GENERALINĖS ADVOKATĖS
E. SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2008 m. lapkričio 20 d.(1)
Byla C‑494/06 P
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Italiją ir Wam SpA
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba, kurią Italijos valdžios institucijos suteikė Wam SpA – Lengvatinės paskolos, kuriomis suteikiama galimybė vykdyti įsiskverbimo į trečiosios valstybės rinką programas – Komisijos pareiga motyvuoti sprendimą“
1. Komisija savo Sprendime 2006/177/EB (toliau – ginčijamas sprendimas)(2) nusprendė, kad dvi subsidijos, kurias Italija suteikė Wam SpA (toliau – Wam)(3), yra valstybės pagalba, patenkanti į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Kadangi apie šią pagalbą nebuvo pranešta Komisijai(4), Komisija ją pripažino neteisėta.
2. Savo sprendimu sujungtose bylose T‑304/04 ir T‑316/04 Italija irWam prieš Komisiją(5) Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą sprendimą, remdamasis tuo, kad Komisija nepakankamai jį motyvavo. Konkrečiai Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikti motyvai nėra pakankami pateisinti išvadą, kad suteikta pagalba atitiko visas EB 87 straipsnio 1 dalies sąlygas. Komisija pateikė apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad Pirmosios instancijos teismas vertino, ar motyvai yra pakankami, nukrypstant nuo nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos.
Teisinis kontekstas
Bendrijos teisė
3. EB 87 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“
4. EB 253 straipsnyje nurodyta:
„Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtuose reglamentuose, direktyvose ir sprendimuose bei Tarybos ar Komisijos priimtuose tokiuose aktuose nurodomi jų priėmimo motyvai ir visi pasiūlymai ar nuomonės, kuriuos pagal šią Sutartį reikėjo gauti.“
Nacionalinė teisė
5. 1981 m. liepos 29 d. Įstatymo Nr. 394(6) dėl paramos priemonių Italijos eksportui 2 straipsnis yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi Italijos valdžios institucijos gali suteikti lėšų eksporto bendrovėms, trečiosiose valstybėse vykdančioms įsiskverbimo į rinką programas.
Faktinės aplinkybės
6. Wam yra Italijos bendrovė, kuri kuria, gamina ir parduoda pramonines maišymo mašinas ir jų dalis, iš esmės naudojamas maisto, cheminių medžiagų, farmacijos ir aplinkosaugos pramonėje(7).
7. 1995 m. lapkričio 24 d. Italijos valdžios institucijos nusprendė suteikti Wam 2 281 485 000 ITL(8) lengvatinę paskolą, siekiant palengvinti jos skverbimąsi į Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano rinkas. Dėl ekonominės krizės Korėjoje ir Taivane planuoti projektai nebuvo įgyvendinti šiose šalyse. Wam faktiškai gavo 1 358 505 412 ITL(9) paskolą nuolatinėms buveinėms įsteigti ir išlaidoms, skirtoms skatinti prekybą Tolimuosiuose Rytuose, padengti.
8. 2000 m. lapkričio 9 d. tos pačios valdžios institucijos nusprendė suteikti Wam dar vieną 3 603 574 689 ITL(10) lengvatinę paskolą. Šia paskola finansuojamą programą Kinijoje įgyvendino Wam ir Wam Bulk Handling Machinery (Shanghai) Co. Ltd, 100 % Wam kontroliuojama vietos įmonė(11).
Ginčijamas sprendimas
9. 1999 m. liepos 26 d. laišku Komisija gavo Morton Machine Company Ltd (toliau – Morton Machine Company) skundą. Morton Machine Company konkuruoja su Wam Engineering Ltd, tarptautinės grupės, kuriai priklauso Wam, nare Jungtinėje Karalystėje. Morton Machine Company tvirtina, kad ji buvo priversta sumažinti kainas dėl Wam Engineering Ltd, Italijai suteikus paskolą Wam.
10. Gavusi papildomos informacijos, Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir 2004 m. gegužės 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą.
11. Komisijos motyvų atitiktis EB 87 straipsnio 1 daliai turi būti vertinama remiantis 74–79 konstatuojamosiomis dalimis. Priminus šios nuostatos sąlygas, toliau sprendime numatyta:
„75. Nagrinėjama pagalba yra suteikta per viešojo finansavimo dotacijas kaip lengvatinės paskolos konkrečiai įmonei, būtent WAM S.p.A. Šios paskolos pagerina finansinę pagalbos gavėjo padėtį. Dėl galimybės daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai Europos Teisingumo Teismas pabrėžė(12), kad net jei pagalba skirta eksportui už ES ribų, vis tiek gali būti daroma įtaka Bendrijos tarpusavio prekybai. Be to, atsižvelgiant į rinkų, kuriose veikia Bendrijos įmonės, tarpusavio priklausomybę, gali būti, kad tokia pagalba iškraipo konkurenciją Bendrijoje.
76. WAM S.p.A. dukterinių įmonių turi visame pasaulyje. Kelios jų įsteigtos beveik visose ES valstybėse narėse: Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Skundo pateikėja ypač pabrėžė, kad Bendrijos vidaus rinkoje jai sunku konkuruoti su WAM Engineering Ltd, kuri yra WAM S.p.A. dukterinė įmonė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, ir kad ji praranda daug Italijos bendrovės užsakymų. Be to, turint omenyje konkurenciją tarp Bendrijos įmonių ES nepriklausančiose šalyse, išsiaiškinta, kad antrą kartą suteikta paskola, kuri buvo skirta remti skverbimąsi į Kinijos rinką, finansuotą programą WAM S.p.A. turėjo vykdyti kartu su WAM Bulk Handling Machinery Shangai Co Ltd, 100 % WAM S.p.A. kontroliuojama vietos įmone.
77. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, net jei gavėjas beveik visą savo produkciją eksportuoja už ES, EEE ir stojančiųjų šalių ribų, eksporto subsidijavimas vis tiek gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
78. Be to, kalbant apie šią bylą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1995 m. iki 1999 m. įvykdytas pardavimas užsienyje sudarė nuo 52 iki 57,5 % visos WAM S.p.A. metinės apyvartos, iš kurios du trečdaliai pasiekta ES viduje (absoliučiais skaičiais – apie 10 mln. eurų, palyginti su 5 mln. eurų).
79. Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama pagalba remiamas eksportas į kitas ES valstybes nares, ar už ES ribų, ji galėtų daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, tad jai turėtų būti taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis.“ (Pataisytas vertimas)
Procesas Pirmosios instancijos teisme
12. Italija ir Wam pareiškė atskirus ieškinius Pirmosios instancijos teisme dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Vėliau ieškiniai buvo sujungti. Italija savo ieškinyje nurodė septynis ieškinio pagrindus. Wam pateikė dešimt pagrindų(13). Nurodytuose pagrinduose pateiktas argumentas, kad Komisija neįvykdė savo pareigos tinkamai motyvuoti ginčijamą sprendimą.
13. Neišnagrinėjęs kitų panaikinimo pagrindų, Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą sprendimą tuo pagrindu, jog Komisija nepateikė tinkamų argumentų siekdama įrodyti, kad paskolos galėjo daryti įtaką prekybai, iškraipė ar gali iškraipyti konkurenciją. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nagrinėjamas šis klausimas.
14. Patenkinus apeliacinį skundą, byla būtų grąžinta Pirmosios instancijos teismui, kad jis galėtų apsvarstyti kitus panaikinimo pagrindus. Tačiau atmetus apeliacinį skundą, byla būtų nagrinėjama aukštesnėje instancijoje.
15. Apeliaciniame procese visos šalys pateikė daug informacijos dėl (ginčijamų) faktų, kuriais remiantis buvo priimtas Komisijos sprendimas. Kadangi detalus faktų nagrinėjimas nepatenka į apeliacinio skundo, pateikto Teisingumo Teismui dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjimą, ši informacija yra nereikšminga(14).
Apeliacinis procesas
16. Komisijos manymu, Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ginčijamo sprendimo motyvai buvo nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog Italijos paskolos, suteiktos Wam, galėjo daryti įtaką prekybai, iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją, neteisingai išaiškino EB 87 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnį bei nukrypo nuo nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos. Šioje teismo praktikoje nustatytas sąlygiškai neaukštas įrodinėjimo standartas, kurį Komisija turi taikyti, siekdama įrodyti, kad ginčijama pagalba gali daryti įtaką prekybai, iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją. Sprendime, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, Pirmosios instancijos teismas taiko aukštesnius įrodinėjimo standartus.
17. Savo pagrindiniam argumentui pagrįsti Komisija pateikia kelis papildomus argumentus. Ypač Komisija nesutinka su Pirmosios instancijos teismo argumentais, pateiktais dėl motyvų, susijusių su: i) Wam suteiktos finansinės paramos įtaka ir ii) Wam dalyvavimu Bendrijos rinkose. Be to, Komisija ginčija tai, kad: iii) ji turi išnagrinėti Bendrijos rinkos ir Tolimųjų Rytų rinkų tarpusavio santykius.
18. Italija ir Wam tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės klaidos ir nenukrypo nuo nusistovėjusios teismo praktikos.
Priimtinumas
19. Italija ir Wam ginčija apeliacinio skundo priimtinumą. Italijos manymu, Komisijos argumentas, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Teisingumo Teismo praktikos, yra su teisės klausimu nesusijęs apeliacinio skundo pagrindas.
20. Statuto 58 straipsnyje numatyta, kad „apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Jis gali būti paduodamas, be kita ko, dėl Pirmosios instancijos teismo padaryto Bendrijos teisės pažeidimo“. Komisijos apeliacinis skundas pagrįstas būtent teiginiu, kad Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas ir netaikydamas Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtinto EB 87 ir 253 straipsnių aiškinimo, pažeidė Bendrijos teisę.
21. Apeliacinis skundas pagristas teisės klausimu ir Statuto 58 straipsnyje numatytu apeliacinio skundo pagrindu. Taigi jis yra priimtinas.
22. Be to, Wam tvirtina, kad Komisija savo apeliaciniu skundu prašo Teisingumo Teismo peržiūrėti Pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės, neapsiribojant „esminių procedūrinių reikalavimų“ peržiūrėjimu, kaip numatyta EB 230 straipsnyje.
23. EB 230 straipsnis suteikia Teisingumo Teismui jurisdikciją nagrinėti Bendrijos institucijų, išskyrus Teisingumo Teismo, ieškinius. Apeliacinių skundų dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimų nagrinėjimą reglamentuoja EB 225 straipsnio 1 dalis(15) ir Teisingumo Teismo statutas. Wam argumentas dėl priimtinumo, kiek jis pagrįstas EB 230 straipsniu, yra akivaizdžiai klaidingas ir todėl turi būti atmestas.
Pareiga motyvuoti
24. Prieš nagrinėjant, kaip šią teismo praktiką Pirmosios instancijos teismas taiko nagrinėjamoje byloje, pirmiausia reikia nustatyti pareigos motyvuoti sprendimus, priimtus pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, apimtį.
25. EB 253 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti yra procedūrinis reikalavimas, kuris skiriasi nuo pareigos pateikti tinkamai pagrįstus motyvus(16). Ji užtikrina, kad su sprendimu susijusios šalys supranta jo priėmimo priežastis (ir todėl gali ginti savo teises). Ji taip pat suteikia galimybę Teisingumo Teismui veiksmingai vykdyti teisminę priežiūrą(17). Motyvai, kuriais sprendimo priėmėjas vėliau siekia remtis teisme, turi būti identifikuotini pačiame sprendime.
26. Sprendime dėl valstybės pagalbos Komisija turi nurodyti motyvus, kodėl, jos manymu, finansinė parama yra valstybės pagalba, patenkanti į EB 87 straipsnio 1 dalį. Tai darydama, Komisija turi parodyti, kad tariama pagalba turi keturis požymius.
27. Pirma, turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas panaudojant valstybinius išteklius. Antra, šis įsikišimas turi turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, juo turi būti suteiktas pranašumas pagalbos gavėjui. Ketvirta, jis turi ar gali iškraipyti konkurenciją(18).
28. Teismo praktikoje Komisijos pareiga įrodyti antro ir ketvirto požymių egzistavimą yra ribojama. Komisija privalo ne nustatyti realią pagalbos įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai bei realų konkurencijos iškraipymą, o tik išsiaiškinti, ar ši pagalba gali daryti įtaką tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją“(19). Sąvoka „įtaka“ valstybių narių tarpusavio prekybai taip pat išplečiama tikimybe, kad pagalba gali daryti tokią įtaką(20).
29. Tiksli reikalavimo motyvuoti apimtis negali būti apibrėžta abstrakčiai. Teisingumo Teismas sprendime Papierwarenfabriek nurodė:
„Reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti, vertinami atsižvelgiant į kiekvieno atskiro atvejo aplinkybes, ypač į aptariamos priemonės turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir būtinumą informuoti įmones, kurioms priemonė yra skirta.
Nors kai kuriais atvejais pačios aplinkybės, kuriomis pagalba teikiama, yra tokios, kad gali daryti įtaką prekybai tarp valstybių narių, Komisija turi bent nurodyti šias aplinkybes savo sprendime.“(21)
30. Sprendime Sytraval(22) Teisingumo Teismas nurodė, kad motyvacija, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, turi būti pritaikyta prie ginčijamo akto pobūdžio ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindus, o Bendrijos teismas – vykdyti teisminę priežiūrą. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes vertinant motyvus turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir turinį bei visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus(23).
Komisijos pagrindinis argumentas
31. Komisija pripažįsta, kad Pirmosios instancijos teismas teisingai apibendrino taikytiną teismų praktiką(24). Tačiau ji tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas taikė aukštesnius įrodinėjimo standartus. Nors Pirmosios instancijos teismas iš principo pripažino, kad Komisija turėjo tik nurodyti numanomą tariamos pagalbos(25) įtaką(26) ir kad nebuvo poreikio įrodyti realią įtaką(27), Pirmosios instancijos teismas vėliau pareikalavo, kad Komisija įrodytų, jog buvo tokia įtaka prekybai ir konkurencijai(28). Todėl Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šią teismų praktiką, o jo sprendimui trūksta vidinio suderinamumo.
32. Ar Komisija pakeitė savo argumentą šiame apeliaciniame skunde?
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė(29), kad aptariamos finansinės paramos paskirtis – remti eksporto programą, skirtą įsiskverbti į trečiosios valstybės rinką, o jos vertė buvo (sąlygiškai) nedidelė. Dėl šių priežasčių atrodė tikėtina, kad jos įtaka prekybai Bendrijoje bus mažesnė. Šiame teiginyje nematau nieko išskirtinio.
34. Atsižvelgdamas į šios paramos įtaką, o ne į jos motyvus ar tikslus(30), Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad negalima paneigti tikėtinos įtakos Bendrijos vidaus prekybai ar konkurencijos iškraipymui(31). Pirmosios instancijos teismui tai pripažinus, Komisija tokiomis aplinkybėmis ypač turėjo išnagrinėti, ar tariama pagalba galėjo iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, ir savo sprendime nurodyti specifines priežastis, paskatinusias ją nuspręsti, kad tokia įtaka galėjo būti daroma(32).
35. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog vien nurodyto principo nepakanka netaikyti Komisijai pareigos įrodyti, kad tariama pagalba gali daryti įtaką Bendrijos vidaus prekybai ir kad ji iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją(33). Jis išnagrinėjo konkrečias aplinkybes, kurias Komisija nurodė ginčijamame sprendime (būtent Wam pagerėjusią finansinę padėtį, bendrovės veiklą Bendrijos vidaus rinkoje, preziumuojamus ES ir Tolimųjų Rytų rinkų tarpusavio santykius). Jis nusprendė, kad pateikta medžiaga neįrodė, jog „gali“ būti daroma tokia įtaka(34). Pirmosios instancijos teismas nusprendė(35), kad Komisija neįrodė, kodėl tokiomis aplinkybėmis paskolos gali daryti įtaką prekybai, iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją.
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ginčijamame sprendime nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima netaikyti (ribotos) pareigos įrodyti tikėtiną ekonominę įtaką. Kadangi Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
37. Komisija savo apeliaciniame skunde neįrodė, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę ginčijamame sprendime ar kad jis neįvertino to, jog Komisija paaiškino, kodėl galėjo būti daroma įtaka prekybai ir iškraipoma konkurencija. Iš esmės Komisija prašo Teisingumo Teismo pritarti naujam pasiūlymui, kad atsižvelgiant į tai, jog a priori negali būti paneigta, kad finansinė parama tikėtinai daro įtaką prekybai ir konkurencijai, laikoma įrodyta, kad tokia parama daro tokią įtaką.
38. Negaliu sutikti su tokiu pasiūlymu. Tai, jog Y išvada negali būti paneigta X aplinkybėmis, reiškia, kad jeigu Komisija įrodo X, nėra kliūčių padaryti Y išvadą. Todėl tvirtinti, kad jei Komisija įrodo X, automatiškai daroma Y išvada, yra nelogiška. Tai taip pat reiškia pareigos motyvuoti sušvelninimą, o tai, manau, nepriimtina.
39. Pritariu Pirmosios instancijos teismui, kad vien bendrų teiginių nepakanka norint įvykdyti pareigą motyvuoti. Reikia daugiau.
40. Pabrėžiu, jog nemanau, kad Komisija turėjo specialiai derinti ekonominę analizę ir įrodymus, siekdama padaryti išvadą, kad „galėjo“ būti daroma įtaka prekybai ir konkurencijai. Būtų neteisinga taip apriboti jos diskreciją kaip vykdomosios institucijos. Kiekvieno atvejo aplinkybės yra skirtingos, specifinių įrodymų gali trūkti; o Komisijos tiriamieji ištekliai nėra neriboti. Be to, iš Komisijos nereikalaujama atlikti detalios ekonominės analizės ir detaliai įrodyti, kaip ginčijama pagalba gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją. Tačiau reikalaujama paaiškinti medžiagą, kuri paskatina tokią išvadą, – kitais žodžiais įrodyti, kad tokia įtaka yra „tikėtina“.
41. Bendriau kalbant, Komisija turi įrodyti, kad aptariama pagalba gali turėti įtaką prekybai ir iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją. Siekdama tai padaryti, ji turi pateikti pakankamai įrodymų. Vertinant, ar įrodymai pakankami, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes. Viena vertus, jei pačios aplinkybės, kuriomis sumokėta pagalba, parodo, kad gali būti daroma įtaka prekybai ir iškraipoma konkurencija, Komisija turi tik išdėstyti šias aplinkybes sprendime, siekdama įrodyti, kad pagalba atitinka EB 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kita vertus, jei mokėjimo aplinkybės nebūtinai parodo, kad tokia įtaka tikėtina, Komisija, įgyvendindama savo pareigą, turi pateikti daugiau įrodymų.
42. Todėl nemanau, kad Pirmosios instancijos teismas taikė klaidingą kriterijų ar kad jo sprendimas yra prieštaraujantis.
43. Toliau nagrinėsiu papildomus specifinius Komisijos pateiktus argumentus.
Komisijos specifiniai argumentai
Finansinės paramos įtaka Wam
44. Ar teiginio, kad „bendrovės finansinė padėtis pagerėjo“, pakanka įrodyti, jog šiai bendrovei suteikta pagalba atitinka EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas? Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad to nepakanka(36). Komisija ginčija šį teiginį tvirtindama, kad atsižvelgiant į tai, jog pinigai yra pakeičiami, Wam suteikus paskolas kaip paramą eksportui, bendrovė nepatyrė išlaidų, kurių kitu atveju paprastai patirtų. Todėl paskolos atitinka sprendime Vokietija prieš Komisiją(37) nustatytą kriterijų, o ginčijamame sprendime (38) pateikti motyvai yra teisingi.
45. Sprendime Vokietija prieš Komisiją Teisingumo Teismas nusprendė, kad „pagalba veiklai arba tokia pagalba, (kaip numatyta aptariamoje priemonėje), kuria siekiama visiškai sumažinti įmonės sąnaudas, kurias ji būtų paprastai patyrusi valdydama ar užsiimdama įprasta veikla, iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas“(39).
46. Daug anksčiau sprendime Philip Morris Teisingumo Teismas išaiškino, kad „jeigu valstybės finansinė parama gerina įmonės padėtį, palygintisu kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis“, tokia pagalba daroma įtaka prekybai(40).
47. Ginčijamame sprendime įrodyta, kad Wam gavo pinigų iš Italijos valdžios institucijų. Tačiau Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisijos nuoroda dėl paskolos buvo bendra pastaba, parodanti, jog valstybės ištekliai buvo pervesti atitinkamai bendrovei, suteikiant „naudos“ Wam. Tai nebuvo konkretus įrodymas, tiesiogiai susijęs su tikėtina įtaka prekybai ir konkurencijai. Pirmosios instancijos teismas nurodė (galbūt aštriai, bet tiksliai), kad pagalbos gavėjo finansinės padėties pagerėjimas yra būdingas visoms valstybės pagalbos rūšims, įskaitant tas, kurios neatitinka kitų EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų. Todėl Pirmosios instancijos teismas nusprendė(41), jog pateikti motyvai buvo nepakankami įrodyti, kad EB 87 straipsnio 1 dalies sąlygos įvykdytos.
48. Pritariu šiam vertinimui.
49. Sprendime Komisija prieš Vokietiją(42) Teisingumo Teismas nurodo, kad pagalba, „kuria <…> siekiama visiškai sumažinti įmonės sąnaudas, kurių ji būtų paprastai patyrusi vykdydama einamąjį valdymą ar užsiimdama įprasta veikla“, iškraipo konkurencijos sąlygas. Siekdama atitikti šį kriterijų, Komisija turi įrodyti, kaip ginčijama pagalba gali būti sumažinamos nagrinėjamos bendrovės sąnaudos. Turi būti nustatytos sąnaudos, kurios „paprastai“ būtų patirtos, ir įrodytas ryšys tarp pagalbos ir atitinkamos bendrovės šių sąnaudų sumažėjimo. Kitaip negalima tvirtinti, kad tariama pagalba „gerina pagalbos gavėjo padėtį“, suteikdama konkurencinį pranašumą kitų įmonių, su kuriomis jis konkuruoja ES vidaus rinkoje(43), atžvilgiu, kaip reikalaujama sprendime Philip Morris.
50. Šioje byloje Wam gautos pagalbos suma atitiko sumą, kuri buvo išleista vykdant įsiskverbimo į išorės rinkas programą(44). Komisijos motyvai apsiriboja tvirtinimu, kad lengvatinės paskolos yra gautos iš valstybės fondų ir todėl pagalbos gavėjos finansinė padėtis pagerėjo. Komisija nesistengia nustatyti konkretesnio ryšio tarp paskolų ir Wam veiklos, siekdama parodyti, kaip šios bylos aplinkybėmis paskolomis buvo sumažintos Wam sąnaudos, kurių ji paprastai būtų patyrusi(45). Priešingai nei sprendime Tubemeuse(46), ginčijamame sprendime nėra faktinės informacijos apie ankstesnę Wam eksporto veiklą ar ateities planus(47). Komisijos pateiktas Wam, kaip „tarptautinės bendrovės“, aprašymas nesuteikia analizei jokios informacijos.
51. Todėl palaikau Pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad Komisija neįrodė, jog paskolos galėjo daryti įtaką Bendrijos vidaus prekybai, iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją.
Įtakos prekybai įrodymas nurodant veiklą Bendrijoje
52. Komisija tvirtina, kad nuorodos į bendrovės dalyvavimą ES rinkoje pakanka ir kad ginčijamo sprendimo konstatuojamosios dalys viršijo tai, kas būtina, siekiant atitikti EB 87 straipsnio 1 dalį. Taigi Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nurodydamas(48), kad Komisijos argumento dėl Wam dalyvavimo Bendrijos vidaus prekyboje nepakanka įrodyti tikėtiną įtaką prekybai ar konkurencijos iškraipymą. Komisija remiasi būtent ginčijamame sprendime daroma nuoroda į Morton Machines Company pateiktą skundą.
53. Paskutinį klausimą galimą aptarti glaustai. Aplinkybės, kad skundas buvo pateiktas Komisijai, nepakanka įrodyti, kad gali būti iškraipyta konkurencija. Kitaip bet kuriam bendrovės konkurentui, vykdančiam veiklą Bendrijos rinkoje, būtų suteikta didelė įtaka, kuria, savaime aišku, būtų galima piktnaudžiauti.
54. Grįžtant prie Komisijos argumento esmės, man atrodo, kad Pirmosios instancijos teismas gerai žinojo, jog Wam buvo aktyvi eksportuotoja Bendrijoje ir tarptautinės grupės, vykdančios veiklą ES, narė(49). Pirmosios instancijos teismas nurodė(50), kad ginčijamo sprendimo 74 ir 77 dalys tik primena teisinius principus, įtvirtintus pirmiausia sprendime Tubemeuse; ir kad jie kartu su bendru teiginiu, jog „negali būti paneigiama“, kad daroma įtaka Bendrijos vidaus prekybai, neatitinka EB 253 straipsnio reikalavimų. Jau paaiškinau(51), kodėl manau, jog tai teisingas argumentas teisės požiūriu.
55. Komisija primena, kad sprendime Italija priešKomisiją(52) Teisingumo Teismas nurodė, kad net jei pagalbos gavėjas nedalyvauja Bendrijos vidaus rinkoje, vis tiek gali būti daroma įtaka prekybai ir konkurencijai. Sprendime Tubemeuse(53) Teisingumo Teismas nurodė, kad net jei pagalba yra de minimis, negalima paneigti įtakos prekybai ir konkurencijai.
56. Abi šios institucijos iš esmės pateikia tokį patį pasiūlymą šiek tiek skirtingais būdais: tokiomis aplinkybėmis negalima paneigti įtakos prekybai ir konkurencijos iškraipymo. Tačiau jos nepatvirtina teiginio – Komisijos atveju, pagrindinio, – jog pakanka Komisijai nustatyti, kad negalima paneigti įtakos prekybai ir konkurencijai siekiant įrodyti dviejų iš EB 87 straipsnio 1 dalimi reikalaujamų požymių buvimą.
57. Komisija taip pat remiasi Teisingumo Teismo argumentu sprendime Cassa di Risparmio di Firenze(54), kad pagalba liberalizuotame ekonomikos sektoriuje gali daryti įtaką prekybai ir konkurencijai. Teisingumo Teismas rėmėsi sprendimu Ispanija priešKomisiją(55), kur Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija pateikė pakankamai įrodymų savo sprendime, siekdama įrodyti tikėtiną įtaką prekybai ir konkurencijai. Tarp pateiktų įrodymų buvo tai, kad rinkos sektorius buvo liberalizuotas. Rinkos sektoriaus liberalizavimas pats savaime nėra lemiamas tikėtinos įtakos prekybai, konkurencijos iškraipymo ar tikimybės ją iškraipyti įrodymas(56).
Santykio tarp ES ir Tolimųjų Rytų rinkų nagrinėjimas
58. Komisija tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą reikalaudamas(57) jos atlikti išsamią paskolų poveikio analizę, atsižvelgiant į tai, kad jų suteikimo tikslas buvo kompensuoti Wam įsisteigimo Tolimųjų Rytų rinkoje išlaidas.
59. Nagrinėjant šį argumentą reikia pradėti nuo sprendimo 73 punkto. Aptariant posėdyje išsakytą Komisijos teiginį (būtent, kad gavus paskolas Wam padėtis potencialių konkurentų Bendrijos vidaus rinkoje atžvilgiu pagerėjo), Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamame sprendime nėra jokio šį teiginį patvirtinančio įrodymo. Nors sprendimo(58) konstatuojamosiose dalyse numatyta, kad paskola kompensavo Wam įsisteigimo už ES ribų išlaidas, nebuvo atlikta tolesnė analizė, siekiant įrodyti, kad būtent todėl pagerėjo Wam padėtis ES rinkoje.
60. Šiuo atžvilgiu remiuosi Pirmosios instancijos teismo 74 punktu, iš esmės sustiprinančiu šį požiūrį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nors Komisija nebūtinai turėjo išnagrinėti (ES rinkos ir Tolimųjų Rytų rinkos tarpusavio santykį)(59), vien teiginio, kad Wam dalyvavo Bendrijos vidaus prekyboje, nepakanka įrodyti tikėtinos įtakos tokiai prekybai, iškraipymo ar galėjimo iškraipyti konkurenciją. Dėl šios priežasties (Pirmosios instancijos teismas nurodė), kad Komisija turėjo atlikti išsamų pagalbos poveikio tyrimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ja kompensuojamos Tolimųjų Rytų rinkoje patirtos išlaidos, ir prireikus(60) ištirti šios rinkos ir ES rinkos tarpusavio priklausomybę.
61. Manau, jog Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nurodo, kad jei ginčijama pagalba suteikiama specialiai kompensuoti trečiojoje valstybėje, o ne Bendrijos vidaus prekyboje patirtas išlaidas, Komisija turi atlikti išsamesnę analizę, siekdama įrodyti, kad vis dėlto tikėtina įtaka ES rinkai. Aš nemanau, kad tai yra klaidingas Teisingumo Teismo praktikos taikymas.
62. Man atrodo, kad neaiškumas, susijęs su Pirmosios instancijos teismo aiškinimu, panaikinamas kitu sprendimo sakiniu. Jame Pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamoje dalyje remiamasi rinkų, kuriose veikė Bendrijoje įsteigtos įmonės, tarpusavio priklausomybe, bet, priešingai nei sprendime Tubemeuse, nepateikiama šį teiginį patvirtinančių įrodymų (taikant Tubemeuse principą), kad dėl tokios tarpusavio priklausomybės gali būti daroma įtaka konkurencijai Bendrijoje.
63. Komisija tvirtina, kad pagalba gali turėti įtaką prekybai tarp valstybių narių, net jei gavėjas didžiąją savo prekių dalį eksportuoja už Bendrijos ribų, ir kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai reikalavo Komisijos pateikti daugiau specifinės medžiagos ES ir Tolimųjų Rytų rinkų tarpusavio priklausomybei įrodyti.
64. Tai tik dar vienas pradinio klaidingo suvokimo, jog pakanka paremti faktais, kad „negali būti paneigiamos“ konkrečios pasekmės, siekiant įrodyti, kad tokios pasekmės yra „tikėtinos“(61), patvirtinimas. Sprendime Tubemeuse aptariamame ginčijamame sprendime buvo remiamasi pasaulinio masto rinkos sąlygomis plieno vamzdžių sektoriuje ir Tubemeuse ilgalaikiais ketinimais. Be to, toje byloje buvo įrodymų, patvirtinančių Komisijos išvadą dėl eksporto rinkos ir ES rinkos tarpusavio priklausomybės. Šioje byloje tokių įrodymų nėra.
65. Taigi Komisija neįrodė, kad Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo nusistovėjusios teismo praktikos.
Bylinėjimosi išlaidos
66. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Italija ir Wam prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
Išvada
67. Manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:
– atmesti Komisijos apeliacinį skundą,
– nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.