Byla C‑417/13
ÖBB Personenverkehr AG
prieš
Gotthard Starjakob
(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas – 6 straipsnio 1 dalis – Diskriminacija dėl amžiaus – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nustatant darbo užmokestį atsižvelgimas į tarnybos laikotarpius iki sueinant 18 metų susiejamas su paaukštinimo terminų prailginimu – Pateisinimas – Tinkamumas pasiekti nustatytą tikslą – Galimybė ginčyti paaukštinimo terminų prailginimą“
Santrauka – 2015 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nustatant darbo užmokestį atsižvelgimas į mokymosi ir tarnybos laikotarpius iki sueinant 18 metų susiejamas su paaukštinimo terminų prailginimu – Diskriminuojantys teisės aktai – Pateisinimas teisėtų tikslų siekimu – Įgytų teisių paisymas ir teisėtų lūkesčių apsauga – Proporcingumas – Nebuvimas
(Tarybos direktyvos 2000/78, 2 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis)
2. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Nediskriminavimo dėl amžiaus principo pažeidimas– Pasekmės – Pareiga atgaline data paskirti diskriminuojamiems tarnautojams sumą, atitinkančią realiai gauto atlyginimo ir privilegijuojamų tarnautojų gaunamo atlyginimo skirtumą– Nebuvimas – Diskriminuojamų tarnautojų teisė į privilegijuojamiems tarnautojams suteiktas privilegijas
(Tarybos direktyvos 2000/78 16 straipsnis)
3. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Nacionalinės teisės aktais dėl atlyginimo pažeidžiamas nediskriminavimo dėl amžiaus principas – Pasekmės – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta diskriminuojamų tarnautojų pareiga pateikti darbdaviui su tarnybos laikotarpiais iki sukankant 18 metų susijusius įrodymus, kad į šiuos laikotarpius būtų atsižvelgta – Leistinumas – Atsisakymas bendradarbiauti ir ieškinio dėl mokėjimo, skirto atkurti vienodą požiūrį, pareiškimas – Piktnaudžiavimo teise nebuvimas
(Tarybos direktyvos 2000/78 16 straipsnis)
4. Europos Sąjungos teisė – Privatiems asmenims suteiktos teisės – Nacionalinės proceso taisyklės – Veiksmingumo principas užtikrinamas – Nacionalinės teisės nuostata, kuria nustatomas senaties terminas – Terminas, kuris pradedamas skaičiuoti prieš paskelbiant Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame išnagrinėta teisinė situacija atitinkamoje srityje – Leistinumas
(SESV 267 straipsnis)
1. Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, reikia aiškinti taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus atsižvelgiama į tarnybos laikotarpius iki sukankant 18 metų, bet kuriuose kartu nustatyta taisyklė, iš tikrųjų galinti būti taikoma tik tokią diskriminaciją patiriantiems asmenims ir pagal kurią vienais metais prailginamas laikotarpis, reikalaujamas paaukštinat kiekvienoje iš trijų pirmųjų atlyginimo pakopų, ir kuriuose šitaip galutinai išlaikoma diskriminacija dėl amžiaus.
Kadangi šis vienų metų laikotarpis gali būti taikomas tik tarnautojams, kurie įgijo tarnybos laikotarpių iki jiems sueinant 18 metų, konstatuotina, kad nurodytoje nacionalinės teisės normoje įtvirtintas amžiaus kriterijumi tiesiogiai grindžiamas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą.
Kalbant apie tokio skirtingo požiūrio pateisinimą, reikia nurodyti, kad, pirma, kad vien su biudžetu susiję veiksniai negali būti teisėtas tikslas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį. Antra, kalbant apie pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamų tarnautojų įgytų teisių paisymą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, kiek tai susiję su jų darbo užmokesčiu, pažymėtina, kad tai yra teisėti užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslai, pereinamuoju laikotarpiu galintys pateisinti ankstesnių atlyginimų, taigi ir amžiaus kriterijumi grindžiamos diskriminacinės sistemos, palikimą.
Tačiau šie tikslai negali pateisinti priemonės, kuria galutinai paliekamas galioti, nors tik tam tikrų asmenų atžvilgiu, skirtingas požiūris dėl amžiaus, kurį diskriminacinės sistemos reforma, kurios sudėtinė dalis yra ši priemonė, siekiama pašalinti. Tokia priemonė, net jei gali užtikrinti pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamų tarnautojų įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą, negali nustatyti nediskriminacinės sistemos pagal ankstesniąją sistemą diskriminuojamiems tarnautojams.
(žr. 31, 36, 37, 39, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 16 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad nacionalinės teisės aktais, kuriais siekiama panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, tarnautojui, į kurio tarnybos laikotarpius iki sukankant 18 metų neatsižvelgta apskaičiuojant jo paaukštinimą, nebūtinai turi būti suteikiama teisė gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią atlyginimo, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų tokios diskriminacijos, ir realiai gauto atlyginimo skirtumą.
Atitinkamai, kai konstatuota Sąjungos teisei prieštaraujanti diskriminacija ir kol nėra priimtos vienodą požiūrį atkuriančios priemonės, lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik neprivilegijuotai kategorijai priklausantiems asmenims suteikiant tas pačias privilegijas kaip ir priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai, t. y. taikant sistemą, kuri, jei Sąjungos teisė taikoma neteisingai, lieka vienintele tinkama atskaitos sistema.
Tokia išeitis galima tik tuomet, jei yra tinkama atskaitos sistema.
Todėl nagrinėjamu atveju, kol diskriminaciją dėl amžiaus panaikinanti sistema nepriimta laikantis to, kas numatyta Direktyvoje 2000/78, vienodo požiūrio atkūrimas apima tokių pačių privilegijų, kuriomis galėjo naudotis pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojami tarnautojai, suteikimą pagal ją diskriminuojamiems tarnautojams, kiek tai susiję ne tik su atsižvelgimu į tarnybos laikotarpius iki sueinant 18 metų, bet ir į atlyginimų pakopos paaukštinimą.
(žr. 45–47, 49 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 16 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama, jog nacionalinis įstatymų leidėjas, siekdamas atsižvelgti į tarnybos laikotarpius iki sukankant 18 metų, numatytų bendradarbiavimo pareigą, pagal kurią tarnautojas turi savo darbdaviui pateikti su šiais laikotarpiais susijusių įrodymų.
Nei Direktyvos 2000/78 16 straipsnis, nei jokia kita šios direktyvos nuostata neprieštarauja tam, kad nacionalinės teisės nuostatoje būtų numatyta bendradarbiavimo pareiga, pagal kurią tarnautojas turi savo darbdaviui pateikti su tarnybos laikotarpiais, įgytais iki sukankant 18 metų, susijusius įrodymus, kad į šiuos laikotarpius būtų atsižvelgta.
Norint konstatuoti, kad yra piktnaudžiaujama, reikia, kad būtų objektyvus ir subjektyvus elementai. Kalbant apie objektyvų elementą, iš objektyvių aplinkybių visumos turi būti matyti, jog, nors formaliai Sąjungos teisės aktuose numatytos sąlygos įvykdytos, šiuose teisės aktuose numatytas tikslas nebuvo pasiektas. Dėl subjektyvaus elemento turi būti aišku, kad siekiama gauti nepagrįstos naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant sąlygas, numatytas šiai naudai gauti.
Tai, kad tarnautojas atsisako bendradarbiauti, kad būtų taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriuose, pažeidžiant Direktyvą 2000/78, įtvirtinta diskriminacija dėl amžiaus, ir pareiškia ieškinį dėl mokėjimo, skirto atkurti vienodą požiūrį, palyginti su pagal ankstesniąją sistemą privilegijuojamais tarnautojais, nėra piktnaudžiavimas teise.
(žr. 54, 56, 58 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
4. Veiksmingumo principą reikia aiškinti kaip neprieštaraujantį, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisių, kurios kyla pagal Sąjungos teisę, įgyvendinimo senaties terminas būtų pradedamas skaičiuoti prieš paskelbiant Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame išnagrinėta teisinė situacija atitinkamoje srityje.
Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, įgyvendindamas SESV 267 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, prireikus paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir turinį, kaip ji turi ar turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Kitaip tariant, prejudicinis sprendimas nesukuria teisės, bet yra tik aiškinamojo pobūdžio, todėl iš principo turi poveikį nuo išaiškintos teisės normos įsigaliojimo datos.
Be to, senaties termino pradžios klausimas iš principo priskirtinas nacionalinei teisei, ir tai, jog Teisingumo Teismas gali konstatuoti Sąjungos teisės pažeidimą, iš esmės neturi poveikio šio termino eigos pradžiai.
(žr. 63, 64, 69 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)