TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 22 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Direktyva 2008/7/EB – 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Netiesioginiai pritraukto kapitalo mokesčiai – Apmokestinimas kapitalo mokesčiu – Kapitalo įnašai į komanditinę akcinę bendriją – Tokios bendrijos pripažinimas kapitalo bendrove“
Byloje C‑357/13
dėl Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie (Lenkija) 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2013 m. birželio 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Drukarnia Multipress sp. z o.o.
prieš
Minister Finansów
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas R. Silva de Lapuerta, teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, J. L. da Cruz Vilaça (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. spalio 22 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Drukarnia Multipress sp. z o.o., atstovaujamos doradcy podatkowi K. Turzyński ir M. Kolibski,
– Minister Finansów, atstovaujamo A. Ćwik‑Bury,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir A. Kramarczyk – Szaładzińska,
– Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir W. Roels,
susipažinęs su 2014 m. gruodžio 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui [dėl netiesioginių kapitalo pritraukimo mokesčių] (OL L 46, p. 11), 2 straipsnio 1 dalies b, c punktų ir 2 dalies bei 9 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Drukarnia Multipress sp. z o.o. (toliau – Drukarnia) ir Minister Finansów (finansų ministras, toliau – ministras) ginčą dėl pagal Lenkijos teisę įsteigtos komanditinės akcinės bendrijos (toliau – KAB) atliktų tam tikrų restruktūrizavimo operacijų apmokestinimo vadinamuoju civilinių sandorių mokesčiu.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Remiantis Direktyvos 2008/7 16 straipsniu, ši direktyva nuo 2009 m. sausio 1 d. panaikino ir pakeitė 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvą 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti [dėl netiesioginių kapitalo pritraukimo mokesčių] (OL L 249, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11), iš dalies pakeistą 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/98/EB (OL L 363, p. 129).
4 Direktyvos 2008/7 2–6 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(2) Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai, būtent – kapitalo mokestis (mokestis imamas už kapitalo įnašus į bendroves ir firmas), vertybinių popierių žyminis mokestis ir restruktūrizavimo operacijų mokestis, neatsižvelgiant į tai, ar šiomis operacijomis didinamas kapitalas, sudaro diskriminaciją, dvigubą apmokestinimą ir skirtumus, kurie kliudo laisvam kapitalo judėjimui. Tokias pasekmes sukelia ir kiti netiesioginiai mokesčiai, kurių savybės tokios pačios, kaip kapitalo mokesčio arba vertybinių popierių žyminio mokesčio.
(3) Dėl to vidaus rinkos labui reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pritraukimo netiesioginius mokesčius, siekiant kiek įmanoma pašalinti faktorius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas ar kliudyti laisvam kapitalo judėjimui.
(4) Kapitalo mokesčio ekonominis poveikis kenkia įmonių pergrupavimui ir plėtrai. Šis poveikis ypač kenksmingas esant dabartinei ekonominei padėčiai, kai visiškai būtina teikti pirmenybę investicijų skatinimui.
(5) Geriausias sprendimas šiems tikslams pasiekti būtų panaikinti kapitalo mokestį.
(6) Tačiau mokestinių pajamų praradimas tuoj pat taikant tokią priemonę yra nepriimtinas valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko kapitalo mokestį. Todėl tos valstybės narės turėtų turėti galimybę apmokestinti šiuo mokesčiu visus ar dalį atitinkamų sandorių, t. y. vieno tarifo mokestis turi būti renkamas būtent toje valstybėje narėje. Jei valstybė narė nusprendžia nerinkti kapitalo mokesčio už visus ar dalį sandorių pagal šią direktyvą, tai ji neturėtų turėti galimybės vėl nustatyti tokius mokesčius.“
5 Direktyvos 2008/2 2 straipsnis „Kapitalo bendrovė“ suformuluotas taip:
„1. Šios direktyvos tikslais, „kapitalo bendrovė“ – tai:
a) bet kuri bendrovė, kuri yra vienos iš I priede išvardytų formų;
b) kiekviena bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, kurio kapitalo arba turto akcijomis (dalimis) gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje;
c) bet kuri bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, siekiantys pelno, kurių dalyviai turi teisę perleisti savo akcijas (dalis) trečiosioms šalims be jų išankstinio leidimo ir kurie už bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens skolas atsako tiktai savo akcijomis (dalimis).
2. Šios direktyvos tikslais, bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno, laikomi kapitalo bendrovėmis.“
6 Minėtos direktyvos 4 straipsnio „Restruktūrizavimo operacijos“ 1 dalies b punkte nustatyta
„Šios direktyvos tikslais, toliau nurodytos „restruktūrizavimo operacijos“ nelaikomos kapitalo įnašais:
<...>
b) formuojamos arba jau egzistuojančios kapitalo bendrovės įsigijimas akcijų (dalių), kurios liudija didžiąją dalį kitos kapitalo bendrovės balsavimo teisių, jeigu už įsigytas akcijas (dalis) atlyginama bent iš dalies vertybiniais popieriais, sudarančiais pirmosios bendrovės kapitalą. Jeigu dauguma balsavimo teisių įgyjama dviem ar daugiau sandorių, tai restruktūrizavimo operacijomis laikomi tik tas sandoris, kuriuo pasiekiama balsavimo teisių dauguma, ir visi vėlesni sandoriai.“
7 Tos pačios direktyvos 5 straipsnio „Sandoriai, kuriems netaikomi netiesioginiai mokesčiai“, 1 dalies e punkte numatyta:
„Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais, renkamais už:
<...>
e) 4 straipsnyje nurodytas restruktūrizavimo operacijas.“
8 Pagal Direktyvos 2008/7 9 straipsnį „Kai kurių subjektų neįtraukimas į taikymo sritį“:
„Valstybės narės kapitalo mokesčio rinkimo tikslais gali nelaikyti kapitalo bendrovėmis 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų vienetų.“
9 Minėtos direktyvos 12 straipsnio „Neįtraukimas į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę“ 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Valstybė narė į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę gali neįtraukti neribotos atsakomybės dalyvio už kapitalo bendrovės įsipareigojimus įnešto kapitalo, taip pat tokio dalyvio turtinės dalies bendrovėje.“
10 Tos pačios direktyvos I priede yra „2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų bendrovių sąrašas“, kurio 21 punkte nurodytos pagal Lenkijos teisę įsteigtos akcinės bendrovės (spółka akcyjna) ir ribotos atsakomybės bendrovės (spółka z ograniczoną odpowiedzialnością).
Lenkijos teisė
11 Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikomos 2000 m. rugsėjo 9 d. Civilinių sandorių mokesčio įstatymo (ustawa o podatku od czynności cywilnoprawnych, Dz. U, Nr. 101, 2010, 649 pozicija, toliau – CSMĮ) redakcijos 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Apmokestinami:
1) tokie civiliniai sandoriai:
<...>
k) bendrovių steigimo sutartys;
2) 1 punkte nurodytų sutarčių pakeitimai, jeigu dėl jų padidėjo apmokestinimo civilinių sandorių mokesčiu bazė <...>
<...>
3. Bendrovės steigimo sutarties pakeitimu laikomi:
1) ūkinės bendrijos atveju – įnašas ar įnašo padidinimas, kurio vertė lemia bendrijos turto arba įstatinio kapitalo padidėjimą, dalyvio paskola bendrijai, priemokos arba dalyvio turto ir turtinių teisių suteikimas ar perleidimas bendrijai nemokamai naudotis;
<...>“
12 CSMĮ 1a straipsnio 1 punkte numatyta:
„Šiame įstatyme:
1) ūkinė bendrija: <...> komanditinė akcinė bendrija [spółka komandytowo-akcyjna]“
13 Pagal CSMĮ 2 straipsnio 6 punkto c papunktį:
„Mokesčiu neapmokestinami:
<...>
6) bendrovių steigimo sutartys ir jų pakeitimai, susiję su:
<...>
c) įnašu į kapitalo bendrovę mainais į jos kapitalo dalis ar akcijas:
– kapitalo bendrovės verslo ar jo dalies,
– kitos kapitalo bendrovės dalių ar akcijų, suteikiančių joje balsavimo teisių daugumą arba daugiau dalių ar akcijų, jei bendrovė, į kurią įnešamos dalys ar akcijos, jau turi balsavimo teisių daugumą.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 Ketindama persitvarkyti į KAB ir tuomet padidinti savo įstatinį kapitalą turtiniu įnašu, kurį sudarė kitos KAB akcijos, akcinės bendrovės akcijos ir ribotos atsakomybės bendrovės akcijos (dalys), 2012 m. rugpjūčio 21 d. Drukarnia ministrui pateikė prašymą išaiškinti CSMĮ.
15 Drukarnia teigė, kad KAB – tai kapitalo bendrovė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi, jos teigimu, taikant šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktą kartu su jos 5 straipsnio 1 dalies e punktu, minėtos pertvarkymo operacijos neturi būti apmokestinamos civilinių sandorių mokesčiu.
16 2012 m. lapkričio 20 d. išaiškinimuose ministras pripažino Drukarnia poziciją klaidinga ir pareiškė, kad KAB nėra „kapitalo bendrovė“, kaip ji suprantama pagal minėtą direktyvą.
17 Šiuo klausimu ministras pažymėjo, kad Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktai neleidžia kapitalo bendrove pripažinti bendrovės, kurios tik dalis kapitalo ir narių atitinka šios nuostatos reikalavimus. Dėl šios priežasties tos valstybės narės, kurios norėjo, kad KAB būtų taikoma Direktyva 2008/7, pasirūpino, kad šios kategorijos bendrijos būtų įtrauktos į šios direktyvos priede esantį sąrašą. Lenkija nepasinaudojo galimybe įtraukti KAB į šio I priedo sąrašą, visų pirma atsižvelgdama į jų dominuojantį asmeninį pobūdį, o nusprendė pasinaudoti Direktyvos 2008/7 9 straipsnyje numatyta galimybe, nes pagal CSMĮ KAB laikomos ūkinėmis bendrijomis. Vadinasi, KAB taip pat negalima laikyti kapitalo bendrove pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 2 dalį, todėl šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 straipsnio 1 dalies e punktas netaikomi pagrindinėje byloje.
18 Drukarnia padavė skundą Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie (Krokuvos vaivadijos administracinis teismas) ir prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 20 d. ministro išaiškinimus, remdamasi tuo, kad jais visų pirma pažeidžiama minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalis. Ministras pakartojo savo argumentus ir prašė šį skundą atmesti.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Lenkijos prekybos teisę KAB yra ūkinė bendrija, kurios tikslas – vykdyti ekonominę veiklą savo vardu ir kuri turi ir ūkinei bendrijai, ir kapitalo bendrovei būdingų bruožų. Kalbant konkrečiai, bent vienas KAB dalyvis, vadinamasis tikrasis narys, už bendrijos prievoles kreditoriams atsako visu savo turtu ir bent vienas dalyvis asmeniškai neatsako už bendrijos prievoles. KAB kapitalą sudaro dalyvių akcijos ir tikrųjų narių įnašai. Tikrųjų narių įnašais negalima prekiauti biržoje, tačiau KAB akcijomis prekyba biržoje galima tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir akcinės bendrovės akcijomis. Be to, tam, kad tikrasis narys galėtų perleisti savo teises ir pareigas, jis iš esmės turi gauti kitų dalyvių sutikimą, o KAB akcijas galima perleisti, nors vardinių akcijų perleidimas gali būti apribotas, kaip ir akcinės bendrovės vardinių akcijų atveju.
20 Šiomis aplinkybėmis Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad kapitalo bendrove pripažintina [KAB], jei iš jos teisinio pobūdžio matyti, kad tik dalis jos kapitalo ir dalyvių gali atitikti direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus reikalavimus?
2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar Direktyvos 2008/7 9 straipsnį reikia aiškinti taip, kad suteikiant valstybei narei teisę nelaikyti šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų vienetų kapitalo bendrovėmis, juo valstybei narei suteikiama laisvė apmokestinti šiuos vienetus kapitalo mokesčiu?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
21 Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvos 2008/7 2 straipsnio, analizuojamo kartu su šios direktyvos I priedu, ir jos 9 straipsnio nuostatose iš esmės pakartotas Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 2006/98, 3 straipsnio turinys, todėl Teisingumo Teismo pateiktas šio 3 straipsnio išaiškinimas taikomas ir šioms nuostatoms.
22 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus, taip pat prireikus į šio teisės akto priėmimo istoriją (šiuo klausimu žr. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 50 punktą; Sprendimo Koushkaki, C‑84/12, EU:C:2013:862, 34 punktą ir Sprendimo Bouman, C‑114/13, EU:C:2015:81, 31 punktą).
23 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia išnagrinėti Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktų kontekstą. Iš šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad sąvoka „kapitalo bendrovė“ apibrėžiama plačiai ir nesiejama su konkrečia įmonės forma (šiuo klausimu žr. Sprendimo Amro Aandelen Fonds, 112/86, EU:C:1987:488, 8 punktą).
24 Viena vertus, Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su šios direktyvos I priedu, daroma nuoroda į tam tikras pagal įvairių valstybių narių nacionalinę teisę įsteigtų kapitalo bendrovių kategorijas. Kita vertus, sąvoka „kapitalo bendrovė“ apima kiekvieną bendrovę, firmą, asociaciją arba juridinį asmenį, atitinkantį kriterijus, numatytus šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir įprastai naudojamus kapitalo bendrovėms apibūdinti.
25 Vadinasi, aplinkybė, kad pagrindinėje byloje KAB nenurodyta Direktyvos 2008/7 I priedo 21 punkte tarp pagal Lenkijos teisę įsteigtų bendrovių, laikytinų kapitalo bendrovėmis pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą, nekliudo pripažinti ją kapitalo bendrove, jeigu ji atitinka visus minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardytus kriterijus.
26 Be to, Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 2 dalyje kapitalo bendrovei prilyginama bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno. Šios nuostatos tikslas – išvengti to, kad dėl tam tikros teisinės formos pasirinkimo sandoriai, kurie ekonominiu požiūriu yra panašūs, būtų skirtingai traktuojami mokesčių atžvilgiu, nes ši nuostata leidžia įtraukti vienetus, kurie, turėdami tapačią tikrosioms kapitalo bendrovėms būdingą ekonominę paskirtį, t. y. pelno siekimą kartu su kitais asmenimis suteikiant kapitalą atskiram vienetui, neatitinka šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos „kapitalo bendrovė“ kriterijų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑178/05, EU:C:2007:317, 43punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
27 Nors Direktyvos 2008/7 9 straipsnyje valstybėms narėms palikta galimybė apmokestinant kapitalo mokesčiu nelaikyti kapitalo bendrovėmis šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje numatytų vienetų, jokia galimybė nukrypti nenumatyta dėl vienetų, nurodytų minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje imperatyviai ir vienodai visoms valstybėms narėms apibrėžtos kapitalo bendrovės statusą pagal tą pačią direktyvą turinčios bendrovės (Sprendimo ING. AUER, C‑251/06, EU:C:2007:658, 21 punktą).
28 Darytina išvada, kad kiekviena bendrovė, kuri atitinka Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardytus kriterijus, yra „kapitalo bendrovė“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, nepaisant jos kvalifikavimo pagal kiekvienos valstybės narės teisę.
29 Antra, pažymėtina, kad minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktų formuluotėse nėra jokios nuorodos, leidžiančios manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino sąvokos „kapitalo bendrovė“ netaikyti mišraus pobūdžio teisinėms struktūroms, kaip antai KAB, kurių tik dalimi kapitalo ar turto gali būti prekiaujama biržoje arba tik dalis narių turi teisę be išankstinio sutikimo perleisti savo turimas akcijas tretiesiems asmenims ir už bendrovės skolas atsako tiktai savo akcijomis.
30 Kalbant konkrečiau, minėtoje nuostatoje neįtvirtinta jokia riba, susijusi su tuo, kokia bendrovės kapitalo ar turto dalimi galima prekiauti biržoje arba kiek pelno siekiančios bendrovės narių turi turėti teisę be išankstinio sutikimo perleisti savo turimas akcijas tretiesiems asmenims ir už bendrovės skolas atsakyti tiktai savo akcijomis, t. y. riba, kurios nepasiekus bendrovė negalėtų būti pagal tą pačią nuostatą laikoma kapitalo bendrove.
31 Trečia, dėl Direktyvos 2008/7 tikslo svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš jos 2–4 konstatuojamųjų dalių, ja siekiama suderinti teisės aktus, reglamentuojančius netiesioginius pritraukto kapitalo mokesčius, siekiant kiek įmanoma pašalinti faktorius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas ar kliudyti laisvam kapitalo judėjimui, ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.
32 Norint visiškai įgyvendinti minėta direktyva siekiamus tikslus, reikia, kad pritrauktas kapitalas, galintis atitikti kapitalo bendrovę pagal tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytus kriterijus, būtų apmokestinamas netiesioginiais mokesčiais tik Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytomis griežtomis sąlygomis.
33 Tačiau griežtas Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktų aiškinimas, kurį palaiko ministras pagrindinėje byloje, leistų valstybėms narėms, priešingai, nei to siekiama šia direktyva, apmokestinti netiesioginiais mokesčiais minėtus kriterijus atitinkantį pritrauktą kapitalą nesilaikant sąlygų, nustatytų vykdant suderinimą pagal šią direktyvą.
34 Ketvirta, direktyvos priėmimo istorija taip pat patvirtina tokį sąvokos „kapitalo bendrovė“ aiškinimą, kuris leidžia įtraukti kuo daugiau subjektų, galinčių vykdyti kapitalo pritraukimo operacijas vidaus rinkoje. Iš tiesų Direktyvos 2008/7 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse pažymėta, kad geriausias būdas direktyvos tikslams pasiekti būtų panaikinti kapitalo mokestį. Tik dėl biudžeto sunkumų, kurių kiltų panaikinus kapitalo mokestį, valstybės narės, kurios dar neatsisakė šio mokesčio, galėtų jį išlaikyti. Tačiau nusprendusi neberinkti kapitalo mokesčio valstybė narė nebegali vėl jo nustatyti.
35 Penkta, pažymėtina, kad minėtos direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybė narė į kapitalo mokesčio bazę gali neįtraukti kapitalo, įnešto už kapitalo bendrovės įsipareigojimus visiškai atsakingo dalyvio, taip pat tokio dalyvio turto dalies bendrovėje. Kaip išvados 46 punkte pažymėjo generalinis advokatas, aplinkybė, kad šioje nuostatoje numatyta ypatinga KAB situacija, patvirtina išvadą, kad šios bendrijos ir bet kuri panaši mišri teisinė struktūra patenka į minėtos direktyvos taikymo sritį.
36 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą atsakytina: Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktai aiškintini taip, kad pagal Lenkijos teisę įsteigta KAB turi būti laikoma kapitalo bendrove, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jei tik dalis jos kapitalo ir dalyvių gali atitikti šioje nuostatoje įtvirtintus reikalavimus.
Dėl antrojo klausimo
37 Kadangi nacionalinis teismas į antrąjį klausimą prašė atsakyti tik tuo atveju, jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, atsakyti į jį nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui [dėl netiesioginių kapitalo pritraukimo mokesčių], 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktai aiškintini taip, kad pagal Lenkijos teisę įsteigta komanditinė akcinė bendrija turi būti laikoma kapitalo bendrove, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jei tik dalis jos kapitalo ir dalyvių gali atitikti šioje nuostatoje įtvirtintus reikalavimus.
Parašai.