Byla T‑202/13
Group’Hygiène
prieš
Europos Komisiją
„Ieškinys dėl panaikinimo – Aplinka – Direktyva 94/62/EB – Pakuotės ir pakuočių atliekos – Direktyva 2013/2/ES – Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga – Profesinė asociacija – Tiesioginio poveikio nebuvimas – Nepriimtinumas“
Santrauka – 2014 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis
Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginis poveikis – Kriterijai – Direktyva 2013/2, iš dalies keičianti gaminių, sudarančių pakuotes, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 96/62, pavyzdžių sąrašą – Valstybių narių pareiga įdiegti atliekų, kurios susijusios su pakuotes sudarančiais gaminiais, grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemą – Ieškinys, kurį pareiškė tų gaminių gamintojų interesams atstovaujanti profesinė asociacija – Tiesioginio poveikio nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir 288 straipsnio trečia pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktas ir 7 straipsnis bei I priedas; Komisijos direktyva 2013/2)
Kalbant apie ieškinį dėl panaikinimo, pažymėtina, kad savo narių interesams atstovaujanti profesinė asociacija gali pareikšti tokį ieškinį, tik jeigu jos atstovaujami asmenys ar kai kurie iš jų turi teisę pareikšti ieškinį individualiai arba jeigu ji gali įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį.
Remiantis SESV 288 straipsnio trečia pastraipa, direktyva skirta valstybėms narėms. Vadinasi, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą privatūs asmenys, kaip antai asociacija ieškovė, narės, gali pareikšti ieškinį dėl direktyvos panaikinimo, tik jeigu ji yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, tiesiogiai su jomis susijęs, dėl kurio nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, arba jeigu jis tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs.
Šiuo klausimu sąlyga, pagal kurią aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykdoma tik tuomet, kai šis aktas daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai ir nepalieka jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, vykstantį savaime ir išplaukiantį tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Vadinasi, savo narių interesams atstovaujančios profesinės asociacijos pareikštas ieškinys dėl Direktyvos 2013/2, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų I priedas, panaikinimo nepriimtinas, kai tie nariai neturi teisės pareikšti ieškinio, o profesinė asociacija netvirtina, kad pati turi suinteresuotumą.
Iš tiesų ši direktyva tiek savo forma, tiek turiniu yra aktas, kuris visuotinai taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir yra bendrai bei abstrakčiai skirtas visiems valstybių narių ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su pakuotėmis, sudarytomis iš minėta direktyva į Direktyvos 94/62 I priedą įrašytų gaminių, įskaitant ritinius, vamzdelius ir cilindrus, apvyniotus lanksčia medžiaga. Pati direktyva negali sukurti įpareigojimų privatiems asmenims, todėl ja negalima prieš juos remtis. Remiantis tuo darytina išvada, kad pati direktyva, kuria valstybės narės įpareigojamos tam tikrus gaminius laikyti pakuotėmis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, prieš tai, kol valstybė imsis perkėlimo priemonių (ir neatsižvelgiant į tai, ar ji jų imsis), negali daryti tiesioginio poveikio ūkio subjektų padėčiai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Konkrečiai kalbant, Direktyvos 92/62 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas įdiegti atliekų, kurios susijusios su Direktyvoje 2013/2 išvardytais gaminiais, sudarančiais pakuotes, grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemą, nėra tiesiogiai taikomas profesinės asociacijos, esančios ieškove, narėms. Iš tiesų tam būtinas atitinkamos valstybės narės aktas, kad ji patikslintų, kaip ketina įgyvendinti nagrinėjamus įsipareigojimus, susijusius su, be kita ko, ritiniais, vamzdeliais ir cilindrais, apvyniotais lanksčia medžiaga.
Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti, kokių priemonių imsis, kad pasiektų su šiais gaminiais susijusių Direktyvoje 92/62 įtvirtintų tikslų. Vadinasi, tikimybė, kad gali būti paveikta teisinė ieškovės narių padėtis, susijusi ne su reikalavimu pasiekti šį rezultatą, bet priklauso nuo to, kokių priemonių valstybė narė nuspręs imtis tam, kad pasiektų šį rezultatą.
Todėl ne Direktyva 2013/2, bet būtent ją perkeliančios nacionalinės nuostatos gali daryti poveikį teisinei profesinės asociacijos, esančios ieškove, narių padėčiai. Vadinasi, Direktyva 2013/2 negali būti laikoma darančia tiesioginį poveikį tų narių teisėms ar naudojimuisi tokiomis teisėmis.
(žr. 19, 23, 27, 29, 33, 37–39, 43, 51 punktus)