Byla T‑214/08

Paul Alfons Rehbein (GmbH & Co.) KG

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo OUTBURST paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas OUTBURST – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys) – Įrodymų pateikimas pirmą kartą Apeliacinėje taryboje – Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis) – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 22 taisyklės 2 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai – Konkrečių ir objektyvių įrodymų reikalavimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Tarnybos nustatytas terminas – Papildomų įrodymų pateikimas pasibaigus terminui, tačiau paaiškėjus naujiems faktams – Priimtinumas

(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 22 taisyklės 1 dalis)

1.      Aiškinant naudojimo iš tikrųjų sąvoką, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 dalį, reikia atsižvelgti į tai, kad reikalavimo, pagal kurį norint pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos ankstesnis prekių ženklas turi būti naudojamas iš tikrųjų, ratio legis yra riboti ginčus, galinčius kilti dėl dviejų prekių ženklų, tada, kai nėra prekių ženklo aktyvaus naudojimo rinkoje tinkamo ekonominio pagrindo.

Tačiau Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, 22 taisyklės 3 dalimi nesiekiama įvertinti komercinės sėkmės ar kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos ar juo labiau – suteikti prekių ženklų apsaugą tik didelio masto komerciniam prekių ženklų naudojimui.

Prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tuomet, kai atlieka savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę, siekiant sukurti ar išsaugoti šių prekių ar paslaugų realizavimo rinką, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises. Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje.

Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, tinkamas nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, ypač naudojimą, kuris tam tikrame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo mastą ir dažnumą.

Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę ir naudojimo dažnumą.

(žr. 21–24 punktus)

2.      Šioje byloje siekiant nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 dalį, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Be to, tam, kad būtų įrodyta, jog prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar prielaidomis; turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas.

(žr. 25 punktą)

3.      Pagal Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 22 taisyklės 2 dalies antrą sakinį, jei protestą padavusi šalis turi pateikti ženklo naudojimo įrodymų arba pagrįstų nenaudojimo motyvų, reikalaujamus įrodymus Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) nurodo pateikti per jos pačios nustatytą terminą. Jei protestą padavusi šalis tokių įrodymų iki termino pabaigos nepateikia, Tarnyba atmeta protestą.

Ši taisyklė neturėtų būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atsižvelgti į papildomus įrodymus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, net jeigu jie pateikiami pasibaigus šiam terminui.

Iš tikrųjų minėta taisyklė aiškintina kaip visiškai neprieštaraujanti tam, kad būtų atsižvelgta į papildomus įrodymus, kurie paprasčiausia pridedami prie kitų per nustatytą terminą pateiktų įrodymų, nes pirminiai įrodymai nėra nereikšmingi, o tik buvo laikomi nepakankamais. Tokiam vertinimui, dėl kurio minėta taisyklė tikrai netampa perteklinė, reikėtų pritarti dar ir todėl, kad ieškovė nepiktnaudžiavo nustatytais terminais: sąmoningai nevilkino arba nesielgė akivaizdžiai nerūpestingai, ir todėl, kad papildomais įrodymais, kuriuos ji pateikė, tik patvirtinami duomenys, jau esantys pareiškimuose raštu, kurie buvo pateikti per nustatytą terminą.

(žr. 46, 53 punktus)