Byla T‑352/09
Novácke chemické závody a.s.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas – Baudos – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas – Vienodas požiūris – 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Pajėgumas mokėti baudą“
Santrauka – 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis – Komisijos diskrecija – Ribos – Atsižvelgimas į baudų, skiriamų pažeidus konkurencijos taisykles, apskaičiavimo gaires – Proporcingumo ir vienodo požiūrio principų paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 37 punktas)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota teismo jurisdikcija – Apimtis – Kitoms įmonėms, negalėjusioms pateikti pastabų šiuo klausimu, skirtos baudos padidinimas – Neįtraukimas
(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis – Komisijos diskrecija – Vienodo procento taikymas visoms kartelio dalyvėms – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 4, 19, 21 ir 25 punktai)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis – Specialus padidinimas įmonėms, kurių apyvarta yra itin didelė – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 30 punktas)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Pažeidimo organizatoriaus vaidmuo – Sąvoka – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Neatsižvelgimas į kartelio, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, neteisėtumą – Tyčia padarytas pažeidimas – Neįtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas prie lyderio įmonės elgesys – Į naujas gaires neperkelta aplinkybė – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
8. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Įmonės pareiškimų, kuriuos Komisija gavo pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimo, panaudojimas per teismo procesą – Šios įmonės teisės neteikti parodymų prieš save pažeidimas – Nebuvimas
(Komisijos pranešimas 2002/C 45/03 ir Komisijos pranešimo 2006/C 298/11 31 punktas)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Kaltinamos įmonės bendradarbiavimas, nepatenkantis į pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą taikymo sritį – Įtraukimas – Sąlygos
(EB 81 straipsnis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03 ir Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtos gairės – Komisijos teisė nesivadovauti jomis – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas – Atsižvelgimas į įmonės specifines charakteristikas, ypač kai yra pavojus, kad bauda bus neproporcinga
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 37 punktas)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Mažai ar vidutinei įmonei skirta bauda – Didesnė pagal apyvartos procentinę dalį bauda nei bauda, skirta didesnėms įmonėms, dalyvavusioms darant tą patį pažeidimą – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Mažai ar vidutinei įmonei skirta bauda – Bauda, kurios procentinė dalis yra beveik lygi maksimaliai 10 % jos bendros apyvartos ribai – Didesnė procentinė dalis, nei nustatyta kitoms kartelio dalyvėms – Vienodo požiūrio principo pažeidimas vien dėl šios aplinkybės – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pareiga atsižvelgti į sunkią atitinkamos įmonės finansinę padėtį – Nebuvimas – Tikrasis ypatingoje finansinėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusios įmonės pajėgumas mokėti baudą – Atsižvelgimas – Sąlygos
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)
14. Institucijų aktai – Motyvavimas– Pareiga – Apimtis– Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Tinkamumas – Teisminė kontrolė – Informacija, į kurią gali atsižvelgti Sąjungos teismas – Informacija, kurios nėra baudą skiriančiame sprendime ir kuri nėra būtina jį motyvuojant – Įtraukimas
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 ir 31 straipsniai)
16. Konkurencija – Sąjungos normos – Tikslai – Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą – EB 3 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimas – Nebuvimas
(EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas ir 81 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43–48 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 49–51, 55, 56 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58–61 punktus)
4. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 30 punkte numatyta Komisijos galimybė, o ne pareiga didinti baudą įmonei, kurios apyvarta, gauta iš su pažeidimu nesusijusių prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, yra itin didelė.
Nors minėtoje dalyje numatyta, jog toks padidinimas gali būti būtinas siekiant užtikrinti, kad baudos poveikis būtų pakankamai atgrasantis, vis dėlto remiantis tuo negalima daryti išvados, kad bauda, kuri santykinai nėra didelė, palyginti su bendra atitinkamos įmonės apyvarta, neturės šiai įmonei pakankamo atgrasomojo poveikio. Remiantis gairėse apibrėžtu metodu nustatyta bauda iš principo atitinka nemažą pardavimų, kuriuos nubausta įmonė pasiekė su pažeidimu susijusiame sektoriuje, vertės procentą. Taigi, aptariamos įmonės pelnas šiame sektoriuje gerokai sumažės dėl baudos arba ji patirs nuostolių. Net jei šios įmonės minėtame sektoriuje pasiekta apyvarta yra tik maža jos bendros apyvartos dalis, negalima a priori atmesti galimybės, kad šiame sektoriuje uždirbto pelno sumažėjimas ar net jo pavirtimas nuostoliais turės atgrasomąjį poveikį, nes faktiškai įmonė pradeda komercinę veiklą konkrečiame sektoriuje siekdama užsidirbti pelno.
Taigi, kai be neaiškios nuorodos į tariamai didelę tam tikrų kartelio dalyvių bendrą apyvartą, įmonė nepateikia nė vieno konkretaus įrodymo, galinčio patvirtinti, kad Komisija turėjo pasinaudoti šia galimybe, Komisijos negalima kaltinti dėl šios priežasties pažeidus vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.
(žr. 62–64 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 76–80 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 84–89 punktus)
7. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punkte numatyta galimybė pakeisti baudos dydį dėl tam tikrų lengvinančių aplinkybių, kurios kiekvienos atitinkamos įmonės atveju yra specifinės. Konkrečiai kalbant, šioje dalyje pateiktas neišsamus lengvinančių aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta, sąrašas. Tačiau „išimtinai pasyvaus arba „prisitaikėliško prie lyderio“ įmonės „elgesio“ darant pažeidimą nėra šiame neišsamiame sąraše, nors jis buvo aiškiai numatytas kaip lengvinanti aplinkybė Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 dalies pirmoje įtraukoje.
Nors Komisija negali nukrypti nuo taisyklių, kurias pati sau nustatė, ji gali jas taisyti arba pakeisti kitomis. Esant atvejui, kuris patenka į naujų taisyklių taikymo sritį, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji neatsižvelgė į naujose taisyklėse nenumatytą lengvinančią aplinkybę ir tik dėlto, jog ši aplinkybė buvo numatyta senose taisyklėse. Iš tikrųjų aplinkybė, kad Komisija savo ankstesniuose sprendimuose buvo nurodžiusi, jog tam tikri faktai yra lengvinančios aplinkybės nustatant baudos dydį, nereiškia, kad ji privalo pateikti tokį patį vertinimą vėlesniame sprendime.
Vis dėlto gairių 29 punkte pateiktas lengvinančių aplinkybių, į kurias Komisija gali atsižvelgti, sąrašas nėra išsamus. Todėl aplinkybė, kad gairėse kaip lengvinanti aplinkybė neįvardijamas pažeidimą dariusios įmonės pasyvus vaidmuo, nėra kliūtis atsižvelgti į šią aplinkybę, jei minėta įmonė gali įrodyti, jog jos dalyvavimas darant pažeidimą yra ne toks sunkus.
(žr. 92–94 punktus)
8. Bendradarbiavimas pagal 2002 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju yra visiškai savanoriškas atitinkamos įmonės aktas. Ji nė kiek nėra verčiama pateikti įrodymų, susijusių su tariamu karteliu. Taigi bendradarbiavimo mastas, kurį įmonė pasirenka per administracinę procedūrą, yra vien jos laisvo pasirinkimo rezultatas ir jokiu būdu nėra primestas minėtu pranešimu.
Be to, nuo 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose paskelbimo momento, pagal jo 31 punktą įmonė, kuri nusprendžia pateikti pareiškimą tam, kad būtų sumažintas baudos dydis, žino apie tai, kad nors jos bauda bus sumažinta tik tuo atveju, jei, Komisijos nuomone, visos pranešime numatytos sumažinimo sąlygos bus įvykdytos, pareiškimas bet kurio atveju bus bylos medžiagos dalis ir galės būti panaudotas kaip įrodymas ir prieš jį padariusį asmenį.
Taigi laisvai ir žinodama aplinkybes pasirinkusi padaryti tokį pareiškimą atitinkama įmonė negali veiksmingai remtis draudimo duoti parodymus prieš save principu, pagal kurį, be kita ko, Komisija negali įpareigoti įmonės pateikti atsakymus, kuriais tokia įmonė būtų priversta pripažinti pažeidimą, kurį turi įrodyti Komisija. Todėl prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti savo noru ir nebūdama priversta to daryti pateikusi įmonė negali kaltinti Komisijos tuo, kad Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose ši rėmėsi šiuo prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.
(žr. 110–113 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 114, 115 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 135–148 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 158–160 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161–164 punktus)
13. Komisija iš principo nėra įpareigota apskaičiuodama baudą atsižvelgti į sunkią konkrečios įmonės finansinę padėtį, nes tokios pareigos pripažinimas reikštų, jog prasčiausiai prie rinkos sąlygų prisitaikiusiai įmonei būtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas.
Be to, Sąjungos teise Sąjungos valdžios institucijai savaime nedraudžiama imtis priemonės, kuri lemtų konkrečios įmonės bankrotą ar likvidavimą. Iš tikrųjų, nors konkrečios teisinės formos įmonės likvidavimas gali pažeisti savininkų, akcininkų ar dalininkų finansinius interesus, tai nereiškia, kad asmeniniai, materialiniai ir nematerialiniai įmonės elementai taip pat praras savo vertę.
Priimdama pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punktą Komisija neprivalo laikytis nesuderinamos su šiais principais pareigos. Tai patvirtina aplinkybė, kad minėtame punkte minimas ne įmonės bankrotas, o kalbama apie „ypatingą finansinę ir socialinę padėtį“, kai baudos skyrimas „sukels nepataisomą pavojų susijusios įmonės ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertins jos turtą“.
Remiantis tuo, darytina išvada, kad, kiek tai susiję su gairių 35 punkto taikymu, vien aplinkybė, jog baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus skyrimas gali lemti atitinkamos įmonės bankrotą, nėra pakankama. Iš tikrųjų nors bankrotas kelia pavojų atitinkamų savininkų ar akcininkų finansiniams interesams, jis nebūtinai reiškia aptariamos įmonės išnykimą. Ji gali toliau egzistuoti arba kaip juridinis asmuo, kuris užtikrina šios įmonės veiklos vykdymą, jei būtų padidintas pripažintos bankrutuojančia įmonės kapitalas, arba kaip ūkinę veiklą vykdantis subjektas, jeigu kitas subjektas įsigytų visas jos turto dalis ir atitinkamai visą įmonę. Visiškai įsigyti galima arba savanoriškai išpirkus bankrutuojančią bendrovę, arba pardavus jos turtą priverstine tvarka nustatant prievolę toliau tęsti veiklą.
Todėl atsižvelgiant visų pirma į nuorodą dėl visiško atitinkamos įmonės turto nuvertėjimo gairių 35 punktą reikia suprasti kaip apimantį situaciją, kai įmonės ar bent jos turto įsigijimas atrodo mažai tikėtinas ar net neįmanomas. Tokiu atveju bankrutuojančios įmonės turto sudedamąsias dalis bus siūloma parduoti atskirai ir gali būti, kad daugelis jų nebus parduotos arba geriausiu atveju bus parduotos tik už gerokai mažesnę kainą, todėl galima pagrįstai kalbėti apie visišką turto nuvertėjimą, kaip tai daroma gairių 35 punkte.
Be to, taikant minėtą gairių punktą, remiantis jo formuluote, taip pat reikia, kad būtų susiklosčiusi „ypatinga finansinė ir socialinė padėtis“. Tokią padėtį sudaro galimos baudos sumokėjimo pasekmės, ypač nedarbo padidėjimas ar atitinkamos įmonės tiekėjų ir klientų ekonominių sektorių nuosmukis.
(žr. 186–190, 192 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 203, 204, 207 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 212 punktą)
16. Numatant sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebūtų iškraipyta, EB 3 straipsnio 1 dalies g punktu labiausiai reikalaujama nepanaikinti konkurencijos. Šis reikalavimas yra toks esminis, kad be jo daugelis Sutarties nuostatų netektų prasmės. Be to, pagal šią Sutartį tam tikromis sąlygomis leidžiamiems konkurencijos apribojimams dėl priežasčių, susijusių su būtinybe derinti įvairius siekiamus tikslus, šiuo reikalavimu nustatoma riba, kurią peržengus konkurencijos iškraipymas gali kelti pavojų bendros rinkos tikslams.
Tačiau šie argumentai nėra svarbūs kalbant apie baudos skyrimą įmonei, kuri pažeidė konkurencijos taisykles dalyvaudama įmonių susitarime ar derindama veiksmus, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį.
Sankcijų skyrimas Komisijai konstatavus konkurencijos taisyklių pažeidimą, yra priemonė, kuria būtent ir siekiama EB 3 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto tikslo, todėl, jo negalima laikyti šios nuostatos pažeidimu.
(žr. 235–237 punktus)