Byla T‑359/12

Louis Vuitton Malletier

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, vaizduojantis languotą rudos ir smėlio spalvų raštą – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis – Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 ir 2 dalys“

Santrauka – 2015 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Erdviniai prekių ženklai, kuriuos sudaro prekės forma – Skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Vaizdinis prekių ženklas, sudarytas iš dvimačio prekės vaizdo – Skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies d punkto – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis languotą rudos ir smėlio spalvų raštą

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies d punktas ir 52 straipsnis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Vienodo požiūrio principas – Gero administravimo principas – Ankstesnė Tarnybos praktika – Teisėtumo principas

5.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra, susijusi su absoliučiais atmetimo pagrindais – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalis, 52, 55 straipsniai, 57 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutaus negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktus – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktai ir 3 dalis, 52 straipsnio 2 dalis ir 165 straipsnio 1 ir 4 dalys)

7.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Skiriamojo požymio visoje Sąjungoje neturintis prekių ženklas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis)

1.      Erdvinių prekių ženklų, kuriuos sudaro pačios prekės išvaizda, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo taikomų kitoms prekių ženklų kategorijoms.

Tačiau taikant šiuos kriterijus reikia atsižvelgti į tai, kad erdvinį prekių ženklą, kurį sudaro pačios prekės išvaizda, vidutinis vartotojas nebūtinai suvokia taip pat kaip žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išvaizdos.

Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai nėra įpratę numatyti prekių kilmės remdamiesi jų ar pakuotės išore be jokių grafinių ar teksto elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo.

Be to, kuo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, panaši į labiausiai tikėtiną atitinkamos prekės formą, tuo labiau tikėtina, kad ta forma neturi skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą.

(žr. 20–23 punktus)

2.      Teismo praktika, susijusi su erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės vaizdo, skiriamojo požymio vertinimo kriterijais, taip pat taikoma ir tada, kai ginčijamas prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro šios prekės dvimatis vaizdas. Tokiais atvejais prekių ženklas taip pat nėra žymuo, nepriklausomas nuo juo žymimų prekių išvaizdos.

Taip pat yra ir dėl vaizdinio prekių ženklo, sudaryto iš juo žymimos prekės formos dalies, nes atitinkama visuomenė iš karto ir be ypatingų apmąstymų jį veikiau suvoks kaip vaizduojantį labai įdomią arba patrauklią nagrinėjamos prekės detalę nei jos komercinės kilmės nuorodą.

(žr. 24, 25 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 35–45, 104, 120 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 47–51 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 58–62 punktus)

6.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 3 dalį jo 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas absoliutus pagrindas nedraudžia registruoti prekių ženklo, jeigu dėl naudojimo jis įgijo skiriamąjį požymį toms prekėms, kurioms prašoma registracijos.

Be to, Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 2 dalyje visų pirma nurodyta, kad jeigu Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas pažeidžiant 7 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus, registracijos vis dėlto negalima pripažinti negaliojančia, kai toks prekių ženklas, naudojamas po įregistravimo, įgyja skiriamąjį požymį toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas.

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 165 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio įrodymas turi būti pateiktas tik dėl valstybių, kurios buvo Sąjungos valstybės narės paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą pateikimo dieną.

Žymuo, neturintis jam būdingo skiriamojo požymio, kuris dėl jo naudojimo po paraiškos dėl jo įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo pateikimo įgijo tokį požymį paraiškoje įregistruoti nurodytoms prekėms ir paslaugoms, yra registruotinas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalį, jei tai nėra prekių ženklas, „įregistruotas pažeidžiant 7 straipsnio nuostatas“. Taigi tokioje situacijoje Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 2 dalis yra visiškai nesvarbi. Šioje nuostatoje kalbama veikiau apie prekių ženklus, kurių registracija prieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytiems atmetimo pagrindams ir kurių registracija, nesant tokios nuostatos, turėtų būti panaikinta pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalį. Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 2 dalimi konkrečiai siekiama išsaugoti registraciją tokių prekių ženklų, kurie dėl jų naudojimo per tą laiką, t. y. po jų registracijos įgijo skiriamąjį požymį prekėms ar paslaugoms, kurioms jie buvo įregistruoti, nepaisant aplinkybės, kad registracija tuo metu, kai ji buvo atlikta, prieštaravo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsniui.

(žr. 79–82 punktus)

7.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 1 straipsnio 2 dalį Bendrijos prekių ženklas turi „vieningą statusą“, o tai reiškia, kad jis „turi vienodą galią visoje Bendrijoje“. Iš vieningo Bendrijos prekių ženklo statuso išplaukia, jog tam, kad žymenį būtų leista įregistruoti, reikia, kad jis turėtų skiriamąjį požymį visoje Sąjungoje. Taigi, kaip ir numatyta Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalyje, prekių ženklas neregistruojamas, jei jis neturi skiriamojo požymio dalyje Sąjungos.

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis, leidžianti registruoti žymenis, dėl naudojimo įgijusius skiriamąjį požymį, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. Todėl būtina nustatyti, jog toks skiriamasis požymis dėl naudojimo įgytas visoje teritorijoje, kurioje šis prekių ženklas ab initio neturėjo tokio požymio.

Iš to, kas nurodyta, neišvengiamai matyti, kad kai ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio visoje Sąjungoje, šio prekių ženklo įgyto skiriamojo požymio įrodymas turi būti pateiktas kiekvienoje valstybėje narėje.

Iš tiesų Teisingumo Teismas nusprendė, kad net jei tiesa, kad turi būti įrodyta, kad prekių ženklas dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį toje Sąjungos dalyje, kurioje ab initio jis neturėjo tokio požymio, būtų nepagrįsta reikalauti pateikti tokio įgijimo įrodymų atskirai dėl kiekvienos valstybės narės.

Tačiau reikia pabrėžti, jog priminęs teismo praktiką, pagal kurią prekių ženklas gali būti įregistruotas tik tada, jei pateiktas įrodymas, kad prekių ženklas dėl jo naudojimo įgijo skiriamąjį požymį Sąjungos dalyje, kurioje ab initio jis neturėjo tokio požymio, ir kad tai turi būti visa Sąjunga, Teisingumo Teismas nenutolo nuo savo praktikos.

(žr. 84, 85, 91–93 punktus)