Byla C‑132/20
DM, EN ir BN
prieš
Getin Noble Bank S.A.
(Sąd Najwyższy prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Priimtinumas – SESV 267 straipsnis – Sąvoka „teismas“ – ESS 19 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Teisinė valstybė – Veiksminga teisminė gynyba – Teisėjų nepriklausomumo principas – Pagal įstatymą įsteigtas teismas – Teisminė institucija, kurios narį į teisėjo pareigas pirmą kartą paskyrė nedemokratinio režimo vykdomasis politinis organas – Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija) veiklos pobūdis – Įstatymo, kurio pagrindu buvo suformuota ši taryba, prieštaravimas Konstitucijai – Galimybė pripažinti šią instituciją nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę“
1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Sąlygos – Nacionalinio teismo, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, pateiktas prašymas – Priimtinumo prezumpcija, neatsižvelgiant į konkrečią šio teismo sudėtį – Ribos
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 267 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 69, 72, 74, 75 punktus)
2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Sąjungos teisės išaiškinimas byloje, kurioje reikia išspręsti pirminį klausimą, susijusį su faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis iki valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą – Pirminis klausimas, susijęs su situacija, kuri ir toliau sukelia padarinius po įstojimo – Įtraukimas
(SESV 267 straipsnis)
(žr. 86, 87 punktus)
3. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Apimtis
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis)
(žr. 89–91, 93 punktus)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą – Apimtis
(ESS 2 straipsnis)
(žr. 94–96, 118, 119, 121, 122 punktus)
5. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Byla, susijusi su nesąžiningų sąlygų naudojimu sutartyse, komercinės (ūkinės) veiklos subjekto sudaromose su vartotojais – Kasacinį skundą gavusio nacionalinio teismo atliekamas bylą nagrinėjusios kolegijos sudėties teisėtumo tikrinimas – Teisėjai, kuriuos į pareigas paskyrė iki stojimo į Europos Sąjungą atitinkamoje valstybėje narėje veikusio nedemokratinio režimo institucijos ir kurie buvo palikti eiti pareigas žlugus šiam režimui – Iki šio stojimo susiklosčiusių aplinkybių įtaka jų nepriklausomumui ir nešališkumui – Nebuvimas – Sąlyga
(ESS 2 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 49 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 67, 100–108 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
6. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Byla, susijusi su nesąžiningų sąlygų naudojimu sutartyse, komercinės (ūkinės) veiklos subjekto sudaromose su vartotojais – Kasacinį skundą gavusio nacionalinio teismo atliekamas bylą nagrinėjusios kolegijos sudėties teisėtumo tikrinimas – Teisėjai, paskirti į pareigas po to, kai jų kandidatūras atrinko valstybės narės institucija, sudaryta remiantis teisės akto nuostatomis, vėliau pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, arba teisėtai sudaryta institucija, taikydama neskaidrią procedūrą – Šių aplinkybių įtakos šių teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui nebuvimas – Sąlyga
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 113, 114, 123–132 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
Santrauka
2017 m. Lenkijoje keli vartotojai kreipėsi į kompetentingą apygardos teismą su ieškiniu dėl tariamai nesąžiningos sąlygos paskolos sutartyje, jų sudarytoje su banku Getin Noble Bank. Nepatenkinus visų jų reikalavimų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, ieškovai pateikė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
Siekdamas išnagrinėti gauto kasacinio skundo priimtinumą, šis teismas, remdamasis nacionaline teise, turi išnagrinėti, ar kasacine tvarka skundžiamą sprendimą priėmusio teismo sudėtis buvo teisėta. Šiomis aplinkybėmis, nagrinėdamas bylą kaip vienasmenis teismas, jis kelia klausimą dėl apeliacinio teismo sudėties atitikties Sąjungos teisei. Jo nuomone, trijų apeliacinės instancijos teismo teisėjų nepriklausomumu ir nešališkumu galima suabejoti dėl aplinkybių, kuriomis jie buvo paskirti į teisėjo pareigas.
Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, pirma, kad vieną šių teisėjų (FO) pirmą kartą į pareigas paskyrė iki stojimo į Europos Sąjungą Lenkijoje veikusio nedemokratinio režimo institucija ir kad žlugus šiam režimui jis buvo paliktas toliau eiti šias pareigas iš naujo neprisiekęs, taip pat jam buvo užskaitytas valdant šiam režimui įgytas tarnybos stažas(1). Antra, atitinkami teisėjai į apeliacinės instancijos teismą buvo paskirti pasiūlius Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija, toliau – NTT); vienas – 1998 m., kai šios institucijos nutarimai buvo nemotyvuoti ir neskundžiami teisme, kiti du – 2012 ir 2015 m., t. y. laikotarpiu, kai, Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) nuomone, NTT neveikė skaidriai, o jos sudėtis prieštaravo Konstitucijai.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija savo sprendimu iš esmės pripažino, kad Sąjungos teisėje teisės subjektams numatytų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas(2) turi būti aiškinamas taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti su minėtų apeliacinės instancijos teismo teisėjų skyrimu susiję pažeidimai savaime negali sukelti teisės subjektams pagrįstų ir rimtų abejonių dėl šių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, taigi negali paneigti teismo kolegijos, kurioje jis posėdžiauja, turimo pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo statuso.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirmiausia Teisingumo Teismas atmetė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, pagal kurį Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, turintis vienas nagrinėti pateikto kasacinio skundo priimtinumą, neturėjo teisės Teisingumo Teismui pateikti prejudicinių klausimų, nes jį patį skiriant į pareigas buvo padaryta pažeidimų, dėl kurių galima abejoti jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Iš tiesų, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė nacionalinis teismas, reikia preziumuoti, kad jis atitinka Teisingumo Teismo suformuluotus reikalavimus, kad būtų pripažintas „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Vis dėlto ši prezumpcija gali būti nuginčyta, jeigu nacionalinio ar tarptautinio teismo priimtas galutinis sprendimas lemtų išvadą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas nėra nepriklausomas, nešališkas ir pagal įstatymą įsteigtas teismas. Kadangi Teisingumo Teismas neturi informacijos, leidžiančios nuginčyti tokią prezumpciją, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Toliau Teisingumo Teismas išnagrinėjo dvi pateiktų klausimų grupes.
Pirmoje klausimų grupėje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekė išsiaiškinti, ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį draudžiama nepriklausomu ir nešališku teismu pripažinti nacionalinio teismo kolegiją, kurioje posėdžiauja teisėjas, kuris, kaip FO, savo profesinę karjerą pradėjo valdant komunistiniam režimui ir šiam žlugus buvo paliktas toliau eiti pareigas.
Konstatavęs, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą šiuo klausimu(3), Teisingumo Teismas patikslino, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, vis dėlto įgyvendinamos šią kompetenciją valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, įskaitant pareigą užtikrinti veiksmingos teisminės gynybos principo laikymąsi.
Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų iki įstojimo susiklosčiusių aplinkybių įtakos tokių kaip FO teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui Teisingumo Teismas priminė, kad Lenkijai įstojant į Europos Sąjungą buvo pripažinta, kad jos teismų sistema iš principo atitiko Sąjungos teisę. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo, kodėl FO pirmojo paskyrimo į pareigas sąlygos galėtų leisti šiuo metu daryti jam neleistiną įtaką. Taigi jo pirmojo paskyrimo į pareigas sąlygos savaime negalėjo sukelti teisės subjektams pagrįstų ir rimtų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo jam vėliau vykdant teismines funkcijas.
Antra prejudicinių klausimų grupe iš esmės siekta išsiaiškinti, ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Chartijos 47 straipsnį ir Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalis draudžiama pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu pripažinti valstybės narės teismo kolegiją, kurioje posėdžiauja teisėjas, pirmą kartą arba vėliau (aukštesnės instancijos teisme) į teisėjo pareigas paskirtas po to, kai jo kandidatūrą atrinko institucija, sudaryta remiantis teisės akto nuostatomis, kurias vėliau šios valstybės narės konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai (toliau – pirmoji aplinkybė), arba kai jo kandidatūrą į teisėjo pareigas atrinko teisėtai sudaryta institucija, tačiau tai padarė per procedūrą, kuri nebuvo nei skaidri, nei vieša, ir dėl kurios nebuvo galima pateikti skundo teisme (toliau – antroji aplinkybė).
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ne bet kokia klaida, kuri gali būti padaryta per teisėjo skyrimo procedūrą, gali sukelti abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo.
Šiuo atveju dėl pirmosios aplinkybės Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nepriėmė sprendimo dėl NTT nepriklausomumo, kai pripažino prieštaraujančia Konstitucijai šios institucijos sudėtį tuo metu, kai į pareigas buvo paskirti kiti du nei FO teisėjai, posėdžiavę kasacine tvarka skundžiamą sprendimą priėmusioje kolegijoje. Vien šis prieštaravimo Konstitucijai pripažinimas savaime negali paneigti šios institucijos nepriklausomumo, taigi ir sukelti teisės subjektams abejonių dėl atitinkamų teisėjų nepriklausomumo nuo išorinių veiksnių. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tokių abejonių buvimą.
Tokia pati išvada buvo padaryta ir dėl antrosios aplinkybės. Iš tiesų iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad žlugus nedemokratiniam Lenkijos režimui sudaryta NTT nebuvo nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios.
Šiomis sąlygomis šios dvi aplinkybės negali įrodyti, kad buvo pažeistos pagrindinės teisėjų skyrimo taisyklės. Taigi, kadangi nurodyti pažeidimai nesukėlė realaus pavojaus, kad vykdomoji valdžia galės nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso teisėjų skyrimo proceso rezultatą, pagal Sąjungos teisę nedraudžiama pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu pripažinti teismo kolegijos, kurioje posėdžiauja atitinkami teisėjai.