Byla T‑234/07

Koninklijke Grolsch NV

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Nyderlandų alaus rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuotas vienas ir tęstinis EB 81 straipsnio pažeidimas – Ieškovės dalyvavimas darant konstatuotą pažeidimą – Įrodymų nepakankamumas – Motyvavimo stoka“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Įmonės, kuriai skirtas pranešimas apie kaltinimus, pareiga per administracinę procedūrą ginčyti su kaltinimais susijusias faktines ir teisines aplinkybes – Teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo ribojimas – Bendrųjų teisėtumo ir teisės į gynybą užtikrinimo principų pažeidimas

(EB 81, 82 straipsniai ir EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Konkurencija – Karteliai – Įrodymai – Vienas ir tęstinis pažeidimas, grindžiamas kompleksine suderintų veiksmų sistema

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Sprendimas, susijęs su keliais adresatais

(EB 81 ir 253 straipsniai)

4.      Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Nuginčijama prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

1.      Konkurencijos taisyklių srityje jokia Sąjungos teisės nuostata nereikalaujama, kad pranešimo apie kaltinimus adresatas per administracinę procedūrą ginčytų įvairias faktines ar teisines aplinkybes, antraip jis negalėtų to daryti vėliau per teismo procesą. Nors tai, kad įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįsta faktines ar teisines aplinkybes per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą, gali būti papildomas įrodymas vertinant ieškinio pagrįstumą, toks pripažinimas negali riboti teisės pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme, kurią fizinis ar juridinis asmuo turi pagal Sutartį, įgyvendinimo.

Nesant šiuo tikslu aiškiai įtvirtinto teisinio pagrindo, toks apribojimas prieštarautų bendriesiems teisėtumo ir teisės į gynybą užtikrinimo principams. Be to, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

(žr. 37 ir 38, 40 punktus)

2.      Konkurencijos taisyklių srityje kalbant apie vieną ir tęstinį pažeidimą, kurį sudaro prekės kainų ir kainų padidinimo koordinavimas konkrečioje valstybėje narėje, grindžiamą kompleksine suderintų veiksmų sistema, kurią sukūrė suinteresuotos įmonės, izoliuoto įmonės dalyvavimo koordinuojant veiksmus požymio nepakanka tam, kad būtų galima įrodyti jos dalyvavimą darant tokį pažeidimą. Toks kaltinamos įmonės valdybos pirmininko dalyvavimas susitikime tik dėl vieno atitinkamos rinkos segmento yra toks izoliuotas požymis.

(žr. 63, 65–67, 71 punktus)

3.      Jeigu taikant EB 81 straipsnį priimtas sprendimas susijęs su keliais adresatais ir kyla konstatuoto pažeidimo inkriminavimo problemų, jis turi būti pakankamai motyvuotas kiekvieno adresato atžvilgiu, visų pirma tų, kurie, remiantis šiuo sprendimu, turi atsakyti už šį pažeidimą.

Pavyzdžiui, patronuojančios bendrovės, kuri pripažįstama atsakinga už savo dukterinės bendrovės veiksmus, atžvilgiu tokiame sprendime turi būti detaliai išdėstytos priežastys, galinčios pateisinti pažeidimo priskyrimą šiai bendrovei.

Šiomis aplinkybėmis, jei Komisijos sprendime, kuriuo konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas, nieko nesakoma apie ekonominius, organizacinius ir teisinius aptariamos įmonės ir jos dukterinės bendrovės ryšius, o jį pagrindžiant pastarosios pavadinimas niekur neminimas, vadinasi, ji nenurodo priežasčių, dėl kurių aptariamai įmonei priskiriamas ginčijamas dukterinės bendrovės elgesys. Taip Komisija atima iš įmonės galimybę ginčyti tokį priskyrimą Bendrajame Teisme ir paneigti prezumpciją, kad patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, ir nesudaro Bendrajam Teismui galimybės įvykdyti kontrolę šiuo klausimu.

(žr. 77 ir 78, 88–91 punktus)

4.      Dukterinės bendrovės elgesys gali būti priskirtas patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius. Tokioje situacijoje patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra to paties ekonominio vieneto narės, todėl sudaro vieną įmonę. Aplinkybė, kad patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo patronuojančiai bendrovei skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiai bendrovei, nekeliant reikalavimo įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą.

Ypatingu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, viena vertus, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, galinčių parodyti, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.

(žr. 80–83 punktus)