GENERALINIO ADVOKATO
MELCHIOR WATHELET IŠVADA,
pateikta 2016 m. balandžio 21 d.(1)
Byla C‑280/15
Irina Nikolajeva
prieš
OÜ Multi Protect
(Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas, Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – 9 straipsnio 3 dalis ir 102 straipsnio 1 dalis – Prekių ženklo suteikiamos teisės – Ginčas dėl teisių pažeidimo – Prekių ženklų teismų pareiga priimti nutartį, kuria uždraudžiama atlikti teises pažeidžiančius veiksmus – Prašymo priimti tokią nutartį nebuvimas – Sąvoka „pagrįsto dydžio kompensacija“ už veiksmus, atliekamus po Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos ir prieš paskelbiant apie tokio prekių ženklo registraciją“
I – Įžanga
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarijai 2015 m. birželio 10 d. pateikė Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas), susijęs su 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo(2) 9 straipsnio 3 dalies ir 102 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp I. Nikolajeva ir bendrovės OÜ Multi Protect (toliau – Multi Protect). I. Nikolajeva prašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo konstatuoti, kad Multi Protect neteisėtai naudoja jos prekių ženklą HolzProf (Bendrijos prekių ženklas Nr. 009053811), ir priteisti jai iš šios bendrovės žalos atlyginimą.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė
1. Reglamentas Nr. 207/2009
3. Šio reglamento 8 straipsnyje „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ nustatyta:
„1. Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:
a) jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ar paslaugos, kurioms prašoma jį įregistruoti, yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas;
b) jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
<…>“
4. Pagal minėto reglamento 9 straipsnį „Bendrijos prekių ženklų suteikiamos teisės“:
„1. Bendrijos prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo prekybos veikloje naudoti:
a) bet kokį žymenį, tapatų Bendrijos prekių ženklui, kuriuo ženklinamos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms Bendrijos prekių ženklas yra įregistruotas;
b) bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo Bendrijos prekių ženklui ar panašumo į jį ir dėl Bendrijos prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė bus suklaidinta; tikimybė suklaidinti apima galimybę susieti žymenį su prekių ženklu;
<…>
2. Vadovaujantis 1 dalies nuostatomis galima, inter alia, uždrausti:
a) tokiu žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotes;
b) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;
c) importuoti arba eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;
d) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.
3. Bendrijos prekių ženklo suteikiamos teisės nuo paskelbimo apie prekių ženklo įregistravim[ą] dienos turi pirmenybę trečiųjų šalių atžvilgiu. Tačiau galima reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos už po Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos atliekamus veiksmus, kurie dėl paskelbimo nuo tada tampa draudžiamais. Iki paskelbimo apie registraciją teismas negali byloje priimti sprendimo nagrinėjant bylą iš esmės.“
5. Reglamento Nr. 207/2009 14 straipsnyje „Papildomas nacionalinių įstatymų taikymas pažeidimų atvejais“ nurodyta:
„1. Bendrijos prekių ženklo suteikiamas teises reglamentuoja tik šio reglamento nuostatos. Visais kitais atvejais Bendrijos prekių ženklo pažeidimo klausimus X dalyje nustatyta tvarka reglamentuoja nacionalinių prekių ženklų pažeidimams skirti nacionaliniai įstatymai.
2. Šis reglamentas nekliudo imtis valstybių narių įstatymų numatytų veiksmų prieš Bendrijos prekių ženklą, ypač civilinės atsakomybės ir nesąžiningos konkurencijos atvejais.
3. Taikytinos procesinės taisyklės nustatomos vadovaujantis X dalies nuostatomis.“
6. Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnyje „Protestas“ numatyta:
„1. Per tris mėnesius nuo paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo dienos, remdamiesi tuo, kad 8 straipsnio pagrindu prekių ženklas negali būti įregistruotas, šie asmenys gali paduoti protestą dėl prekių ženklo įregistravimo:
<…>“
7. Reglamento 101 straipsnyje „Taikoma teisė“ numatyta:
„1. Bendrijos prekių ženklų teismai taiko šio reglamento nuostatas.
2. Visais šio reglamento nereglamentuojamais klausimais Bendrijos prekių ženklų teismas taiko savo nacionalinę teisę, taip pat ir savo tarptautinės privatinės teisės normas.
3. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Bendrijos prekių ženklų teismas taiko tokias procesines teisės normas, kurios teismo buvimo vietos valstybėje narėje taikomos tokio pat pobūdžio byloms dėl nacionalinio prekių ženklo.“
8. Reglamento 102 straipsnyje „Sankcijos“ nustatyta:
„1. Jeigu Bendrijos prekių ženklų teismas nustato, kad atsakovas pažeidė arba galėjo pažeisti teises į Bendrijos prekių ženklą, jis, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų priežasčių galima nuspręsti kitaip, priima nutarimą uždrausti atsakovui toliau atlikti teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus. Jis taip pat imasi savo nacionalinių įstatymų nustatytų priemonių, kurios užtikrina šio draudimo laikymąsi.
2. Visais kitais atvejais Bendrijos prekių ženklų teismas taiko tos valstybės narės, kurioje buvo arba galėjo būti atlikti teisių pažeidimo veiksmai, įstatymus, taip pat ir jos tarptautinės privatinės teisės normas.“
2. Direktyva 2004/48/EB
9. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32) 13 straipsnyje „Žala“ numatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teismo institucijos nukentėjusiojo asmens prašymu, reikalautų [iš] pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo.
Nustatydamos nuostolių dydį, teismo institucijos:
a) atsižvelgia į visus atitinkamus aspektus, tokius kaip neigiamos ekonominės pasekmės, įskaitant negautas pajamas, kurių neįgijo nukentėjusioji šalis, neteisėtai gautą pažeidėjo naudą ir atitinkamais atvejais kitus ne ekonominius veiksnius, tokius kaip dėl pažeidimo teisių turėtojo patirta moralinė žala,
arba
b) kaip alternatyvą a punktui, jos gali atitinkamais atvejais nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tokiais elementais kaip bent autorinis atlyginimas ar vienkartinis mokestis, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise.
2. Jei pažeidėjas nežinojo arba neturėjo pagrįstų priežasčių žinoti, kad vykdė teises pažeidžiančią veiklą, Šalys gali nustatyti, kad teisminės institucijos gali nurodyti kompensuoti negautą pelną arba atlyginti žalą, kurią galima nustatyti iš anksto.“
B – Estijos teisė
10. Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Prekių ženklų įstatymo (Kaubamärgiseadus, toliau – Prekių ženklų įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Įregistruotas prekių ženklas yra teisiškai saugomas nuo registracijos paraiškos pateikimo dienos <...> iki 10 metų termino, skaičiuojamo nuo įregistravimo dienos, pabaigos. <...>“
III – Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11. 2010 m. balandžio 24 d. I. Nikolajeva pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (toliau – VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką. Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo „HolzProf“. 2010 m. gegužės 31 d. registracijos paraiška buvo paskelbta. 2010 m. rugsėjo 14 d. prekių ženklas „HolzProf“ buvo įregistruotas ir apie šią registraciją paskelbta 2010 m. rugsėjo 16 d.
12. 2010 m. balandžio 24 d. I. Nikolajeva sudarė licencinę sutartį, pagal kurią suteikė OÜ Holz Prof teisę naudoti savo prekių ženklą. Nustatytas 1 278 EUR mėnesinis licencijos mokestis.
13. 2013 m. birželio 18 d. I. Nikolajeva pareiškė ieškinį Multi Protect prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, kuriame išdėstė tris reikalavimus.
14. Pirma, I. Nikolajeva prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo konstatuoti, kad Multi Protect neteisėtai naudojo jos prekių ženklą. Jos nuomone, Multi Protect pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies d punktą, nes naudojo jos prekių ženklui tapatų žymenį kaip „paslėptą raktinį žodį“ interneto svetainėje. Šiuo klausimu I. Nikolajeva teigė, kad Multi Protect nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2011 m. spalio 28 d., t. y. 17 mėnesių ir 25 dienas, pažeidinėjo prekių ženklo suteikiamą išimtinę teisę.
15. Antra, I. Nikolajeva prašė, kad Multi Protect sumokėtų jai 22 791 EUR pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles. Ši suma apskaičiuota už tariamo pažeidimo laikotarpį, remiantis licencinėje sutartyje su OÜ Holz Prof nustatytu licencijos mokesčiu(3).
16. Trečia, I. Nikolajeva prašė atlyginti neturtinę žalą. Ji teigė, kad dėl baudžiamosios bylos, iškeltos dėl tų pačių faktinių aplinkybių, ir kreipimosi į teismą ji patyrė moralinių kančių. Šiuo klausimu I. Nikolajeva teigė, kad dėl Multi Protect veiksmų „suprastėjo jos sveikatos būklė“, „nuo jos nusisuko keli prekybos partneriai“, o „dėl ginčo ji sulaukė neigiamo pobūdžio dėmesio“.
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar, jeigu jis konstatuotų neteisėtą nagrinėjamo prekių ženklo naudojimą pagal I. Nikolajeva reikalavimų pirmąją dalį, pagal Reglamento Nr. 207/2009 102 straipsnio 1 dalį jis turėtų priimti nutartį, kuria uždraudžiami teises pažeidžiantys veiksmai, nors I. Nikolajeva to neprašė.
18. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla abejonių dėl to, kada pradedama taikyti Bendrijos prekių ženklo suteikiama apsauga. Jis pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį Bendrijos prekių ženklo suteikiamomis teisėmis prieš trečiąsias šalis galima remtis tik nuo paskelbimo apie prekių ženklo registraciją. Minėtas teismas priduria, kad šia nuostata suteikiama galimybė reikalauti pagrįstos kompensacijos už faktines aplinkybes, susiklosčiusias po Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, kurios, paskelbus prekių ženklo registraciją, pagal šią nuostatą yra draudžiamos. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar Reglamento Nr. 207/2009 14 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 101 straipsnio 2 dalis leidžia manyti, kad su ieškovės pagrindinėje byloje prekių ženklu susijusių teisių atsiranda Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje numatytu metu, t. y. nuo paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo dienos.
19. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kaip aiškinti Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje esančią sąvoką „pagrįsto dydžio kompensacija“.
20. Būtent tokiomis aplinkybėmis Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Bendrijos prekių ženklų teismas turi priimti [Reglamento Nr. 207/2009] 102 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį ir tuomet, kai pareiškėjas to neprašo ir bylos šalys neteigia, kad atsakovas pažeidė arba ketino pažeisti teises į Bendrijos prekių ženklą po tam tikros dienos praeityje, ir ar yra „ypatinga priežastis“, kaip ji suprantama pagal šios nuostatos pirmą sakinį, kai nepateikiamas atitinkamo turinio reikalavimas ir ši aplinkybė nenurodoma?
2. Ar [Reglamento Nr. 207/2009] 9 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad Bendrijos prekių ženklo savininkas iš trečiojo asmens už prekių ženklui tapataus žymens naudojimą nuo prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos iki prekių ženklo registracijos paskelbimo dienos gali reikalauti tik pagrįsto dydžio kompensacijos pagal [Reglamento Nr. 207/2009] 9 straipsnio 3 dalies antrą sakinį, o ne to, kas gauta dėl pažeidimo, įprastos vertės ir žalos atlyginimo, ir kad už laikotarpį iki Bendrijos prekių ženklo registracijos paskelbimo dienos nėra teisės į pagrįsto dydžio kompensaciją?
3. Kokias išlaidų ir kitų kompensacijų rūšis apima pagrįsto dydžio kompensacija pagal [Reglamento Nr. 207/2009] 9 straipsnio 3 dalies antrą sakinį ir ar ji gali apimti prekių ženklo savininko neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, ir kokiomis aplinkybėmis?“
IV – Procesas Teisingumo Teisme
21. Pastabas raštu pateikė Multi Protect, Estijos, Graikijos vyriausybės ir Europos Komisija. Pasibaigus rašytinei proceso daliai Teisingumo Teismas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį nusprendė, kad turi pakankamai informacijos, reikalingos sprendimui priimti nesurengus teismo posėdžio.
V – Analizė
A – Pirminės pastabos
22. Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus susitelkta į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus. Manau, juos abu vertėtų nagrinėti kartu.
B – Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų
1. Apsaugos laikotarpis
23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad I. Nikolajeva kaltina Multi Protect pažeidus išimtines jos prekių ženklo HolzProf suteikiamas teises trimis laikotarpiais.
24. Pirmasis laikotarpis truko trumpiau nei mėnesį. Jis prasidėjo 2010 m. gegužės 3 d., t. y. pateikus prekių ženklo paraišką, ir baigėsi 2010 m. gegužės 31 d., t. y. šios paraiškos paskelbimo dieną. Antrasis maždaug trijų su puse mėnesių laikotarpis truko nuo 2010 m. birželio 1 d. ik 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo prekių ženklo paraiškos paskelbimo iki registracijos paskelbimo. Galiausiai trečiasis laikotarpis, kuris yra šiek tiek ilgesnis nei metai, prasidėjo 2010 m. rugsėjo 17 d., t. y. paskelbimo apie prekių ženklo įregistravimą dieną, ir baigėsi 2011 m. spalio 28 d.
25. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo dėl Bendrijos prekių ženklo savininkui pirmaisiais dviem laikotarpiais suteiktos šio ženklo apsaugos.
26. Bendrijos prekių ženklo suteikiamos teisės numatytos Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnyje. Pagal jo 1 straipsnį Bendrijos prekių ženklas suteikia jo savininkui išimtines teises į jį. Be to, jo 3 dalyje aiškiai numatyta, kad Bendrijos prekių ženklo suteikiamomis teisėmis galima remtis prieš trečiąsias šalis tik nuo paskelbimo apie prekių ženklą įregistravimo dienos.
27. Todėl tokiu Bendrijos prekių ženklu kaip HolzProf negalima remtis prieš trečiąsias šalis pagrindinėje byloje nagrinėjamais pirmuoju ir antruoju laikotarpiu. Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 102 straipsnį valstybių narių nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos(4) šiais laikotarpiais netaikomos(5). Iš tiesų nagrinėjamos sankcijos taikomos tik nuo paskelbimo apie Bendrijos prekių ženklo įregistravimą.
28. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta speciali Bendrijos prekių ženklo apsaugos sistema laikotarpiu nuo prekių ženklo paskelbimo iki jo įregistravimo. Iš tiesų paskelbus apie Bendrijos prekių ženklo įregistravimą teismas gali priteisti pagrįstą kompensaciją dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, kurios paskelbus prekių ženklą yra draudžiamos(6).
29. Iš to darytina išvada, kad pagrįstos kompensacijos galima reikalauti už pagrindinėje byloje nagrinėjamą antrąjį laikotarpį, jeigu per šį laikotarpį trečiasis asmuo be prekių ženklo savininko sutikimo komercinei veiklai naudojo prekių ženklui tapatų žymenį, skirtą tapačioms prekėms ar paslaugoms, kurioms šis prekių ženklas yra įregistruotas, žymėti, arba žymenį, kuriuo dėl jo panašumo į Bendrijos prekių ženklą ar tapatumo jam ir dėl prekių ar paslaugų, kurios žymimos šiuo prekių ženklu, tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę(7).
30. Iš paties Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio aiškiai matyti, kad šioje nuostatoje numatyta pagrįsto dydžio kompensacija netaikoma faktinėms aplinkybėms, susiklosčiusioms laikotarpiu nuo Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimo(8) ir šios paraiškos paskelbimo, t. y. pagrindinėje byloje nagrinėjamu pirmuoju laikotarpiu.
31. Mano nuomone, šiuo vertinimu neleidžia suabejoti Reglamento Nr. 207/2009 14 straipsnio 1 dalis ir 101 straipsnio 2 dalis.
32. Iš tiesų, nors Reglamento Nr. 207/2009 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Bendrijos prekių ženklo pažeidimo klausimus <...> reglamentuoja nacionalinių prekių ženklų pažeidimams skirti nacionaliniai įstatymai“, toje pat nuostatoje numatyta, kad Bendrijos prekių ženklo suteikiamas teises reglamentuoja tik šio reglamento nuostatos. Prekių ženklo „suteikiamos teisės“ yra neatsiejamos nuo jo apsaugos laikotarpio. Iš to darytina išvada, kad šis apsaugos laikotarpis nustatomas tik pagal šio reglamento nuostatas.
33. Šiuo klausimu, kartu aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, matyti, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai nenumatė galimybės remtis Bendrijos prekių ženklu prieš trečiuosius asmenis iki paskelbimo apie jo įregistravimą ir teisės į pagrįsto dydžio kompensaciją prieš paskelbiant apie prekių ženklo paraišką.
34. Be to, kadangi Bendrijos prekių ženklo suteikiamos teisės, įskaitant jo apsaugos laikotarpį, reglamentuojamos tik Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsniu, šios teisės ir jų trukmė nėra tie klausimai, kuriems pagal šio reglamento 101 straipsnio 2 dalį turėtų būti taikoma nacionalinė teisė, nes toje nuostatoje numatyti tik tie klausimai, kurie nepatenka į Reglamento Nr. 207/2009 taikymo sritį.
35. Todėl Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 14 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 2 dalimi draudžiama tokia nacionalinė nuostata kaip Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad „įregistruotas prekių ženklas teisiškai saugomas nuo įregistravimo paraiškos pateikimo dienos“. Iš tiesų pagal šią nacionalinę nuostatą Bendrijos prekių ženklo suteikiamos teisės apima daugiau, nei leidžiama pagal Reglamentą Nr. 207/2009.
36. Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrįsto dydžio kompensacijos galima reikalauti tik dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių paskelbus apie Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2. Pagrįsto dydžio kompensacija
37. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo dėl Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje esančios sąvokos „pagrįsto dydžio kompensacija“(9). Šiame reglamente „pagrįsto dydžio kompensacija“ niekaip neapibrėžta ir nenumatytas jos apskaičiavimo būdas.
38. Galimybė reikalauti „pagrįsto dydžio kompensacijos“ paskelbus registracijos paraišką egzistuoja ir patentų srityje.
39. Iš tiesų 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencija) 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „kiekviena Susitariančioji Valstybė gali nustatyti, kad Europos patento paraiška nesuteikia tokios apsaugos, kokią suteikia 64 straipsnis. Tačiau Europos patento paraiškos paskelbimas negali suteikti mažesnės apsaugos nei ta, kuri pagal tos valstybės įstatymus suteikiama privalomai paskelbus nenagrinėtas nacionalines patentų paraiškas. Bet kuriuo atveju, kiekviena valstybė užtikrina bent tai, kad nuo Europos patento paraiškos paskelbimo dienos pareiškėjas gali reikalauti pagal aplinkybes pagrįstos kompensacijos iš bet kurio asmens, toje valstybėje išradimą panaudojusio tokiomis aplinkybėmis, kuriomis tas asmuo pagal nacionalinius įstatymus turėtų atsakyti už nacionalinio patento pažeidimą“(10). Sąvoka „pagrįsta kompensacija“ joje taip pat neapibrėžta(11).
40. Be to, 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) 95 straipsnyje numatyta, kad „[Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos] savininkas gali reikalauti atitinkamo žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, kuris nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki jos suteikimo atliko veiksmą, kuris vėliau būtų draudžiamas“(12). Sąvoka „atitinkamas žalos atlyginimas“ Reglamente Nr. 2100/94 taip pat neapibrėžta(13).
41. Be to, priešingai nei Reglamento Nr. 207/2009 102 straipsnio 2 dalyje, kurioje pagal nacionalinės teisės aktus numatyta taikyti sankcijas(14), jeigu teisės į prekių ženklą pažeistos arba galėjo būti pažeistos, to paties reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kurios reikia jos prasmei ir taikymo sričiai nustatyti.
42. Todėl tiek iš vienodo Sąjungos teisės taikymo, tiek iš lygybės principo reikalavimų darytina išvada, kad sąvoka „pagrįsto dydžio kompensacija“ visoje Sąjungoje turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai ir ją reikia aiškinti atsižvelgiant į nagrinėjamo teisės akto nuostatos kontekstą ir šiuo teisės aktu siekiamą tikslą(15).
43. Iš Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalies matyti, kad nors iki paskelbimo apie Bendrijos prekių ženklo įregistravimą šio ženklo suteikiamomis teisėmis negalima remtis prieš trečiąsias šalis, nors šis ženklas dar tėra „pirminėje raidos“ stadijoje, jam suteikiama apsauga laikotarpiu nuo paskelbimo apie šio ženklo paraišką iki paskelbimo apie jo įregistravimą(16). Vartojama sąvoka „pagrįsto dydžio kompensacija“ neabejotinai leidžia manyti, kad tai yra piniginė kompensacija. Taigi nėra galimos jokios kitos priemonės ar procedūros, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, kaip draudimai, prekybos grandinių nutraukimas arba teises į prekių ženklą pažeidžiančių prekių sunaikinimas. Be to, būdvardžio „pagrįstas“ vartojimas reiškia, kad reikalaujama piniginė kompensacija būtų teisinga ir proporcinga, siekiant išlaikyti teisingą Bendrijos prekių ženklo savininko teisių, susijusių su prekių ženklo įgijimu, ir teisių, susijusių su prekių ženklo naudojimu, pusiausvyrą.
44. Todėl teisė į „pagrįsto dydžio kompensaciją“, kuria galima remtis tik paskelbus apie Bendrijos prekių ženklo įregistravimą, taikoma Bendrijos prekių ženklams, kurie yra in status nascendi. Ši teisė parodo, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas mano, kad nuo paskelbimo apie paraišką prasideda Bendrijos prekių ženklo įgijimo procesas ir jis vertas apsaugos.
45. Šiuo klausimu pažymiu, jog iš Reglamento Nr. 207/2009 39 straipsnio matyti, kad paskelbimas apie Bendrijos prekių ženklo paraišką suponuoja, kad yra įvykdyti visi šiame reglamente ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2868/95, skirtame Tarybos reglamentui (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo(17) įgyvendinti, numatyti prekių ženklo paraiškos formalumai ir kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnį nėra absoliučių atsisakymo registruoti šį ženklą pagrindų(18). Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnį(19), paskelbus įregistravimo paraišką, Bendrijos prekių ženklas bus neabejotinai įregistruotas ir apie jo įregistravimą paskelbta, nebent, pareiškus protestą, yra priežasčių, susijusių su atsisakymu įregistruoti prekių ženklą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 8 straipsnį(20).
46. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti prieš paskelbiant Bendrijos prekių ženklo paraišką, ir reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti prieš paskelbiant apie prekių ženklo įregistravimą, yra labai panašūs. Todėl teisė į „pagrįsto dydžio kompensaciją“, kurią Bendrijos prekių ženklo savininkas turi laikotarpiu nuo jo prekių ženklo paraiškos paskelbimo iki paskelbimo apie šio prekių ženklo įregistravimą, yra labai panaši(21) į teisę, kuri jam suteikiama prekių ženklo paskelbimo metu, nors jos apimtis ir mažesnė(22). Iš to darytina išvada, kad, siekiant laikytis proporcingumo principo, piniginė kompensacija arba „pagrįsto dydžio kompensacija“ turi būti mažesnė ar ne tokia griežta nei ta, kuri nustatoma pažeidus Bendrijos prekių ženklą po to, kai paskelbiama apie jo įregistravimą(23)(24).
47. Direktyvos 2004/48 13 straipsnyje nustatyta minimali piniginė kompensacija, kuri turi būti numatyta nacionalinės teisės aktuose, jeigu pažeidžiamos Bendrijos teisės aktuose ir (arba) atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numatytos intelektinės nuosavybės teisės. Tiesa, nacionalinės teisės nuostatos, suderintos pagal Direktyvą 2004/48, taikomos tik tiems teisių į Bendrijos prekių ženklą pažeidimams, kurie padaryti paskelbus apie prekių ženklo įregistravimą, t. y. pagrindinėje byloje nagrinėjamu trečiuoju laikotarpiu, nepaisant to, šios direktyvos 13 straipsnyje galima rasti tam tikros naudingos informacijos, reikalingos siekiant apibrėžti sąvoką „pagrįsto dydžio kompensacija“.
48. Šiuo klausimu minėtame straipsnyje aiškiai atskiriamas tyčinis arba netyčinis padaryto pažeidimo pobūdis ir reikalaujama už tyčinius pažeidimus nustatyti didesnę piniginę kompensaciją. Jeigu pažeidimas laikomas tyčiniu, pažeidėjas turi atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo(25). Šioje nuostatoje reikalaujama atlyginti visą padarytą žalą, ir tai, mano nuomone, apima neturtinę žalą, jeigu tik ji įrodoma(26).
49. O jeigu žala laikoma netyčine, teisminės institucijos gali reikalauti tik atiduoti pelną arba atlyginti žalą, kurią galima iš anksto nustatyti(27).
50. Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje nedaroma jokio skirtumo tarp tyčinio ar netyčinio padaryto pažeidimo pobūdžio(28), nes jis grindžiamas mintimi, kad apie paraišką įregistruoti prekių ženklą turi būti pranešta visuomenei, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti įregistruojamas iš karto ir kad už dar neįregistruoto prekių ženklo naudojimą gali tekti sumokėti pagrįstą kompensaciją.
51. Kadangi Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalyje numatyta „pagrįsto dydžio kompensacija“ turi reikšti mažesnę ar ne tokią griežtą piniginę kompensaciją nei ta, kurios reikalaujama pažeidus įregistruotą prekių ženklą, manau, reikia patikrinti Direktyvos 2004/48 13 straipsnio 2 dalyje už netyčinius pažeidimus numatytų piniginių kompensacijų tinkamą pobūdį.
52. Direktyvos 2004/48 13 straipsnio 2 dalyje numatyta dviejų rūšių piniginė kompensacija, susijusi su pažeidimais, t. y. reikalavimas „atiduoti pelną arba atlyginti žalą, ir tai galėtų būti iš anksto nustatyta“.
53. Piniginę kompensaciją, kuria siekiama „atiduoti pelną arba atlyginti žalą, ir tai galėtų būti iš anksto nustatyta“, turi patikslinti nacionalinės teisės aktų leidėjas, todėl ji būtų netinkama, atsižvelgiant į būtinybę pateikti sąvokos „pagrįsto dydžio kompensacija“ savarankišką ir vienodą aiškinimą.
54. Vis dėlto, mano nuomone, Direktyvos 2004/48 13 straipsnio 2 dalyje numatytas „pelno atidavimas“ yra vienoda ir numatoma piniginė kompensacija, kuria atsižvelgiama į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Be to, manau, ši piniginė kompensacija būtų tinkama, nes ja siekiama išsireikalauti nepagrįstą naudą(29), gautą paskelbus prekių ženklo paraišką. Tokia piniginė kompensacija, apimanti atitinkamo naudotojo nepagrįstai gautą pelną, būtų proporcinga prekių ženklui (in status nascendi) padarytai žalai ir taip pat leistų atgrasyti nuo kitų panašių pažeidimų(30).
55. Priešingai nei Direktyvos 2004/48 13 straipsnio 1 dalyje, jo 2 dalyje nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo. Manau, Europos teisės aktų leidėjas jos nenumatė sąmoningai ir tai atspindi aplinkybę, kad šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti pažeidimai, už kuriuos baudžiama švelniau ir už kuriuos šioje direktyvoje nenumatyta visiško žalos atlyginimo. Pažymiu, kad I. Nikolajeva trečiuoju reikalavimu prašė atlyginti neturtinę žalą, t. y. moralinę žalą. Manau, „pagrįsto dydžio kompensacija“ neapima šio pobūdžio žalos. Bet kokia kompensacija būtų neproporcinga tuo metu, kai Bendrijos prekių ženklas yra dar tik įgyjamas.
VI – Išvada
56. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas) pateiktus antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti taip:
1. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 14 straipsnio 1 dalimi ir 101 straipsnio 2 dalimi draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad įregistruotas prekių ženklas yra teisiškai apsaugotas nuo paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo dienos.
2. Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagrįsto dydžio kompensacijos pagal šią nuostatą negalima reikalauti už faktines aplinkybes iki paskelbimo apie Bendrijos prekių ženklo paraišką.
3. Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 3 dalies sąvoką „pagrįsto dydžio kompensacija“ reikia aiškinti taip, kad atiduoti pelną gali būti reikalaujama dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, o paskelbus apie prekių ženklo įregistravimą pagal šią nuostatą toks reikalavimas yra draudžiamas. Sąvoka „pagrįsto dydžio kompensacija“ neapima neturtinės žalos.