Byla T‑73/04
Le Carbone‑Lorraine
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Anglies ir grafito produktų, skirtų naudoti elektriniuose ir mechaniniuose prietaisuose, rinka – Baudų nustatymo metodo gairės – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Lengvinančios aplinkybės – Bendradarbiavimas vykstant administracinei procedūrai – Proporcingumo principas − Vienodo požiūrio principas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Sudėtinis pažeidimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1punkto A dalis)
2. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Baudos – Vienas pažeidimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
3. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Komisijos taikymas – Nepriklausymas nuo trečiųjų valstybių valdžios institucijų vertinimų
(EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas ir 81 straipsnis)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Atsižvelgimas į viso pažeidimo poveikį
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Kainų nustatymas – Komisijos pareiga vertinant pažeidimo poveikį atsižvelgti į konkurenciją, kuri būtų buvusi nesant pažeidimo
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 punkto A dalis)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Kiekvienos įmonės dalyvavimo sunkumas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamos įmonės bendra apyvarta – Prekių, dėl kurių buvo padarytas pažeidimas, apyvarta
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Sprendimas skirti baudas – Pareiga motyvuoti
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis – Bendrasis reikalavimas, kuriuo Komisija turi visada vadovautis apskaičiuodama baudas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 punkto A dalis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Griežtos programos įgyvendinimas, siekiant, kad būtų laikomasi Bendrijos konkurencijos normų
(Art. 81 CE; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas prie lyderio įmonės vaidmuo
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto pirma įtrauka)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 2842/98; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punktas)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto antra įtrauka)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Pažeidimo nutraukimas prieš įsikišant Komisijai
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto trečia įtrauka)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Baudos sumažinimas už bendradarbiavimą, leidusį nustatyti kitos įmonės dalyvavimo lygį
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto šešta įtrauka)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo
(Tarybos reglamentas Nr. 17; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 D punkto 2 dalis)
17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamos įmonės finansinė padėtis
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)
1. Pagal EB 81 straipsnio 1 dalį prireikus atitinkamą rinką reikia apibrėžti, kad būtų nustatyta, ar susitarimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir ar jo tikslas arba poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Todėl Komisija turi pareigą apibrėžti atitinkamą rinką pagal EB 81 straipsnio 1 dalį priimtame sprendime tik tuomet, kai be tokio apibrėžimo neįmanoma nustatyti, ar susitarimas, įmonių asociacijų sprendimas ar suderinti veiksmai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir ar jų tikslas arba poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.
Norėdama įvertinti pažeidimo sunkumą Komisija neprivalo apibrėžti atitinkamų produktų rinkų kiekvienos su karteliu susijusių produktų kategorijos atžvilgiu. Pirmiausia pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires vertinant pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į jo pobūdį, įtaką rinkai, jeigu ji gali būti įvertinta, ir atitinkamos geografinės rinkos dydį. Tačiau Komisija neturi jokios pareigos nagrinėti kartelio poveikio konkrečiai kiekvienai nagrinėjamų produktų grupei. Be to, vieno sudėtinio pažeidimo, susijusio su keliais produktais, atveju, Komisija, skirdama kelis pažeidimus padariusiai įmonei vieną baudą, neprivalo atskirai įvertinti kiekvieno pažeidimo elemento nei paskirstyti baudos tarp atskirų elementų ir juo labiau nagrinėti kiekvieno pažeidimo sunkumo, o ši išvada neleidžia kartelyje dalyvavusioms įmonėms skirti savavališkos kolektyvinės nuobaudos.
Pagal minėtų gairių 1 punkto A dalies šeštąją pastraipą taikant „diferencijuotą vertinimą“ nedidelė turima rinkos dalis paprastai gali lemti mažesnę pradinę baudą. Be to, pažeidimo sunkumas, susijęs su kiekvienos atitinkamos įmonės dalyvavimu, turi būti išnagrinėtas Komisijos vertinant lengvinančias aplinkybes.
(žr. 36, 45–46, 48–52 punktus)
2. Taikydama EB 81 straipsnį Komisija gali pradėti tik vieną procedūrą dėl su keliais atskirais produktais susijusių veiksmų, kurioje priimamas vienas sprendimas, konstatuojantis, kad įmonė padarė kelis atskirus pažeidimus, bei skiriantis įmonei kelias atskiras baudas, kurių kiekviena negali peržengti Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos. Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į nagrinėjamo kartelio veikimą, nusprendusi, kad visus vienoje procedūroje nagrinėjamus produktus apima vienas sudėtinis pažeidimas, gali priimti vieną sprendimą, kuriuo skiriama po vieną baudą kiekvienai atitinkamai įmonei, ir toks sprendimas negali būti laikomas „nelogišku“ ar prieštaraujančiu gero administravimo principui.
(žr. 56, 63–66 punktus)
3. Trečiųjų valstybių už laisvos konkurencijos apsaugą atsakingų valdžios institucijų pasirinktas metodas neįpareigoja Komisijos, kuri yra atsakinga už Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimą ir kryptis. Iš tikrųjų trečiųjų valstybių valdžios institucijų, atsakingų už laisvos konkurencijos apsaugą, įgaliojimų įgyvendinimas, remiantis savo teritorine kompetencija, vykdomas pagal šių valstybių reikalavimus. Elementai, kuriais grindžiamos kitų valstybių teisinės sistemos konkurencijos srityje, turi ne tik specialius tikslus; dėl jų taip pat priimamos kiekvienai valstybei individualios materialinės taisyklės ir numatomos labai skirtingos teisinės pasekmės administracinėje, baudžiamojoje ar civilinėje srityse, kai minėtų valstybių valdžios institucijos nustato konkurencijos srityje taikomų taisyklių pažeidimą. Tačiau visiškai skirtinga yra teisinė situacija, kai įmonei konkurencijos srityje taikoma tik Bendrijos teisė ir vienos arba kelių valstybių narių teisė, t. y. kai kartelis patenka tik į Bendrijos teisinės sistemos teritorinę taikymo sritį.
Tai reiškia, kad Komisija, skirdama sankciją už neteisėtą įmonės veiklą, net ir susijusią su tarptautiniu karteliu, siekia apsaugoti laisvą konkurenciją vidaus rinkoje, o tai pagal EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą yra vienas pagrindinių Bendrijos tikslų. Dėl Bendrijos lygiu teisiškai saugomų vertybių ypatumų Komisijos pateikti vertinimai remiantis jos įgaliojimais šioje srityje, gali labai skirtis nuo trečiosios valstybės valdžios institucijų pateiktų vertinimų.
(žr. 57–60 punktus)
4. Kai Komisija mano, kad visi nagrinėjami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai sudaro vieną sudėtinį pažeidimą, ji, norėdama nustatyti pradinį baudų dydį, neprivalo atskirai atlikti neteisėtų veiksmų kiekvienoje susijusioje rinkoje tyrimo nei atsižvelgti į realius veiksmus, kurių tvirtina ėmusis įmonė, nes ji turi atsižvelgti tik į bendrą pažeidimo poveikį.
(žr. 80, 89–90, 95, 97, 102 punktus)
5. Norėdama įvertinti konkrečią pažeidimo įtaką rinkai Komisija turi atsižvelgti į įprastą konkurenciją, kuri būtų buvusi, jei nebūtų buvę pažeidimo.
Kainų kartelio atveju Komisija gali preziumuoti, kad pažeidimas turėjo poveikį, jei kartelio dalyviai ėmėsi priemonių sutartoms kainoms taikyti, pavyzdžiui, pranešdami apie jas klientams, nurodydami darbuotojams vadovautis jomis kaip derybų pagrindu ir prižiūrėdami, kad šias priemones taikytų konkurentai bei jų pačių pardavimo skyriai. Kad būtų galima konstatuoti poveikį rinkai, pakanka, jog sutartos kainos būtų naudojamos kaip pagrindas atskirų sandorių kainoms nustatyti, taip apribojant klientų galimybes derėtis.
Tačiau tuo atveju, kai kartelio įgyvendinimas įrodytas, negalima reikalauti iš Komisijos sistemiškai įrodyti, kad susitarimai atitinkamoms įmonėms iš tikrųjų leido pasiekti aukštesnį sandorių kainos lygį nei tuo atveju, jei kartelio nebūtų. Todėl negalima vadovautis teiginiu, kad nustatant pažeidimo sunkumo laipsnį galima atsižvelgti tik į tai, jog nesudarius susitarimų būtų susiformavęs kitoks sandorių kainų lygis. Be to, būtų neproporcinga prašyti tokio įrodymo, kuris pareikalautų didelių išteklių, nes tam reikėtų pasiremti hipotetiniais skaičiavimais taikant ekonominius modelius, kurių tikslumą sunku patikrinti teismui ir kurių teisingumas niekaip neįrodytas.
Vertinant pažeidimo sunkumo laipsnį lemiamos reikšmės turi tai, ar kartelio dalyviai padarė viską, ką galėjo, kad jų planai turėtų konkretų poveikį. Šie nariai negali pasitelkti išorinių veiksnių, kurie sužlugdė jų pastangas, savo naudai ir juos interpretuoti kaip aplinkybes, pateisinančias baudos sumažinimą.
Taigi Komisija teisėtai gali remtis kartelio įgyvendinimu, kad patvirtintų įtakos rinkai buvimą, o tiksliai įvertinti šios įtakos nėra būtina.
Net manant, kad kartelio įtakos Komisija neįrodė, vis dėlto pažeidimo kvalifikavimas kaip „labai sunkaus“ gali būti tinkamas. Trys aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant pažeidimo sunkumo vertinimą pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires, t. y. pažeidimo pobūdis, jo įtaka rinkai, kai ji gali būti pamatuota, ir atitinkamo geografinės rinkos apimtis, turi nevienodą svorį atliekant bendrą vertinimą. Pažeidimo pobūdžiui tenka lemiama reikšmė, visų pirma kvalifikuojant pažeidimus kaip „labai sunkius“. Šiuo požiūriu iš minėtose gairėse pateikto labai sunkių pažeidimų aprašymo išplaukia, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kurie visų pirma orientuoti į kainų nustatymą, vien dėl savo pobūdžio gali būti kvalifikuojami kaip „labai sunkūs“ ir tokiems veiksmams nebūtinai turi būti būdingas ypatingas poveikis arba ypatingas teritorinis mastas. Tai patvirtina aplinkybė, jog aprašant sunkius pažeidimus aiškiai nurodoma, kad jie turi poveikį rinkai ir pasireiškia didesnėje bendrosios rinkos dalyje, o labai sunkių pažeidimų atveju neminimas konkretaus poveikio rinkai arba poveikio tam tikroje specialioje teritorijoje reikalavimas.
(žr. 83–87, 91 punktus)
6. Remiantis Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėmis nustatant baudą už konkurencijos normų pažeidimą reikia atskirti pažeidimo sunkumo vertinimą, kuris padeda nustatyti pradinį baudos lygį, nuo kiekvienos įmonės dalyvavimo pažeidime sunkumo vertinimo, nes šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas vertinant sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
(žr. 100 punktą)
7. Komisija, apskaičiuodama baudos dydį pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumo laipsnį ir trukmę, neprivalo savo skaičiavimų atlikti atsižvelgdama į sumas, paremtas atitinkamos įmonės apyvarta ir būtent nagrinėjamo produkto apyvarta. Nors negalima neigti, jog ši apyvarta yra tinkamas veiksnys įvertinti konkurencijos atitinkamų produktų rinkoje pažeidimus ir kiekvieno kartelio dalyvio svarbą nagrinėjam produktui, vis dėlto šis veiksnys toli gražu nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remdamasi Komisija turi įvertinti pažeidimo sunkumą. Jei vertinant, ar pradinis baudos dydis yra proporcingas, būtų apsiribojama tik to dydžio ir tokios apyvartos palyginimu, šiam veiksniui būtų skirta per didelė svarba. Pažeidimo pobūdis, konkretus jo poveikis, apimtos geografinės rinkos dydis ir poreikis nustatyti atgrasančią baudą taip pat yra veiksniai, galintys pateisinti baudos dydį.
(žr. 114, 118–119 punktus)
8. Kalbant apie baudų nustatymą už konkurencijos teisės pažeidimus, pažymėtina, kad Komisija įvykdo pareigą motyvuoti, jei savo sprendime nurodo vertinimo kriterijus, kurie leido nustatyti padaryto pažeidimo sunkumą ir trukmę, ir ji neprivalo pateikti jame detalių paaiškinimų arba skaičių, susijusių su baudos apskaičiavimo metodu. Skaičiais išreikštų duomenų, susijusių su baudos apskaičiavimo metodu, pateikimas, kad ir kokie reikšmingi šie duomenys būtų, pareigos motyvuoti paisymui nėra būtinas.
Dėl pradinių baudų dydžių absoliučiais skaičiais pagrindimo primintina, kad baudos yra Komisijos konkurencijos politikos instrumentas, ir ji, nustatydama jų dydžius, turi naudotis tam tikra diskrecija, siekdama nukreipti įmonių elgesį konkurencijos normų paisymo linkme. Be to, svarbu išvengti, kad ūkio subjektai galėtų lengvai numatyti baudas. Todėl negalima reikalauti, kad šiuo atžvilgiu Komisija pateiktų kitus motyvus, išskyrus susijusius su pažeidimo sunkumu.
(žr. 129–130 punktus)
9. Kadangi atgrasymas yra baudų, skiriamų už konkurencijos normų pažeidimus, tikslas, reikalavimas jį užtikrinti yra bendras reikalavimas, kuriuo turi visada vadovautis Komisija apskaičiuodama baudas, tačiau tai nereiškia, kad turi būti atskiras šio skaičiavimo etapas, skirtas visoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės siekiant šio tikslo, įvertinti.
Kad būtų atsižvelgta į atgrasymo tikslą, Komisija Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nenustatė metodo arba individualizuotų kriterijų, kurie būtų atskirai nurodyti ir privalomi atsižvelgiant į atgrasantį poveikį. Gairių 1 punkto A dalies ketvirtojoje pastraipoje, kalbant apie pažeidimo sunkumo įvertinimo rodiklius, minima tik būtinybė nustatyti tokio dydžio baudą, kuri turėtų pakankamą atgrasantį poveikį.
(žr. 131–132 punktus)
10. Nors svarbu, kad įmonė imtųsi priemonių, siekdama užkirsti kelią naujiems savo darbuotojų Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimams, pavyzdžiui, įgyvendindama konkurencijos normų laikymosi programą, tokios priemonės nekeičia konstatuoto pažeidimo fakto. Todėl nustatydama baudą, skirtiną už konkurencijos normų pažeidimą, Komisija neprivalo nei laikyti tokių veiksmų lengvinančiomis aplinkybėmis, nei vertinti juos atsižvelgiant į baudos atgrasantį pobūdį, ypač kai nagrinėjamas pažeidimas yra akivaizdus EB 81 straipsnio pažeidimas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog tokių priemonių įmonė ėmėsi prieš Komisijos įsikišimą, neturi reikšmės. Be to, neįmanoma nustatyti priemonių, kurių įmonė ėmėsi, kad būtų išvengta naujų konkurencijos teisės pažeidimų, veiksmingumo lygio.
(žr. 143–144, 231 punktus)
11. Įmonės „išimtinai pasyvus arba prisitaikėliškas elgesys“ darant pažeidimą, jei jis įrodytas, yra lengvinanti aplinkybė pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto pirmą įtrauką, pažymint, kad pasyvus vaidmuo reiškia, jog įmonė pasirenka „pasyvią poziciją“, t. y. aktyviai nedalyvauja rengiant vieną ar daugiau antikonkurencinių susitarimų.
Aplinkybe, patvirtinančia pasyvų įmonės vaidmenį kartelyje, gali būti laikoma tai, kad ji daug rečiau nei tikrieji kartelio nariai dalyvavo susitikimuose, taip pat jos pavėluotas įėjimas į pažeidimo dalyku esančią rinką, nepaisant dalyvavimo šiame pažeidime trukmės, arba aiškių pareiškimų, kuriuos šiuo klausimu padarė trečiųjų įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą, atstovai, buvimas. Taigi, nepakanka, kad tam tikru kartelio veikimo laikotarpiu ar tam tikrų kartelio susitarimų atžvilgiu atitinkamos įmonės veiksmai būtų „ne itin reikšmingi“. Be to, požiūris, pagal kurį įmonės elgesį reikia išskirti atsižvelgiant į nagrinėjamų susitarimų ar suderintų veiksmų dalyką, yra tik teorinis tuo atveju, kai šie susitarimai ir suderinti veiksmai priklauso bendrai strategijai, kuria nustatomos kartelio narių veikimo gairės rinkoje ir kuri riboja jų komercinę laisvę, siekiant vieno antikonkurencinio tikslo ir vieno ekonominio tikslo, t. y. iškreipti įprastą kainų raidą ir apriboti konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje.
Be to, tai, kad įmonė pasitraukė iš kartelio keliais mėnesiais anksčiau nei kiti kartelio nariai, nepateisina baudos dydžio sumažinimo dėl lengvinančios aplinkybės, susijusios su „išimtinai pasyviu arba „prisitaikėlišku prie lyderio“ elgesiu darant pažeidimą“.
(žr. 163–164, 179–180, 184 punktus)
12. Kai Komisija sprendime taiko Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse įtvirtintą metodą ir nustato, kad atitinkamos įmonės atžvilgiu nėra jokių lengvinančių aplinkybių, ta įmonė gali prašyti Bendrijos teismo pripažinti jos atžvilgiu lengvinančią aplinkybę ir sumažinti jai atitinkamą baudą, net jeigu ji to neprašė atsakydama į pranešimą apie kaltinimus.
Reglamento Nr. 2842/98 dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal (EB 81) ir (EB 82) straipsnius 4 straipsnis, kuriame numatyta, kad šalys, pageidaujančios pareikšti savo nuomonę dėl joms pateiktų kaltinimų, tai padaro raštu, o savo rašytinėse pastabose jos gali išdėstyti visus pagrindus ir faktines aplinkybes, kurie būtų naudingi jų gynybai, nereikalauja, kad įmonės, kurioms skiriamas pranešimas apie kaltinimus, konkrečiai išdėstytų reikalavimus dėl lengvinančių aplinkybių pripažinimo.
Be to, pranešimas apie kaltinimus yra parengiamasis aktas sprendimo atžvilgiu, kuriuo užbaigiama procedūra ir kuriame Komisija nusprendžia dėl įmonių atsakomybės, o prireikus ir dėl joms skirtinų baudų.
Norėdama nustatyti baudos dydį Komisija turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, ypač į pažeidimo sunkumą ir trukmę, kurie yra Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyti du kriterijai. Kai pažeidimą padaro kelios įmonės, Komisija privalo išnagrinėti kiekvienos jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą, kad būtų nustatyta, ar egzistuota jų atžvilgiu sunkinančios, ar lengvinančios aplinkybės. Minėtų gairių, kurių Komisija privalo laikytis, 2 ir 3 punktuose numatytas pagrindinės baudos pakeitimas atsižvelgiant į tam tikras sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kurios kiekvienos įmonės atveju yra skirtingos.
(žr. 188–194 punktus)
13. Norint nustatyti, ar įmonės atžvilgiu turi būti taikoma lengvinanti aplinkybė dėl realaus neteisėtų susitarimų netaikymo pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto antrą įtrauką, reikia patikrinti, ar neteisėtų susitarimų galiojimo laikotarpiu ji iš tikrųjų jų netaikė konkuruodama rinkoje, arba bent tai, ar ji taip aiškiai ir reikšmingai pažeidė šį kartelinį susitarimą įgyvendinančius įsipareigojimus, kad sutrukdė paties kartelio veikimui.
(žr. 196 punktą)
14. Įmonės, dalyvavusios darant Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimą, atžvilgiu negali būti pripažinta lengvinanti aplinkybė pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečią įtrauką, jei antikonkurencinius veiksmus ji nutraukė įsikišus trečiųjų valstybių konkurenciją prižiūrinčioms institucijoms.
(žr. 230 punktą)
15. Nustatant baudą už Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimą baudos sumažinimas už bendradarbiavimą administracinėje procedūroje pateisinamas tik tuo atveju, jei tam tikros įmonės elgesys leido Komisijai patiriant mažiau sunkumų nustatyti pažeidimą ir tam tikrais atvejais jį nutraukti.
Informacijos, kuri leido Komisijai per tyrimą tiksliau įvertinti karteliui priklausiusios įmonės bendradarbiavimą baudos dydžio nustatymo tikslais ir kuri palengvino Komisijos tyrimą, pateikimas yra „aktyvus įmonės bendradarbiavimas tyrimo metu, nepatenkantis į pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymo sritį“ Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečios įtraukos prasme.
Vis dėlto, kadangi minėta informacija turi būti susijusi su antikonkurencine veikla, dėl kurios vyksta tyrimas, informacija, susijusi su kita teritorija nei ta, dėl kurios vyksta tyrimas, negali būti panaudota.
(žr. 238–239, 253 punktus)
16. Komisija turi didelę diskreciją baudų, skiriamų už Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimą, apskaičiavimo metodo atžvilgiu ir šiuo klausimu gali atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra atitinkamų įmonių bendradarbiavimas per šios institucijos tarnybų atliekamą tyrimą. Ji taip pat turi didelę diskreciją vertindama įvairių kartelio dalyvių bendradarbiavimo kokybę ir naudą, visų pirma palyginti su kitų įmonių pagalba. Atsižvelgiant į šią diskreciją, kuri apima pranešime dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais nurodytą sumažinimą konkrečiai nuo 10 % iki 50 %, maksimalus, t. y. 50 %, sumažinimas nėra taikomas automatiškai tik konstatavus minėto pranešimo D punkto 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose numatytų sąlygų įvykdymą.
Komisija pritaikyto baudos sumažinimo vertinimą gali grįsti, pirma, aplinkybe, kad atitinkamos įmonės pateikti įrodymai turėjo tik nedidelę pridėtinę vertę Komisijos jau turimų įrodymų atžvilgiu, ir, antra, aplinkybe, kad minėta įmonė bendradarbiauti pradėjo tik gavusi prašymą pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį.
Iš tikrųjų, viena vertus, baudų sumažinimas, kai darant konkurencijos teisės pažeidimą dalyvavusios įmonės bendradarbiauja, grindžiamas tuo, kad toks bendradarbiavimas padeda Komisijai atlikti savo užduotį, t. y. konstatuoti pažeidimą ir prireikus jį nutraukti. Taigi Komisija negali nekreipti dėmesio į pateiktos informacijos, kuri turi būtinai priklausyti nuo jau turimų įrodymų, naudingumą. Šiuo atžvilgiu, nors pranešimo dėl bendradarbiavimo B, C ir D punktų pagrindu esminis skirtumas yra pateiktos informacijos naudingumas, Komisija gali panaudoti naudingumo kriterijų, kad nuspręstų dėl kiekvienai baudos sumažinimo kategorijai, numatytai minėtuose punktuose, skirto sumažinimo dydžio.
Kita vertus, vertindama visą bendradarbiavimą Komisija gali atsižvelgti į tai, kad įmonė jai pateikė dokumentus tik gavusi prašymą pateikti informaciją, tačiau šios aplinkybės ji negali vertinti kaip lemiamos, kad sumenkintų įmonės bendradarbiavimą pagal pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais D punkto 2 dalies pirmą įtrauką.
(žr. 271–274, 276–277, 279, 283 punktus)
17. Nors nustatydama baudą, skiriamą už Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimą, Komisija nėra įpareigota atsižvelgti į sunkią atitinkamos įmonės finansinę padėtį, nes tokios pareigos pripažinimas reikštų, jog prasčiausiai prie rinkos sąlygų prisitaikiusioms įmonėms būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas konkurencinėje kovoje, Komisija gali nuspręsti sumažinti baudą dėl didelių finansinių sunkumų ir dėl neseniai skirtų baudų už konkurencijos teisės pažeidimus, padarytus vienu metu, manydama, kad norint užtikrinti realų atgrasymą, nėra būtina minėtai įmonei skirti visą baudą.
(žr. 308, 314–315 punktus)