Byla T‑385/06

Aalberts Industries NV ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Vario jungčių ir vario lydinių jungčių sektorius – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Vienas tęstinis pažeidimas – Dalyvavimas darant pažeidimą“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Karteliai – Įrodymai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Įrodymai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip vieną pažeidimą – Sąvoka

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės, kurios gali būti kaltinamos įvykdžiusios pažeidimą dėl dalyvavimo bendrame kartelyje – Kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

5.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Apyvarta, į kurią buvo atsižvelgta – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

1.      Dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų vertinimo pažymėtina, kad Komisija turi pateikti tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad įtariamas pažeidimas tikrai padarytas. Kilus abejonėms, Sąjungos teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Todėl teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo. Tačiau kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visuma.

Be to, įprasta, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Iš to išplaukia, kad jei Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, pavyzdžiui, susitikimų protokolus, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo.

(žr. 44–46 punktus)

2.      Remiantis atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo politika padaryti įmonių pareiškimai yra labai svarbūs. Šie pareiškimai turi neginčijamą įrodomąją vertę, nes sukelia didelę teisinę ir ekonominę riziką. Tačiau kaltinamos įmonės prisipažinimas, kad dalyvavo kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais.

(žr. 47, 66 punktus)

3.      Vieno pažeidimo sąvoka apima būtent tokią situaciją, kai kelios įmonės dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudarė tęstinis elgesys siekiant vieno ekonominio tikslo – iškreipti konkurenciją, taip pat atskiri pažeidimai, kuriuos tarpusavyje sieja tas pats tikslas (visų elementų tikslas bendras) ir tie patys subjektai (tos pačios įmonės, žinančios, kad dalyvauja siekdamos bendro tikslo). Šio aiškinimo negalima paneigti motyvuojant tuo, kad viena ar kelios šių veiksmų daugeto ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys galėtų būti pripažintos atskiru EB 81 straipsnio pažeidimu. Jei įvairiais veiksmais vykdomas „bendras planas“, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija turi teisę, remdamasi dalyvavimu darant pažeidimą, priskirti atsakomybę už tokius veiksmus, juos įvertinusi kartu. Siekiant įvairius veiksmus pripažinti vienu tęstiniu pažeidimu, reikia patikrinti, ar tarp jų yra vienas kito papildymo ryšys, t. y. ar kiekvienu iš jų buvo siekiama vienos arba kelių pasekmių įprastai konkurencijai ir jie, kaip pažeidimai, prisideda prie bendro antikonkurencinio poveikio, kurio jų autoriai siekia vadovaudamiesi vienu bendru tikslu pagrįstu planu. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias patvirtinti arba paneigti tokį ryšį, kaip antai taikymo laikotarpį, turinį (įskaitant ir taikytus metodus) ir atitinkamai į nagrinėjamų atskirų susitarimų ir suderintų veiksmų tikslą.

Dėl veiksmų, kurie truko keletą metų nuolat organizuojant daugiašalius ir dvišalius konkuruojančių gamintojų susitikimus, kurių tikslas – imtis neteisėtų veiksmų, kuriais siekiama dirbtinai reguliuoti vario jungčių rinką, visų pirma kainas, pabrėžtina, kad nagrinėjamo kartelio tęstinumo klausimui neturi reikšmės tai, jog po Komisijos atliktų patikrinimų pasikeitė tam tikri šių veiksmų požymiai arba intensyvumas, nes antikonkurencinių veiksmų tikslas, būtent jungčių kainų derinimas, nepasikeitė. Šiuo atžvilgiu gali būti, kad po Komisijos patikrinimų pasikeičia kartelio struktūra ir padidėja intensyvumas. Vis dėlto tai, jog tam tikrais laikotarpiais kartelio veiklos intensyvumas skiriasi, nereiškia, kad galima daryti išvadą apie jo išnykimą.

(žr. 86–88, 91, 105 punktus)

4.      Norėdama nustatyti įmonės dalyvavimą tokiame susitarime, Komisija privalo įrodyti, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo jį pagrįstai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką. Aplinkybė, jog įmonė nedalyvavo visuose kartelio epizoduose, neturi reikšmės nustatant, ar ji padarė pažeidimą. Į tokią aplinkybę reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus, kai nustatomas baudos dydis.

(žr. 89–90 punktus)

5.      Jeigu keli sprendimo, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, adresatai priimant šį sprendimą sudaro „įmonę“, t. y. už pažeidimą, už kurį skirta bauda, atsakingą ūkio subjektą, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 % ribą galima apskaičiuoti remiantis bendra šios įmonės apyvarta. Tačiau jei priimant ginčijamą sprendimą šis ūkio subjektas suskaidomas suformuojant du atskirus subjektus, kiekvienas sprendimo adresatas turi teisę į individualizuotą minėtos ribos taikymą.

(žr. 125 punktą)