BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. rugsėjo 9 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis trapiosios tešlos sausainį – Negaliojimo pagrindas – Individualių savybių nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 4 ir 6 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑494/12
Biscuits Poult SAS, įsteigta Montobane (Prancūzija), atstovaujama advokato C. Chapoullié,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme:
Banketbakkerij Merba BV, įsteigta Osterhaute (Nyderlandai), atstovaujama advokato M. Abello,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 914/2011‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Banketbakkerij Merba BV ir Biscuits Poult SAS,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai N. J. Forwood (pranešėjas) ir E. Bieliūnas,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. lapkričio 14 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. vasario 14 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. vasario 12 d.,
įvykus 2014 m. balandžio 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2009 m. kovo 25 d. ieškovė Biscuits Poult SAS, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.
2 Dizainas, kurį prašyta įregistruoti, skirtas „sausainiams“, atrodo taip:
3 Ginčijamas dizainas buvo įregistruotas (jo numeris 1114292‑0001) ir paskelbtas 2009 m. balandžio 22 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 75/2009.
4 2010 m. vasario 15 d. įstojusi į bylą šalis Banketbakkerij Merba BV pateikė VRDT prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia, grindžiamą Reglamento (EB) Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu. Prašyme pripažinti dizaino registraciją negaliojančia įstojusi į bylą šalis nurodė, kad ginčijamas dizainas nėra naujas, neturi individualių savybių ir kad jo išvaizdą lemia techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5, 6 ir 8 straipsnius.
5 Prašymą pripažinti dizaino registraciją negaliojančia, kiek tai susiję su ginčijamo dizaino naujumo ir individualių savybių nebuvimu, įstojusi į bylą šalis grindžia toliau pateiktais ankstesniais dizainais:
6 2011 m. vasario 28 d. sprendimu VRDT Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.
7 2011 m. balandžio 22 d. įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
8 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT trečioji apeliacinė taryba pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą dėl to, kad jis neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 6 straipsnį.
9 Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, kad į sluoksnį sausainio viduje, esantį per visą jo ilgį, negali būti atsižvelgiama vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes, nes įprastai prekę naudojant jis nematomas. Toliau Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamo dizaino išorės vaizdas yra toks pats kaip šio sprendimo 5 punkte pateiktų trijų pirmųjų ankstesnių dizainų. Galiausiai, Apeliacinės tarybos nuomone, atsižvelgiant į labai didelį šios rūšies prekių dizainerio laisvės mastą, ginčijamo dizaino bendras įspūdis, kurį jis sudaro šios rūšies sausainius nuolat siūlančiam arba valgančiam informuotam vartotojui, nesiskiria nuo bendro įspūdžio, kurį sudaro minėti trys ankstesni dizainai.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti arba „bent jau pakeisti“ ginčijamą sprendimą,
– patvirtinti Anuliavimo skyriaus sprendimą,
– atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
11 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
12 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– patvirtinti ginčijamą sprendimą,
– papildomai, grąžinti bylą Apeliacinei tarybai, kad ši nuspręstų, jog, atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus, ginčijamas dizainas turi individualių savybių,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Ieškovė grindžia savo ieškinį iš esmės vieninteliu teisiniu pagrindu, susijusiu su tuo, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis.
14 Grįsdama šį pagrindą ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba klaidingai atmetė ginčijamo dizaino vidaus vaizdo pateikimą ir todėl nekonstatavo skirtumų, kurie, palyginti su ankstesniais dizainais, suteikia šiam dizainui individualių savybių.
15 Ieškovė tvirtina, kad sausainis negali būti laikomas „sudėtiniu gaminiu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą, ir todėl sluoksnis sausainio viduje, esantis per visą jo ilgį, nėra tokio gaminio sudedamoji dalis. Todėl šiuo atveju to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma.
16 Papildomai ieškovė nurodo, kad sluoksnis sausainio viduje, esantis per visą jo ilgį, yra matomas įprastai naudojant gaminį, nes valgant sausainis perlaužiamas, o tai ir laikoma įprastu naudojimu. Be to, toks sausainio vaizdavimas atspindi atitinkamoje pramonės šakoje nusistovėjusias reklamos tradicijas. Taigi į aptariamą tešlos vaizdą turėtų būti atsižvelgiama net ir taikant Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalį.
17 Ieškovė tvirtina, kad, atsižvelgdama į visas ginčijamo dizaino savybes, kaip antai jo išvaizdą, linijas, kontūrus, spalvas, vidinių ir išorinių dalių kontrastą, aukso spalvos paviršių, šokolado gabaliukų skaičių ant paviršiaus ir tekstūrą, Apeliacinė taryba turėjo pripažinti, kad, lyginant su šio sprendimo 5 punkte pateiktais trimis pirmaisiais ankstesniais dizainais, ginčijamas dizainas turi individualių savybių.
18 Šiuo klausimu, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkto, „dizainas“ apibrėžiamas kaip „viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių“.
19 Vadinasi, „dizaino apsaugą“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį, sudaro gaminio, t. y., kaip matyti iš to paties reglamento 3 straipsnio b punkto, pramoniniu būdu arba rankomis pagaminto daikto arba tokio daikto sudedamosios dalies išvaizdos apsauga.
20 Iš Reglamento Nr. 6/2002 7, 12 ir 14 konstatuojamųjų dalių, susijusių su pramoninės estetikos apsauga, apsaugos suteikimu tik matomoms dalims ir įspūdžiu, kuris padaromas dizainą apžiūrinčiam informuotam naudotojui, matyti, kad šiuo reglamentu apsauga suteikiama tik matomoms gaminių dalims arba gaminių dalims, kurios gali būti įregistruojamos kaip dizainai.
21 Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama speciali taisyklė, susijusi konkrečiai su dizainais, taikomais gaminiui arba įmontuotais į gaminį, kuris sudaro sudėtinio gaminio dalį pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą. Pagal šią taisyklę tokie dizainai saugomi tik jei, pirma, ta sudedamoji dalis, įmontuota į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant ir, antra, tik tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus.
22 Iš tikrųjų kadangi sudėtinio gaminio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą, dalys yra išskirtinio pobūdžio ir jų gamyba ir pardavimas gali būti vykdomi atskirai nuo sudėtinio gaminio gamybos ir pardavimo, teisės aktų leidėjas gali pagrįstai pripažinti galimybę jas įregistruoti kaip dizainus su sąlyga, kad jos ir įmontuotos į sudėtinį gaminį lieka matomos, ir tokią galimybę numatyti tik įprastai naudojant sudėtinį gaminį matomiems aptariamų sudedamųjų dalių elementams ir tik tiek, kiek šie elementai yra nauji ir turi individualių savybių.
23 Taigi Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 ir 3 dalių tikslas ir pasekmė yra ne numatyti kuo daugiau gaminio, kuris gali sudaryti dizainą pagal šio reglamento 3 straipsnio a punktą, aspektų, bet nustatyti su konkrečiais atvejais susijusią specialią taisyklę.
24 Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 14 punkto, ieškovė Apeliacinėje taryboje pripažino, kad tirpstantis tepamos masės sluoksnis sausainio viduje, esantis per visą jo ilgį, tampa matomas tik tuomet, kai sausainis perlaužiamas. Todėl tokia savybė nėra susijusi su nagrinėjamo gaminio išvaizda.
25 Taigi būtina konstatuoti, jog Apeliacinė taryba teisingai taikė Reglamento Nr. 6/2002 3 ir 6 straipsnius, kai ginčijamo sprendimo 15 ir 16 straipsniuose nusprendė, kad tirpstantis tepamos masės sluoksnis sausainio viduje, esantis per visą jo ilgį, yra nematomas, nes tam, kad jis būtų matomas, reikia perlaužti sausainį, todėl į šią savybę neturi būti atsižvelgiama vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes.
26 Be to, kaip tvirtina VRDT ir įstojusi į bylą šalis, aplinkybė, jog nagrinėjamas gaminys gali būti panašus į ginčijamą dizainą tuo metu, kai jis perlaužiamas, siekiant jį suvalgyti, yra nesvarbi.
27 Šiuo klausimu ieškovės argumentas, kad tirpstantis tepamos masės sluoksnis sausainio viduje, esantis per visą jo ilgį, tampa matomas „įprastai naudojant“ sausainį, t. y. jį valgant, grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimu, todėl yra neveiksmingas. Iš tikrųjų, iš šių nuostatų matyti, kad sąvoka „įprastas naudojimas“ svarbi tik tada, kai kalbama apie taikomo arba į gaminį įmontuoto dizaino, kuris yra sudėtinio gaminio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą, sudedamosios dalies saugotiną pobūdį. Minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalyje paaiškinama, kad sąvoka „įprastas naudojimas“ apibrėžiama to paties straipsnio „2 dalies a punkte“.
28 Taigi šalys vienodai ir teisingai tvirtina, kad toks sausainis, kaip vaizduojamas ginčijamo dizaino, nėra sudėtinis gaminys pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą, nes jis nesudarytas iš daugelio sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl surenkant. Todėl saugotinos ginčijamo dizaino savybės apibrėžtos nurodant šio sprendimo 18–20 punktuose išdėstytas taisykles, kuriose, kai kalbama apie gaminius, kurie nėra sudedamosios dalys, iš kurių gali būti sudarytas sudėtinis gaminys pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punkte išdėstytą nuostatą, nurodoma ne sąvoka „įprastas naudojimas“, bet gaminio išvaizda, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio a punktą.
29 Taigi Apeliacinė taryba nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 13 ir 16 punktuose paaiškino, kad į nematomas gaminio savybes, kurios nesusijusios su jo išvaizda, negali būti atsižvelgiama nei nustatant, ar ginčijamam dizainui gali būti suteikiama apsauga, nei ginčijamo sprendimo 17 punkte nusprendžiant, kad „į sausainio įdarą, kurį vaizduoja dizainas, nebuvo atsižvelgta vertinant dizaino individualias savybes“.
30 Be to, kadangi Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse (žr. šio sprendimo 21–23 punktus) nustatyta taisyklė, susijusi konkrečiai su sudedamosiomis dalimis, iš kurių gali būti sudarytas sudėtinis gaminys, įtvirtina, kiek tai susiję su šioje byloje nenurodyta šia konkrečia sritimi, šio sprendimo 18–20 punktuose išdėstytą principą ir kadangi ja nesiekiama pakeisti sąlygos, susijusios su gaminio aspektų, kuriuos vaizduoja dizainas, matomumu, ir nelemia šio pakeitimo, aplinkybė, kad ginčijamo sprendimo 13 ir 16 punktuose pateikta nuoroda į šią nuostatą, neleidžia paneigti to paties sprendimo 13–17 punktuose išdėstytų argumentų.
31 Todėl nė vienas ieškovės argumentas, išdėstytas šio sprendimo 15 ir 16 punktuose, negali paneigti ginčijamo sprendimo pagrįstumo. Be to, kadangi vertinant individualias savybes gali būti atsižvelgiama tik į matomus gaminio, kurį vaizduoja ginčijamas dizainas, aspektus (žr. šio sprendimo 25–30 punktus), reikia atmesti su šiuo vertinimu susijusius ieškovės argumentus (žr. šio sprendimo 17 punktą).
32 Iš tikrųjų, atsižvelgiant į didelį dizainerio laisvės mastą šioje srityje, kuris buvo konstatuotas ginčijamo sprendimo 30 punkte ir kurio, be kita ko, ieškovė neginčijo, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą šiuo klausimu.
33 Konkrečiai kalbant, kaip ginčijamo sprendimo 21–24 punktuose konstatavo Apeliacinė taryba, nelygus ir grublėtas sausainio paviršius, jo gelsva spalva, užapvalinta forma ir matomi šokolado gabaliukai yra dizainams, dėl kurių kilo ginčas, bendros savybės, kurios nulemia informuotam vartotojui sudaromą bendrą įspūdį, todėl ginčijamas dizainas neturėtų būti laikomas turinčiu individualių savybių.
34 Tai, kad ginčijamo dizaino paviršius yra lygesnis už šio sprendimo 5 punkte pateiktų pirmojo ir trečiojo dizainų paviršius, o skirtumai, susiję su kiekviename iš šių dizainų ir ginčijamame dizaine matomų šokolado gabaliukų skaičiumi, konkrečiais dydžiais ir didesniu ar mažesniu išsikišimu, nesuteikia ginčijamam dizainui individualių savybių. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į didelį dizainerio laisvės mastą šioje srityje, šie skirtumai negali informuotam vartotojui, kurio apibrėžimas pateiktas ginčijamo sprendimo 28 punkte, sudaryti kitokio bendro įspūdžio, kuris būtų palankus ginčijamam dizainui.
35 Todėl Apeliacinė taryba nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 31 punkte konstatavo, kad ginčijamo dizaino registracija turėjo būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą dėl to, kad jis neturi individualių savybių pagal to paties reglamento 6 straipsnį.
36 Taigi reikia atmesti ieškinį nesant būtinybės nuspręsti dėl antrojo ieškovės reikalavimo ir ieškinio priedo, kurį ginčijo VRDT, priimtinumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Biscuits Poult SAS padengia savo, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ir Banketbakkerij Merba BV patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Forwood | Bieliūnas |
Paskelbta 2014 m. rugsėjo 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.