TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 21 d.(*)

Turinys

I. Teisinis pagrindas

A. UEFA įstatai

B. UEFA ir URBSFA reglamentavimas, taikomas „vietoje parengtiems žaidėjams“

1. UEFA reglamentavimas

2. URBSFA reglamentavimas

II. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

III. Dėl priimtinumo

A. Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priėmimo procedūrinių sąlygų

B. Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio

C. Dėl ginčo tikrumo ir Teisingumo Teismui pateiktų klausimų svarbos

D. Dėl pagrindinės bylos tarpvalstybinio aspekto

IV. Dėl prejudicinių klausimų

A. Pirminės pastabos

1. Dėl pagrindinės bylos dalyko

2. Dėl Sąjungos teisės taikymo sportui ir sporto asociacijų veiklai

3. Dėl SESV 165 straipsnio

B. Dėl prejudicinių klausimų, kiek jie susiję su SESV 101 straipsniu

1. Dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies aiškinimo

a) Dėl „įmonių asociacijos sprendimo“ egzistavimo

b) Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai

c) Dėl veiksmų, kurių „tikslas“ ar „poveikis“ yra pažeisti konkurenciją, sąvokos ir dėl tokių veiksmų egzistavimo apibūdinimo

1) Dėl veiksmų, kuriais siekiama „tikslo“ kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, egzistavimo apibūdinimo

2) Dėl veiksmų, kurių „poveikis“ yra kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, egzistavimo apibūdinimo

3) Dėl taisyklių, pagal kurias klubų reikalaujama komandose turėti minimalią vadinamųjų „vietoje parengtų“ žaidėjų kvotą, kvalifikavimo kaip įmonių asociacijos sprendimo, turinčio „tikslą“ arba „poveikį“ riboti konkurenciją

d) Dėl galimybės tam tikrus konkrečius veiksmus laikyti nepatenkančiais į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį

2. Dėl SESV 101 straipsnio 3 dalies aiškinimo

C. Dėl prejudicinių klausimų, kiek jie susiję su SESV 45 straipsniu

1. Dėl netiesioginės diskriminacijos arba kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui egzistavimo

2. Dėl galimo pateisinimo egzistavimo

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Vidaus rinka – Tarptautinės ir nacionalinės sporto asociacijų nustatytas reglamentavimas – Profesionalus futbolas – Privatinės teisės subjektai, turintys reglamentavimo, kontrolės, sprendimų priėmimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus – Taisyklės, pagal kurias profesionalaus futbolo klubai privalo turėti minimalų skaičių vadinamųjų „vietoje parengtų“ žaidėjų – SESV 101 straipsnio 1 dalis – Įmonių asociacijų sprendimas, kuriuo daroma žala konkurencijai – Antikonkurencinio „tikslo“ ir „poveikio“ sąvokos – Išimtis pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį – Sąlygos – SESV 45 straipsnis – Netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės – Laisvo darbuotojų judėjimo suvaržymai – Pateisinimas – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga“

Byloje C‑680/21

dėl tribunal de première instance francophone de Bruxelles (prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) 2021 m. spalio 15 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. lapkričio 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

UL,

SA Royal Antwerp Football Club

prieš

Union royale belge des sociétés de football association ASBL (URBSFA),

dalyvaujant

Europos futbolo federacijų asociacijai (UEFA),

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, K. Jürimäe, C. Lycourgos ir O. Spineanu-Matei, teisėjai M. Safjan, L. S. Rossi, I. Jarukaitis, A. Kumin, N. Jääskinen, N. Wahl, J. Passer (pranešėjas), M. L. Arastey Sahún ir M. Gavalec,

generalinis advokatas M. Szpunar,

posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. lapkričio 15 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        UL, atstovaujamo advokatų J.‑L. Dupont, S. Engelen, M. Hissel ir F. Stockart,

–        SA Royal Antwerp Football Club, atstovaujamo advokatų J.‑L. Dupont, M. Hissel ir F. Stockart,

–        Union royale belge des sociétés de football association ASBL (URBSFA), atstovaujamos advokatų N. Cariat, E. Matthys ir A. Stévenart,

–        Union des associations européennes de football (UEFA), atstovaujamos advokatų B. Keane, D. Slater ir D. Waelbroeck,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Cottin, J.‑C. Halleux, C. Pochet ir L. Van den Broeck,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Boskovits,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, A. Kramarczyk-Szaładzińska ir M. Wiącek,

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, R. Capaz Coelho ir C. Chambel Alves,

–        Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos L.‑E. Baţagoi, E. Gane, L. Liţu ir A. Rotăreanu,

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos H. Eklinder, J. Lundberg, C. Meyer-Seitz, A. Runeskjöld, M. Salborn Hodgson, R. Shahsavan Eriksson, H. Shev ir O. Simonsson,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos S. Baches Opi, B.‑R. Killmann, D. Martin ir G. Meessen,

susipažinęs su 2023 m. kovo 9 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 45 ir 101 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UL ir SA Royal Antwerp Football Club (toliau – Royal Antwerp) ginčą su Union royale belge des sociétés de football association ASBL (URBSFA) dėl prašymo panaikinti arbitražo teismo sprendimą atmesti UL ir Royal Antwerp pareikštą ieškinį Union des associations européennes de football (UEFA) ir URBSFA dėl negaliojimo ir dėl žalos atlyginimo kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

I.      Teisinis pagrindas

A.      UEFA įstatai

3        UEFA yra pagal privatinę teisę Šveicarijoje įsteigta asociacija. Remiantis 2021 m. priimtos redakcijos įstatų (toliau – UEFA įstatai) 2 straipsniu, UEFA tikslas yra, be kita ko, „spręsti visus su Europos futbolu susijusius klausimus“, „stebėti ir kontroliuoti futbolo raidą Europoje visomis jo formomis“, taip pat „rengti ir organizuoti tarptautines futbolo varžybas ir turnyrus visomis jo formomis Europos lygmeniu“.

4        Pagal UEFA įstatų 5 straipsnį bet kuri asociacija, įsteigta daugumos Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) narių nepriklausoma valstybe pripažintoje Europos šalyje ir kuri yra atsakinga už futbolo organizavimą toje šalyje, gali tapti UEFA nare. Remiantis tų įstatų 7a straipsniu, įgijus tokį statusą, suinteresuotosioms asociacijoms nustatoma pareiga laikytis, be kita ko, UEFA įstatų, reglamentų ir sprendimų, taip pat užtikrinti, kad šalyje jų laikytųsi toms asociacijoms pavaldžios profesionalų lygos, klubai ir žaidėjai. Šiuo metu daugiau kaip 50 nacionalinių futbolo asociacijų yra UEFA narės.

5        Pagal tų įstatų 11 ir 12 straipsnius UEFA organai yra, be kita ko, „aukščiausioji institucija“ – „Kongresas“ ir „Vykdomasis komitetas“.

B.      UEFA ir URBSFA reglamentavimas, taikomas „vietoje parengtiems žaidėjams“

1.      UEFA reglamentavimas

6        2005 m. vasario 2 d. UEFA Vykdomasis komitetas priėmė taisykles, jose numatyta, kad profesionalaus futbolo klubai, dalyvaujantys UEFA organizuojamose tarptautinėse tarpklubinėse futbolo varžybose, privalo į rungtynių protokolą įrašyti ne daugiau kaip 25 žaidėjus, o į tą sąrašą turi būti įtrauktas minimalus skaičius žaidėjų, kvalifikuojamų kaip „vietoje parengti žaidėjai“ ir apibrėžiamų kaip žaidėjai, kurie, neatsižvelgiant į jų pilietybę, ne mažiau kaip trejus metus nuo 15 iki 21 metų amžiaus buvo rengiami jų klube arba kitame tai pačiai nacionalinei futbolo asociacijai priklausančiame klube (toliau – taisyklės dėl „vietoje parengtų žaidėjų“).

7        2005 m. balandžio 21 d. taisykles dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ patvirtino UEFA kongresas per Taline (Estija) vykusį posėdį, kuriame dalyvavo visos jos narėmis esančios nacionalinės futbolo asociacijos (toliau – Talino kongresas).

8        Nuo 2007–2008 m. sezono tose taisyklėse numatyta, kad profesionalaus futbolo klubai, dalyvaujantys UEFA organizuojamose tarptautinėse tarpklubinėse futbolo varžybose, į rungtynių protokolą turi įrašyti ne mažiau kaip 8 „vietoje parengtus žaidėjus“, kurie įtraukiami į ne daugiau kaip 25 žaidėjų sąrašą. Bent 4 iš šių 8 žaidėjų turi būti parengti juos įrašiusiame klube.

2.      URBSFA reglamentavimas

9        URBSFA buveinė yra Belgijoje. Jos tikslas – organizuoti ir remti futbolą šioje valstybėje narėje. Dėl tos priežasties ji yra tiek UEFA, tiek Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) narė.

10      2011 m. URBSFA į federacijos reglamentą įtraukė taisykles dėl „vietoje parengtų žaidėjų“.

11      Prieš procesą pagrindinėje byloje vykusio arbitražo teismo proceso metu taikyto redakcijos taisyklės buvo išdėstytos taip:

„P335.11 straipsnis. Profesionalaus futbolo divizionai 1A ir 1B: „Squad size limit“ sąrašo išsiuntimas“

1.      Sąrašai, kurie turi būti išsiųsti

11.      Visi divizionams 1A ir 1B priklausantys profesionalaus futbolo klubai turi išsiųsti šiuos sąrašus <…> ir juos nuolat atnaujinti:

–        ne daugiau kaip 25 žaidėjų <…> sąrašą, iš kurių bent 8 žaidėjai turi būti parengti Belgijos klubuose, kaip tai suprantama pagal P1422.12 [straipsnį], tačiau ne mažiau kaip 3 žaidėjai turi atitikti P1422.13 [straipsnyje] nustatytą papildomą sąlygą. Jei šie minimalūs reikalavimai neįvykdomi, šių žaidėjų negalima pakeisti tokio statuso neturinčiais žaidėjais.

<…>

P1422 straipsnis. Privalomas įrašymas į rungtynių protokolą

1.      Dėl profesionalaus futbolo klubų pagrindinių komandų

11.      Dalyvaudami oficialiose pagrindinių komandų varžybose <…>, profesionalaus futbolo klubai privalo į rungtynių protokolą įtraukti bent 6 Belgijos klubo parengtus žaidėjus, iš kurių ne mažiau kaip 2 turi atitikti šio reglamento 13 punkte nurodytą papildomą sąlygą. Jei klubas negali įtraukti į sąrašą pirmesnėje pastraipoje reikalaujamo minimalaus žaidėjų skaičiaus, jis negali vietoj jų įtraukti į sąrašą tokio statuso neturinčių žaidėjų.

12.      Belgijos klubo iki jų 23 metų amžiaus parengtais žaidėjais laikomi žaidėjai, kurie bent tris ištisus sezonus buvo kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys Belgijos klubo žaidėjai.

13.      Žaidėjai, kurie iki 21 metų amžiaus bent tris ištisus sezonus priklausė Belgijos klubui, tenkina papildomą reikalavimą.

<…>

15.      Profesionalaus futbolo klubai 1A ir 1B gali į rungtynių protokolą įrašyti tik klubo „Squad size limit“ sąrašuose esančius žaidėjus (P335 [straipsnis]).

16.      Jeigu pirma nurodytos taisyklės pažeidžiamos, kompetentinga federacijos institucija skiria sankcijas, numatytas už kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančių žaidėjų įrašymą į sąrašą <…>, išskyrus baudas.“

12      Vėliau tos taisyklės buvo iš dalies pakeistos. Taisyklių redakcijoje, kuria prašyme priimti prejudicinį sprendimą remiasi nacionalinis teismas, jos išdėstytos taip:

„B4.1[12] straipsnis

Norint dalyvauti oficialiose futbolo pagrindinių komandų rungtynėse taikomos specialiosios profesionalaus futbolo ir mėgėjų futbolo sąlygos.

P straipsnis.

Visi divizionams 1A ir 1B priklausantys profesionalų futbolo klubai turi <…> atsiųsti toliau nurodytus sąrašus ir nuolat juos atnaujinti:

1.      Ne daugiau kaip 25 žaidėjų sąrašą <…>, į kurį turi būti įtraukti ne mažiau kaip 8 žaidėjai, parengti Belgijos klubuose (tai turi būti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys žaidėjai, kurie iki 23 metų amžiaus bent tris ištisus sezonus buvo treniruojami Belgijos klube), atsižvelgiant į tai, kad ne mažiau kaip 3 žaidėjai turi atitikti papildomą reikalavimą, t. y. būti įvykdę šią sąlygą iki 21 metų amžiaus. Jei šie minimalūs reikalavimai neįvykdomi, šių žaidėjų negalima pakeisti tokio statuso neturinčiais žaidėjais.

<…>

Tam, kad žaidėją būtų galima įrašyti į „Squad size limit“ sąrašą:

–        jis turi būti federacijos narys ir tam tikrą laiką priklausyti klubui, prašančiam įrašyti šį žaidėją į šį sąrašą, ir

–        jei tai yra apmokamas sportininkas, kuris nėra [Europos ekonominės erdvės (EEE)] valstybės narės pilietis, turi būti pateikta dar galiojančio vieno leidimo kopija arba apmokamo sportininko gyvenamosios vietos Belgijoje vietos administracijos išduota oficialios pažymos, patvirtinančios, kad jis kreipėsi į administraciją, kad jam būtų galima išduoti vieną leidimą, į kurį jis turi teisę <…>, kopija,

–        jis turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Šio sąrašo pakeitimus gali patvirtinti tik federacijos administracija.

<…>

B6.109 straipsnis

Toliau nurodyti įpareigojimai taikomi žaidėjų įrašymui į rungtynių protokolą.

P straipsnis

Toliau nurodytos nuostatos taikomos profesionalaus futbolo klubų pagrindinėms komandoms:

dalyvaudami oficialiose pagrindinių komandų varžybose, profesionalaus futbolo klubai į varžybų protokolą turi įtraukti ne mažiau kaip 6 Belgijos klubo parengtus žaidėjus, iš kurių ne mažiau kaip 2 atitinka toliau nurodytą papildomą sąlygą.

Jei klubas negali įtraukti į sąrašą pirmesnėje pastraipoje reikalaujamo minimalaus žaidėjų skaičiaus, jis negali vietoj jų įtraukti į sąrašą tokio statuso neturinčių žaidėjų.

–        Belgijos klubo iki 23 metų amžiaus parengtais žaidėjais laikomi žaidėjai, kurie bent tris ištisus sezonus buvo kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys Belgijos klubo žaidėjai.

–        Žaidėjai, kurie iki 21 metų amžiaus bent tris ištisus sezonus priklausė Belgijos klubui, tenkina papildomą reikalavimą.

<…>

Profesionalų futbolo klubai 1A ir 1B į varžybų žaidėjų sąrašą gali įrašyti tik „Squad size limit“ sąrašuose esančius žaidėjus.

Jeigu pirma nurodytos taisyklės pažeidžiamos, kompetentinga federacijos institucija skiria sankcijas, numatytas už kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančių žaidėjų įrašymą į sąrašą, išskyrus baudas.“

II.    Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

13      UL yra profesionalus futbolininkas, turintis trečiosios šalies ir Belgijos pilietybę. Jis daug metų užsiima profesine veikla Belgijoje. Iš pradžių jis dirbo Belgijoje esančiame profesionalaus futbolo klube Royal Antwerp, paskui – kitame profesionalaus Belgijos futbolo klube.

14      2020 m. vasario 13 d. UL kreipėsi į Cour belge d’arbitrage pour le sport (CBAS) (Sporto arbitražo teismas, Belgija), kad šis, be kita ko, pripažintų UEFA ir URBSFA priimtas taisykles dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ negaliojančiomis, nes jos pažeidžia SESV 45 ir 101 straipsnius, taip pat priteistų tomis taisyklėmis jam padarytos žalos atlyginimą. Vėliau Royal Antwerp savanoriškai įstojo į bylą ir pareikalavo atlyginti dėl šių taisyklių padarytą žalą.

15      2020 m. liepos 10 d. priimtu arbitražo sprendimu CBAS konstatavo, kad šie prašymai yra nepriimtini tiek, kiek susiję su UEFA priimtomis taisyklėmis dėl vietoje parengtų žaidėjų, ir priimtini, bet nepagrįsti tiek, kiek susiję su URBSFA priimtomis taisyklėmis.

16      Dėl UEFA, kuri nebuvo arbitražo proceso šalis, priimtų taisyklių CBAS nusprendė, be kita ko, kad, atsižvelgiant į tai, kad jos yra atskiros ir skirtingos, palyginti su įvairių nacionalinių futbolo asociacijų UEFA narių, taip pat URBSFA, priimtomis taisyklėmis, jos negali būti laikomos šių skirtingų subjektų karteliu, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

17      Dėl URBSFA priimtų taisyklių CBAS iš esmės nusprendė, viena vertus, kad jos nepažeidžia SESV 45 straipsnyje įtvirtintos darbuotojų judėjimo laisvės, nes vienodai taikomos, jomis niekaip tiesiogiai ar netiesiogiai nediskriminuojama dėl pilietybės ir jos bet kuriuo atveju yra pateisinamos teisėtais tikslais, reikalingos tiems tikslams pasiekti ir tam proporcingos. Kita vertus, jis nusprendė, kad tomis taisyklėmis nei siekta tikslo riboti konkurenciją, nei jos turėjo tokį poveikį ir kad jos, be kita ko, buvo reikalingos bei proporcingos teisėtiems tikslams siekti, taigi jomis taip pat nebuvo pažeista SESV 101 straipsnio 1 dalis.

18      Dėl šių priežasčių CBAS atmetė UL ir Royal Antwerp prašymus.

19      2020 m. rugsėjo 1 d. UL ir Royal Antwerp kreipėsi į tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Belgija) su ieškiniu prieš URBSFA, kad šis panaikintų priimtą arbitražo sprendimą dėl to, kad juo pažeidžiama viešoji tvarka, kaip apibrėžta Code judiciaire belge (Belgijos teismų kodeksas) 1717 straipsnyje.

20      Grįsdami reikalavimus jie iš esmės teigia, viena vertus, kad UEFA ir URBSFA priimtomis taisyklėmis dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ įgyvendinamas bendras planas, kuriuo siekiama konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir dėl poveikio, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, tomis taisyklėmis pažeidžiama SESV 45 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisvė, nes jomis ribojama tiek profesionalaus futbolo klubo, kaip antai Royal Antwerp, galimybė įdarbinti žaidėjus, neatitinkančius jose nustatytų vietos ar nacionalinio priklausymo reikalavimų, taip pat išleisti juos žaisti į aikštę per rungtynes, tiek galimybė tokiam žaidėjui, kaip UL, įsidarbinti klube ir būti išleistam žaisti į aikštę, jeigu jis negali remtis tokiu priklausymu šiam klubui.

21      2021 m. lapkričio 9 d. UEFA pateikė prašymą dėl savanoriško įstojimo į bylą palaikyti URBSFA reikalavimų.

22      2021 m. lapkričio 26 d., t. y. po to, kai Teisingumo Teismas gavo šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, priimtu sprendimu UEFA savanoriškas įstojimas į bylą buvo pripažintas priimtinu. 2021 m. gruodžio 13 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pranešė Teisingumo Teismui apie į ginčą pagrindinėje byloje įstojusią naują šalį, kaip nustatyta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 97 straipsnio 2 dalyje.

23      Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tribunal de première instance francophone de Bruxelles pažymi, pirma, kad pagrindinėje byloje aptariamas arbitražo teismo sprendimas, kiek jame konstatuojamas UL ir Royal Antwerp ieškinių nepriimtinumas iš dalies ir kiek tuo sprendimu tie ieškiniai dėl likusios jų dalies atmetami kaip nepagrįsti, grindžiamas dviejų Sąjungos teisės nuostatų, t. y. SESV 45 ir 101 straipsnių, aiškinimu ir taikymu; jų nesilaikymas gali būti kvalifikuojamas kaip „viešosios tvarkos pažeidimas“ pagal Belgijos teismų kodekso 1717 straipsnį, atsižvelgiant į jų pobūdį ir taikytiną Teisingumo Teismo jurisprudenciją (1999 m. birželio 1 d. Sprendimas Eco Swiss, C‑126/97, EU:C:1999:269 ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Mostaza Claro, C‑168/05, EU:C:2006:675).

24      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog tam, kad galėtų priimti sprendimą, būtina iš Teisingumo Teismo gauti SESV 45 ir 101 straipsnių išaiškinimą. Iš esmės tam teismui kyla klausimas, pirma, ar UEFA ir URBSFA priimtos taisyklės dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ gali būti kvalifikuojamos kaip „įmonių susitarimas“, „įmonių asociacijos sprendimas“ arba „suderinti veiksmai“ pagal SESV 101 straipsnį. Antra, jam kyla klausimas dėl šių taisyklių suderinamumo su tame straipsnyje nustatytu kartelių draudimu ir SESV 45 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisve, taip pat dėl tų taisyklių galimo pagrįstumo, tinkamumo, reikalingumo ir proporcingumo. Tokiomis aplinkybėmis tas teismas remiasi, be kita ko, Europos Komisijos paskelbtu pranešimu spaudai ir šios institucijos prašymu atliktu tyrimu, kurio „pagrindinė išvada“ yra tai, kad aptariamos taisyklės gali turėti netiesioginį diskriminuojantį poveikį dėl pilietybės ir darbuotojų judėjimo laisvę ribojantį poveikį, ir kuriame neįrodyta, kad jos yra proporcingos jų teikiamai ribotai naudai, kiek tai susiję su konkurencinga pusiausvyra tarp futbolo klubų ir žaidėjų rengimo, atsižvelgiant į alternatyvias mažiau ribojančias priemones, kurias galima numatyti.

25      Šiomis aplinkybėmis tribunal de première instance francophone de Bruxelles nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar SESV 101 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamas UEFA vykdomojo komiteto 2005 m. vasario 2 d. priimtas planas dėl „[vietoje parengtų žaidėjų]“, kurį 2005 m. balandžio 21 d. Talino kongrese patvirtino 52 UEFA priklausančios federacijos ir kuris buvo įgyvendintas UEFA ir jai priklausančių federacijų priimtais reglamentais?

2.      Ar SESV 45 ir 101 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti URBSFA federalinio reglamento P335.11 ir P.1422 straipsniuose suformuluotas taisykles dėl vietoje parengtų žaidėjų įrašymo į rungtynių protokolą ir leidimo jiems žaisti per rungtynes, pakartotas naujojo URBSFA reglamento 4 antraštinės dalies B4.1[12] straipsnyje ir 6 antraštinės dalies B6.109 straipsnyje?“

III. Dėl priimtinumo

26      URBSFA, UEFA, Rumunijos vyriausybė ir Komisija išreiškė abejonių dėl prašymą priimti prejudicinį pateikusio teismo pateiktų abiejų prejudicinių klausimų.

27      Šiuo klausimu jų pateikiami argumentai iš esmės yra keturių rūšių. Pirma – tai su procesu susiję argumentai, grindžiami tuo, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas prieš tai, kai UEFA buvo leista įstoti į bylą ir būti išklausytai pagrindinėje byloje. Antra, pateikiami formalūs argumentai, kad to sprendimo turinys neatitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio a punkte išdėstytų reikalavimų, nes jame nepakankamai išsamiai nurodytas teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės, kuriais remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teikia klausimus Teisingumo Teismui, o tai trukdo suinteresuotosioms šalims veiksmingai išreikšti nuomonę dėl nagrinėjamų klausimų. Trečia, pateikiami materialinio pobūdžio argumentai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą hipotetiškumo, nes nėra jokio realaus ginčo, kuriam išspręsti reikėtų priimti kokį nors aiškinamąjį Teisingumo Teismo sprendimą. Tokia padėtis susiklostė konkrečiai dėl to, kad taisyklės dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ nesukliudė Royal Antwerp, paskui kitam profesionalaus futbolo klubui pasamdyti UL ir išleisti jį žaisti į aikštę. Ketvirta, ginčas pagrindinėje byloje turėtų būti laikomas „visiškai nacionalinio pobūdžio“ SESV 45 straipsnio atžvilgiu ir negalinčiu „daryti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, atsižvelgiant į jo inter partes pobūdį, UL pilietybę, Royal Antwerp įsisteigimo vietą, taip pat į URBSFA priimtų taisyklių ribotą geografinę taikymo apimtį.

A.      Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priėmimo procedūrinių sąlygų

28      Per prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų funkcijų pasidalijimą, Teisingumo Teismui nepriklauso tikrinti, ar sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtas pagal nacionalines teismo veiklos organizavimo ir proceso taisykles. Be to, Teisingumo Teismas privalo laikytis to sprendimo, jeigu jis nepanaikintas pasinaudojant teisių gynimo priemonėmis, kurios gali būti numatytos nacionalinėje teisėje (1982 m. sausio 14 d. Sprendimo Reina, 65/81, EU:C:1982:6, 7 punktas ir 2022 m. kovo 29 d. Sprendimo Getin Noble Bank, C‑132/20, EU:C:2022:235, 70 punktas).

29      Taigi nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas neprivalo priimti sprendimo dėl galimų pasekmių, susijusių su naujos šalies įstojimu į bylą pagrindinėje byloje ir pagal jai taikomas nacionalines teismo proceso taisykles po prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo.

30      Beje, dėl procedūros iki šio sprendimo priėmimo reikia pažymėti, kad Procedūros reglamento 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai naujai šaliai leidžiama įstoti į pagrindinę bylą, o procesas Teisingumo Teisme jau yra pradėtas, tokia šalis pripažįsta procesą byloje tokį, koks jis yra tuo momentu, kai Teisingumo Teismas informuojamas apie jos įstojimą. Be to, šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tai, kuriame etape buvo procesas tuo momentu, kai Teisingumo Teismas buvo informuotas apie leidimą UEFA įstoti į pagrindinę bylą, tai šaliai buvo pateikti visi procesiniai dokumentai, apie kuriuos jau buvo pranešta kitiems suinteresuotiesiems asmenims, kaip numatyta toje pačioje nuostatoje, be to, ji turėjo galimybę pateikti ir iš tiesų vėliau pateikė pastabas per rašytinį proceso etapą, o vėliau per teismo posėdį.

B.      Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio

31      SESV 267 straipsnyje įtvirtintas procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kuria naudodamasis Teisingumo Teismas pateikia nacionaliniams teismams Sąjungos teisės aiškinimą, kurio jiems reikia priimant sprendimus jų nagrinėjamose bylose. Remiantis suformuota jurisprudencija, įtvirtinta Procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktuose, poreikis pateikti tokį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, reikalauja, kad tas teismas apibrėžtų pateikiamų klausimų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines prielaidas. Be to, kaip nustatyta Procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte, prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti išdėstytos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantį teismą kelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės normų. Šie reikalavimai konkrečiai taikomi srityse, kurioms būdingos kompleksinės teisinės ir faktinės situacijos, kaip antai konkurencijos srityje (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Pringle, C‑370/12, EU:C:2012:756, 83 punktą; taip pat 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 23 ir 24 punktus).

32      Beje, informacija, pateikta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, turi ne tik sudaryti galimybę Teisingumo Teismui pateikti tinkamus atsakymus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1982 m. balandžio 1 d. Sprendimo Holdijk ir kt., 141/81–143/81, EU:C:1982:122, 7 punktą; taip pat 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 31 punktą).

33      Nagrinėjamu atveju prašymas priimti prejudicinį sprendimą atitinka abiejuose ankstesniuose šio sprendimo punktuose primintus reikalavimus. Iš tiesų sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriais grindžiami Teisingumo Teismui teikiami klausimai. Be to, tame sprendime glaustai, bet aiškiai, nurodytos faktinės ir teisinės priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą nuspręsti, kad reikia teikti tuos klausimus, taip pat ryšys, siejantis, jo nuomone, SESV 45 ir 101 straipsnius su pagrindine byla, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

34      Beje, Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų turinys pabrėžia faktą, kad jų autoriams nekilo jokių sunkumų perprasti faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai, suprasti juos pagrindžiančių faktų konstatavimo apimtį, suvokti priežastis, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, jog reikia juos teikti, ir galiausiai visapusiškai ir tinkamai išreikšti nuomonę šiuo klausimu.

C.      Dėl ginčo tikrumo ir Teisingumo Teismui pateiktų klausimų svarbos

35      Tik pagrindinę bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, turintis prisiimti atsakomybę dėl būsimo teisminio sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias tos bylos aplinkybes, privalo įvertinti tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą, kad būtų galima priimti sprendimą, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad nacionalinių teismų pateiktiems prejudiciniams klausimams taikoma svarbos prezumpcija, o Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl šių klausimų, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į tuos klausimus (šiuo klausimu žr. 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Foglia, 244/80, EU:C:1981:302, 15 ir 18 punktus; taip pat 2023 m. vasario 7 d. Sprendimo Confédération paysanne ir kt. (Atsitiktinė mutagenezė „in vitro“), C‑688/21, EU:C:2023:75, 32 ir 33 punktus).

36      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 14–24 punktuose apibendrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiai įrodo ginčo pagrindinėje byloje tikrumą. Be to, patys teiginiai atskleidžia, kad aplinkybė, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tuo pagrindu Teisingumo Teismui teikia klausimus dėl SESV 45 ir 101 straipsnių išaiškinimo, nėra akivaizdžiai nesusijusi su ginčo pagrindinėje byloje tikrumu ir dalyku.

37      Iš tiesų remiantis tais teiginiais galima teigti, pirma, kad tas teismas nagrinėja ieškinį dėl arbitražo sprendimo, kuriuo CBAS kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą atmetė UL ir Royal Antwerp pateiktą prašymą dėl URBSFA ir UEFA taisyklių dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ pripažinimo negaliojančiomis ir dėl žalos atlyginimo. Antra, šis arbitražo sprendimas grindžiamas SESV 45 ir 101 straipsnių aiškinimu ir taikymu. Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo dalyką ir kad galėtų priimti sprendimą, jis, be kita ko, privalo patikrinti, kaip CBAS aiškino ir taikė SESV 45 ir 101 straipsnius, ir nustatyti, ar jo priimtas arbitražo sprendimas neprieštarauja Belgijos viešajai teisei.

D.      Dėl pagrindinės bylos tarpvalstybinio aspekto

38      SESV nuostatos dėl įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo netaikomos tais atvejais, kai visi elementai susiję tik su viena valstybe nare (2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Ullens de Schooten, C‑268/15, EU:C:2016:874, 47 punktas; taip pat 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 31 punktas). Taigi prašymai priimti prejudicinį sprendimą dėl šių nuostatų išaiškinimo esant tokioms situacijoms tam tikrais konkrečiais atvejais gali būti laikomi priimtinais tik tada, jeigu prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikiami konkretūs duomenys, kuriais remiantis galima įrodyti, jog prašomas prejudicinis išaiškinimas reikalingas ginčui išspręsti dėl esamo ryšio tarp to ginčo dalyko ar aplinkybių ir SESV 49, 56 ar 63 straipsnių, kaip to reikalaujama pagal procedūros reglamento 94 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Ullens de Schooten, C‑268/15, EU:C:2016:874, 50–55 punktus; taip pat 2022 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 34 punktą).

39      Vis dėlto šiuo atveju prašymas priimti prejudicinį sprendimą negali būti laikomas nepriimtinu dėl to, kad SESV 45 straipsnis dėl darbuotojų judėjimo laisvės nesusijęs su pagrindine bylą atsižvelgiant į jos „visiškai nacionalinį“ pobūdį.

40      Iš tiesų, viena vertus, nors pagrindinė byla iš tikrųjų yra inter partes pobūdžio, UL yra Belgijos pilietis, Royal Antwerp įsisteigęs Belgijoje, o URBSFA priimtų taisyklių geografinė taikymo sritis apsiriboja tos valstybės narės teritorija, kaip teisingai pažymėjo kai kurie suinteresuotieji asmenys, šis ginčas vis dėlto susijęs su arbitražo sprendimu, kuriame CBAS aiškino ir taikė SESV 45 straipsnį, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 17 straipsniu. Taigi klausimas, ar tas straipsnis taikomas šiam ginčui, susijęs su to ginčo esme ir dėl to, nežinant atsakymo į jį, tuo klausimu negali būti remiamasi siekiant užginčyti prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą.

41      Be to, pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, pagrindinėje byloje aptariamos UEFA ir URBSFA taisyklės yra glaudžiai susijusios, nes URBSFA, kaip UEFA narė, privalo laikytis UEFA įstatų reglamentų ir sprendimų, o jos taisyklės dėl „vietoje parengtų žaidėjų“ tiesiogiai grindžiamos anksčiau per kongresą Taline UEFA priimtomis ir patvirtintomis taisyklėmis, kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte. Galiausiai iš esmės būtent šie URBSFA ir UEFA taisyklių faktiniai ir teisiniai ryšiai su Sąjungos teise paskatino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą pripažinti, kad UEFA savanoriškas įstojimas į bylą po šio sprendimo 22 punkte nurodyto sprendimo priėmimo yra priimtinas.

42      Kita vertus, ginčas pagrindinėje byloje lygiagrečiai susijęs su CABS pateikiamu SESV 101 straipsnio aiškinimu ir taikymu.

43      Vis dėlto suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad jeigu taikant to straipsnio 1 dalį reikia, be kitų sąlygų, pakankamai įtikinamai įrodyti, jog susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai gali padaryti didelį neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai dėl tiesioginės ar netiesioginės ir esamos ar potencialios įtakos prekybos srautams ir taip kelti grėsmę vidaus rinkos kūrimui ar veikimui, ta sąlyga gali būti laikoma tenkinama, jeigu veiksmai apima visą valstybės narės teritoriją (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 48 ir 49 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

44      Atsižvelgiant į tą jurisprudenciją ir turint galvoje pagrindinėje byloje aptariamų taisyklių geografinę taikymo sritį bei jas jungiantį glaudų ryšį, negalima teigti, kad SESV 101 straipsnis nesusijęs su pagrindine byla dėl to, kad joje nagrinėjamos taisyklės negali „daryti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai“.

45      Taigi visas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

IV.    Dėl prejudicinių klausimų

46      Dėstydamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos taisyklės, kurias priėmė už futbolo varžybų organizavimą Europos lygmeniu atsakinga asociacija ir įgyvendino tiek ta asociacija, tiek jos narėmis esančios nacionalinės futbolo asociacijos, ir pagal kurias kiekvieno tose varžybose dalyvaujančio klubo reikalaujama į žaidėjų sąrašą įtraukti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų skaičių žaidėjų, kuriuos parengė arba pats klubas, arba kurie parengti nacionalinės asociacijos, kuriai priklauso tas klubas, teritorinėje jurisdikcijoje.

47      Dėstydamas pirmąjį klausimą tas teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 45 ir 101 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos taisyklės, kurias priėmė už futbolo varžybų organizavimą nacionaliniu lygmeniu atsakinga asociacija ir pagal kurias kiekvieno tose varžybose dalyvaujančio klubo reikalaujama į žaidėjų sąrašą įtraukti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų skaičių žaidėjų, parengtų tos asociacijos teritorinėje jurisdikcijoje.

48      Atsižvelgiant tiek į šių klausimų turinį, tiek į ginčo, kurį nagrinėjant jie buvo pateikti Teisingumo Teismui, pobūdį, prieš juos nagrinėjant reikia suformuluoti tris grupes pirminių pastabų.

A.      Pirminės pastabos

1.      Dėl pagrindinės bylos dalyko

49      Remiantis pačia šių dviejų Teisingumo Teismui pateiktų klausimų formuluote matyti, kad tie klausimai didžiąja dalimi sutampa tiek, kiek jie susiję su SESV 101 straipsniu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tiesų siekia gauti patikslinimų, kaip aiškinti tą straipsnį, kad galėtų patikrinti, kaip jis buvo taikomas arbitražo sprendime dėl taisyklių dėl „vietoje parengtų žaidėjų“, kurias priėmė ir įgyvendino UEFA ir atskiros jos narėmis esančios nacionalinės futbolo asociacijos, taip pat URBSFA, suderinamumo su tuo straipsniu.

50      Vis dėlto tie du klausimai skiriasi tiek, kiek jie susiję su SESV 45 straipsniu, nes tik antrajame iš jų, kuriame kalbama apie URBSFA priimtas ir įgyvendintas taisykles, daroma nuoroda į tą straipsnį. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas teigia, kad neprivalo kreiptis į Teisingumo Teismą su klausimu dėl UEFA priimtų ir įgyvendintų taisyklių suderinamumo su SESV 45 straipsniu. Tas teismas vis dėlto iš esmės pažymi, kad neatmeta galimybės atsižvelgti į šį klausimą vertindamas, ar egzistuoja susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.

51      Atsižvelgiant į šiuos įvairius aspektus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia nagrinėti kartu ir pirma aiškinti SESV 101 straipsnį, paskui – SESV 45 straipsnį.

2.      Dėl Sąjungos teisės taikymo sportui ir sporto asociacijų veiklai

52      Teisingumo Teismui pateikti klausimai susiję su SESV 45 ir 101 straipsnių aiškinimu nagrinėjant ginčą dėl taisyklių, kurias priėmė du subjektai, turintys, remiantis jų įstatais, pagal privatinę teisę įsteigtų asociacijų, atsakingų už futbolo organizavimą ir kontrolę atitinkamai Europos ir Belgijos lygmeniu, statusą, ir pagal kurias komandų, galinčių dalyvauti tarpklubinėse futbolo varžybose, sudėčiai taikomos tam tikros sąlygos, o jų nesilaikant – sankcijos.

53      Šiuo klausimu reikia priminti, kad tiek, kiek sporto veikla yra ūkinė veikla, ją reglamentuoja tokiai veiklai taikomos Sąjungos teisės nuostatos (šiuo klausimu žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 4 punktą; taip pat 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 27 punktą).

54      Tik tam tikros specialiosios taisyklės, kurios, viena vertus, buvo priimtos išimtinai dėl neekonominių motyvų ir kurios, kita vertus, susijusios su klausimais, turinčiais reikšmės tik pačiam sportui, turi būti laikomos nesusijusiomis su jokia ūkine veikla. Tai konkrečiai taikoma taisyklėms dėl užsienio valstybių žaidėjų neįtraukimo į komandų, dalyvaujančių jų šalis atstovaujančių rinktinių varžybose, sudėtį arba dėl reitingo kriterijų, taikomų atrenkant individualiai varžybose dalyvaujančius atletus, nustatymo (šiuo klausimu žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 8 punktą; 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 76 ir 127 punktus; taip pat 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 43, 44, 63, 64 ir 69 punktus).

55      Išskyrus šias taisykles, sporto asociacijų priimamoms taisyklėms dėl samdomo darbo arba profesionalių ar pusiau profesionalių žaidėjų paslaugų teikimo ir, žvelgiant plačiau, taisyklėms, kurios formaliai nereglamentuoja to darbo ar paslaugų teikimo, tačiau turi tiesioginės įtakos aptariamam darbui ar paslaugų teikimui, gali būti taikomi SESV 45 ir 56 straipsniai (šiuo klausimu žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 5, 17–19 ir 25 punktus; 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 75, 82–84, 87, 103 ir 116 punktus; 2005 m. balandžio 12 d. Sprendimo Simutenkov, C‑265/03, EU:C:2005:213, 32 punktą; taip pat 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 28 ir 30 punktus).

56      Tokių asociacijų priimtoms taisyklėms ir, žvelgiant plačiau, jas priėmusių asociacijų veiksmams taip pat taikomos SESV nuostatos dėl konkurencijos teisės, jeigu tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 30–33 punktus), o tai reiškia, kad tos asociacijos gali būti kvalifikuojamos kaip „įmonės“ pagal SESV 101 ir 102 straipsnius arba kad aptariamos taisyklės gali būti kvalifikuojamos kaip „įmonių asociacijos sprendimas“ pagal SESV 101 straipsnį.

57      Apibendrinant reikia pažymėti, jog dėl to, kad tokioms taisyklėms taikomos minėtos SESV nuostatos, tais atvejais, kai tose taisyklėse nustatyti asmenims taikomi nurodymai, jos turi būti parengtos ir įgyvendinamos laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, ypač nediskriminavimo ir proporcingumo principų (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 60, 65 ir 66 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

58      Pagrindinėje byloje aptariamos taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar jas nustatė UEFA, ar URBSFA, nepriskiriamos prie taisyklių, kurioms gali būti taikoma šio sprendimo 54 punkte nurodyta išimtis, dėl kurios Teisingumo Teismas yra ne kartą priminęs, kad ji neturi viršyti savo tikslo ir kad ja negalima remtis, siekiant visai sportinei veiklai netaikyti SESV nuostatų dėl Sąjungos ekonomikos teisės (šiuo klausimu žr. 1976 m. liepos 14 d. Sprendimo Donà, 13/76, EU:C:1976:115, 14 ir 15 punktus; taip pat 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 26 punktą).

59      Atvirkščiai, nors tos taisyklės formaliai nereglamentuoja žaidėjų darbo sąlygų, jos turi būti laikomos turinčiomis tiesioginį poveikį tam darbui dėl to, kad pagal jas komandų, galinčių dalyvauti tarpklubinėse futbolo varžybose, sudėčiai, taip pat dėl tos priežasties – pačių žaidėjų dalyvavimui tose varžybose taikomos tam tikros sąlygos, už kurių nesilaikymą skiriamos sankcijos (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 116 ir 119 punktus).

60      Konkrečiau kalbant, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais darytina išvada, kad tose taisyklėse iš esmės nustatytas reikalavimas, kad varžybose dalyvaujantys profesionalaus futbolo klubai į rungtynių protokolą įrašytų minimalų „vietoje parengtų žaidėjų“ skaičių, už kurio nesilaikymą skiriamos sankcijos. UEFA priimtose taisyklėse šis žodžių junginys vartojamas kaip iš tikrųjų reiškiantis ne tik žaidėjus, kuriuos parengė juos įdarbinęs klubas, bet ir žaidėjus, kuriuos parengė kitas tai pačiai nacionalinei futbolo asociacijai priklausantis klubas. URBSFA priimtose taisyklėse tas žodžių junginys išimtinai naudojamas kaip reiškiantis žaidėjus, kuriuos parengė „Belgijos klubas“, taigi bet koks tai asociacijai priklausantis klubas. Aplinkybė, kad tomis taisyklėmis taip apribojama klubų galimybė įtraukti žaidėjus į rungtynių protokolą, taigi išleisti tuos žaidėjus į aikštę žaisti tam tikras rungtynes, o ne formali galimybė įdarbinti tuos žaidėjus, neturi reikšmės, nes dalyvavimas rungtynėse ir varžybose yra žaidėjų veiklos pagrindinis tikslas, o dėl tos priežasties galimybė būti įdarbintam taip ribojama (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 120 punktą; taip pat 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Lehtonen ir Castors Braine, C‑176/96, EU:C:2000:201, 50 punktą).

61      Be to, kadangi komandų sudėtis yra vienas iš esminių varžybų, per kurias rungiasi profesionalaus futbolo klubai, parametrų ir kadangi tos varžybos yra ūkinė veikla, pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės taip pat turi būti laikomos darančiomis tiesioginį poveikį tos ūkinės veiklos vykdymui ir ją vykdančių profesionalaus futbolo klubų konkurencijai.

62      Dėl šių priežasčių UEFA ir URBSFA taisyklės, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė klausimų Teisingumo Teismui, patenka į SESV 45 ir 101 straipsnių taikymo sritį.

3.      Dėl SESV 165 straipsnio

63      Dauguma pagrindinės bylos šalių ir kai kurios procese Teisingumo Teisme dalyvavusių vyriausybių išreiškė skirtingas nuomones apie SESV 165 straipsnio sukeliamas pasekmes atsakymams, kuriuos reikia pateikti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

64      Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad SESV 165 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į SESV 6 straipsnio e punktą, kuriame nustatyta, kad Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto srityse. SESV 165 straipsnyje ši nuostata sukonkretinama patikslinant tiek Sąjungos veiksmams aptariamose srityse priskiriamus tikslus, tiek priemones, kurių galima imtis jiems įgyvendinti.

65      Taigi dėl Sąjungos veiksmams sporto srityje priskiriamų veiksmų reikia pažymėti, kad SESV 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją, o 2 dalies paskutinėje įtraukoje, – jog šioje srityje Sąjunga savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį neliečiamumą.

66      Dėl priemonių, kurių galima imtis siekiant tų tikslų, reikia pažymėti, kad SESV 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Sąjunga skatina bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetenciją sporto srityje turinčiomis tarptautinėmis organizacijomis, o 4 dalyje, – jog Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, arba Taryba, spręsdama viena Komisijos pasiūlymu, gali priimti atitinkamai skatinančias priemones arba rekomendacijas.

67      Antra, kaip galima teigti remiantis tiek SESV 165 straipsniu, tiek SESV 6 straipsnio e punktu, Sutarčių rengėjai šiomis nuostatomis siekė Sąjungai suteikti papildomąją kompetenciją, leidžiančią jai vykdyti ne „politiką“, kaip numatyta kitose SESV nuostatose, o imtis „veiksmų“ įvairiose specifinėse srityje, taip pat sporto. Taigi tos nuostatos yra teisinis pagrindas, leidžiantis Sąjungai naudotis šia kompetencija laikantis tose nuostatose įtvirtintų sąlygų ir ribų, tarp kurių yra bet kokio valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo draudimas, kaip nustatyta SESV 165 straipsnio 4 dalies pirmoje įtraukoje. Be to, minėta papildomoji kompetencija leidžia Sąjungai priimti teisės aktus su vieninteliu tikslu remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus, kaip nustatyta SESV 6 straipsnyje.

68      Kartu reikia pažymėti, kad, kaip taip pat galima teigti remiantis SESV 165 straipsnio kontekstu, konkrečiai tuo, kad jis įtrauktas į SESV trečią dalį, kuri skirta „Sąjungos politikos sritims ir vidaus veiksmams“, o ne į pirmąją tos Sutarties dalį, kurioje išdėstytos principinės nuostatos, tarp kurių II antraštinėje dalyje išdėstytos „Bendrai taikomos nuostatos“, susijusios su, be kita ko, didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su bet kokia diskriminacija, aplinkos apsauga ar vartotojų apsauga, tas straipsnis nėra įvairiems sektoriams bendra bendrojo taikymo nuostata.

69      Tuo remiantis darytina išvada, kad nors kompetentingos Sąjungos institucijos privalo atsižvelgti į įvairius SESV 165 straipsnyje išvardytus aspektus ir tikslus, kai to straipsnio pagrindu ir jame nustatytomis sąlygomis imasi skatinimo veiksmų ar rekomendacijų sporto srityje, tie aspektai ir tikslai, taip pat skatinimo veiksmai ir rekomendacijos, nebuvo įtraukti ar į juos nebuvo privaloma atsižvelgti taikant taisykles, kurias išaiškinti Teisingumo Teismo prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su darbuotojų judėjimo laisve (SESV 45 straipsnis), ar su konkurencijos teise (SESV 101 straipsnis). Apskritai SESV 165 straipsnis taip pat negali būti laikomas specialiąja taisykle, pagal kurią sportui visiškai arba iš dalies netaikomos kitos Sąjungos pirminės teisės nuostatos, kurios jam gali būti taikomos, arba pagal kurią reikalaujama taikant tas nuostatas jam taikyti specialų požiūrį.

70      Vis dėto, trečia, kaip ne kartą yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, sporto veikla Sąjungai ir jos piliečiams turi didžiulę socialinę ir šviečiamąją reikšmę, nuo šiol įtvirtintą SESV 165 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 106 punktą; taip pat 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 33 ir 34 punktus).

71      Be to, ši veikla neabejotinai turi ypatingų savybių, kurios, nors ir susijusios konkrečiai su mėgėjų sportu, taip pat gali būti sutinkamos užsiimant sportu kaip ūkine veikla (šiuo klausimu žr. 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Lehtonen ir Castors Braine, C‑176/96, EU:C:2000:201, 33 punktą).

72      Galiausiai į tokias ypatingas savybes galbūt gali būti atsižvelgiama kaip ir į kitus aspektus, jeigu jos turi reikšmės taikant SESV 45 ir 101 straipsnius, net jeigu į jas gali būti atsižvelgta tik laikantis kiekviename iš tų straipsnių nustatytų sąlygų ir taikymo kriterijų.

73      Konkrečiai kalbant, kai teigiama, kad sporto asociacijos priimta taisyklė yra laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis ar laikoma antikonkurenciniu karteliu, tos taisyklės apibūdinimas kaip kliūties ar kaip antikonkurencinio kartelio bet kuriuo atveju turi būti grindžiamas konkrečiu tos taisyklės turinio tyrimu realiomis sąlygomis, kuriomis ji turi būti įgyvendinama (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 98–103 punktus; 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 61–64 punktus; taip pat 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Lehtonen ir Castors Braine, C‑176/96, EU:C:2000:201, 48–50 punktus). Atliekant tokį tyrimą gali reikėti atsižvelgti, pavyzdžiui, į atitinkamos sporto šakos pobūdį, organizavimą ar veikimą ir, kalbant konkrečiau, į jos profesionalumo lygį, į tai, kaip vykdoma šio sporto veikla, į tai, kaip vykdydami šią veiklą sąveikauja dalyvaujantys įvairūs subjektai, taip pat į už ją atsakingų visų lygių struktūrų ar įstaigų, su kuriomis Sąjunga skatina bendradarbiavimą pagal SESV 165 straipsnio 3 dalį, vaidmenį.

74      Beje, kai įrodoma, kad sudaroma laisvo darbuotojų judėjimo kliūčių, nagrinėjamą taisyklę priėmusi asociacija gali įrodyti jos pagrįstumą, reikalingumą ir proporcingumą, palyginti su tam tikrais tikslais, kurie gali būti laikomi teisėtais (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 104 punktą) ir kurie savo ruožtu priklauso nuo konkrečiu atveju aptariamos sporto šakos savybių.

75      Atsižvelgiant būtent į visus išdėstytus argumentus reikia išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, kiek jie susiję su SESV 101 straipsniui, paskui – su SESV 45 straipsniu.

B.      Dėl prejudicinių klausimų, kiek jie susiję su SESV 101 straipsniu

76      SESV 101 straipsnis taikomas visiems ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, kurie dėl to turi būti kvalifikuojami kaip įmonės, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir finansavimo būdus (šiuo klausimu žr. 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, EU:C:1991:161, 21 punktą; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo ETI ir kt., C‑280/06, EU:C:2007:775, 38 punktą; taip pat 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 20 ir 21 punktus).

77      Dėl tos priežasties šis straipsnis taikomas, be kita ko, subjektams, kurie įsteigti kaip asociacijos, turinčios tikslą, remiantis jų įstatais, organizuoti ir kontroliuoti tam tikrą sporto šaką, nes tie subjektai vykdo su ta sporto šaka susijusią ūkinę veiklą ir siūlo prekes ar paslaugas ir dėl to turi būti kvalifikuojami kaip „įmonės“ (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 22, 23 ir 26 punktus).

78      Beje, SESV 101 straipsnis taip pat taikomas subjektams, kurie, nors nebūtinai patys yra įmonės, gali būti kvalifikuojami kaip „įmonių asociacijos“.

79      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pagrindinės bylos dalyką ir į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginius, reikia pripažinti, kad SESV 101 straipsnis taikomas UEFA ir URBSFA, nes šių dviejų asociacijų tiesioginiai ar netiesioginiai nariai ar joms priklausantys subjektai gali būti kvalifikuojami kaip „įmonės“ dėl to, kad jos vykdo ūkinę veiklą, kaip antai futbolo klubai.

1.      Dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies aiškinimo

80      Pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį nesuderinami su vidaus rinka ir draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

a)      Dėl „įmonių asociacijos sprendimo“ egzistavimo

81      Tam, kad SESV 101 straipsnio 1 dalį būtų galima taikyti tokiam subjektui, kaip UEFA ar URBSFA kaip įmonių asociacijai, pirmiausia reikia įrodyti, jog egzistuoja „įmonių asociacijos sprendimas“, kaip antai aptariamos asociacijos sprendimas priimti ar įgyvendinti reglamentavimą, turintį tiesioginį poveikį jos tiesioginėmis ar netiesioginėmis narėmis esančių įmonių ūkinės veiklos vykdymo sąlygoms (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 64 punktą; taip pat 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 42–45 punktus).

82      Tai galima pasakyti apie du sprendimus, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė klausimų Teisingumo Teismui, t. y. apie sprendimus, kuriais UEFA ir URBSFA priėmė taisykles dėl „vietoje parengtų žaidėjų“.

b)      Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai

83      Antra, norint SESV 101 straipsni 1 dalį taikyti tuo atveju, kai priimti tokie sprendimai, reikia pakankamai įtikinamai įrodyti, kad tie sprendimai „gali [reikšmingai] paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą“ dėl tiesioginės ar netiesioginės ir realios ar galimos įtakos prekybos srautams ir taip kelti grėsmę vidaus rinkos kūrimui ar veikimui.

84      Nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamų sprendimų geografinė apimtis leidžia, atsižvelgiant į šio sprendimo 43 punkte primintą Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atlikus patikrinimus, pripažinti, kad ta sąlyga yra tenkinama.

c)      Dėl veiksmų, kurių „tikslas“ ar „poveikis“ yra pažeisti konkurenciją, sąvokos ir dėl tokių veiksmų egzistavimo apibūdinimo

85      Tam, kad konkrečiu atveju būtų galima konstatuoti, jog susitarimui, įmonių asociacijos sprendimui ar suderintiems veiksmams taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, remiantis pačia šios nuostatos formuluote būtina įrodyti arba tai, kad šių veiksmų tikslas yra trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, arba tai, kad šie veiksmai turi tokį poveikį (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą LTM, 56/65, EU:C:1966:38, p. 359 ir 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo Super Bock Bebidas, C‑211/22, EU:C:2023:529, 31 punktą).

86      Šiuo tikslu iš pradžių reikia išnagrinėti aptariamų veiksmų tikslą. Jeigu atlikus tokį tyrimą paaiškėtų, kad tų veiksmų tikslas prieštarauja konkurencijai, nereikėtų nagrinėti jų poveikio konkurencijai. Taigi tik tuo atveju, jei negali būti laikoma, kad minėtų veiksmų tikslas yra antikonkurencinis, reikėtų išnagrinėti šį poveikį (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą LTM, 56/65, EU:C:1966:38, p. 359 ir 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Maxima Latvija, C‑345/14, EU:C:2015:784, 16 ir 17 punktus).

87      Tyrimas, kurį reikia atlikti, skiriasi pagal tai, ar jis susijęs su klausimu, ar nagrinėjamais veiksmais siekiama „tikslo“ arba „poveikio“ kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, nes kiekvienai iš šių sąvokų taikomos skirtingos teisinės ar įrodinėjimo taisyklės (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 63 punktą).

1)      Dėl veiksmų, kuriais siekiama „tikslo“ kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, egzistavimo apibūdinimo

88      Kaip nustatyta suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, kuri konkrečiai apibendrinta 2018 m. sausio 23 d. Sprendime F. Hoffmann-La Roche ir kt. (C‑179/16, EU:C:2018:25, 78 punktas) ir 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52, 67 punktas), nors antikonkurencinio „tikslo“ sąvoka, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 85 ir 86 punktais, nėra išimtis, palyginti su antikonkurencinio „poveikio“ sąvoka, ji vis dėlto turi būti aiškinama siaurai.

89      Taigi ši sąvoka turi būti suprantama kaip susijusi išimtinai su tam tikromis įmonių veiksmų derinimo rūšimis, kurios yra pakankamai žalingos konkurencijai, kad būtų galima teigti, kad jų poveikio tyrimas yra nereikalingas. Iš tiesų tam tikros veiksmų derinimo tarp įmonių formos gali būti savaime laikomos kenksmingomis įprastai konkurencijai (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą LTM, 56/65, EU:C:1966:38, p. 359; 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann-La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 78 punktą ir 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 67 punktą).

90      Tokiais veiksmais visų pirma laikytini tam tikri konkurencijai ypač žalingi slapti veiksmai, pavyzdžiui, horizontalieji karteliai, lemiantys kainų nustatymą, gamybos pajėgumų ribojimą arba klientų pasidalijimą. Iš tiesų dėl tokių veiksmų gali padidėti kainos arba sumažėti gamyba, taigi ir pasiūla, o dėl to gali būti netinkamai naudojami ištekliai ir pakenkta įmonėms naudotojoms ir vartotojams (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 17 ir 33 punktus; 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 51 punktą ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 32 punktą).

91      Nors kitos veiksmų rūšys nebūtinai yra tokios pat žalingos konkurencijai, tam tikrais atvejais jos taip pat gali būti laikomos turinčiomis antikonkurencinį tikslą. Tai galima pasakyti būtent apie tam tikras kitas nei karteliai horizontaliųjų susitarimų rūšis, pavyzdžiui, apie susitarimus išstumti iš rinkos konkuruojančias įmones (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 76, 77, 83–87 ir 101 punktus; taip pat 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 113 ir 114 punktus) arba apie tam tikras įmonių asociacijų sprendimų, kuriais siekiama koordinuoti savo narių veiksmus, be kita ko, kainų požiūriu, rūšis (šiuo klausimu žr. 1987 m. sausio 27 d. Sprendimo Verband der Sachversicherer / Komisija, 45/85, EU:C:1987:34, 41 punktą).

92      Konkrečiu atveju siekiant nustatyti, ar susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas arba suderinti veiksmai dėl savo pobūdžio yra pakankamai žalingi konkurencijai, kad juos būtų galima laikyti turinčiais tikslą jai kliudyti, riboti ar iškraipyti, reikia išnagrinėti, pirma, to susitarimo, sprendimo ar veiksmų turinį, antra, jų ekonominį ir teisinį kontekstą, ir, trečia, jais siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 53 punktą; taip pat 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann-La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 79 punktą).

93      Pirma, kiek tai susiję su aptariamų veiksmų ekonominiu ir teisiniu kontekstu, reikia atsižvelgti į nagrinėjamų prekių ar paslaugų pobūdį, taip pat į realias nagrinėjamų sektorių ar rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą (2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 53 punktas; taip pat 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann-La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 80 punktas). Atvirkščiai, visiškai nereikia nagrinėti ir juo labiau įrodinėti tų veiksmų poveikio konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra realus, ar potencialus, neigiamas ar teigiamas, kaip nustatyta šio sprendimo 85 ir 86 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje.

94      Kiek tai susiję su nagrinėjamais veiksmais siekiamais tikslais, pažymėtina, kad reikia nustatyti objektyvius tikslus, kuriuos tais veiksmais konkurencijos atžvilgiu siekiama įgyvendinti. Atvirkščiai, aplinkybė, kad dalyvaujančios įmonės veikė neturėdamos subjektyvaus ketinimo kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo General Motors / Komisija, C‑551/03 P, EU:C:2006:229, 64 ir 77 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją ir 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 21 punktą).

95      Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad susitarimai, kuriais siekiama atriboti rinkas pagal nacionalines sienas, bandoma atkurti nacionalinių rinkų atribojimą ar dėl kurių tampa sunkiau susilieti nacionalinėms rinkoms, gali prieštarauti ESS ir SESV tikslui integruoti tas rinkas sukuriant vidaus rinką, ir kad dėl šios priežasties tokie susitarimai iš principo turi būti kvalifikuojami kaip susitarimai „dėl tikslo“ riboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Sot. Lélos kai Sia ir kt., C‑468/06–C‑478/06, EU:C:2008:504, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 139 punktą).

96      Ši jurisprudencija, kuri taip pat buvo taikoma kitiems įmonių ar įmonių asociacijų veiksmams nei susitarimai (šiuo klausimu žr. 1972 m. spalio 17 d. Sprendimo Vereeniging van Cementhandelaren / Komisija, 8/72, EU:C:1972:84, 23–25 ir 29 punktus; taip pat 2008 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Sot. Lélos kai Sia ir kt., C‑468/06–C‑478/06, EU:C:2008:504, 66 punktą), grindžiama aplinkybe, kad, kaip nustatyta SESV 3 straipsnio 1 dalies b punkte, vidaus rinkai veikti būtinų konkurencijos taisyklių nustatymas yra vieno iš ESS 3 straipsnio 3 dalyje Sąjungai priskiriamų tikslų sukurti šią rinką sudedamoji dalis (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 42 ir 43 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Iš tiesų tokiais veiksmais atribojus rinkas pagal nacionalines sienas, atkūrus jų atribojimą ar dėl jų tapus sunkiau joms susilieti, panaikinama nauda, kurią vartotojai galėtų gauti dėl veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Sot. Lélos kai Sia ir kt., C‑468/06–C‑478/06, EU:C:2008:504, 66 punktą).

97      Kvalifikavimas kaip antikonkurencinio „tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, buvo patvirtintas nustačius įvairių formų kartelius, kuriais siekta ar bandyta apriboti konkurenciją pagal nacionalines sienas, nesvarbu, ar tai, be kita ko, yra lygiagrečios prekybos kliudymas ar ribojimas, absoliučios teritorinės apsaugos išimtinių teisių turėtojams užtikrinimas ar tarpvalstybinės konkurencijos ribojimas vidaus rinkoje kitomis formomis (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 61 punktą; taip pat 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 139–142 punktus).

98      Galiausiai konkrečių veiksmų apibūdinimas kaip turinčių „tikslą“ kliudyti riboti ar iškraipyti konkurenciją bet kuriuo atveju turėtų atskleisti tikslias priežastis, dėl kurių tie veiksmai yra pakankamai žalingi konkurencijai, kad būtų galima pagrįstai nuspręsti, kad jais siekiama tokio tikslo (šiuo klausimu 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 69 punktą).

2)      Dėl veiksmų, kurių „poveikis“ yra kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, egzistavimo apibūdinimo

99      Veiksmų, kurių „poveikis“ yra antikonkurencinis, sąvoka savo ruožtu apima visus veiksmus, kurie negali būti laikomi turinčiais antikonkurencinį „tikslą“, jei būtų įrodyta, kad tų veiksmų faktinis ar galimas poveikis yra smarkiai kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją (šiuo klausimu žr. 1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo Deere / Komisija, C‑7/95 P, EU:C:1998:256, 77 punktą; taip pat 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 117 punktą).

100    Šiuo tikslu reikia išnagrinėti, kaip veiktų konkurencija realiomis sąlygomis, jei nebūtų aptariamo susitarimo, įmonių asociacijos sprendimo ar suderintų veiksmų (1966 m. birželio 30 d. Sprendimas LTM, 56/65, EU:C:1966:38, p. 360; taip pat 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 118 punktas), ir apibrėžti rinką ar rinkas, kuriose šie veiksmai linkę sukelti poveikį, paskui nustatyti, ar tas poveikis yra realus, ar potencialus. Atliekant šį tyrimą reikia atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes.

3)      Dėl taisyklių, pagal kurias klubų reikalaujama komandose turėti minimalią vadinamųjų „vietoje parengtų“ žaidėjų kvotą, kvalifikavimo kaip įmonių asociacijos sprendimo, turinčio „tikslą“ arba „poveikį“ riboti konkurenciją

101    Nagrinėjamu atveju dėl UEFA ir URBSFA taisyklių, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė klausimų Teisingumo Teismui, turinio reikia priminti, viena vertus, kad pagal tas taisykles profesionalaus futbolo klubams, kurie dalyvauja tų asociacijų organizuojamose varžybose, nustatytas reikalavimas į rungtynių protokolą įtraukti minimalų skaičių žaidėjų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, kad juos būtų galima laikyti „vietoje parengtais žaidėjais“, kaip jie apibrėžti tose taisyklėse, o priešingu atveju būtų taikomos sankcijos. Taip tomis taisyklėmis dėl paties jų pobūdžio ribojama tų klubų turima galimybė į minėtą protokolą įtraukti žaidėjus, neatitinkančius tokių reikalavimų.

102    Kita vertus, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais, darytina išvada, kad klubų turima galimybė laisvai sukomplektuoti komandas ribojama dviem skirtingais būdais. Pagal UEFA ir URBSFA taisykles tų klubų reikalaujama į rungtynių protokolą įtraukti minimalų skaičių žaidėjų, kurie, nors ir laikomi „vietoje parengtais žaidėjais“, iš tikrųjų buvo parengti nebūtinai juos įdarbinusiame, o bet kuriame kitame tai pačiai nacionalinei futbolo asociacijai priklausančiame klube, neatsižvelgiant į jokį tos asociacijos teritorinėje jurisdikcijoje esančios geografinės vietovės reikalavimą. Dėl tos priežasties šių taisyklių nulemtas ribojimas iš tikrųjų taikomas atitinkamos asociacijos, taigi nacionaliniu lygmeniu. UEFA taisyklėse tiems klubams lygiagrečiai nustatytas reikalavimas į „vietoje parengtų žaidėjų“, kuriuos jie turi įtraukti į rungtynių protokolą, sąrašą įrašyti minimalų skaičių žaidėjų, kurie iš tikrųjų buvo parengti juos įdarbinusiame klube. Taigi jų nulemtas ribojimas taikomas atitinkamo klubo lygmeniu.

103    Dėl taisyklių, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė klausimų Teisingumo Teismui, ekonominio ir teisinio konteksto iš pradžių reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog, atsižvelgiant į „prekių“, kuriomis ekonominiu požiūriu laikomos sporto varžybos, ypatumus, už sporto šaką atsakingoms asociacijoms, kaip antai UEFA ir URBSFA, paprastai leidžiama priimti taisykles būtent dėl tos sporto šakos varžybų organizavimo, tinkamos jų eigos ir sportininkų dalyvavimo jose (šiuo klausimu žr. 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 67 ir 68 punktus; taip pat 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 60 punktą), jeigu tos asociacijos taip veikdamos neriboja pagal Sąjungos teisę asmenims suteiktų teisių ir laisvių (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 81 ir 83 punktus; taip pat 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 52 punktą).

104    Profesionalaus futbolo specifika ir ūkinė veikla, vykdoma užsiimant šia sporto šaka, leidžia pripažinti, kad tokios asociacijos, kaip UEFA ir URBSFA, gali reglamentuoti, kalbant konkrečiau, sąlygas, kuriomis profesionalaus futbolo klubai gali komplektuoti komandas, dalyvaujančias tarpklubinėse varžybose jų teritorinėje jurisdikcijoje.

105    Ši sporto šaka, kuri Sąjungoje turi ne tik didžiulę socialinę ir kultūrinę reikšmę (1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 106 punktas ir 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 40 punktas), bet yra svarbi ir žiniasklaidai, be kitų savybių, pasižymi ir tuo, kad organizuojama daug šios sporto šakos Europos ir nacionalinio lygmens varžybų, kuriose kviečiama dalyvauti labai daug klubų ir žaidėjų. Be to, ši sporto šaka, kaip ir tam tikros kitos sporto šakos, pasižymi tuo, kad tose varžybose dalyvauti gali tik tam tikrų sporto rezultatų pasiekusios komandos (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 132 punktą), o tų varžybų eiga grindžiama tų komandų rungimusi ir laipsnišku iškritimu iš varžybų. Taigi ši sporto šaka iš esmės grindžiama sporto laimėjimais, kurie gali būti atskleisti tik tuo atveju, jei visos dalyvaujančios komandos buvo sukomplektuotos vienodomis reguliavimo ir techninėmis sąlygomis, tam tikru mastu užtikrinančiomis lygias galimybes.

106    Galiausiai realios sąlygos, apibūdinančios „rinkos“, kurią ekonominiu požiūriu sudaro profesionalaus futbolo varžybos, veikimą, paaiškina, kad taisyklės, kurias gali priimti tokios asociacijos, kaip UEFA ir URBSFA, konkrečiai – taisyklės dėl joms priklausančių varžybų organizavimo ir tinkamos eigos, gali ir toliau tam tikrais aspektais ir tam tikra apimtimi būti grindžiamos nacionaliniu reikalavimu arba kriterijumi. Funkciniu požiūriu ši sporto šaka pasižymi tarpklubinių varžybų ir nacionalinėms futbolo asociacijoms atstovaujančių komandų, dėl kurių sudėties gali būti teisėtai nustatytas reikalavimas laikytis „pilietybės sąlygų“, atsižvelgiant į šių susitikimų specifiką, varžybų sambūviu (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 127 ir 128 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

107    Dėl tikslo, kurio pagrindinėje byloje nagrinėjamomis taisyklėmis objektyviai siekiama konkurencijos atžvilgiu, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais apie tų taisyklių turinį galima teigti, kad jomis ribojamas arba kontroliuojamas vienas iš pagrindinių galimos profesionalaus futbolo klubų konkurencijos parametrų, t. y. talentingų žaidėjų, galinčių sudaryti sąlygas jų komandai laimėti rungtynes prieš kitą komandą, įdarbinimas neatsižvelgiant į klubą ir vietą, kur jie buvo parengti. Šiuo klausimu Belgijos vyriausybė teisingai pridūrė, jog šis ribojimas gali daryti poveikį galimai klubų konkurencijai ne tik „pradinės grandies arba tiekimo rinkoje“, kuri ekonominiu požiūriu reiškia žaidėjų įdarbinimo rinką, bet ir „galutinės grandies rinkoje“, kuri tuo pačiu požiūriu reiškia tarpklubines futbolo varžybas.

108    Taigi būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės dėl paties jų pobūdžio yra pakankamai žalingos konkurencijai, kad jas būtų galima laikyti turinčiomis „tikslą“ riboti konkurenciją.

109    Kaip nurodyta šio sprendimo 92 punkte primintoje jurisprudencijoje, šiuo tikslu jis turės atsižvelgti į tų taisyklių turinį ir nustatyti, ar jose profesionalaus futbolo klubams nustačius reikalavimą įdarbinti minimalų nacionalinėje teritorijoje parengtų žaidėjų skaičių, taip pakenkiant galimai tų klubų įprastai konkurencijai tarpvalstybiniu mastu samdant kitose nacionalinėse futbolo asociacijose parengtus žaidėjus, pakankamai ribojama profesionalaus futbolo klubų galimybė naudotis jų sėkmei esminiais „ištekliais“, t. y. ekonominiu požiūriu, jau parengtais žaidėjais, kad būtų galima pripažinti, jog tos taisyklės yra pakankamai žalingos, kad jas būtų galima kvalifikuoti kaip antikonkurencines dėl „tikslo“. Žaidėjų, kuriems tai turi įtakos, dalis šiuo atžvilgiu ypač reikšminga.

110    Kaip nustatyta šio sprendimo 70–73, 93 ir 94 punktuose primintoje jurisprudencijoje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turės atsižvelgti į ekonominį ir teisinį kontekstą, kuriam esant buvo priimtos pagrindinėje byloje aptariamos taisyklės, taip pat į futbolo ypatumus, ir įvertinti, ar priimant tas taisykles buvo siekta apriboti klubų galimybę naudotis tais ištekliais, atriboti arba iš naujo atriboti rinkas pagal nacionalines sienas arba padaryti taip, kad taptų sunkiau susilieti nacionalinėms rinkoms, taip sukuriant „nacionalinės preferencijos“ formą.

111    Jei tyrimą pabaigęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prieis prie išvados, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės yra pakankamai žalingos, kad būtų galima pagrįstai nuspręsti, kad jomis siekiama tikslo riboti konkurenciją, ir dėl tos priežasties joms taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, tam teismui nereikės nagrinėti esamo ar potencialaus tų taisyklių poveikio.

112    Priešingu atveju jam reikės nagrinėti jų poveikį.

d)      Dėl galimybės tam tikrus konkrečius veiksmus laikyti nepatenkančiais į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį

113    Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas nebūtinai taikomas visiems įmonių susitarimams ar visiems įmonių asociacijos sprendimams, kuriais ribojama to susitarimo šalimis esančių ar to sprendimo laikytis privalančių įmonių veiksmų laisvė. Išnagrinėjus ekonominį ir teisinį kontekstą, kuriame sudaryti tam tikri susitarimai ir priimti tam tikri sprendimai, gali būti konstatuota, pirma, kad juos galima pateisinti tuo, jog siekiama vieno ar kelių teisėtų bendrojo intereso tikslų, kurie savaime neprieštarauja konkurencijai, antra, kad konkrečios priemonės, kurių imtasi siekiant tų tikslų, iš tikrųjų yra tam reikalingos, ir, trečia, kad net jeigu paaiškėja, jog tomis priemonėmis daromas joms būdingas poveikis bent potencialiai riboti ar iškraipyti konkurenciją, tas būdingas poveikis neviršija to, kas reikalinga, ypač pašalinant bet kokią konkurenciją. Ši jurisprudencija gali būti konkrečiai taikoma asociacijos (profesinės asociacijos arba sporto asociacijos) priimtų taisyklių forma sudarytiems susitarimams ar sprendimams siekti tam tikrų etinių ar deontologinių tikslų ir, kalbant plačiau, reglamentuoti tokios profesinės veiklos vykdymą, jei suinteresuotoji asociacija įrodo, kad tenkinamos ką tik primintos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 97 punktą; 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 42–48 punktus ir 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 93, 96 ir 97 punktus).

114    Konkrečiai kalbant, sporto srityje Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis, turėjo pažymėti, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) priimtoms antidopingo taisyklėms netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, nors jomis ribojama atletų veiksmų laisvė ir jos turi neatsiejamą poveikį riboti galimą jų konkurenciją, nes jose nustatyta riba, kurią viršijus nandrolono buvimas laikomas dopingu, siekiant išsaugoti sąžiningą, principingą ir objektyvią sporto varžybų eigą, užtikrinti lygias atletų galimybes, saugoti jų sveikatą ir reikalauti laikytis etinių vertybių, sudarančių sporto esmę, tarp kurių yra laimėjimai (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 43–55 punktus).

115    Vis dėlto šio sprendimo 113 punkte nurodyta jurisprudencija negali būti taikoma, kai veiksmai, kurių „poveikis“ – ne tik bent potencialiai riboti konkurenciją dėl apribotos tam tikrų įmonių veiksmų laisvės, yra tokie kenksmingi tai konkurencijai, kad galima pagrįstai pripažinti, jog pats jų „tikslas“ yra trukdyti konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti. Taigi tik tuo atveju, jeigu atlikus konkrečioje byloje nagrinėjamų veiksmų tyrimą paaiškėja, jog tais veiksmais nesiekiama kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurencijos, vėliau reikia nustatyti, ar tokiems veiksmams gali būti taikoma ta jurisprudencija (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, C‑1/12, EU:C:2013:127, 69 punktą; 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo API ir kt., C‑184/13–C‑187/13, C‑194/13, C‑195/13 ir C‑208/13, EU:C:2014:2147, 49 punktą; taip pat 2017 m. lapkričio 23 d. Sprendimo CHEZ Elektro Bulgaria ir FrontEx International, C‑427/16 ir C‑428/16, EU:C:2017:890, 51, 53, 56 ir 57 punktus).

116    Dėl veiksmų, kurių tikslas kliudyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, reikia pasakyti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtis jiems gali būti taikoma būtent tik pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį ir jeigu tenkinamos visos toje nuostatoje numatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 21 punktą).

117    Taigi nagrinėjamu atveju tik tuomet, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikęs pagrindinėje byloje aptariamų taisyklių tyrimą, prieis prie išvados, kad tomis taisyklėmis nesiekiama tikslo riboti konkurenciją, tačiau jomis daromas toks poveikis, tas teismas privalės išsiaiškinti, ar jos tenkina šio sprendimo 113 punkte nustatytas sąlygas, tuo tikslu atsižvelgdamas būtent į pagrindinėje byloje nagrinėjamų sporto asociacijų iškeltus tikslus užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis komplektuojamos toms asociacijoms priklausančios tarpklubinėse futbolo varžybose dalyvaujančios komandos, ir skatinti parengti jaunus profesionalaus futbolo žaidėjus.

2.      Dėl SESV 101 straipsnio 3 dalies aiškinimo

118    Pačioje SESV 101 straipsnio 3 dalies formuluotėje pasakyta, kad bet kokiam susitarimui, įmonių asociacijos sprendimui ar bet kokiems suderintiems veiksmams, kurie prieštarauja SESV 101 straipsnio 1 daliai tiek dėl antikonkurencinio tikslo, tiek dėl poveikio, gali būti taikoma išimtis, jei tenkinamos visos tuo tikslu nustatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 38 punktą ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 230 punktą); pažymėtina, kad tos sąlygos yra griežtesnės, nei nurodytosios šio sprendimo 113 straipsnyje.

119    Remiantis SESV 101 straipsnio 3 dalimi, konkrečiu atveju ta išimtis taikoma, jei tenkinamos keturios kumuliacinės sąlygos. Pirma, turi būti pakankamai tiksliai įrodyta (2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P et C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 95 punktas), kad aptariamas susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai turi sudaryti sąlygas pasiekti didesnį produktyvumą ir prisidėti arba prie prekių, paslaugų gamybos ar paskirstymo tobulinimo, arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą. Antra, taip pat pakankamai tiksliai turi būti įrodyta, kad sąžininga dėl didesnio produktyvumo gaunamos naudos dalis skiriama naudotojams. Trečia, aptariamu susitarimu, sprendimu ar suderintais veiksmais dalyvaujančioms įmonėms neturi būti nustatyti ribojimai, nebūtini aptariamam didesniam produktyvumui pasiekti. Ketvirta, tuo susitarimu, sprendimu ar suderintais veiksmais dalyvaujančioms įmonėms neturi būti suteikta galimybės panaikinti bet kokią veiksmingą konkurenciją dėl didžiosios aptariamų prekių ar paslaugų dalies.

120    Pasitelkusi įtikinamus argumentus ir įrodymus tokia išimtimi besiremianti šalis privalo įrodyti, kad tenkinamos visos reikiamos sąlygos, kad būtų galima ja pasinaudoti (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 45 punktą; taip pat 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 82 punktą). Jeigu tie argumentai ir įrodymai įpareigoja kitą šalį juos įtikinamai paneigti, nesant tokio paneigimo, galima daryti išvadą, kad SESV 101 straipsnio 3 dalimi besiremiančiai šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga yra įvykdyta (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 79 punktą; taip pat 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 83 punktą).

121    Konkrečiai dėl šio sprendimo 119 primintos pirmosios sąlygos reikia pažymėti, kad didesnis produktyvumas, kurį susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai turi sudaryti sąlygas pasiekti, yra ne bet kokia nauda, kurią vykdydamos ūkinę veiklą dalyvaujančios įmonės gauna iš to susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų, o tik reikšminga objektyvi nauda, kurią tas konkretus susitarimas, sprendimas ar aptariami veiksmai leidžia pasiekti viename ar keliuose atitinkamuose sektoriuose ar rinkose. Be to, kad būtų galima pripažinti, jog ši pirmoji sąlyga galėtų būti laikoma tenkinama, reikia ne tik nustatyti aptariamo didesnio produktyvumo turinį ir apimtį, bet ir įrodyti, kad padidėjęs produktyvumas kompensuoja susitarimo, sprendimo ar aptariamų veiksmų neigiamą įtaką konkurencijai (šiuo klausimu žr. 1966 m. liepos 13 d. Sprendimo Consten ir Grundig / Komisija, 56/64 ir 58/64, EU:C:1966:41, 502 punktą ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 232, 234 ir 236 punktus; taip pat, pagal analogiją 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 43 punktą).

122    Dėl šio sprendimo 119 punkte nurodytos antrosios sąlygos reikia pažymėti, kad pagal ją reikalaujama įrodyti, kad didesnis produktyvumas, kurį aptariamas susitarimas, sprendimas ar suderinti veiksmai turi sudaryti sąlygas pasiekti, turi teigiamą poveikį visiems naudotojams – tiek profesinę veiklą vykdantiems, tiek tarpiniams ar galutiniams vartotojams įvairiuose sektoriuose ar atitinkamose rinkose (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Asnef-Equifax ir Administración del Estado, C‑238/05, EU:C:2006:734, 70 punktą; taip pat 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 236 ir 242 punktus).

123    Tuo remiantis darytina išvada, kad tuo atveju, kai veiksmai, kuriais pažeidžiama SESV 101 straipsnio 1 dalis, yra antikonkurenciniai dėl tikslo, t. y. pakankamai žalingi konkurencijai, ir kai jais, beje, daroma neigiama įtaka įvairioms naudotojų ar vartotojų kategorijoms, reikia nustatyti, ar (ir, jei reikia, kiek) tie veiksmai, nepaisant jų žalingumo, daro teigiamą poveikį kiekvienai iš jų.

124    Dėl šio sprendimo 119 punkte primintos trečiosios sąlygos dėl aptariamų veiksmų nepakeičiamumo ar būtinumo reikia pažymėti, kad pagal ją reikalaujama įvertinti ir palyginti atitinkamai to elgesio ir realiai galimų numatyti alternatyvių priemonių poveikį, kad būtų galima nustatyti, ar didesnis produktyvumas, kurio tikimasi iš tų veiksmų, gali būti pasiektas konkurenciją mažiau ribojančiomis priemonėmis. Atvirkščiai, taikant tą sąlygą neturėtų būti renkamasi, esant tokiai galimybei, tarp aptariamų veiksmų ir minėtų alternatyvių priemonių, jeigu pastarosios nepasirodytų mažiau ribojančios konkurenciją.

125    Dėl šio sprendimo 119 punkte primintos ketvirtosios sąlygos reikia pažymėti, kad konkrečiu atveju tikrinant, kaip jos laikomasi, būtina atlikti konkurencijos veikimą atitinkamuose sektoriuose ar rinkose apibūdinančių kiekybinių ir kokybinių duomenų tyrimą, kad būtų galima nustatyti, ar aptariamas susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai dalyvaujančioms įmonėms suteikia galimybę pašalinti bet kokią veiksmingą konkurenciją dėl esminės aptariamų prekių ar paslaugų dalies. Konkrečiai kalbant, kai priimamas įmonių asociacijos sprendimas arba sudaromas susitarimas, prie kurio kolektyviai prisijungė įmonės, labai didelė joms priklausanti rinkos dalis, kaip viena iš kitų reikšmingų aplinkybių ir atlikus jų visumos analizę, gali būti rodiklis, kad tas sprendimas ar susitarimas dalyvaujančioms įmonėms suteikia, atsižvelgiant į jo turinį ir tikslą arba poveikį, galimybę pašalinti bet kokią veiksmingą konkurenciją, o tai jau savaime yra priežastis netaikyti SESV 103 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties.

126    Apskritai kalbant, atliekant šio sprendimo 119 punkte nurodytų įvairių sąlygų tyrimą gali reikėti atsižvelgti į su aptariamu susitarimu, įmonių asociacijos sprendimu ar suderintais veiksmais susijusio sektoriaus (‑ių) ar rinkos (‑ų) savybes ir specifiką, jeigu pastarosios turi lemiamą įtaką tyrimo rezultatui (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 103 punktą; taip pat 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 236 punktą).

127    Be to, reikia priminti, kad pakanka nesilaikyti vienos iš keturių šio sprendimo 119 punkte nurodytų taisyklių, kad nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis.

128    Nagrinėjamu atveju būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, suteikęs galimybę šalims įvykdyti joms tenkančią įrodinėjimo pareigą, apie kurią priminta šio sprendimo 120 punkte, turės priimti sprendimą dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės atitinka visas sąlygas, leidžiančias joms taikyti išimtį pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį.

129    Taigi, kiek tai susiję su pirmąja sąlyga dėl reikšmingos objektyvios naudos, kurią veiksmais, turinčiais konkurencijos trikdymo, ribojimo ar iškraipymo tikslą ar poveikį, turi būti galima pasiekti viename ar keliuose atitinkamuose sektoriuose ar rinkose, reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės gali paskatinti profesionalaus futbolo klubus įdarbinti ar parengti jaunus žaidėjus, taigi sustiprinti konkurenciją dėl parengimo. Vis dėlto tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus ar turimus pateikti konkrečius ekonominius, statistinius ar kitus argumentus ir įrodymus, turės nuspręsti dėl tos paskatos realumo, jos nulemto didesnio produktyvumo, kiek tai susiję su rengimu, apimties, taip pat dėl klausimo, ar didesnis produktyvumas gali kompensuoti iš tų taisyklių konkurencijai kylančius nepatogumus.

130    Kiek tai susiję su antrąja sąlyga, kad aptariamais veiksmais turi būti daromas palankus poveikis naudotojams įvairiuose susijusiuose sektoriuose ar rinkose, nesvarbu, ar tai būtų profesinę veiklą vykdantys asmenys, tarpiniai vartotojai, ar galutiniai vartotojai, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju „naudotojai“ visų pirma reiškia profesionalaus futbolo klubus ir pačius žaidėjus. Plačiau kalbant, juos papildo galutiniai „vartotojai“, kurie ekonomine to žodžio prasme yra žiūrovai ar televizijos žiūrovai. Kalbant apie pastaruosius, negalima a priori atmesti prielaidos, kad vienas iš veiksnių, lemiančių kai kurių iš jų domėjimąsi tarpklubinėmis varžybomis, yra jose dalyvaujančių klubų įsisteigimo vieta ir vietoje parengtų žaidėjų dalyvavimas tų klubų išleidžiamose žaisti komandose. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus ar turimus pateikti konkrečius argumentus ir įrodymus, turės priimti sprendimą dėl klausimo, ar rinkoje, kuriai pagrindinėje byloje aptariamos taisyklės daro didžiausią poveikį, t. y. žaidėjų įdarbinimo klubuose rinkoje, jos daro realų teigiamą poveikį ne tik žaidėjams, bet ir visiems klubams bei žiūrovams, taip pat ir televizijos, o gal, kaip buvo teigta Teisingumo Teisme, jos praktiškai naudingos tik tam tikriems klubams ir kartu kenksmingos kitiems.

131    Dėl trečiosios sąlygos, susijusios su pagrindinėje byloje aptariamų taisyklių reikalingumu, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus ar turimus pateikti konkrečius argumentus ir įrodymus, turės išsiaiškinti, ar alternatyvios priemonės, kaip antai aptartos Teisingumo Teisme, t. y. žaidėjų rengimo reikalavimų nustatymas siekiant profesionalaus futbolo klubams suteikti licencijas, finansavimo arba finansinių paskatų mechanizmų sukūrimas būtent mažiesiems klubams arba žaidėjus rengiančių klubų patirtų sąnaudų tiesioginio kompensavimo sistema, galėtų mažiau riboti konkurenciją ir nepažeistų Sąjungos teisės (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 108 ir 109 punktus; taip pat 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 41–45 punktus).

132    Dėl ketvirtosios sąlygos, susijusios su klausimu, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis taisyklėmis ribojant galimą profesionalaus futbolo klubų konkuravimą įdarbinant jau parengtus žaidėjus ta konkurencija vis dėlto nėra panaikinama, reikia pažymėti, kad lemiamos reikšmės turi tai, kokia buvo nustatyta minimali „vietoje parengtų žaidėjų“, kurie turi būti įrašyti į rungtynių protokolą, dalis, palyginti su bendru jame turinčių būti nurodytų žaidėjų skaičiumi. Komisija konkrečiau pažymėjo, kad, palyginti su analogiškomis taisyklėmis, kurias ji turėjo įvertinti, ta minimali dalis jai neatrodo neproporcinga, atsižvelgiant net į tai, kad profesionalaus futbolo klubai iš tikrųjų gali privalėti ar norėti įdarbinti daugiau „vietoje parengtų žaidėjų“, kad taip mažintų nelaimingų atsitikimų ar ligų rizikas. Vis dėlto tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalės priimti galutinį sprendimą tuo klausimu.

133    Šis palyginimas turi būti atliktas lyginant, kiek įmanoma, aptariamą dėl konkurencijos ribojimų susiklosčiusią padėtį su galima padėtimi atitinkamoje rinkoje tuo atveju, jei konkurencijai rinkoje nebūtų kliudoma, jeigu ji nebūtų apribota ar iškraipyta dėl tų ribojimų.

134    Atvirkščiai, aplinkybė, kad pagrindinėje dalyje nagrinėjamos taisyklės taikomos visoms UEFA ir URBSFA organizuojamoms varžyboms, taip pat visiems profesionalaus futbolo klubams ir visiems jose dalyvaujantiems žaidėjams, neturi lemiamos reikšmės. Iš tiesų tas aspektas yra neatskiriamas nuo paties asociacijų, tam tikroje teritorinėje jurisdikcijoje visoms jų narėmis esančioms įmonėms ir visiems jų nariais esantiems asmenims turinčių privalomo reglamentavimo įgaliojimus, egzistavimo.

135    Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, kiek jie susiję su SESV 101 straipsniu, reikia atsakyti:

–      SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos už futbolo varžybų organizavimą Europos lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos ir tiek tos asociacijos, tiek jos narėmis esančių nacionalinių futbolo asociacijų įgyvendinamos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų pačiame klube arba nacionalinės asociacijos, kuriai priklauso tas klubas, teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, taip pat už futbolo varžybų organizavimą nacionaliniu lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų tos asociacijos teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, jei būtų įrodyta, viena vertus, kad tie įmonių asociacijų sprendimai gali padaryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, ir, kita vertus, kad jų tikslas arba poveikis yra riboti profesionalaus futbolo klubų konkurenciją, nebent antruoju atveju pasitelkus įtikinamus argumentus ir įrodymus būtų nustatyta, kad tie sprendimai yra ir pagrįsti vieno ar kelių teisėtų tikslų siekimu, ir yra būtinai tam reikalingi,

–      SESV 101 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama tokiems įmonių asociacijų sprendimams, jeigu jie prieštarauja to straipsnio 1 daliai, taikyti išimtį ir netaikyti pastarosios dalies tik tuo atveju, jei pasitelkus įtikinamus argumentus ir įrodymus būtų nustatyta, jog tenkinamos visos tam reikalingos sąlygos.

C.      Dėl prejudicinių klausimų, kiek jie susiję su SESV 45 straipsniu

1.      Dėl netiesioginės diskriminacijos arba laisvo darbuotojų judėjimo kliūčių egzistavimo

136    Pirma, svarbu pažymėti, kad SESV 45 straipsnis, kuris veikia tiesiogiai, draudžia bet kokias pilietybe grindžiamas ar neatsižvelgiant į ją taikomas priemones, dėl kurių Sąjungos piliečiai gali atsidurti nepalankioje padėtyje, kai nori kitos nei jų kilmės valstybės narės teritorijoje užsiimti ūkine veikla, nes tomis priemonėmis kliudoma ar atgrasoma nuo išvykimo iš kilmės valstybės narės (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 93–96 punktus; taip pat 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 33 ir 34 punktus).

137    Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjamu atveju remiantis pačiomis tokių taisyklių, kaip nustatytosios URBSFA, nuostatomis ir jų sandara galima teigti, kad jos iš pirmo žvilgsnio gali į nepalankią padėtį pastatyti profesionalaus futbolo žaidėjus, kurie pageidauja vykdyti ūkinę veiklą valstybės narės, t. y. Belgijos, kuri nėra jų kilmės valstybė narė, teritorijoje ir kurie neatitinka tose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Nors tos taisyklės nėra tiesiogiai grindžiamos pilietybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi, jos vis dėl to grindžiamos aiškiai „nacionaliniu“ ryšiu dviem aspektais, kaip, be kita ko, pažymėjo Komisija. Viena vertus, tose taisyklėse „vietoje parengti žaidėjai“ apibrėžiami kaip žaidėjai, kurie buvo parengti „belgiškame“ klube. Kita vertus, URBSFA organizuojamose tarpklubinėse futbolo varžybose pageidaujantiems dalyvauti profesionalaus futbolo klubams tose taisyklėse nustatytas reikalavimas į žaidėjų sąrašą įtraukti ir į rungtynių protokolą įrašyti minimalų skaičių žaidėjų, atitinkančių sąlygas, kurias jie turi tenkinti, kad būtų tokiais laikomi.

138    Taigi tose taisyklėse apribojama žaidėjų, kurie negali remtis tokiu „nacionaliniu“ ryšiu, galimybė būti įtrauktiems į klubų žaidėjų sąrašą ir įrašytiems į rungtynių protokolą, vadinasi, būti šių klubų išleistiems į aikštę žaisti. Kaip pažymėta šio sprendimo 60 punkte, aplinkybė, kad tai taikoma žaidėjų dalyvavimui komandose, o ne formali galimybė įdarbinti tuos žaidėjus, neturi reikšmės, nes dalyvavimas rungtynėse ir varžybose yra tų žaidėjų veiklos pagrindinis tikslas.

139    Taigi, kaip išvados 43 ir 44 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, pagrindinėje byloje aptariamos taisyklės gali netiesiogiai diskriminuoti kitų valstybių narių kilmės žaidėjus, nes jos gali veikti iš esmės pastarųjų nenaudai.

140    Tuo remiantis darytina išvada, kad tomis taisyklėmis iš pirmo žvilgsnio pažeidžiama darbuotojų judėjimo laisvė, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas.

2.      Dėl galimo pateisinimo egzistavimo

141    Ne valstybės kilmės priemonės gali būti leidžiamos, net jeigu jomis varžoma SESV įtvirtinta judėjimo laisvė, jei įrodoma, pirma, kad jų priėmimu siekiama su ta Sutartimi suderinamo, taigi ir kito, nei išimtinai ekonominio, teisėto bendrojo intereso tikslo, ir, antra, kad jomis nepažeidžiamas proporcingumo principas, o tai reiškia, kad jos yra tinkamos užtikrinti to tikslo įgyvendinimą ir jomis nesiekiama daugiau, nei reikalinga jam įgyvendinti (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 104 punktą; 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 38 punktą; taip pat 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 48 punktą). Konkrečiai kalbant apie sąlygą dėl tokių priemonių tinkamumo, reikia priminti, kad jos gali būti laikomos tinkamomis užtikrinti nurodyto tikslo įgyvendinimą tik tuo atveju, jei tikrai yra skirtos jo siekti nuosekliai ir sistemingai (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C‑42/07, EU:C:2009:519, 61 punktą; taip pat 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Aukštasis mokslas), C‑66/18, EU:C:2020:792, 178 punktą).

142    Taip pat, kaip ir valstybės kilmės priemonių atveju, būtent šių ne valstybės kilmės priemonių rengėjas privalo įrodyti, kad laikomasi tų dviejų kumuliacinių sąlygų (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Komisija / Kipras, C‑515/14, EU:C:2016:30, 54 punktą ir 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas), C‑78/18, EU:C:2020:476, 77 punktą).

143    Nagrinėjamu atveju būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalės priimti sprendimą dėl klausimo, ar aptariamos URBSFA taisyklės tenkina minėtas sąlygas, atsižvelgiant į šalių pateiktus argumentus ir įrodymus.

144    Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, pirma, kad, atsižvelgiant tiek į SESV 165 straipsniu suteiktą socialinę ir edukacinę sporto funkciją, tiek apskritai į Teisingumo Teismo daug kartų pabrėžtą didžiulę sporto svarbą Sąjungoje, tikslas skatinti įdarbinti ir parengti jaunus profesionalaus futbolo žaidėjus yra teisėtas bendrojo intereso tikslas (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 106 punktą ir 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 39 punktą).

145    Antra, dėl tokių priemonių, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, tinkamumo pasiekti aptariamą tikslą iš pradžių reikia pažymėti, kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis tas tikslas gali pateisinti priemones, kurios, nors ir nėra sukurtos taip, kad iš anksto užtikrintų garantuotą ir kiekybiškai įvertinamą jaunų žaidėjų įdarbinimo ir rengimo didėjimą arba intensyvėjimą, vis dėlto nesutvarkytos ir taip, kad sukurtų realias ir reikšmingas paskatas šia kryptimi (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 108 ir 109 punktus ir 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 41–45 punktus).

146    Reikia pažymėti, kad dėl to, jog pagal tokias taisykles, kaip pagrindinėje byloje aptariamos URBSFA taisyklės, šios asociacijos organizuojamose tarpklubinėse futbolo varžybose pageidaujantiems dalyvauti profesionalaus futbolo klubams nustatytas reikalavimas į žaidėjų sąrašą įtraukti ir į rungtynių protokolą įrašyti tai asociacijai priklausančiame bet kuriame klube parengtą minimalų skaičių jaunų žaidėjų, tų taisyklių tinkamumą užtikrinti, kad bus pasiektas tikslas paskatinti jaunų žaidėjų įdarbinimą ir parengimą vietos lygmeniu, turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes.

147    Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti būtent į tai, kad pagal tas taisykles bet kuriame nacionalinei futbolo asociacijai priklausančiame klube parengti jauni žaidėjai traktuojami vienodai, todėl tokios taisyklės gali tam tikriems klubams, ypač turintiems didelius finansinius išteklius, nebūti reali ir reikšminga paskata įdarbinti jaunus žaidėjus, turint tikslą patiems juos parengti. Atvirkščiai, tokia įdarbinimo ir rengimo politika, kurios brangumą, ilgumą ir neapibrėžtumą atitinkamam klubui Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 42 punktą), traktuojama taip pat, kaip bet kurio kito tai asociacijai priklausančio klubo parengtų jaunų žaidėjų įdarbinimas, neatsižvelgiant į to kito klubo vietą tos asociacijos teritorinėje jurisdikcijoje. Tačiau būtent vietos investicijos į jaunų žaidėjų parengimą, ypač kai tie žaidėjai rengiami mažuose klubuose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais to paties regiono klubais, galbūt tarpvalstybiniu mastu, prisideda prie socialinės ir edukacinės sporto funkcijos vykdymo (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 44 punktą).

148    Trečia, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 131 ir 132 punktais, turės būti išnagrinėtas pagrindinėje byloje aptariamų taisyklių, konkrečiai – minimalaus „vietoje parengtų žaidėjų“ skaičiaus, kuris pagal tas taisykles turi būti įtrauktas į žaidėjų sąrašą ir įrašytas į rungtynių protokolą, palyginti su bendru jame turinčių būti žaidėjų skaičiumi, reikalingumas ir proporcingumas.

149    Visus pirmesniuose šio sprendimo punktuose nurodytus ir, jei reikia, kitus aspektus, kurie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo bus įvertinti kaip reikšmingi atsižvelgiant į šį sprendimą, turės išsamiai ir visapusiškai įvertinti tas teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos šalių pateiktus ar turimus pateikti argumentus ir įrodymus.

150    Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, kiek jie susiję su SESV 45 straipsniu, reikia atsakyti, kad tas straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos už futbolo varžybų organizavimą nacionaliniu lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų nacionalinės asociacijos, kuriai priklauso tas klubas, teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, nebent būtų įrodyta, jog tos taisyklės yra tinkamos nuosekliai ir sistemingai užtikrinti, kad bus pasiektas tikslas paskatinti jaunų profesionalaus futbolo žaidėjų įdarbinimą ir parengimą vietos lygmeniu ir kad jomis neviršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

151    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos už futbolo varžybų organizavimą Europos lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos ir tiek tos asociacijos, tiek jos narėmis esančių nacionalinių futbolo asociacijų įgyvendinamos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų pačiame klube arba nacionalinės asociacijos, kuriai priklauso tas klubas, teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, taip pat už futbolo varžybų organizavimą nacionaliniu lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų tos asociacijos teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, jei būtų įrodyta, viena vertus, kad tie įmonių asociacijų sprendimai gali padaryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, ir, kita vertus, kad jų tikslas arba poveikis yra riboti profesionalaus futbolo klubų konkurenciją, nebent antruoju atveju pasitelkus įtikinamus argumentus ir įrodymus būtų nustatyta, kad tie sprendimai yra pagrįsti vieno ar kelių teisėtų tikslų siekimu ir būtinai tam reikalingi.

2.      SESV 101 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama tokiems įmonių asociacijų sprendimams, jeigu jie prieštarauja to straipsnio 1 daliai, taikyti išimtį ir netaikyti tos dalies tik tuo atveju, jei pasitelkus įtikinamus argumentus ir įrodymus būtų nustatyta, jog tenkinamos visos tam reikalingos sąlygos.

3.      SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos už futbolo varžybų organizavimą nacionaliniu lygmeniu atsakingos asociacijos priimtos taisyklės, pagal kurias kiekvienas tose varžybose dalyvaujantis klubas privalo į žaidėjų sąrašą įrašyti ir rungtynių protokole nurodyti minimalų nacionalinės asociacijos, kuriai priklauso tas klubas, teritorinėje jurisdikcijoje parengtų žaidėjų skaičių, nebent būtų įrodyta, jog tos taisyklės yra tinkamos nuosekliai ir sistemingai užtikrinti, kad bus pasiektas tikslas paskatinti jaunų profesionalaus futbolo žaidėjų įdarbinimą ir parengimą vietos lygmeniu ir kad jomis neviršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Parašai

*      Proceso kalba: prancūzų.