PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2005 m. balandžio 27 d.(*)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Laikinosios priemonės – Ieškinys dėl neveikimo – Priimtinumas – Direktyva 91/414/EEB“
Byloje T‑34/05 R
Makhteshim-Agan Holding BV, įsteigta Amsterdame (Nyderlandai),
Alfa Georgika Efodia AEVE, įsteigta Atėnuose (Graikija),
Aragonesas Agro, SA, įsteigta Madride (Ispanija),
atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegen,
ieškovės,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą B. Doherty, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo taikyti tam tikras laikinąsias priemonės dėl endosulfano vertinimo siekiant, jei galima, įtraukti jį į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1) I priedą,
EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Teisės aktai
1 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1) nustato, be kita ko, Bendrijos tvarką, taikomą augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką leidimui ir tokio leidimo panaikinimui.
2 Direktyvos 91/414 4 straipsnis numato, jog „valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas nebūtų registruojamas, kol <...> jo veikliosios medžiagos neįrašytos į I priedo sąrašą“. Tačiau veikliosioms medžiagoms, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie Direktyvą 91/414 dienos yra rinkoje ir kurios nėra įrašytos į jos I priedą, tam tikromis sąlygomis galima taikyti pereinamojo laikotarpio leidžiančias nukrypti nuostatas. Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad „valstybė narė gali per 12 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą įregistruoti ir pateikti į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius veikliųjų medžiagų, neįrašytų į I priedą, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje“ (pataisytas vertimas). Šis dvylikos metų laikotarpis, kuris baigėsi 2003 m. liepos 26 d., 2002 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2002, pratęsiančiu Tarybos direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįrašymo į tos direktyvos I priedą ir dėl augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių šių veikliųjų medžiagų, registracijos panaikinimo (OL L 319, p. 3), kai kurioms medžiagoms buvo pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 dienos. Tarp medžiagų, kurioms taikomas šis pratęsimas, yra endosulfanas, kuris yra veiklioji medžiaga, be kita ko, naudojama insekticidų gamybai.
3 Per Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje numatytą pereinamąjį laikotarpį turi būti atliktas atitinkamų veikliųjų medžiagų įvertinimas, kurio pagrindu jos gali būti įtrauktos į Direktyvos 91/414 I priedą arba, priešingai, neįtrauktos, jei jos neatitinka šios direktyvos 5 straipsnyje apibrėžtų saugumo reikalavimų arba informacija ir duomenys jų įvertinimui nebuvo pateikti „per numatytą laikotarpį“. Galiausiai Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šios įvertinimo programos taisykles nustato Komisijos reglamentas.
4 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10), nustato kai kurių medžiagų įvertinimo procedūrą dėl jų galimo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą tvarką. Tarp šių medžiagų yra endosulfanas.
5 Reglamento Nr. 3600/92 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad kiekvienai atitinkamai veikliajai medžiagai yra paskiriama valstybė narė ataskaitos rengėja. 1994 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 933/94, nustatančiu augalų apsaugos priemonių veikliąsias medžiagas ir skiriančiu ataskaitų rengėjas valstybes nares Komisijos reglamentui (EEB) Nr. 3600/92 įgyvendinti (OL L 107, p. 8), Ispanijos Karalystė buvo paskirta valstybė nare ataskaitos rengėja, įpareigota atlikti endosulfano įvertinimą.
Faktinės aplinkybės ir procesas
6 Bendrovės Makhteshim-Agan Holding BV, Aragonesas Agro, SA, ir Alfa Georgika Efodia AEVE, be kita ko, užsiima ir endosulfano bei augalų apsaugos produktų endosulfano pagrindu gamyba ir pardavimu. Aragonesas Agro yra Makhteshim-Agan Holding dukterinė bendrovė ir platintoja. Ji turi leidimą teikti į Ispanijos rinką kai kuriuos augalų apsaugos produktus endosulfano pagrindu. Savo ruožtu Alfa Georgika Efodia yra Makhteshim-Agan Holding dukterinė bendrovė ir platintoja, turinti leidimą teikti į Graikijos rinką kai kuriuos augalų apsaugos produktus endosulfano pagrindu.
7 Makhteshim Agan Intern. Coordination yra viena iš septynių Reglamento Nr. 933/94 I priede paminėtų gamintojų, pranešusių apie savo ketinimus siekti endosulfano įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą. Savo pastabose Komisija vadina šią įmonę Makhteshim Agan International Coordination Center. Savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės pabrėžia, kad Makhteshim Agan International Coordination Center yra Makhteshim-Agan Holding dukterinė bendrovė.
8 Iki 1995 m. spalio 31 d., galutinės datos, nustatytos iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 933/94, tik Makhteshim Agan International Coordination Center ir AgrEvo GmbH, kurios pavadinimas dabar yra Bayer CropScience AG, Ispanijos Karalystei pateikė Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnyje nurodytą dokumentų rinkinį apie endosulfaną. Po šio dokumentų pateikimo Makhteshim Agan International Coordination Center ir AgrEvo suvienijo savo pastangas darbo grupėje pavadinimu „endosulfano darbo grupė“ (task force endosulfan).
9 Išnagrinėjusi pateiktus dokumentų rinkinius 2000 m. vasario mėn. Ispanijos Karalystė pateikė Komisijai ataskaitos apie endosulfaną projektą.
10 Taikydama Reglamento Nr. 3600/92 7 straipsnio 3 dalį, 2000 m. vasarą Komisija nusiuntė ataskaitos projektą valstybėms narėms ir AgrEvo kaip endosulfano darbo grupės atstovei.
11 Nuo 2001 m. sausio iki liepos mėn. britų Pesticidų saugos direkcija (Pesticide Safety Directorate) Komisijos vardu surengė keletą ekspertų iš daugelio valstybių narių susitikimų, siekdama įvertinti ataskaitos projektą ir komentarus apie jį. 2001 m. birželio 27 d. šio įvertinimo pagrindu parengta ataskaita buvo pateikta valstybėms narėms, o 2001 m. rugpjūčio 25 d. ši ataskaita buvo pateikta endosulfano darbo grupei, siekiant gauti papildomų paaiškinimų ir patikslinimų.
12 Nutarusi, kad tam tikra papildoma informacija yra būtina endosulfano įvertinimui, 2001 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė Sprendimą 2001/810/EB dėl sprendimo dėl galimo tam tikrų veikliųjų medžiagų įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą (OL L 305, p. 32). Šis sprendimas galutinį naujų duomenų apie endosulfaną pateikimo terminą pratęsė iki 2002 m. gegužės 25 dienos. Ilgalaikių tyrimų atveju galutinis pateikimo terminas buvo nustatytas 2003 m. gegužės 31 dieną.
13 2002 m. kovo 8 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo endosulfano darbo grupės nariai ir Ispanijos valdžios institucijos.
14 Endosulfano darbo grupės nariai pateikė tyrimų rezultatus, reikalautus iki 2002 m. gegužės 25 d., prieš nustatyto termino pabaigą.
15 2002 m. liepos 17 d. įvyko naujas susitikimas su Ispanijos valdžios institucijomis.
16 Endosulfano darbo grupė pateikė tyrimų rezultatus, reikalautus iki 2003 m. gegužės 31 d., prieš nustatyto termino pabaigą.
17 2004 m. sausio 22 d. įvyko naujas susitikimas, kuriame dalyvavo endosulfano darbo grupė ir Ispanijos valdžios institucijos. Šio susitikimo metu vienas aplinkos ir ekotoksikologijos srities ekspertas informavo endosulfano darbo grupę apie tam tikrą savo susirūpinimą dėl endosulfano.
18 2004 m. sausio 26 d. Ispanijos Karalystė vienam iš endosulfano darbo grupės narių pateikė šios darbo grupės 2002 m. gegužės mėn. ir 2003 m. gegužės mėn. pateiktų duomenų įvertinimo ataskaitą.
19 2004 m. kovo 11 d. įvyko Komisijos susitikimas su valstybėmis narėmis, kuriame buvo nuspręsta, kad nėra įrodymų, pateisinančių endosulfano įrašymą į Direktyvos 91/414 I priedą.
20 Taikant Direktyvos 91/414 6 straipsnio 4 dalį 2004 m. gegužės 17 d. įvyko trišalis susitikimas, kuriame dalyvavo Komisija, Ispanijos valdžios institucijos ir endosulfano darbo grupės atstovai. Per šį susitikimą Komisijos atstovas endosulfano darbo grupei pareiškė, kad Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui (toliau – komitetas) Komisija numatė pasiūlyti neįtraukti endosulfano į Direktyvos 91/414 I priedą ir kad susitikimo tikslas buvo leisti endosulfano darbo grupei pateikti savo pastabas. Komisijos atstovas pažymėjo, kad endosulfano darbo grupė galėjo pateikti komentarus iki 2004 m. birželio 21 d., tačiau negali būti priimti jokie nauji duomenys jos argumentams pagrįsti, nes pasibaigė terminas, nustatytas iki 2003 m. gegužės 31 dienos.
21 2004 m. birželio 25 d. endosulfano darbo grupės atstovai nusiuntė laišką Komisijai, ginčydami būdą, kuriuo buvo atliktas endosulfano įvertinimas, ir pateikdami keletą papildomų techninių paaiškinimų.
22 2004 m. liepos 12 d. laišku Komisija paprašė Ispanijos Karalystės neatsižvelgti į naujus tyrimus, kuriuos pateikė endosulfano darbo grupė.
23 2004 m. rugsėjo 24 d. endosulfano darbo grupė per savo patarėjus nusiuntė laišką Komisijai. Šio laiško įžangoje endosulfano darbo grupė pažymėjo, jog „oficialiai prašo Komisijos įsikišti dėl gero administravimo, kad būtų užtikrintas tinkamas Bendrijos teisės taikymas ir apsaugoti (endosulfano darbo grupės) teisės ir teisėti lūkesčiai“. Be to, endosulfano darbo grupė paragino Komisiją „įsitikinti, kad endosulfano įvertinimas buvo tinkamai atliktas moksliniu ir teisiniu požiūriu bei pateikti jai savo sprendimą šiuo klausimu“. Tame pačiame laiške endosulfano darbo grupė pažymėjo, kad „Komisija privalėjo bešališkai įvertinti endosulfano darbo grupės pateiktus duomenis, įsikišti dėl gero administravimo ir pavesti iš naujo atlikti endosulfano įvertinimą ataskaitos rengėjui arba pagal Bendrijos teisę įsteigtoms specializuotoms institucijoms, nurodant įvertinti visus atitinkamus duomenis, taikant tinkamus įvertinimo kriterijus, nustatytus Direktyvoje 91/414“. Laiško pabaigoje endosulfano darbo grupė įspėjo Komisiją pareikšti savo poziciją per 60 dienų.
24 2004 m. lapkričio 26 d. laišku Komisija atsakė į endosulfano darbo grupės prašymą. Šiame laiške Komisija informavo endosulfano darbo grupę, kad ji rengia sprendimo dėl endosulfano neįtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą projektą ir kad ji ketino šį projektą pateikti komitetui per jo pirmąjį posėdį 2005 metais. Komisija taip pat nurodė, kad 2004 m. liepos 12 d. laiške ji priminė Reglamente Nr. 3600/92 numatytą tvarką, taip pat šiame reglamente nurodytų medžiagų įvertinimui užbaigti numatytus galutinius terminus. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad endosulfano darbo grupė savo prašymu siekė, kad Komisija įvertintų kiek anksčiau pateiktus tyrimus, o tam prireiktų detalios analizės, todėl šis prašymas prieštaravo prašymui, kad Komisija pareikštų bendrą poziciją per 60 dienų.
25 2005 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje užregistruotu pareiškimu Bayer CropScience ir ieškovės, remdamosi EB 232 straipsniu, pateikė ieškinį dėl neveikimo. Šiuo ieškiniu ieškovės Pirmosios instancijos teismo iš esmės prašo:
– pripažinti, kad Komisija pažeidė savo pareigą peržiūrėti endosulfano tyrimui pateiktus duomenis ir užtikrinti ieškovių teisę į tinkamą procesą (due process) peržiūros metu,
– nurodyti Komisijai įvykdyti savo pareigą ir peržiūrėti visus endosulfano tyrimui pateiktus duomenis bei užtikrinti jų teisę į tinkamą procesą (due process).
26 Atskiru dokumentu, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2005 m. sausio 31 d., ieškovės pateikė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jame ieškovės Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašo priimti sprendimą, remiantis šio teismo Procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, Komisijai dar nepateikus savo pastabų.
27 2005 m. vasario 8 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas Komisijai raštu uždavė tam tikrus klausimus, į kuriuos ji atsakė 2005 m. vasario 9 d. laišku.
28 2005 m. vasario 11 d. ieškovės pateikė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai laišką su tam tikrais komentarais apie 2005 m. vasario 9 d. Komisijos laišką, kurį Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nusprendė pridėti prie bylos medžiagos. 2005 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje užregistruotu dokumentu Komisija pateikė savo pastabas apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
29 Pirmosios instancijos teismo pirmininkui paraginus, 2005 m. vasario 22 d. ieškovės pateikė naujas pastabas. Šiose pastabose jos laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo paprašė nurodyti Komisijai pateikti komiteto susitikimų protokolus ir darbotvarkes, kiek tai susiję su endosulfanu.
30 2005 m. kovo 2 d. laišku, kuris kitą dieną buvo užregistruotas Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje, Komisija pateikė savo pastabas apie ieškovių 2005 m. vasario 22 d. pastabas. Laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui paklausus, Komisija patikslino, kad ji komitetui oficialiai pateikė sprendimo dėl endosulfano neįtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą pasiūlymą. Komisija prie savo pastabų pridėjo sprendimo projekto kopiją ir patikslino, kad komitetas šiam projektui pritarė savo susitikime, vykusiame 2005 m. vasario 14 ir 15 dienomis.
31 2005 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas paragino ieškoves pateikti savo pastabas apie faktinius paaiškinimus, kuriuos Komisija pateikė Pirmosios instancijos teismo pirmininkui pareikalavus. Atsakydamos į šį raginimą ieškovės pateikė savo pastabas 2005 m. kovo 11 d. laišku, į kurį Komisija atsakė 2005 m. kovo 16 dieną.
Reikalavimai
32 Ieškovės laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo:
– „nurodyti Komisijai neužbaigti augalų apsaugos veikliosios medžiagos endosulfano tyrimo pagal direktyvą (91/414) ir dėl to pagal direktyvos (91/414) 19 straipsnį nepateikti komitetui pasiūlymo dėl endosulfano neįtraukimo į I priedą per šio komiteto susirinkimą 2005 m. vasario 14 ir 15 dienomis arba per bet kurį kitą susirinkimą, kuris vyks prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje“, arba „nurodyti Komisijai nepriimti ir (arba) neskelbti (Europos Sąjungos) Oficialiajame leidinyje sprendimo dėl endosulfano neįtraukimo į direktyvos (91/414) I priedą (tuo atveju, jeigu (komitetą) jau bus pasiekęs pasiūlymas pagal direktyvos (91/414) 19 straipsnį ir jis jam bus pritaręs)“,
– „taikyti visas kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurias Pirmosios instancijos teismo pirmininkas mano esant reikalingas, siekiant apsaugoti ieškovių poziciją, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje“,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
33 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti prašymą kaip nepriimtiną arba nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
34 Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nurodytas ginčo dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys (fumus boni juris) prašomų priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymai imtis laikinųjų apsaugos priemonių atmestini, jei nėra tenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas). Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat turi palyginti šalių interesus nagrinėjamoje byloje (2001 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Austrija prieš Tarybą, C-445/00 R, Rink. p. I‑1461, 73 punktas).
35 Be to, nagrinėdamas visas aplinkybes, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir gali savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma nenurodo jam iš anksto tyrimo tvarkos, pagal kurią reikėtų vertinti būtinumą priimti laikiną sprendimą (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I-2165, 23 punktas).
36 Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas remiantis šiais samprotavimais.
Šalių argumentai
Dėl priimtinumo
37 Komisija mano, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas iš esmės dėl septynių priežasčių. Pirma, šis ieškinys yra pagrįstas painiava tarp ieškinių dėl neveikimo, reiškiamų remiantis EB 232 straipsniu, ir ieškinių dėl panaikinimo, pagrįstų EB 230 straipsniu. Antra, Komisija, dar nepriėmė privalomojo pobūdžio teisės akto, vadinasi, tariamas Komisijos neveikimas neturės poveikio ieškovių teisinei padėčiai. Trečia, ieškovių oficialus įspėjimas, kiek jis yra susijęs su teisės aktais, kuriuos Komisijos yra prašoma priimti, yra netikslus. Ketvirta, Komisija neturėjo jokios pareigos veikti per ieškovių nustatytą laikotarpį. Penkta, net manant, kad Komisija turėjo veikti taip, kaip reikalavo ieškovės, 2004 m. lapkričio 26 d. atsakymas užbaigė tariamą Komisijos neveikimą. Šešta, Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos duoti nurodymų Komisijai. Septinta, Aragonesas Agro ir Alfa Georgika Efodia neturi teisės pareikšti ieškinio remiantis EB 232 straipsniu.
38 Be to, Komisija mano, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra savaime nepriimtinas. Pirma, prašymas yra per ankstyvas. Antra, jis prieštarauja pagrindiniam ieškiniui. Trečia, prašomos priemonės iš anksto nulems bylos baigtį. Ketvirta, prašymas, kad būtų taikomos „bet kokios kitos laikinosios apsaugos priemonės“, prieštarauja Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies d punktui.
39 Savo ruožtu ieškovės mano, kad neturi būti nagrinėjamas ieškinio priimtinumo klausimas. Jos priduria, kad to fakto, jog Makhteshim-Agan Holding pateikė pranešimą ir išsamų dokumentų rinkinį, pakanka ją išskirti iš visų kitų ūkio subjektų. Savo ruožtu Aragonesas Agro ir Alfa Georgika Efodia pranešimo teikimo procedūroje dalyvavo per tarpininką Makhteshim-Agan Holding ir dėl to turi tokias pačias teises. Be to, kadangi ieškovių ieškinys yra susijęs su neveikimu, jos negalėtų užginčyti teisės akto nacionaliniu lygiu. Todėl ieškovių prašymo nepriimtinumas pažeistų jų pamatinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisę būti išklausytoms.
40 2005 m. vasario 22 d. pastabose ieškovės konkrečiai priduria, kad tas faktas, jog Komisija neįvertino nagrinėjamų duomenų, turi poveikį jų teisinei padėčiai.
Dėl fumus boni juris
41 Ieškovės mano, kad Komisija pažeidė EB 95 straipsnio 3 dalį ir 152 straipsnio 1 dalį; Direktyvos 91/414 5 straipsnio 1 dalį; EB 211 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą, kuris „įpareigoja Komisiją stropiai ir bešališkai išnagrinėti kiekvieną bylą pagal direktyva (91/414) jai suteiktus įgaliojimus ir nepažeisti teisės į gynybą ir teisės į tinkamą procesą“; teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir vienodo požiūrio principus; pareigą motyvuoti; teisę verstis komercine veikla ir nuosavybės teisę.
42 Komisija mano, kad pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys, yra labai silpni, ypač dėl to, kad ji visiškai neprivalėjo veikti iki 2004 m. lapkričio 27 dienos.
Dėl skubumo
43 Ieškovės mano, kad Komisijos neveikimas yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl nėra būtina nagrinėti, ar šiuo atveju yra rimta ir neatitaisoma žala. Jos taip pat mano, kad prašomos priemonės yra ypatingos skubos dėl komiteto nuomonės neišvengiamumo. Nėra jokių abejonių, kad komitetas prieštaraus endosulfano įrašymui į Direktyvos 91/414 I priedą, o remdamasi šia nuomone, Komisija priims oficialų sprendimą neįtraukti endosulfano į šią nuostatą. Ieškovių teigimu, paskelbus šį sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, bus panaikintos visos augalų apsaugos produktų, kuriuose yra endosulfano, registracijos.
44 Ieškovės priduria, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių rinka labai pasikeis ir bus sunku, netgi neįmanoma tos permainos pakeisti.
45 Visų pirma Makhteshim-Agan Holding prarastų visą savo verslą ruošiant ir parduodant augalų apsaugos produktus endosulfano pagrindu Europos Sąjungoje. Makhteshim-Agan Holding perėmė šią veiklą iš bendrovės Bayer CropScience 2003 m., remdamasi naujais duomenimis ir praktika, rodančiais, kad endosulfanas gali būti be pavojaus naudojamas Direktyvos 91/414 prasme, ir tai įvyko pirmiau, nei valstybė narė ataskaitos rengėja pareiškė savo abejones dėl šios medžiagos.
46 Paskui Aragonesas Agro praras savo leidimus teikti augalų apsaugos produktus endosulfano pagrindu į rinką Ispanijoje. Tai sukels, pirma, dalies rinkos praradimą, kuris taip pat taps pastebimas kitų jos produktų atžvilgiu, antra, išlaidų padidėjimą ir, trečia, darbuotojų atleidimą.
47 Galiausiai, uždraudus endosulfaną, išnyktų Alfa Georgika Efodia augalų apsaugos produktai endosulfano pagrindu, nutrūktų komercinės sutartys, atsirastų kitų komercinių nuostolių dėl bendrovės produktų gamos sumažėjimo ir sumažėtų personalas.
48 Atsakydama į šiuos teiginius Komisija mano, kad ieškovės neįrodė, jog buvo skubu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, nesant privalomojo pobūdžio teisės akto teisinė ieškovių padėtis išliks nepakitusi. Antra, lieka neaišku, ar Komisija priims teisės aktą ir koks bus jo turinys. Trečia, net jei turi būti priimtas neigiamas sprendimas, jis nesukels teisinių pasekmių iš karto. Ketvirta, nurodyta žala bus tik finansinio pobūdžio ir galės būti vėliau atlyginta.
Dėl interesų palyginimo
49 Ieškovės iš esmės mano, kad prašomos priemonės tik leis joms išlaikyti savo status quo. Jos taip pat primygtinai remiasi Komisijos elgesio neproporcingumu dėl Direktyvos 91/414 tikslo. Be to, endosulfanas naudojamas daugelį dešimtmečių ir buvo leidžiamas kaip pavojaus nekeliantis produktas naujausia – kapsulės – forma Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje.
50 Komisija savo ruožtu mano, kad jeigu bus būtina atlikti interesų palyginimą, didesnė reikšmė bus teikiama visuomenės sveikatos apsaugai (2003 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą, T-392/02 R, Rink. p. II‑1825, 122 punktas).
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
51 Kadangi šalių rašytinėse pastabose yra visi duomenys, būtini sprendimui dėl šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimti, nėra reikalo išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.
52 Savo pastabose Komisija nurodo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepriimtinas dėl kelių priežasčių, iš esmės susijusių arba su akivaizdžiu ieškinio nepriimtinumu, arba su prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiu (šios nutarties 37 ir 38 punktai).
53 Pagal nusistovėjusią Bendrijų teismų praktiką procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu neturėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl ieškinio priimtinumo bylą iš esmės nagrinėsiančiame teisme, kad nebūtų padaryta įtakos pagrindinės bylos nagrinėjimui. Tačiau, jei kyla klausimas dėl pagrindinio ieškinio, kurio pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, aiškaus nepriimtinumo, gali iškilti būtinybė nustatyti, ar yra tam tikras pagrindas preliminariai išvadai dėl ieškinio priimtinumo (1988 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Distrivet prieš Tarybą, 376/87 R, Rink. p. 209, 21 punktas; 1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99 R, Rink. p. II‑1961, 121 punktas ir šios nutarties 50 punkte minėtos nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą 53 punktas).
54 Šioje byloje reikia atskirai išnagrinėti dviejų ieškovių pagrindiniame ieškinyje pateiktų reikalavimų, t. y. reikalavimo, kad Pirmosios instancijos teismas konstatuotų Komisijos neveikimą, ir reikalavimo, kad šis teismas duotų nurodymus Komisijai, priimtinumą.
Reikalavimas konstatuoti Komisijos neveikimą
55 Ieškinyje ieškovės Pirmosios instancijos teismo iš esmės prašo konstatuoti Komisijos numanomos pareigos peržiūrėti endosulfano darbo grupės pateiktus duomenis ir užtikrinti ieškovių teisę į tinkamą procesą neįvykdymą (šios nutarties 25 punktas).
56 Darant prielaidą, kad šis reikalavimas yra suderinamas su EB 232 straipsnio dalyku, kurį privataus asmens atveju sudaro institucijos pareigos jo „atžvilgiu (priimti) kokį nors aktą, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę“ neįvykdymo pripažinimas, bet kuriuo atveju reikia patikrinti, ar yra įvykdytos kitos ieškinio dėl neveikimo priimtinumo sąlygos.
57 EB 232 straipsnio antroji pastraipa numato, kad ieškinys dėl neveikimo yra priimamas „tiktai tuo atveju, jeigu ta institucija buvo pirmiau paraginta imtis atitinkamų veiksmų“. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką toks raginimas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad institucija galėtų konkrečiai žinoti sprendimo, kurį jos prašoma priimti, turinį, ir iš šio raginimo turi būti aišku, kad juo siekiama priversti instituciją pareikšti tam tikrą poziciją (šiuo klausimu žr. 1999 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo nutarties Pescados Congelados Jogamar prieš Komisiją, C-249/99 P, Rink. p. I‑8333, 18 punktą ir 1999 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TF1 prieš Komisiją, T-17/96, Rink. p. II‑1757, 41 punktą).
58 Šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui nereikia nustatyti, ar endosulfano darbo grupės oficialus įspėjimas buvo pakankamai aiškus ir tikslus minėtos teismų praktikos prasme, kad Komisija galėtų konkrečiai nustatyti sprendimo, kurį jos prašoma priimti, turinį.
59 Kita vertus, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros metu reikia išnagrinėti, ar susidariusiomis aplinkybėmis padarius prielaidą, kad Komisija buvo tinkamai paraginta veikti, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Komisija nepareiškė pozicijos dėl oficialaus endosulfano darbo grupės įspėjimo.
60 Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, kad sąvoka „jo atžvilgiu nepriėmė kokio nors akto“ EB 232 straipsnis nustato neveikimą susilaikant nuo sprendimo priėmimo arba pozicijos pareiškimo, bet ne priimant kitą aktą nei suinteresuotosios šalys reikalavo ar manė esant reikalinga (1971 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Deutscher Komponistenverband prieš Komisiją, 8/71, Rink. p. 705, 2 punktas; 1988 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Irish Cement prieš Komisiją, 166/86 ir 220/86, Rink. p. 6473, 17 punktas ir 1992 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Buckl ir kt. prieš Komisiją, C‑15/91 ir C-108/91, Rink. p. I‑6061, 17 punktas).
61 Šioje byloje 2004 m. lapkričio 26 d. Komisija informavo endosulfano darbo grupę apie savo ketinimus pateikti komitetui sprendimo neįtraukti endosulfano į Direktyvos 91/414 I priedą projektą.
62 Jeigu komitetas pritaria sprendimo neįtraukti veikliosios medžiagos pasiūlymui, taikant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23), 5 straipsnio 3 dalį, Komisija „patvirtina numatytas priemones“, nebent pagal Sprendimo 1999/468 8 straipsnį priimama Europos Parlamento rezoliucija. Todėl toks pasiūlymas aiškiai nurodo Komisijos norą užbaigti nagrinėjamos veikliosios medžiagos įvertinimą.
63 Be to, 2004 m. lapkričio 26 d. laiške Komisija atmetė endosulfano darbo grupės argumentus, pagal kuriuos endosulfano įvertinimas nevyko pagal „tinkamą procedūrą“. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, remiasi savo 2004 m. liepos 12 d. laišku, kurio kopijas ji nusiuntė endosulfano darbo grupės atstovams ir kuriame ji ragino Ispanijos valdžios institucijas neįvertinti endosulfano darbo grupės pateiktų duomenų bei priminė, kad papildomų tyrimų pateikimo terminas jau pasibaigė.
64 Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad susidariusiomis aplinkybėmis 2004 m. lapkričio 26 d. Komisijos laiškas aiškiai parodo šios institucijos atsisakymą, pirma, įvertinti endosulfano darbo grupės pateiktus duomenis prieš pasiūlant komitetui sprendimo neįtraukti endosulfano projektą ir, antra, suteikti ieškovėms papildomas procesines garantijas prieš šio projekto pateikimą komitetui.
65 Ieškovės, atrodo, pačios su tuo sutinka, nes savo prašyme jos teigia, jog „iš 2004 m. lapkričio 26 d. Komisijos atsakymo galima daryti išvadą, kad ataskaitos rengėja ir (arba) Komisija neįvertino ieškovių pateiktų naujų duomenų ir su jais susijusių argumentų ir kad jos neketina to daryti bei užtikrinti teisės į tinkamą procesą nagrinėjant nuogąstavimus, apie kuriuos ataskaitos rengėja ieškoves informavo tik 2004 m. sausio mėnesį“.
66 Dėl to susidariusiomis aplinkybėmis ir nenulemiant sprendimo, kurį gali priimti Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pagrindinėje byloje, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi pakankamai įrodymų išvadai, kad 2004 m. lapkričio 26 d. laiškas nėra pozicijos dėl priemonių, kurias jo prašoma priimti, pareiškimas. Taigi šioje stadijoje ieškovių reikalavimas konstatuoti Komisijos neveikimą turi būti laikomas akivaizdžiai nepriimtinu.
67 Bet kuriuo atveju iš nusistovėjusios teismų praktikos aišku, kad EB 232 straipsnyje numatyta ieškinio rūšis pagrįsta idėja, jog neteisėto atitinkamos institucijos, paragintos imtis veiksmų, neveikimo atveju leidžiama kreiptis į Teisingumo Teismą ar Pirmosios instancijos teismą, kad jie konstatuotų, jog neveikimas prieštarauja EB sutarčiai, jei atitinkama institucija nepašalino šio neveikimo. Remiantis EB 233 straipsniu, šis konstatavimas reiškia, kad institucija atsakovė privalo imtis priemonių Teisingumo Teismo ar Pirmosios instancijos teismo sprendimui įvykdyti, nepažeidžiant teisės pareikšti ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, kuri gali kilti iš to paties konstatavimo. Tuo atveju, jei aktas, kurio nepriėmimas yra bylos dalykas, buvo priimtas po ieškinio pateikimo, tačiau prieš paskelbiant sprendimą, Teisingumo Teismo ar Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas pradinio neveikimo neteisėtumas, negali turėti EB 233 straipsnyje numatytų pasekmių. Iš to išplaukia, kad tokiu atveju, kaip ir tuomet, kai institucija atsakovė sureagavo į raginimą veikti per dviejų mėnesių terminą, ieškinys netenka savo dalyko ir nebėra reikalo priimti sprendimo (2000 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Sodima prieš Komisiją, C‑44/00 P, Rink. p. I‑11231, 83 punktas ir 1998 m. vasario 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pharos prieš Komisiją, T‑105/96, Rink. p. II‑285, 41 ir 42 punktai).
68 Šioje byloje 2005 m. kovo 2 d. pastabose Komisija pažymėjo, kad ji oficialiai pateikė komitetui sprendimo neįtraukti endosulfano į Direktyvos 91/414 I priedą pasiūlymą (žr. šios nutarties 30 punktą). Kaip jau buvo nuspręsta 62 punkte, toks pasiūlymas aiškiai parodo Komisijos norą užbaigti nagrinėjamos veikliosios medžiagos įvertinimą.
69 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad tas faktas, jog toks pasiūlymas prima facie nėra aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, nereiškia, jog jis negali būti pozicijos pareiškimas, užbaigiantis tariamą neveikimą, jei jis yra reikiama sąlyga procedūroje, kurios pabaigoje paprastai priimamas teisės aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo (1995 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Guérin automobiles prieš Komisiją, T‑186/94, Rink. p. II‑1753, 25 punktas ir šios nutarties 67 punkte minėto sprendimo Pharos prieš Komisiją 43 punktas).
70 Dėl to susidariusiomis aplinkybėmis manytina, kad tas faktas, jog Komisija oficialiai pateikė sprendimo neįtraukti endosulfano į Direktyvos 91/414 I priedą pasiūlymą, prieš tai nesiimdama endosulfano darbo grupės reikalautų priemonių, yra pozicijos dėl šios grupės pateikto oficialaus įspėjimo pareiškimas.
71 Taigi neveikimas užbaigiamas tą dieną, kai oficialaus įspėjimo autorių pasiekia dokumentas, kuriame pareiškiama pozicija (2000 m.sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Branco prieš Komisiją, T‑194/97 ir T‑83/98, Rink. p. II‑69, 55 punktas).
72 Šioje byloje Komisija nurodo 2005 m. kovo 1 d. vienam endosulfano darbo grupės atstovui nusiuntusi komiteto patvirtinto sprendimo projekto kopiją. 2005 m. kovo 11 d. pastabose ieškovės patvirtina, kad Makhteshim-Agan Holding gavo šio projekto kopiją 2005 m. kovo 1 dieną. Be to, apie 2005 m. kovo 2 d. Komisijos pastabas, kurių priede yra Komisijos sprendimo projekto kopija, ieškovėms pranešė Pirmosios instancijos teismo kancleris 2005 m. kovo 7 dieną. Dėl to, net darant prielaidą, kad gavusi oficialų endosulfano darbo grupės įspėjimą Komisija buvo atsidūrusi padėtyje, apibūdinamoje kaip neveikimas, susidariusiomis aplinkybėmis tampa aišku, kad neveikimas buvo užbaigtas vėliausiai 2005 m. kovo 7 dieną.
73 Taigi susidariusiomis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi pakankamai įrodymų išvadai, jog vis dar reikia priimti sprendimą dėl ieškovių reikalavimo, kad Pirmosios instancijos teismas konstatuotų Komisijos neveikimą.
Reikalavimas pateikti nurodymus Komisijai
74 Be reikalavimo konstatuoti Komisijos neveikimą ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti Komisijai laikytis savo pareigų, be kita ko, peržiūrint visus endosulfano įvertinimui pateiktus duomenis ir užtikrinant numanomas ieškovių procesines teises.
75 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad Bendrijos teismas nėra kompetentingas pateikti nurodymų institucijai EB 232 straipsniu pagrįsto ieškinio kontekste (žr. šiuo klausimu 1993 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pesqueras Echebastar prieš Komisiją, C-25/91, Rink. p. I‑1719, 14 punktą ir 1994 m. gegužės 27 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties J prieš Komisiją, T‑5/94, Rink. p. II‑391, 17 punktą).
76 Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi pakankamai įrodymų išvadai, kad ieškovių reikalavimas, jog Pirmosios instancijos teismas pateiktų nurodymus Komisijai, yra priimtinas.
77 Susidariusiomis aplinkybėmis pagrindinis ieškinys pripažintinas akivaizdžiai nepriimtinu arba bent jau iš dalies neturinčiu dalyko ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtinu.
78 Dėl to, nesant būtinybės nagrinėti kitų Komisijos nurodytų nepriimtinumo pagrindų ir ieškovių prašymo nurodyti Komisijai pateikti komiteto susitikimų protokolus ir darbotvarkes, kiek tai susiję su endosulfanu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2005 m. balandžio 27 d. Liuksemburge.