TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. lapkričio 10 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Karteliai – SESV 101 straipsnis – Nacionalinės konkurencijos institucijos skirta nuobauda – Baudos dydžio nustatymas – Atsižvelgimas į apyvartą, nurodytą pelno (nuostolių) ataskaitoje – Prašymas, kad nacionalinė konkurencijos institucija atsižvelgtų į kitokią apyvartą – Konkurencijos institucijos atsisakymas – Atitinkamos įmonės reali ekonominė padėtis – Proporcingumo principas“
Byloje C‑385/21
dėl Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) 2021 m. kovo 1 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. birželio 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Zenith Media Communications SRL
prieš
Consiliul Concurenţei
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Gratsias (pranešėjas), teisėjai M. Ilešič, I. Jarukaitis ir Z. Csehi,
generalinis advokatas A. M. Collins,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Zenith Media Communications SRL, atstovaujamos avocaţi V. Berea, R. Ionescu, P. Partene, A. I. Rusan ir ügyvéd A. Komives,
– Consiliul Concurenţei, atstovaujamos C. Butacu ir B. Chiriţoiu,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir A. Rotăreanu,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Aiello,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. V. Rogalski ir L. Wildpanner,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 4 straipsnio 3 dalies ir SESV 101 straipsnio, siejamų su proporcingumo principu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Zenith Media Communications SRL ir Consiliul Concurenţei (Konkurencijos taryba, Rumunija) ginčą dėl sprendimo skirti šiai bendrovei baudą už konkurencijos teisės normų pažeidimą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (EB) Nr. 1/2003
3 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta [SESV 101] straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir [SESV 101] straipsnio nuostatas. <…>“
4 Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta:
„Valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti [SESV 101] ir [102] straipsnius. Tuo tikslu, veikdamos savo iniciatyva ar skundo pagrindu, jos gali priimti tokius sprendimus:
– pareikalauti nutraukti pažeidimą,
– taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
– priimti įsipareigojimus,
– skirti vienkartines, periodines ar kitas nacionaliniuose įstatymuose numatytas nuobaudas.
Jeigu valstybių narių konkurencijos institucijos, remdamosi turima informacija, mano, kad uždraudimo kriterijai nėra tenkinami, jos gali nuspręsti, kad imtis veiksmų nėra pagrindo.“
5 Minėto reglamento 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos Komisija gali skirti įmonėms baudas už Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimus. Šios baudos neviršija 10 % įmonės bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.
6 To paties reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės skiria konkurencijos instituciją ar institucijas, atsakingas už [SESV 101] ir [102] straipsnių taikymą, tokiu būdu, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų laikymasis. <…>“
Ketvirtoji direktyva 78/660/EEB
7 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos [SESV 50 straipsnio 2 dalies g punktu], dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 21), iš dalies pakeistos 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 273), 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Metinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Šie dokumentai kartu sudaro vientisą visumą.“
8 Iš Ketvirtosios direktyvos 78/660, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/51, 22–26 straipsnių matyti, kad grynoji apyvartos suma nurodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Rumunijos teisė
9 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1996 m. balandžio 10 d. Legea concurenței Nr. 21/1996 (Konkurencijos įstatymas Nr. 21/1996) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 88, 1996 m. balandžio 30 d.; toliau – Konkurencijos įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Kai įmonės <…> dalyvauja susitarimo, kartelio, pakto, protokolo, sutarties ar kitu pagrindu sudarytame susivienijime (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra aiškiai, viešai, ar paslėptai sudarytas susitarimas), bet neturi teisinio subjektiškumo, ir nepriklausomai nuo to susivienijimo formos (aljansas, koalicija, grupė, blokas, federacija ar kt.), atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas ir veiksmus, padarytus dalyvaujant tokiame susivienijime, šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai įmonei, laikantis proporcingumo principo.“
10 Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„1. Draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas Rumunijos rinkoje arba jos dalyje, be kita ko, tie, kuriais:
a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kurios nors kitos prekybos sąlygos;
b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;
c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;
d) lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl kurių kai kurie iš jų patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;
e) sutartys sudaromos tik kitoms šalims priimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis arba komercinė paskirtis nėra susiję su tokiu sutarčių dalyku.“
11 Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:
„Pažeidimai, už kuriuos skiriama bauda, neviršijanti 10 % įmonės ar įmonių asociacijos bendrosios pasaulinės apyvartos ankstesniais finansiniais metais, yra šios įmonių ar įmonių asociacijų tyčia ar dėl neatsargumo padarytos veikos:
a) šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių bei SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimas <…>“
12 2010 m. rugsėjo 2 d. Ordinul Nr. 420 pentru punerea în aplicare a Instrucțiunilor privind individualizarea sancțiunilor pentru contravențiile prevăzute la articolul [55] din legea concurenței Nr. 21/1996 (Nutarimas Nr. 420 dėl Konkurencijos įstatymo [55] straipsnyje numatytų nuobaudų už administracinius pažeidimus individualizavimo nurodymų įgyvendinimo) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 638, 2010 m. rugsėjo 10 d.) priede pateikti Konkurencijos tarybai skirti baudų apskaičiavimo nurodymai (toliau – Nuobaudų individualizavimo nurodymai); jo II skyriaus A punkte numatyta:
„A. Bazinio baudos dydžio nustatymas
1. Bazinis baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į faktinių aplinkybių sunkumą ir trukmę. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas sudėjus dvi toliau nurodytas sumas, atsižvelgiant į sunkumą ir trukmę:
x sunkumas + y trukmė = bazinis baudos dydis
2. Nustatant bazinį baudos dydį Įstatymo [55] straipsnyje numatytų pažeidimų atveju, atskaitos tašku laikoma bendra pažeidėjo apyvarta, pasiekta per finansinius metus iki baudos paskyrimo, nustatyta pagal galiojančius mokesčių teisės aktus.“
13 2009 m. spalio 29 d. Ordinul Nr. 3055 pentru aprobarea Reglementarilor contabile conforme cu directivele europene (Nutarimas Nr. 3055 dėl Europos direktyvas atitinkančių apskaitos taisyklių patvirtinimo) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 766, 2009 m. lapkričio 10 d.; toliau – Nutarimas dėl apskaitos taisyklių patvirtinimo) 33, 46 ir 253 punktuose numatyta:
„33. (1) Grynoji apyvarta apima sumas už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, susijusias su einamąja subjekto veikla, atėmus prekybos nuolaidas ir pridėtinės vertės mokestį, taip pat kitus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesčius.
<…>
46. (1) Turinio viršenybės prieš formą principas. Vertės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose pateikiamos atsižvelgiant į sandorio arba operacijos, apie kuriuos pranešta, ekonominį turinį, ne tik į jų teisinę formą.
(2) Šio principo laikymosi tikslas – užtikrinti, kad ekonominiai-finansiniai sandoriai būtų teisingai apskaityti ir pateikti pagal ekonominę tikrovę, išryškinant su šiais sandoriais susijusias teises ir pareigas bei riziką.
<…>
(4) Apskaitydami ekonominius-finansinius sandorius ūkio subjektai privalo atsižvelgti į visą turimą informaciją, kad situacijos, kai sandorio pobūdis, nustatytas remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, skiriasi nuo to, kuris būtų nustatytas netaikant šio principo, pasitaikytų itin retai.
<…>
253. <…>
(2) Sumos, kurias subjektas gauna trečiųjų asmenų vardu, įskaitant pagal teisės aktus sudarytų atstovavimo, komiso ar komercinio pavedimo sutarčių atveju, nelaikytinos pajamomis iš einamosios veiklos, net jei pridėtinės vertės mokesčio požiūriu asmenys, veikiantys savo vardu, laikomi pirkėjais-pardavėjais. Tokiu atveju pajamas iš einamosios veiklos sudaro mokėtini komisiniai mokesčiai.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Konkurencijos taryba konstatavo, kad nuo 2012 m. kovo 26 d. iki spalio 17 d. kelios įmonės, įskaitant pareiškėją pagrindinėje byloje, teikiančios reklamos tarpininkavimo paslaugas, padarė vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dalyvaudamos kartelyje, kurio tikslas – pašalinti konkuruojančias reklamos agentūras iš Rumunijos rinkos (toliau – Konkurencijos tarybos sprendimas). Pareiškėjai pagrindinėje byloje buvo skirta 2 146 199 Rumunijos lėjų (RON) (apie 484 759 EUR) bauda, sudaranti 2,52 % jos apyvartos, nurodytos jos 2013 finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje.
15 Pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė skundą Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija); juo prašė panaikinti Konkurencijos tarybos sprendimą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti baudos dydį, atsižvelgiant į didžiausią viršutinę ribą, kuri būtų nustatyta teisingai įvertinus jos apyvartą. 2016 m. birželio 8 d. sprendimu šis skundas buvo atmestas.
16 Grįsdama kasacinį skundą, kurį pagrindinėje byloje dėl šio sprendimo pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija), pareiškėja teigia, kad kaip reklamos agentūra vykdo tarpininkavimo tarp reklamos užsakovų ir reklamos paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, televizijos kanalų, veiklą. Reklamos agentūros moka reklamos paslaugų teikėjams atlygį, kurį jos renka iš reklamos užsakovų. Reklamos agentūrų atlygis yra iš reklamos užsakovo gaunami komisiniai mokesčiai. Į reklamos agentūros apyvartą įeina tik šie komisiniai mokesčiai. Apskaičiuodama paskirtą baudą Konkurencijos taryba atsižvelgė į šios pareiškėjos pagrindinėje byloje apskaitoje nurodytą apyvartą, į kurią buvo įtraukti ne tik gauti komisiniai mokesčiai, bet ir per pareiškėją reklamos paslaugų teikėjams sumokėtos sumos. Taip Konkurencijos taryba pažeidė Nutarimo dėl apskaitos taisyklių patvirtinimo 253 punkto 2 papunktį ir atsisakė taikyti teisės aktų nuostatas bei jurisprudenciją, susijusias su apyvartos apskaičiavimu tarpininkų atveju ir grindžiamas 2010 m. rugpjūčio 5 d. jos nurodymų dėl koncentracijų kontrolės srityje taikomų taisyklių 152 punktu. Taigi pareiškėja pagrindinėje byloje buvo nubausta ne už tariamai padarytą konkurencijos teisės pažeidimą, o už tai, kaip ji tvarko savo apskaitą. Tokiomis aplinkybėmis atmesdamas skundą dėl Konkurencijos tarybos sprendimo Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) nepaisė proporcingumo principo ir neatsižvelgė į faktines pareiškėjos pagrindinėje byloje pajamas.
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad prieš priimant tą sprendimą visos inkriminuojamos įmonės teigė, jog nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba turi atsižvelgti ne į visas, o tik į faktines jų pajamas. Tiek minėtame sprendime, tiek Konkurencijos įstatyme ir Nuobaudų individualizavimo nurodymuose kaip baudos apskaičiavimo pagrindas įtvirtinama bendroji metinėse ataskaitose nurodyta apyvarta, neišskiriant nei šios apyvartos sudedamųjų dalių, nei atitinkamos įmonės veiklos. Nuobaudų individualizavimo nurodymuose Konkurencijos tarybai nepaliekama jokios diskrecijos, kad būtų išvengta savavališkumo rizikos. Taigi inkriminuojama įmonė negali remtis tuo, kad jos pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta apyvarta neatitinka susijusių apskaitos taisyklių, nes šią apyvartą lemia jos pačios sprendimai ir apskaitos įrašai.
18 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Nutarimo dėl apskaitos taisyklių patvirtinimo 253 punkto 2 papunktį agento pajamas sudaro komisiniai mokesčiai, kuriuos jis gauna kaip atlygį už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, ir kad byloje dėl koncentracijos Konkurencijos taryba pati įvertino pareiškėjos pagrindinėje byloje apyvartą, siekdama atsižvelgti tik į komisinius mokesčius, gautus už jos, kaip tarpininkės, veiklą.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šiomis aplinkybėmis jis turi palyginti nuspėjamumo ir proporcingumo principus su nuobaudos atgrasomuoju pobūdžiu, kad nustatytų, ar Konkurencijos taryba turi atsižvelgti tik į apyvartos dalį, atitinkančią pareiškėjos pagrindinėje byloje gautus komisinius mokesčius. Tai turėtų būti atliekama atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo pareigą ir valstybių narių pareigą susilaikyti nuo bet kokių priemonių, galinčių trukdyti veiksmingai taikyti SESV 101 straipsnį.
20 Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar požiūris, pagal kurį Konkurencijos taryba privalo nustatyti bazinį baudos dydį, remdamasi pareiškėjos pagrindinėje byloje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta apyvarta, į kurią, be komisinių mokesčių, kaip atlygio už tarpininkavimo veiklą, įeina iš reklamos užsakovų gautos ir reklamos paslaugų teikėjams sumokėtos sumos, gali pažeisti proporcingumo principą. Pripažinus, kad Konkurencijos taryba neturi teisės atsižvelgti į kitokią apyvartą, ji galėtų skirti baudą, kuri, nors ir būtų nuspėjama ir atgrasanti, vis dėlto neatspindėtų realios atitinkamos įmonės ekonominės padėties ir taip pažeistų šį principą.
21 Šiomis aplinkybėmis Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„Ar ESS 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 101 straipsnį reikia aiškinti taip, kad:
1) pagal juos valstybės narės konkurencijos institucijai nustatoma pareiga aiškinti nacionalinę teisę, reglamentuojančią baudų nustatymą pagal proporcingumo principą, taip, kad reikia patikrinti, ar bendra apyvarta, nurodyta ankstesnių finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiksliai atspindi ekonomines ir finansines operacijas, atsižvelgiant į ekonominę tikrovę;
2) remiantis proporcingumo principu, pagal juos draudžiama valstybės narės konkurencijos institucijai skirti baudą atsižvelgiant į apyvartą, nurodytą ankstesnių finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, į kurią įtrauktos sumos, kuriomis galutiniai klientai apmokestinti pakartotinai, susijusios su reklamos vietos žiniasklaidos priemonėse pirkimo per tarpininkus paslaugomis, o ne tik komisiniai mokesčiai, susiję su tarpininkavimo veikla;
3) pagal juos draudžiama nacionalinės teisės normas aiškinti taip, kad atsakomybė už teisingą duomenų įrašymą į apskaitą ir ekonominių bei finansinių operacijų pateikimą, atsižvelgiant į ekonominę tikrovę, tenka nubaustai įmonei ir kad valstybės narės konkurencijos institucija yra saistoma to, kaip nubausta įmonė įvykdo šią pareigą?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl priimtinumo
22 Pirmiausia Konkurencijos taryba tvirtina, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tikrųjų prašo Teisingumo Teismo išaiškinti nacionalinės teisės normoje įtvirtintą „apyvartos“ sąvoką ir pačiam priimti sprendimą dėl pagrindinės bylos faktinių aplinkybių.
23 Žinoma, SESV 267 straipsnyje numatytoje procedūroje Teisingumo Teismo ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo funkcijos yra aiškiai atskirtos, ir tik pastarasis privalo aiškinti nacionalinės teisės nuostatas ir įvertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes (2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Spedidam, C‑484/18, EU:C:2019:970, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
24 Vis dėlto, priešingai, nei teigia Konkurencijos taryba, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprašo Teisingumo Teismo išaiškinti nacionalinės teisės.
25 Šio teismo pateikti prejudiciniai klausimai susiję su ESS 4 straipsnio 3 dalies ir SESV 101 straipsnio, siejamų su proporcingumo principu, išaiškinimu nagrinėjant ginčą dėl baudos, kurią nacionalinė konkurencijos institucija paskyrė pareiškėjai pagrindinėje byloje už nacionalinės konkurencijos teisės ir Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą, teisėtumo. Minėtas teismas visų pirma siekia gauti atitinkamus Sąjungos teisės išaiškinimus, kad galėtų nustatyti, kokiu mastu apskaičiuojant šį baudos dydį privaloma atsižvelgti į apskaitoje nurodytą apyvartą.
26 Antra, Konkurencijos taryba tvirtina, kad prejudiciniai klausimai yra hipotetiniai, nes pareiškėja pagrindinėje byloje per administracinę procedūrą neginčijo savo pelno (nuostolių) ataskaitoje padarytų apskaitos įrašų tikslumo, o tik nurodė, kad apskaičiuojant baudą turėjo būti atsižvelgta tik į dalį jos apyvartos.
27 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tik bylą nagrinėjantis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
28 Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčo pagrindinėje byloje aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
29 Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad, kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 25 punkte, pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu. Viena vertus, jokiu būdu neatrodo, kad prašomas šios teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, nes kiekvienas iš pateiktų klausimų galėtų padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą dėl pareiškėjai pagrindinėje byloje skirtos baudos dydžio teisėtumo ir atitinkamai išspręsti šį ginčą. Kita vertus, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos atsakyti į šiuos klausimus. Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad minėti klausimai yra nereikšmingi.
30 Vadinasi, Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas) pateikti klausimai yra priimtini.
Dėl esmės
31 Savo trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 4 straipsnio 3 dalis ir SESV 101 straipsnis, siejami su proporcingumo principu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos nacionalinė konkurencijos institucija, apskaičiuodama įmonei už SESV 101 straipsnio pažeidimą skirtiną baudą, visais atvejais privalo atsižvelgti į tos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą apyvartą ir neturi galimybės išnagrinėti šios įmonės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad ta apyvarta neatspindi realios minėtos įmonės ekonominės padėties ir kad dėl to, remiantis minėta apyvarta, turi būti atsižvelgiama į kitą šią padėtį atspindinčią sumą.
32 Pagal Reglamento Nr. 1/2003 35 straipsnio 1 dalį valstybės narės skiria konkurencijos instituciją ar institucijas, atsakingas už SESV 101 straipsnio taikymą, taip, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų laikymasis. Remiantis reglamentu, taip paskirtos institucijos turi užtikrinti veiksmingą šios SESV nuostatos taikymą, saugodamos bendrąjį interesą (2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo VEBIC, C‑439/08, EU:C:2010:739, 56 punktas).
33 Šiuo tikslu Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje numatyta, kad kompetentinga nacionalinė konkurencijos institucija, taikydama SESV 101 straipsnį, gali, be kita ko, skirti vienkartines ir periodines baudas ar kitas jos nacionalinėje teisėje numatytas nuobaudas.
34 Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje pateikta nuoroda į nacionalinės teisės nuostatas, numatančias nuobaudas už SESV 101 straipsnio pažeidimą, reiškia, kad pagal ESS 4 straipsnio 3 dalies antrą ir trečią pastraipas valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų šios SESV nuostatos taikymo sritį ir veiksmingumą. Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės turi įgyvendinti savo kompetenciją laikydamosi Sąjungos teisės, visų pirma veiksmingumo principo. Taigi jos negali padaryti Sąjungos teisės įgyvendinimo praktiškai neįmanomo arba pernelyg sudėtingo ir būtent konkurencijos teisės srityje jos turi užtikrinti, kad jų nustatomos ar taikomos taisyklės nepakenktų veiksmingam SESV 101 straipsnio taikymui (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Whiteland Import Export, C‑308/19, EU:C:2021:47, 47 ir 48 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Todėl, nors valstybės narės turi teisę pasirinkti nuobaudas, jos privalo, be kita ko, užtikrinti, kad už SESV 101 straipsnio pažeidimus būtų baudžiama pagal materialines ir procesines taisykles, dėl kurių sankcija būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība, C‑177/16, EU:C:2017:689, 68 punktą ir 2019 m. balandžio 3 d. Sprendimo Powszechny Zakład Ubezpieczeń na Życie, C‑617/17, EU:C:2019:283, 37 punktą).
35 Pastaruoju klausimu reikia priminti, kad pagal proporcingumo principą nuobaudų srityje reikalaujama, pirma, kad skirta sankcija atitiktų pažeidimo sunkumą ir, antra, kad nustatant baudos dydį būtų atsižvelgta į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes (pagal analogiją žr. 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Link Logistik N&N, C‑384/17, EU:C:2018:810, 45 punktą).
36 Be to, kiek tai susiję su baudos skyrimu už SESV 101 straipsnio pažeidimą, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su Komisijos įgaliojimais, kuriuos ji turi pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, matyti, kad reikalavimu, pagal kurį SESV 101 straipsnį pažeidusiai įmonei skirta bauda neturi viršyti 10 % bendrosios įmonės apyvartos praėjusiais ūkiniais metais, būtent siekiama užtikrinti, kad pagal proporcingumo principą baudos poveikis atitinkamai įmonei būtų įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į apyvartą, kuri atspindi jos realią ekonominę situaciją pažeidimo padarymo laikotarpiu (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija, C‑227/14 P, EU:C:2015:258, 48 punktą ir 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). „Apyvartos“ sąvoka susijusi su prekių ar paslaugų pardavimų, kuriuos atliko atitinkama įmonė, verte, atspindinčia realią jos ekonominę padėtį (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība, C‑177/16, EU:C:2017:689, 65 punktą).
37 Darytina išvada, kad, nors valstybės narės, žinoma, turi kompetenciją nustatyti nuobaudas, kurias nacionalinė konkurencijos institucija gali skirti už SESV 101 straipsnio pažeidimą, dėl nacionalinės konkurencijos institucijos teisės aktų ar praktikos, pagal kuriuos ši institucija visais atvejais privalo apskaičiuoti baudos dydį, atsižvelgdama tik į pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą apyvartą, nesuteikiant galimybės išnagrinėti bet kokių pagrindimų ar reikšmingų duomenų, kuriais remiasi inkriminuojama įmonė, siekdama įrodyti, kad atitinkamas baudos dydis neatspindi ekonominės tikrovės, galėtų būti skiriamos baudos, viršijančios tai, kas būtina SESV 101 straipsnio tikslams pasiekti.
38 Darant prielaidą, kad šiuo klausimu pateikti pateisinimai, grindžiami inkriminuojamos įmonės pakankamai tiksliais ir dokumentiniais įrodymais, teisiniu ir faktiniu požiūriais yra pagrįsti, paskirta bauda, nors ir neviršijanti nacionalinės teisės aktuose nurodytos viršutinės ribos, nustatytos remiantis pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta apyvarta, iš tikrųjų galėtų viršyti šią ribą, jeigu ji būtų nustatyta remiantis apyvartos, atspindinčios realią ekonominę įmonės padėtį, apskaičiavimu.
39 Taigi nacionalinė konkurencijos institucija turi turėti galimybę teisiniu ir faktiniu požiūriais išnagrinėti bet kokios informacijos, galinčios įtikinamai įrodyti, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta apyvarta neatspindi realios inkriminuojamos įmonės ekonominės padėties, pagrįstumą. Šioje byloje nacionalinė konkurencijos institucija turi patikrinti, ar pareiškėja pagrindinėje byloje iš tikrųjų veikė, kaip ji teigia, kaip agentė, rinkusi sumas trečiųjų asmenų vardu, kurios atlygis buvo komisiniai mokesčiai, taip pat išsiaiškinti tikslias priežastis, dėl kurių ji nemanė, kad būtina koreguoti pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą apyvartos sumą. Todėl ši institucija, remdamasi pateiktais paaiškinimais, turės padaryti tinkamas išvadas, kad būtų užtikrintas tiek atgrasomasis baudos pobūdis, tiek jos atitiktis proporcingumo principui.
40 Priešingai, nei teigia Konkurencijos taryba, būtinybė nustatyti baudą remiantis objektyviais kriterijais ir būtinybė užtikrinti baudos nuspėjamumą negali pateisinti kitokio aiškinimo.
41 Viena vertus, kiekviena nacionalinė konkurencijos institucija privalo pritaikyti baudos dydį prie kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, kaip antai pažeidimo sunkumą ir trukmę, taip pat į galimas sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kad būtų užtikrintas veiksmingas, atgrasantis ir proporcingas šios baudos pobūdis.
42 Kita vertus, kalbant apie baudos nuspėjamumą, reikia pažymėti, kad jį užtikrina nacionalinės teisės nuostatos, leidžiančios atitinkamoms įmonėms iš anksto nustatyti maksimalų baudos, kurią joms gali skirti nacionalinė konkurencijos institucija, dydį, taip pat objektyvūs veiksniai, į kuriuos pastaroji atsižvelgia, apskaičiuodama šią baudą, nes šios nuostatos reglamentuoja šios institucijos įgaliojimų įgyvendinimą (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija, C‑227/14 P, EU:C:2015:258, 51 punktą).
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: ESS 4 straipsnio 3 dalis ir SESV 101 straipsnis, siejami su proporcingumo principu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos nacionalinė konkurencijos institucija, apskaičiuodama įmonei už SESV 101 straipsnio pažeidimą skirtiną baudą, visais atvejais privalo atsižvelgti į tos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą apyvartą ir neturi galimybės išnagrinėti šios įmonės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad ta apyvarta neatspindi realios minėtos įmonės ekonominės padėties ir kad dėl to, remiantis minėta apyvarta, turėtų būti atsižvelgiama į kitą šią padėtį atspindinčią sumą, jei šie įrodymai yra tikslūs ir dokumentiniai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
ESS 4 straipsnio 3 dalis ir SESV 101 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos nacionalinė konkurencijos institucija, apskaičiuodama įmonei už SESV 101 straipsnio pažeidimą skirtiną baudą, visais atvejais privalo atsižvelgti į tos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytą apyvartą ir neturi galimybės išnagrinėti šios įmonės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad ta apyvarta neatspindi realios minėtos įmonės ekonominės padėties ir kad dėl to, remiantis minėta apyvarta, turėtų būti atsižvelgiama į kitą šią padėtį atspindinčią sumą, jei šie įrodymai yra tikslūs ir dokumentiniai.
Parašai.