, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, Bendrasis Teismas pabrėžia, kad Parlamentas nenukrypo nuo tikslios ir nesąlygiškos garantijos, ieškovams suteiktos prisijungus prie III priede nustatytos pensijų sistemos, t. y. užtikrinti, kad jiems bus mokama tokia pensija, kuri atitinka nacionalinio parlamento narių pensijas.
Be to, dėl argumento, grindžiamo teisės į nuosavybę(14) pažeidimu, Bendrasis Teismas pabrėžia, kad sumažindamas ieškovų pensijų dydį Parlamentas neatėmė iš ieškovų dalies jų teisių į pensiją ir nepakeitė šių teisių turinio. Toliau Bendrasis Teismas daro išvadą, kad šis ieškovų teisės į nuosavybę ribojimas pateisinamas, be kita ko, atsižvelgiant į Chartijoje numatytus reikalavimus. Šiuo klausimu jis pažymi, pirma, kad teisė į nuosavybę negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę į tam tikro dydžio pensiją. Antra, jis pabrėžia, kad šis įstatyme numatytas ribojimas gali būti pateisinamas, pirma, Sprendimu Nr. 14/2018 siekiamu bendrojo intereso tikslu – racionalizuoti viešąsias išlaidas fiskalinės drausmės sąlygomis, t. y. tikslu, kuris jurisprudencijoje jau yra pripažintas kaip pateisinantis pagrindinių teisių pažeidimą, ir, antra, teisėtu tikslu, aiškiai įtvirtintu III priede, – skirti ieškovams pensijas, kurių dydis ir sąlygos atitinka Deputatų Rūmų narių gaunamų pensijų dydį ir sąlygas.
Galiausiai, spręsdamas dėl lygybės principo pažeidimo, Bendrasis Teismas atmeta teiginį, kad Parlamentas, pažeisdamas šį principą, prilygino ieškovus buvusiems Deputatų Rūmų nariams. Šiuo klausimu jis nurodo, kad ieškovai neįrodė, jog jų situacija iš esmės skiriasi nuo buvusių Deputatų Rūmų narių situacijos. Be to, Bendrasis Teismas atmeta teiginį, kad Parlamentas ieškovus vertino kitaip nei kitus buvusius Europos Parlamento narius, išrinktus Prancūzijoje ar Liuksemburge, kuriems taip pat taikoma III priede nustatyta pensijų sistema(15). Taigi jis mano, kad ieškovų situacija nėra tokia pati kaip kitų buvusių Europos Parlamento narių, išrinktų Prancūzijoje ar Liuksemburge, nes, be kita ko, jų pensijas reglamentuoja ne Italijos teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, o kitos konkrečiai jiems taikomos nacionalinės teisės taisyklės.