Byla T‑116/22
Belavia – Belarusian Airlines AAT
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2024 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašai – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, organizavimas arba prisidėjimas prie tokių veiksmų – Nauda iš A. Lukašenkos režimo – Vertinimo klaida“
1. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Baltarusijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų lėšų įšaldymas, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą – Įtraukimas į sąrašus, pagrįstas tikslių, konkrečių ir nuoseklių įrodymų visetu
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimais (BUSP) 2021/2125 ir (BUSP) 2023/421, priedas; Tarybos reglamentų Nr. 765/2006, 2021/2124 ir 2023/419 priedas)
(žr. 26–29 punktus)
2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Baltarusijai taikomos ribojamosios priemonės – Ribojamųjų priemonių priėmimo kriterijai – Fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, organizuojantys Lukašenkos režimo veiklą, palengvinančią neteisėtą Sąjungos išorės sienų kirtimą – Sąvoka – Vertinimo klaida – Nebuvimas
(Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimais (BUSP) 2021/2125 ir (BUSP) 2023/421, priedas; Tarybos reglamentų Nr. 765/2006, 2021/2124 ir 2023/419 priedas)
(žr. 45, 48–52, 57–60, 63–66 punktus)
3. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Baltarusijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų lėšų įšaldymas, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą – Minėtos kompetentingos institucijos diskrecijos apimtis – Dėl ankstesnio įtraukimo pateiktų įrodymų aktualumas, jei nepasikeitė pagrindai, ieškovo padėtis ar situacija Baltarusijoje – Ieškovo padėties pokyčiai ir situacijos Baltarusijoje pokyčiai
(Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimais (BUSP) 2021/2125 ir (BUSP) 2023/421, priedas; Tarybos reglamentų Nr. 765/2006, 2021/2124 ir 2023/419 priedas)
(žr. 76–84 punktus)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Baltarusijai taikomos ribojamosios priemonės – Ribojamųjų priemonių priėmimo kriterijai – Fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, gaunantys naudos iš A. Lukašenkos režimo arba jį remiantys – „Naudos“ sąvoka – Vertinimo klaida – Nebuvimas
(Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimu (BUSP) 2023/421, priedas; Tarybos reglamentų Nr. 765/2006 ir 2023/419 priedas)
(žr. 92–100 punktus)
Santrauka
Sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Belavia – Belarusian Airlines AAT pareikštą ieškinį dėl aktų, kuriais Europos Sąjungos Taryba 2021 m.(1) įtraukė šią bendrovę į asmenų ir subjektų, kuriems dėl padėties Baltarusijoje taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, o 2023 m.(2) jį paliko galioti, panaikinimo. Ši byla leidžia Bendrajam Teismui pirmą kartą išaiškinti Sprendimo 2012/642(3) 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje numatytą įtraukimo į sąrašą kriterijų, susijusį su A. Lukašenkos režimo veiklos, kuria palengvinamas neteisėtas Sąjungos išorės sienų kirtimas, organizavimu.
Šis sprendimas susijęs su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis Europos Sąjungos nuo 2004 m. atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, kiek tai susiję su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis. Ieškovės, valstybės oro transporto bendrovės, lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti dėl to, kad gabendama iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją trečiųjų šalių piliečius, norinčius kirsti Sąjungos išorės sienas, ji gavo naudos iš A. Lukašenkos režimo ir jį rėmė, taip pat prisidėjo prie šio režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, dėl pradinio ieškovės įtraukimo į sąrašus, remiantis Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje numatytu kriterijumi, Bendrasis Teismas manė, kad Taryba turėjo pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie ketino kirsti Sąjungos išorės sienas, nesilaikydami taikomų teisės aktų, atvyko į Minską (Baltarusija) ieškovės vykdomais skrydžiais iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos. Be to, Taryba turėjo pakankamai įrodymų tvirtinti, kad siekdama palengvinti šią praktiką ieškovė padidino skrydžių skaičių esamais maršrutais ir kad vietiniai kelionių organizatoriai, parduodami ieškovės lėktuvo bilietus minėtiems asmenims, atliko tarpininkų vaidmenį, taip padėdami ieškovei išlikti nepastebėtai.
Toliau Bendrasis Teismas atmetė ieškovės argumentus, pateiktus ginčijant šį įrodymų visetą. Taigi, pirma, ieškovė, be kita ko, teigė, kad 2021 m. ji vežė mažiau keleivių nei kitos oro transporto bendrovės, taip pat kaip ji aptarnaujančios oro maršrutus Stambulas (Turkija)–Minskas, taip pat Dubajus (Jungtiniai Arabų Emyratai)–Minskas, ir kad asmenų, kuriuos ji vežė maršrutu Beirutas (Libanas)–Minskas, skaičius buvo mažesnis nei asmenų, vežamų kitais maršrutais iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Libaną, arba į jas. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neįrodo, jog ieškovė neprisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiklos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, tiek, kiek ji pati vykdė asmenų gabenimo iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos į Baltarusiją operacijas. Be to, remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, 2021 m. jos keleivių, kuriuos ji vežė iš Stambulo ar Beiruto į Minską, skaičius gerokai padidėjo.
Antra, ieškovės teiginiai, kad, pirma, jos skrydžių į Libaną, Jungtinius Arabų Emyratus ir Turkiją neužsakinėjo Baltarusijos valstybė ir, antra, jos pačios transporto operacijos buvo pelningos, negali įrodyti, kad šie skrydžiai ir operacijos nebuvo A. Lukašenkos režimo veiklos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, dalis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad A. Lukašenkos režimas organizavo trečiųjų šalių piliečių gabenimą į Baltarusiją oro transportu, skatindamas išduoti Baltarusijos vizas, kad dėl šios priemonės padidėjo oro transporto į Baltarusiją paslaugų paklausa ir kad oro transporto bendrovės pelnėsi iš komercinių skrydžių, tenkinančių šią paklausą.
Trečia, tai, kad ieškovė atliko reikalaujamus patikrinimus registruojant keleivius, be kita ko, kiek tai susiję su pareiga turėti vizą, nereiškia, kad ji nedalyvavo A. Lukašenkos režimo veikloje, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui.
Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš Tarybos pateiktų dokumentų neaišku, kad, kaip matyti iš ginčijamų motyvų, ieškovė atvėrė naujus oro maršrutus, kad palengvintų trečiųjų šalių piliečių gabenimą į Baltarusiją. Vis dėlto šios išvados nepakanka, kad būtų galima panaikinti pirminius teisės aktus. Motyvai, kuriuos Taryba pateikė grįsdama vertinimą, kad ieškovas prisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiklos, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, yra pakankamai tikslūs ir konkretūs, juose nepadaryta faktinių aplinkybių vertinimo ar teisės klaidos, ir jie patys savaime yra pakankamas pagrindas pateisinti ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus.
Be to, dėl ieškovės pavardės palikimo sąrašuose remiantis tuo pačiu kriterijumi Bendrasis Teismas priminė, kad tuo atveju, jei ribojamosios priemonės periodiškai peržiūrimos, Taryba turi iš naujo įvertinti padėtį ir, atsižvelgdama į anksčiau nustatytų priemonių tikslą, parengti jų poveikio atitinkamiems asmenims ir subjektams vertinimą. Siekdama pagrįsti tokį palikimą sąraše Taryba gali remtis tais pačiais pirminį įtraukimą į sąrašą pagrindžiančiais įrodymais, jeigu įtraukimo į sąrašą motyvai lieka nepakitę ir aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas pažymi, kad Taryba netiesiogiai pripažįsta, jog pirminių teisės aktų priėmimą pateisinę įrodymai, susiję su ieškovo vykdomais skrydžiais iš Libano ir Jungtinių Arabų Emyratų, tapo nebeaktualūs. Be to, Bendrasis Teismas mano, kad aplinkybės, jog ieškovė toliau vykdė skrydžius maršrutu tarp Stambulo ir Minsko, nepakanka, kad jos pavadinimas būtų paliktas sąrašuose. Taigi Taryba nepateikė pakankamai įrodymų, kad palikimo sąrašuose aktų priėmimo dieną ieškovė vis dar dalyvavo A. Lukašenkos režimo veikloje, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, dėl skrydžių, kuriuos ji vykdė maršrutu Stambulas–Minskas.
Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad Taryba turėjo pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, kad įrodytų, jog ieškovė gavo konkrečios naudos iš prezidento A. Lukašenkos viešų pareiškimų, kad Baltarusijos valstybė suteiks jai visokeriopą paramą.