TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. liepos 13 d.(*)

Turinys

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Reglamentas (EB) Nr. 139/2004 – Koncentracijų tarp įmonių kontrolė – Mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugos – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Oligopolinė rinka – Reikšmingai ribojama veiksminga konkurencija – Nekoordinuojamas poveikis – Įrodymų lygis – Europos Komisijos diskrecija ekonomikos srityje – Teisminės kontrolės ribos – Gairės dėl horizontalių susijungimų – Veiksniai, svarbūs siekiant įrodyti itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą – Sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ – Koncentracijos šalių konkurencinis artumas – Planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybinė analizė – Našumas – Iškraipymas – Europos Sąjungos Bendrojo Teismo iniciatyva iškeltas pagrindas – Panaikinimas“

Byloje C‑376/20 P

dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama G. Conte, M. Farley, J. Szczodrowski ir C. Urraca Caviedes, vėliau – F. Castillo de la Torre, G. Conte, M. Farley, J. Szczodrowski ir C. Urraca Caviedes,

apeliantė,

palaikoma

ELPA priežiūros institucijos, iš pradžių atstovaujamos C. Simpson, M. Sánchez Rydelski ir C. Zatschler, vėliau – C. Simpson ir M. Sánchez Rydelski,

įstojusios į apeliacinį procesą šalies,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

CK Telecoms UK Investments Ltd, įsteigtai Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamai solicitors J. Aitken, K. Asakura, A. Coe, M. Davis, S. Prichard, advocaat O. W. Brouwer, SC B. Kennelly, advocate A. Müller ir Rechtsanwalt T. Wessely, vėliau – solicitors J. Aitken, K. Asakura, A. Coe, M. Davis, advocaat O. W. Brouwer, SC B. Kennelly, advocate A. Müller ir Rechtsanwalt T. Wessely,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, iš pradžių atstovaujamai S. Brandon, vėliau – F. Shibli,

EE Ltd, įsteigtai Hatfilde (Jungtinė Karalystė),

įstojusioms į bylą šalims pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev (pranešėjas), A. Prechal, M. Safjan, P. G. Xuereb, D. Gratsias ir M. L. Arastey Sahún, teisėjai J.-C. Bonichot, S. Rodin, F. Biltgen, J. Passer ir Z. Csehi,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. birželio 14 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2022 m. spalio 20 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą CK Telecoms UK Investments / Komisija (T‑399/16, EU:T:2020:217; toliau – skundžiamas sprendimas); juo šis teismas panaikino 2016 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimą C(2016) 2796 final, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka (byla COMP/M.7612 – Hutchison 3G UK / Telefónica UK), jo santrauka paskelbta 2016 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 357, 2016, p. 15; toliau – ginčijamas sprendimas).

 Teisinis pagrindas

 Reglamentas (EB) Nr. 139/2004

2        2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 5, 6, 24, 25, 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(5)      <…> yra būtina garantuoti, kad reorganizacijos procesas nedarytų ilgalaikės žalos konkurencijai; kadangi dėl to Bendrijos teisėje reikalingos koncentraciją, galinčią itin riboti konkurenciją bendrojoje rinkoje arba žymioje jos dalyje, reglamentuojančios nuostatos.

(6)      Todėl reikalingas konkretus teisės dokumentas, kuris leistų veiksmingai kontroliuoti visų koncentracijų daromą poveikį konkurencijos struktūrai Bendrijoje ir kuris būtų vienintelis tokioms koncentracijoms taikomas dokumentas. Dėl [1989 m. gruodžio 21 d.] Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 [dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 31)] Bendrijos politika galėjo plėtotis šioje srityje. Tačiau jau turint patirties, šį reglamentą dabar būtina suderinti su teisės aktais, parengtais atsižvelgiant į iššūkius labiau integruotai rinkai ir būsimos Europos Sąjungos plėtrai. Remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, kaip nustatyta [ESS] 5 straipsnyje, šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant tikslo užtikrinti, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nėra iškraipoma remiantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principu.

<…>

(24)      Siekiant užtikrinti neiškraipytą konkurenciją bendrojoje rinkoje, remiant politiką, įgyvendinamą laikantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principo, šiame reglamente turi būti leidžiama veiksmingai kontroliuoti visas koncentracijas atsižvelgiant į poveikį, kurį jos daro konkurencijai Bendrijoje. Atitinkamai, Reglamente [Nr. 4064/89] nustatytas principas, kad Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį ir dėl to būtų itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka.

(25)      Turint omenyje pasekmes, kurias koncentracijos gali turėti oligopolinėse rinkos struktūrose, dar svarbiau palaikyti veiksmingą konkurenciją tokiose rinkose. Daugelyje oligopolinių rinkų pastebimas pakankamas konkurencijos laipsnis. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis veiksminga konkurencija gali būti žymiai apribota, kai vykstant koncentracijai išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių, taip pat sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams, net kai nėra tikimybės, kad oligopolio nariai koordinuos savo veiksmus. Tačiau Bendrijos teismai neturi manyti, kad išsamiai aiškinamame Reglamente [Nr. 4064/89] reikalaujama koncentracijas, dėl kurių gali atsirasti tokie nekoordinuojami poveikiai, paskelbti nesuderinamomis su bendrąja rinka. Todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti nedviprasmiškai nustatoma, kad šiame reglamente leidžiama veiksmingai kontroliuoti visas tokias koncentracijas nustatant, kad bet kokia koncentracija, kuri labai kliudytų veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka. 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „itin apribojama veiksminga konkurencija“, išskyrus dominavimo sąvoką, turėtų būti taikoma tik koncentracijų sukeliamam antikonkurencijos efektui, kuris atsiranda dėl įmonių, kurios neturėtų dominuojančios padėties konkrečioje rinkoje, nekoordinuotų veiksmų.

<…>

(28)      Siekiant išaiškinti Komisijos pateiktą koncentracijų vertinimą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų paskelbti gaires, kurios nustatytų pagrįstą ekonominį modelį koncentracijų įvertinimui siekiant nuspręsti, ar jos gali ar negali būti paskelbtos suderinamos su bendrąja rinka.

(29)      Siekiant įvertinti koncentracijų poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje, tikslinga atsižvelgti į konkrečių įmonių pagrįstus ir galimus našumo pasiekimus. Įmanoma, kad dėl koncentracijos atsiradę našumo pasiekimai neutralizuoja poveikį, kurį ji galėtų turėti, konkurencijai, ypač galimą žalą vartotojams, ir todėl koncentracija tik nežymiai apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties atsiradimo ir sustiprėjimo. Komisija turėtų paskelbti gaires dėl sąlygų, kurioms esant ji gali atsižvelgti į našumo pasiekimus vertindama koncentracijas.“

3        Šio reglamento 2 straipsnyje „Koncentracijų vertinimas“ nurodyta:

„1.      Taikant šį reglamentą koncentracijos įvertinamos remiantis šio reglamento tikslais ir vadovaujantis nuostatomis siekiant nustatyti, ar jos suderinamos ar nesuderinamos su bendrąja rinka.

Atlikdama tokį vertinimą, Komisija atsižvelgia į:

a)      poreikį palaikyti ir plėtoti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje, tarp kitų kausimų, atsižvelgiant į visų susijusių rinkų struktūras ir realią arba potencialią Bendrijos viduje arba už jos ribų esančių įmonių konkurenciją;

b)      koncentracijoje dalyvaujančių įmonių padėtį rinkoje, jų ekonominį ir finansinį pajėgumą, tiekėjams ir vartotojams prieinamas alternatyvas, jų galimybę naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis, bet kokius teisinius ar kitokio pobūdžio patekimo į rinką barjerus, atitinkamų prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos tendencijas, tarpinių ir galutinių vartotojų interesus, techninės ir ekonominės pažangos plėtrą, kiek ji yra naudinga vartotojams ir nesudaro kliūčių konkurencijai.

2.      Koncentracija, kuri nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, laikoma suderinama su bendrąja rinka.

3.      Koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.

4.      Jeigu steigiant bendrą įmonę, dėl kurios atsiranda 3 straipsnyje numatyta koncentracija, siekiama koordinuoti likusių nepriklausomų įmonių konkurencinį elgesį arba dėl tokio įsteigimo pasidaro įmanoma koordinuoti likusių nepriklausomų įmonių konkurencinį elgesį, toks koordinavimas vertinamas [SESV] 101 straipsnio 1 [ir 3 dalyse] numatytuose kriterijuose nustatyta tvarka siekiant nustatyti, ar tokia veikla suderinama su bendrąja rinka.

5.      Atlikdama tokį vertinimą Komisija ypač atsižvelgia į tai, ar:

–      dvi arba daugiau patronuojančių bendrovių toliau iš esmės veikia toje pačioje rinkoje kaip bendra įmonė, ar bendros įmonės vartotojų arba tiekėjų rinkoje, ar kaimyninėje su šia rinka artimai susijusioje rinkoje,

–      dėl koordinacijos, kuri yra tiesioginis bendros įmonės kūrimo padarinys, konkrečioms įmonėms atsiranda galimybė panaikinti konkurenciją didelei daliai konkrečių produktų arba paslaugų.“

4        Minėto reglamento 3 straipsnio „Koncentracijos sąvokos apibrėžimas“ 1 dalies b punkte nustatyta:

„Laikoma, kad koncentracija vykdoma, kai atsiranda ilgalaikių kontrolės pokyčių dėl:

<…>

b)      įsigijimo, kai įmonę įsigijo vienas arba daugiau asmenų, kurie jau kontroliuoja bent vieną įmonę, arba kai įmonę įsigijo viena ar daugiau įmonių pirkdamos vertybinius popierius arba turtą, sudarius sutartį arba kitomis priemonėmis, kurios leidžia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti visą arba dalį vienos arba daugiau kitų įmonių.“

5        Minėto reglamento 4 straipsnio „Išankstinis pranešimas apie koncentracijas ir klausimo prieš pranešant apie koncentraciją perdavimas pranešančiųjų šalių prašymu“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Apie šiame reglamente apibrėžtą Bendrijos mastu veikiančią koncentraciją pranešama Komisijai prieš jai pradedant veikti po susitarimo sudarymo, viešo konkurso paskelbimo arba kontrolinės akcijų dalies įsigijimo.“

6        Reglamento Nr. 139/2004 6 straipsnio „Pranešimo nagrinėjimas ir procedūrų pradžia“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna.

a)      Nusprendusi, kad koncentracija, apie kurią pranešta, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, ji tai patvirtina sprendimu.

b)      Nustačiusi, kad nors koncentracija, apie kurią pranešama, patenka į šio reglamento taikymo sritį, tačiau nekelia rimtų abejonių dėl suderinamumo su bendrąja rinka, Komisija nusprendžia neprieštarauti ir paskelbia, kad ši koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka.

Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir būtinus jai vykdyti.

c)      Nepažeidžiant 2 dalies, kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kurią pranešta, patenka į šio reglamento taikymo sritį ir kelia rimtų abejonių dėl savo suderinamumo su bendrąja rinka, nusprendžiama pradėti procedūrą. Nepažeidžiant 9 straipsnio, tokia procedūra baigiama priimant sprendimą kaip numatyta 8 straipsnio 1–4 dalyse, jei konkrečios įmonės Komisiją tenkinančiu būdu įrodo, kad jos atsisakė koncentracijos.

2.      Kai Komisija nustato, kad po konkrečių įmonių padarytų pakeitimų koncentracija, apie kurią pranešta, nebekelia rimtų abejonių, kaip apibrėžta 1 dalies c punkte, ji paskelbia, kad koncentracija suderinama su bendrąja rinka remiantis 1 dalies b punktu.

Pagal 1 dalies b punktą Komisija gali prie savo sprendimo pridėti sąlygas ir įsipareigojimus, skirtus užtikrinti, kad konkrečios įmonės laikosi savo įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė vis-à-vis Komisiją siekdamos padaryti, kad koncentracija būtų suderinama su bendrąja rinka.“

7        Šio reglamento 7 straipsnio „Koncentracijų sustabdymas“ 1 dalyje nurodyta:

„Bendrijos mastu veikianti koncentracija <…> neturi būti vykdoma iki pranešimo apie ją arba iki paskelbimo, kad ji suderinama su bendrąja rinka, remiantis sprendimu, priimtu pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą, 8 straipsnio 1 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, arba remiantis prielaida pagal 10 straipsnio 6 dalį.“

8        Minėto reglamento 8 straipsnio „Komisijos įgaliojimai priimti sprendimus“ 1–3 dalyse numatyta:

„1.      Kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kurią pranešta, atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais [SESV 101] straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, ji priima sprendimą, skelbiantį, kad koncentracija suderinama su bendrąja rinka.

Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir būtinus jai vykdyti.

2.      Kai Komisija nustato, kad po konkrečių įmonių padarytų pakeitimų, koncentracija, apie kurią pranešta, atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais [SESV 101] straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, ji priima sprendimą skelbiantį, kad koncentracija suderinama su bendrąja rinka.

Komisija gali prie savo sprendimo pridėti sąlygas ir įsipareigojimus, skirtus užtikrinti, kad konkrečios įmonės laikosi savo įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė vis-à-vis Komisiją siekdamos padaryti, kad koncentracija būtų suderinama su bendrąja rinka.

Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir būtinus jai vykdyti.

3.      Kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kurią pranešta, atitinka 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytus kriterijus arba 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais neatitinka [SESV 101] straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ji priima sprendimą skelbiantį, kad koncentracija nėra suderinama su bendrąja rinka.“

9        To paties reglamento 10 straipsnio „Procedūrų pradėjimo ir sprendimų priėmimo terminai“ 6 dalyje nustatyta:

„Kai Komisija nepriima sprendimo remiantis 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, 8 straipsnio 1, 2 ar 3 dalimis per atitinkamai 1 ir 3 dalyse nustatytą terminą, laikoma, kad koncentracija paskelbta suderinama su bendrąja rinka <…>“.

10      Reglamento Nr. 139/2004 21 straipsnio „Reglamento taikymas ir jurisdikcija“ 2 dalyje numatyta:

„Komisija turi išskirtinę jurisdikciją priimti šiame reglamente numatytus sprendimus, juos gali peržiūrėti Teisingumo Teismas.“

 Reglamentas Nr. 802/2004

11      2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 88; klaidų ištaisymas OL L 172, 2004, p. 9), iš dalies pakeisto 2013 m. gruodžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1269/2013 (OL L 336, 2013, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 802/2004), 3 straipsnyje numatyta, kad koncentracijų kontrolės tikslais pranešimai pateikiami I priede pateikiama CO forma joje nurodytu būdu.

12      Šio I priedo 9 skyriuje „Našumas“ nurodyta:

„Jeigu pageidaujate, kad Komisija iš pradžių atskirai apsvarstytų, ar tikėtina, kad dėl koncentracijos padidėjęs našumas padidins naujo subjekto galimybes ir paskatas konkurencingai veikti vartotojų naudai, pateikite kiekvieno su bet kuriuo atitinkamu produktu susijusio našumo padidėjimo, kurį dėl siūlomos koncentracijos tikisi pasiekti šalys (įskaitant sąnaudų mažinimą, naujų produktų pateikimą ir paslaugų ar produktų tobulinimą), aprašymą ir susijusius patvirtinamuosius dokumentus.

Apie kiekvieną pareikštą našumą pateikite:

i)      išsamų paaiškinimą, kaip siūloma koncentracija naujam subjektui leistų pasiekti našumą. Nurodykite šalių numatomus veiksmus našumui pasiekti ir riziką, susijusią su našumo siekimu, laiką ir išlaidas, reikalingas našumui pasiekti;

ii)      kai pagrįstai įmanoma, kiekybinį našumo įvertinimą ir išsamų paaiškinimą, kaip tas kiekybinis įvertinimas atliktas. Kai taikoma, pateikite ir našumo, susijusio su naujų produktų pateikimu ar kokybės pagerinimu, reikšmingumo įverčius. Pateikdami duomenis apie našumą, susijusį su sąnaudų mažinimu, atskirai nurodykite vienkartinį nustatytųjų sąnaudų sumažinimą, reguliarųjį nustatytųjų sąnaudų sumažinimą ir kintamųjų sąnaudų sumažinimą (EUR už vienetą ir EUR per metus);

iii)      tikėtiną našumo naudą klientams ir išsamų paaiškinimą, kaip prieita prie šios išvados, taip pat

iv)      priežastį, kodėl šalis (-ys) negalėtų pasiekti panašaus našumo masto kitomis priemonėmis, nei siūloma koncentracija, ir tokiu būdu, kuris neturėtų kelti konkurencijos problemų.“

 Gairės dėl horizontalių susijungimų

13      Komisijos pranešimo „Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės“ (OL C 31, 2004, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 10; toliau – Gairės dėl horizontalių susijungimų) skirsnyje dėl nekoordinuojamų padarinių nustatyta:

„Nekoordinuojami padariniai <…>

24.      Susijungimas gali labai apriboti veiksmingą konkurenciją rinkoje, jei pašalina svarbius konkurencijos suvaržymus vienam ar keliems pardavėjams, kurių įtaka rinkoje dėl to išauga. Labiausiai tiesioginis susijungimo padarinys būtų konkurencijos tarp susijungiančių įmonių panaikinimas. Pavyzdžiui, jei iki susijungimo viena susijungiančių įmonių pakėlė savo kainą, ji prarastų kai kuriuos pardavimus kitai susijungiančiai įmonei. Susijungimas panaikina šį konkretų suvaržymą. Nesusijungiančios įmonės toje pačioje rinkoje taip pat gali gauti naudos iš konkurencinio spaudimo sumažėjimo, kuris atsiranda dėl susijungimo, kadangi susijungiančių įmonių kainos padidėjimas gali perkelti tam tikrą paklausos dalį konkuruojančioms įmonėms, kurios savo ruožtu gali nuspręsti, jog yra pelninga pakelti savo kainas <…>. Šių konkurencinių suvaržymų sumažėjimas gali žymiai padidinti kainas atitinkamoje rinkoje.

25.      Paprastai susijungimas, dėl kurio atsiranda tokie nekoordinuojami padariniai, gali žymiai apriboti veiksmingą konkurenciją sukurdamas arba sustiprindamas dominuojančią vienos įmonės, kuri paprastai turėtų žymiai didesnę rinkos dalį nei artimiausias konkurentas po susijungimo, padėtį. Be to, susijungimai oligopolinėse rinkose <…>, susiję su svarbių konkurencinių suvaržymų, kuriuos susijungiančiosios šalys anksčiau taikė viena kitai, panaikinimu ir su konkurencinio spaudimo likusiems konkurentams sumažinimu, taip pat gali, net jei yra maža tikimybė, kad oligopolio nariai koordinuos savo veiksmus, sukelti didelį konkurencijos apribojimą. Susijungimų reglamente paaiškinta, kad visi susijungimai, dėl kurių atsiranda tokie nekoordinuojami padariniai, taip pat laikomi nesuderinamais su bendrąja rinka <…>.

26.      Daug veiksnių, kurie atskirai imant nebūtinai yra lemiantys, gali turėti įtakos tam, ar susijungimas gali turėti svarbių nekoordinuojamų padarinių. Tokių padarinių tikėtinumui nustatyti nebūtinai turi būti visi tokie veiksniai. Šis sąrašas taip pat nelaikytinas išsamiu.

Susijungiančios įmonės turi dideles rinkos dalis

27.      Kuo didesnė rinkos dalis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonė turi įtakos rinkoje. Ir kuo daugiau rinkos dalies pridedama, tuo didesnė tikimybė, kad susijungimas žymiai padidins įtaką rinkoje. Kuo didesnis padidėjimas pardavimų pagrinde, dėl kurio naudojamasi didesnėmis ribomis po kainų padidinimo, tuo didesnė tikimybė, kad susijungiančios įmonės nuspręs, kad toks kainų padidinimas yra naudingas, nepaisant lydinčio našumo sumažėjimo. Nors rinkos dalys ir rinkos dalių pridėjimai nurodo tik pirmuosius įtakos rinkoje ir įtakos rinkoje padidėjimų požymius, paprastai jie yra svarbūs vertinimo veiksniai <…>.

Susijungiančios įmonės yra artimi konkurentai

28.      Produktai gali būti diferencijuoti <…> atitinkamoje rinkoje taip, kad kai kurie produktai yra artimesni pakaitalai už kitus <…>. Kuo labiau susijungiančių įmonių produktai gali būti tarpusavyje pakeičiami, tuo didesnė tikimybė, kad susijungiančios įmonės žymiai pakels kainas <…>. Pavyzdžiui, kai susijungia du gamintojai, siūlantys produktus, kuriuos didelis klientų skaičius laiko savo pirmu ir antru pasirinkimu, tai gali sukelti žymų kainos išaugimą. Taigi faktas, kad šalių varžymasis buvo svarbus konkurencijos rinkoje šaltinis, gali būti pagrindinis veiksnys analizėje <…>. Aukštos ribos iki susijungimo <…> taip pat gali padidinti didelio kainos išaugimo galimybę. Labiau tikėtina, kad susijungiančių įmonių noras pakelti kainas bus suvaržytas, jei konkuruojančios įmonės gamina artimus pakaitalus susijungiančių įmonių produktams, nei tada, kai jų siūlomi produktai yra mažiau artimi pakaitalai <…>. Todėl mažiau tikėtina, kad susijungimas žymiai apribos veiksmingą konkurenciją, ypač sukurdamas ar sustiprindamas dominuojančią padėtį, jei yra aukštas produktų, kuriuos gamina susijungiančios įmonės, ir produktų, kuriuos tiekia konkuruojantys gamintojai, sukeičiamumo laipsnis.

29.      Jei turima duomenų, sukeičiamumo laipsnį galima įvertinti atliekant klientų pirmenybės tyrimus, pirkimo modelių analizę, atitinkamų produktų kryžminės kainos elastingumo įvertinimą <…> arba nukreipimo koeficientų įvertinimą <…>. Pasiūlymų rinkose gali būti įmanoma išmatuoti, ar istoriškai vienos iš susijungiančių šalių pateikti pasiūlymai buvo varžomi kitos susijungiančios šalies buvimo <…>.

30.      Kai kuriose rinkose veikiančioms įmonėms gali būti palyginti lengva ir ne pernelyg brangu perskirstyti savo produktus arba išplėsti savo produktų portfelį. Komisija ypač nagrinėja, ar konkurentų arba susijungiančių šalių galimybė perskirstyti arba išplėsti produktų liniją gali įtakoti susijungiančio subjekto norą kelti kainas. Tačiau produkto perskirstymas arba produkto linijos išplėtimas dažnai būna rizikingas ir reikalauja negrįžtamųjų išlaidų <…> ir gali būti mažiau pelningas nei esama linija.

<…>

Susijungimas panaikina svarbią konkurencinę jėgą

37.      Tam tikros įmonės turi didesnę įtaką konkurencijos procesui nei galima spręsti iš jų rinkos dalių ar panašių matų. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia įmonė, gali pakeisti konkurencijos dinamiką konkurencijai labai žalingu būdu, ypač jei rinka jau yra koncentruota <…>. Pavyzdžiui, įmonė gali būti neseniai atėjusi į rinką, ir tikimasi, kad ateityje ji vykdys didelį konkurencinį spaudimą kitoms rinkoje esančioms įmonėms.

38.      Rinkose, kuriose svarbi konkurencinė jėga yra novatoriškumas, susijungimas gali padidinti įmonės galimybę ir stimulą atnešti į rinką naujovių ir, tokiu būdu, padidinti konkurencinį spaudimą varžovams diegti naujoves toje rinkoje. Alternatyviu atveju veiksmingą konkurenciją gali labai apriboti dviejų svarbių novatorių susijungimas, pvz., dviejų bendrovių su „rengiamais“ produktais, susijusiais su specifine produkto rinka. Panašiai įmonė, turinti palyginti mažą rinkos dalį, nepaisant to gali būti svarbia konkurencine jėga, jei ji turi daug žadančių rengiamų produktų. <…>“

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

14      Skundžiamo sprendimo 1–25 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

15      2015 m. rugsėjo 11 d. Komisija gavo pranešimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 4 straipsnį apie koncentracijos projektą (toliau – planuojama koncentracija); pagal jį CK Hutchison Holdings Ltd, tarpininkaujama netiesioginės patronuojamosios bendrovės Hutchison 3G UK Investments, kuri tapo CK Telecoms UK Investments Ltd (toliau – CK Telecoms), turėjo įgyti, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą, išimtinę Telefónica Europe plc (toliau – O2) kontrolę.

16      Jungtinės Karalystės mažmeninėje mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugų rinkoje (toliau – mažmeninė rinka) tuo metu veikė keturi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai, t. y.: EE Ltd – BT Group plc patronuojamoji bendrovė, kurią pastaroji įsigijo 2016 m. (toliau – BT / EE), O2, Vodafone ir Hutchison 3G UK Ltd (toliau – Three), netiesioginė CK Hutchison Holdings patronuojamoji bendrovė, kurių rinkos dalys pagal abonentų skaičių atitinkamai sudarė maždaug 30–40 %, 20–30 %, 10–20 % ir 10–20 %. Po planuojamos koncentracijos Three ir O2  būtų užėmusios maždaug 30–40 % mažmeninės rinkos, todėl būtų galėjusios tapti pagrindiniu šios rinkos dalyviu, pralenkusiu buvusį istorinį operatorių BT / EE ir Vodafone.

17      Mažmeninėje rinkoje taip pat veikė keli virtualūs mobiliojo ryšio tinklo operatoriai, kurie neturėjo mobiliojo ryšio tinklo, kaip antai Tesco Mobile (bendrovė, kurią lygiomis dalimis valdo Tesco ir O2), Virgin Mobile ir TalkTalk. Šie operatoriai buvo sudarę susitarimus su mobiliojo ryšio tinklo operatoriais dėl prieigos prie jų tinklų didmeninėmis kainomis. Mažmeninėje rinkoje taip pat veikė perpardavėjai ir nepriklausomi mažmenininkai, pavyzdžiui, Dixons.

18      Mažmeninei rinkai buvo būdinga tai, kad, viena vertus, BT / EE ir Three ir, kita vertus, Vodafone ir O2 buvo sudariusios dalijimosi tinklu sutartis, vadinamas atitinkamai MBNL ir Beacon; pagal jas jos galėjo pasidalyti tinklų įrengimo sąnaudas ir toliau konkuruoti tarpusavyje mažmeninėje rinkoje.

19      2015 m. spalio 2 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė per Competition and Markets Authority (Konkurencijos ir rinkų institucija, Jungtinė Karalystė) paprašė, kad klausimas dėl šios koncentracijos būtų perduotas jai pagal Reglamento Nr. 139/2004 9 straipsnio 2 dalies a punktą. Jungtinė Karalystė teigė, kad ši koncentracija gali reikšmingai apriboti konkurenciją mažmeninėje rinkoje ir Jungtinės Karalystės prieigos ir skambučio inicijavimo viešuosiuose mobiliojo ryšio tinkluose didmeninėje rinkoje (toliau – didmeninė rinka). Be to, Jungtinė Karalystė tvirtino turinti geresnes sąlygas spręsti šios koncentracijos klausimus.

20      2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2015) 8534 final dėl Reglamento Nr. 139/2004 9 straipsnio byloje M.7612 Hutchison 3G UK / Telefónica UK prašymas perduoti klausimo svarstymą buvo atmestas. Grįsdama šį sprendimą Komisija, be kita ko, nurodė būtinybę užtikrinti darnų ir nuoseklų koncentracijų telekomunikacijų sektoriuje vertinimą skirtingose valstybėse narėse ir didelę patirtį, sukauptą vertinant koncentracijas Europos mobiliojo ryšio telekomunikacijų rinkose.

21      Kilus didelių abejonių dėl planuojamos koncentracijos suderinamumo su vidaus rinka, 2015 m. spalio 30 d. Komisija nusprendė pradėti Reglamento Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą procedūrą.

22      2016 m. vasario 4 d. Komisija pateikė prieštaravimo pareiškimą. 2016 m. vasario 26 d. CK Telecoms raštu pateikė pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo.

23      Siekdama išspręsti prieštaravimo pareiškime nurodytas konkurencijos problemas 2016 m. kovo 2 d. CK Telecoms pateikė pirmąjį įsipareigojimų rinkinį.

24      CK Telecoms prašymu 2016 m. kovo 7 d. įvyko klausymas.

25      2016 m. kovo 15 d. CK Telecoms pateikė pakeistus įsipareigojimus (toliau – antrasis įsipareigojimų rinkinys).

26      2016 m. kovo 17 d. ir 23 d. Komisija išsiuntė CK Telecoms raštus; juose pateikė naujus jos turimoje bylos medžiagoje esančius įrodymus, patvirtinančius prieštaravimo pareiškime pateiktas preliminarias išvadas. 2016 m. kovo 29 d. ir balandžio 4 d. CK Telecoms, atsakydama į šiuos raštus, pateikė rašytines pastabas.

27      2016 m. balandžio 6 d. CK Telecoms pateikė trečiąjį įsipareigojimų rinkinį.

28      2016 m. balandžio 27 d. patariamasis komitetas koncentracijų klausimais pateikė palankią nuomonę dėl Komisijos sprendimo projekto.

29      2016 m. gegužės 11 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, grindžiamą dviejų atitinkamų rinkų nustatymu, t. y.: mažmeninė ir didmeninė rinkos.

30      Komisija išplėtojo tris žalos teorijas, kurios visos grindžiamos nekoordinuojamu poveikiu oligopolinei rinkai.

31      Pirmoji žalos teorija grindžiama mažmeninėje rinkoje daromu nekoordinuojamu poveikiu, kuris susijęs su išnykusiais svarbiais konkurenciniais suvaržymais. Iš esmės Komisija teigia, kad dėl planuojamos koncentracijos galėjusi smarkiai sumažėti konkurencija tikriausiai būtų lėmusi didesnes mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugų kainas Jungtinėje Karalystėje ir ribotą vartotojų pasirinkimą.

32      Antroji žalos teorija grindžiama nekoordinuojamu poveikiu mažmeninėje rinkoje, susijusiu su dalijimusi tinklu. Komisijos teigimu, planuojama koncentracija būtų galėjusi neigiamai paveikti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę ir sudaryti kliūčių plėtoti Jungtinės Karalystės mobiliojo ryšio tinklo infrastruktūrą.

33      Trečioji žalos teorija grindžiama nekoordinuojamu poveikiu, susijusiu su išnykusiais svarbiais konkurenciniais suvaržymais didmeninėje rinkoje. Šioje rinkoje keturi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai teikia prieglobos paslaugas operatoriams, kurie nėra mobiliojo ryšio tinklo savininkai ir kurie savo ruožtu siūlo mažmenines paslaugas abonentams. Konkrečiai kalbant, remiantis ginčijamu sprendimu, kyla pavojus, kad dėl planuojamos koncentracijos didmeninėje rinkoje gali būti daromas reikšmingas nekoordinuojamas poveikis, pasireiškiantis: sumažėjusiu mobiliojo ryšio tinklo operatorių skaičiumi nuo keturių iki trijų; Three, kaip svarbios konkurencinės jėgos, išnykimu; „svarbių konkurencinių suvaržymų“, kuriuos šalys anksčiau viena kitai kėlė, panaikinimu ir konkurencinio spaudimo likusiems rinkos dalyviams sumažėjimu.

34      Dėl CK Telecoms nurodomo padidėjusi našumo Komisija teigė, kad jo patikrinti neįmanoma, jis nebūdingas koncentracijai ir negali atnešti naudos vartotojams.

35      Paskutiniame ginčijamo sprendimo skirsnyje Komisija išnagrinėjo CK Telecoms pasiūlytus įsipareigojimus. Ji iš esmės nusprendė, kad antrasis ir trečiasis įsipareigojimų rinkinys nepanaikintų arba nevisiškai panaikintų visas nustatytas konkurencijos problemas.

36      Taigi Komisija pripažino planuojamą koncentraciją nesuderinama su vidaus rinka.

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

37      2016 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo CK Telecoms ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

38      Grįsdama šį ieškinį CK Telecoms nurodė penkis pagrindus.

39      Pirmasis ir ketvirtasis pagrindai grindžiami pirmąja ir trečiąja žalos teorijomis, susijusiomis su atitinkamai mažmeninėje ir didmeninėje rinkose išnykusia Three ir O2 konkurencija. Antrasis pagrindas buvo pateiktas dėl Komisijos atlikto priešingos padėties scenarijaus vertinimo, kuriuo paremtas mažmeninės ir didmeninės rinkos vertinimas. Trečiasis pagrindas buvo grindžiamas antrąja žalos teorija, susijusia su mažmenine dalijimosi tinklu rinka, ir įsipareigojimais dėl dalijimosi tinklu. Penktasis pagrindas buvo grindžiamas kitais CK Telecoms pateiktais įsipareigojimais.

40      Bendrasis Teismas iš pradžių vieną po kito išnagrinėjo pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, paskui – antrąjį ir penktąjį pagrindus.

41      Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas visų pirma iš esmės pritarė pirmojo pagrindo pirmai daliai, susijusiai su teisminės kontrolės koncentracijų srityje intensyvumu, su taikytinu teisiniu pagrindu priėmus Reglamentą Nr. 139/2004 ir su Komisijai tenkančia įrodinėjimo pareiga bei įrodymams keliamais reikalavimais, kai Komisija turi įrodyti, jog veiksminga konkurencija yra reikšmingai ribojama, kaip nurodyta šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. Be to, jis pritarė pirmojo pagrindo antrai daliai, susijusiai su Three kvalifikavimu kaip „svarbios konkurencinės jėgos“, taip pat šio pagrindo trečiai ir penktai dalims, susijusioms atitinkamai su konkurencinio artumo vertinimu ir su planuojamos koncentracijos kiekybinio poveikio kainoms vertinimu. Dar daugiau, Bendrasis Teismas pritarė šio pagrindo septintoje dalyje pateiktiems CK Telecoms argumentams, kad Komisija savo sprendime nenurodė, kokiu pagrindu remdamasi ji padarė išvadą, jog, kaip įtariama, dėl koncentracijos atsiradę konkurencijos ribojimai būtų reikšmingi. Paskui jis pritarė trečiojo pagrindo pirmai, trečiai, ketvirtai, penktai ir šeštai dalims, grindžiamoms klaidomis dėl dalijimosi tinklu horizontaliojo nekoordinuojamo poveikio. Galiausiai Bendrasis Teismas pritarė ketvirtojo pagrindo pirmoms trims dalims, susijusioms su didmeninėje rinkoje sukeltu nekoordinuojamu poveikiu. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

 Procesas Teisingumo Teisme

42      2020 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo šį Komisijos apeliacinį skundą.

43      Atskiru dokumentu (jis buvo gautas tą pačią dieną) Komisija Teisingumo Teismo paprašė užtikrinti tam tikrų šio apeliacinio skundo dalių konfidencialumą šalies EE, t. y. vienos iš dviejų į bylą pirmojoje instancijoje įstojusių šalių, atžvilgiu; tose dalyse yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir jos atitinka informaciją, kurios konfidencialumą jau buvo užtikrinęs Bendrasis Teismas. 2020 m. spalio 1 d. Nutartimi Komisija / CK Telecoms UK Investments (C‑376/20 P, EU:C:2020:789) Teisingumo Teismo pirmininkas patenkino šį prašymą. Taigi EE buvo įteikta tik nekonfidenciali šio apeliacinio skundo versija.

44      2020 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo CK Telecoms dokumentą; jame ji Teisingumo Teismo paprašė užtikrinti tam tikros jos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktos informacijos konfidencialumą šalies EE atžvilgiu; ši informacija yra komercinė paslaptis, todėl neturėtų būti perduota jos konkurentei EE, ir ji atitinka informaciją, kurios konfidencialumą EE atžvilgiu Bendrasis Teismas jau buvo užtikrinęs. 2021 m. sausio 26 d. Nutartimi Komisija / CK Telecoms UK Investments (C‑376/20 P, EU:C:2021:81) Teisingumo Teismo pirmininkas užtikrino šio atsiliepimo į apeliacinį skundą konfidencialumą EE atžvilgiu ir jai buvo įteikta tik nekonfidenciali šio dokumento versija.

45      2021 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ELPA priežiūros institucija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio trečia pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, taikomu apeliaciniame procese pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2021 m. birželio 4 d. Nutartimi Komisija / CK Telecoms UK Investments (C‑376/20 P, EU:C:2021:488) Teisingumo Teismo pirmininkas patenkino šį prašymą ir leido pateikti pastabas per teismo posėdį. ELPA priežiūros institucijai buvo įteikta visų procesinių dokumentų kopija.

46      2021 m. vasario 12 d. Komisijos prašymu Teisingumo Teismo pirmininkas leido jai pateikti dubliką.

47      CK Telecoms pateikus tripliką, 2021 m. gegužės 19 d. rašytinė proceso dalis šioje byloje buvo baigta.

 Šalių reikalavimai

48      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

–        priteisti iš CK Telecoms bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas ir

–        atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje klausimo nagrinėjimą.

49      CK Telecoms Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš Komisijos ir įstojusių į bylą šalių Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

50      Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija nurodo šešis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta dėl to, kad Bendrasis Teismas įrodymams taikė griežtesnį reikalavimą, nei nustatytasis Teisingumo Teismo jurisprudencijoje koncentracijų srityje. Antrasis pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas peržengė teisminės kontrolės ribas, klaidingai aiškindamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“, ir iškraipė tiek ginčijamą sprendimą, tiek Komisijos atsiliepimą į ieškinį. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Komisijos argumentų dėl planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybinės analizės iškraipymu ir teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė vertindamas šią analizę, o penktasis pagrindas – tuo, kad Bendrasis Teismas neįvertino visų reikšmingų veiksnių. Šeštasis pagrindas grindžiamas klaidomis, susijusiomis su tinklo dalijimusi.

 Dėl pirmojo pagrindo

 Šalių argumentai

51      Pateikdama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 118 punkte nusprendęs, kad ji turi pateikti pakankamai įrodymų, kad yra didelė tikimybė, jog veiksminga konkurencija reikšmingai ribojama, Bendrasis Teismas įrodymams taikė griežtesnius reikalavimus nei tie, kurie įtvirtinti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl koncentracijų kontrolės, ir taip padarė teisės klaidą. Dėl šios klaidos Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 119, 172, 216, 268, 281 ir 396 punktuose konstatavo, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė, jog koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją.

52      Šiuo klausimu iš 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C‑413/06 P, EU:C:2008:392) 52 punkto matyti, kad, kai į Komisiją kreipiamasi dėl koncentracijos, ji iš esmės turi pareikšti poziciją arba leisdama šią koncentraciją, arba ją uždrausdama, atsižvelgusi į savo atliktą aptariamos koncentracijos ekonominio vystymosi, kuris yra labiausiai tikėtinas, įvertinimą.

53      Įrodymų lygis, kurio Bendrasis Teismas reikalauja skundžiamo sprendimo 118 punkte, kad būtų įrodytas galimas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, neišvengiamai suteikia asimetrinį įrodinėjimo reikalavimo, kuris gali būti kildinamas iš Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, pobūdį, nes šioje nuostatoje neįtvirtinta nei bendroji suderinamumo prezumpcija, nei bendroji prezumpcija, kad koncentracija, apie kurią pranešta, yra nesuderinama su vidaus rinka.

54      CK Telecoms visų pirma atsikerta, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra nereikšmingas.

55      Be kita ko, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Komisija padarė teisės klaidų, susijusių su sąvokų „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ aiškinimu jos vertinimo etape iki įrodymų, leidusių jai konstatuoti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, nagrinėjimo. Taigi šioms klaidoms neturi įtakos tariamai klaidingas įrodymų lygis, kurio reikalavo Bendrasis Teismas.

56      Be to, Komisija neįrodė, kad žemesnis įrodymų lygis nei tas, kurio reikalavo Bendrasis Teismas, būtų lėmęs kitokį rezultatą.

57      Antra, CK Telecoms tvirtina, kad Bendrojo Teismo reikalaujamas įrodymų lygis atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

58      Ji teigia, kad 2008 m. liepos 10 d. Sprendime Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C‑413/06 P, EU:C:2008:392) Teisingumo Teismas nesivadovavo generalinės advokatės J. Kokott išvada ir nepriėmė „tikimybių įvertinimo“ kaip reikalaujamo įrodymų lygio, kad būtų galima konstatuoti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą.

59      Toks įrodymų lygis reiškia, kad Komisijai pakaktų remtis ne itin nuosekliais ar įtikinamais įrodymais, kad įrodytų, jog reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas yra labiau tikėtinas nei netikėtinas.

60      Iš 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval (C‑12/03 P, EU:C:2005:87) 27, 39, 41 ir 45 punktų matyti, kad, norint konstatuoti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, įrodymai turi būti tvirti, kad įtikintų sprendime dėl koncentracijų kontrolės pateiktos tezės pagrįstumu, o tam reikia patikrinti šių įrodymų dalykinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą.

61      CK Telecoms tvirtina, kad nors Komisija turi taikyti tokį patį įrodymų lygį tiek leisdama, tiek uždrausdama koncentraciją, vis dėlto tai, kad šiai institucijai nustatytas aukštesnis įrodymų lygis nei paprasčiausias „tikimybių įvertinimas“, kad ji įrodytų galimą itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, nepažeistų Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto neutralumo.

62      Šiomis aplinkybėmis CK Telecoms tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 118 punkte darydamas nuorodą į generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C‑413/06 P, EU:C:2007:790) 209–211 punktų aiškinimą a contrario ir nusprendęs, kad Komisijos įrodymams keliami reikalavimai buvo griežtesni nei paprastas „tikimybių įvertinimas“, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos.

 Teisingumo Teismo vertinimas

63      Dėl CK Telecoms argumentų, kad pirmasis pagrindas yra nereikšmingas, reikia pažymėti, kad, be kita ko, iš skundžiamo sprendimo 119, 172, 216, 281, 282, 372 ir 396 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl galimo reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo buvimo, be kita ko, vartodamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“, atsižvelgdamas į to sprendimo 118 punkte nurodytą įrodymų lygį. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar, kaip apeliacinio skundo trečiajame pagrinde teigia Komisija, aiškinant šias sąvokas padaryta teisės klaidų, ši institucija taip pat gali pagrįstai priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad jis reikalavo aukštesnio įrodymų lygio, nei nustatytasis Teisingumo Teismo jurisprudencijoje koncentracijų srityje.

64      Be to, reikia atmesti CK Telecoms argumentą, kad Komisija neįrodė, jog kitoks įrodymų lygis nei tas, kurį taikė Bendrasis Teismas, būtų lėmęs kitokį rezultatą. Pirma, iš principo būtent CK Telecoms turi įrodyti, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra nereikšmingas. Antra, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 118 ir 119 punktų, didelės tikimybės, jog egzistuoja reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, reikalavimą Bendrasis Teismas taikė visiems jo išnagrinėtiems įrodymams, negalima a priori atmesti galimybės, kad taikant ne tokius griežtus įrodymų reikalavimus ieškinys pirmojoje instancijoje galėjo būti atmestas.

65      Taigi reikia atmesti CK Telecoms argumentus, grindžiamus pirmojo pagrindo nereikšmingumu, ir išnagrinėti šio pagrindo pagrįstumą.

66      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, be kita ko, iš Reglamento Nr. 139/2004 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama garantuoti, kad reorganizacijos procesas nedarytų ilgalaikės žalos konkurencijai.

67      Be to, reikia priminti, kad, pirma, šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog koncentracija, kuri reikšmingai neapriboja veiksmingos konkurencijos, laikoma suderinama su vidaus rinka. Antra, iš minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalies matyti, kad priešingu atveju tokį poveikį turinti koncentracija laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

68      Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 139/2004 8 straipsnio 1 dalyje numatė, kad, kai Komisija konstatuoja, jog koncentracija, apie kurią pranešta, atitinka šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų, ji priima sprendimą, kuriuo ši koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka. Kita vertus, kaip matyti iš minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalies, kai Komisija nustato, kad koncentracija atitinka to paties reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, ji priima sprendimą, skelbiantį, kad koncentracija nėra suderinama su vidaus rinka.

69      Taigi tiek iš Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, tiek iš jo 8 straipsnio 1 ir 3 dalių formuluočių matyti, kad šios nuostatos yra simetriškos, kiek tai susiję su Komisijai taikomais įrodinėjimo reikalavimais, siekiant įrodyti, kad koncentracija, apie kurią pranešta, reikšmingai apribotų (arba neapribotų) veiksmingą (-os) konkurenciją (-os), todėl ji turi būti pripažinta nesuderinama (arba suderinama) su vidaus rinka.

70      Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad iš šių nuostatų formuluotės nematyti, jog Reglamentas Nr. 139/2004 nustato skirtingus įrodymams keliamus reikalavimus koncentraciją leidžiančių ir draudžiančių sprendimų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 46 punktą).

71      Šiomis aplinkybėmis remiantis reglamentu vis dėlto negalima daryti bendros prielaidos, kad koncentracija, apie kurią pranešta, yra suderinama arba nesuderinama su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 48 punktą).

72      Nors minėto reglamento 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad koncentracija, apie kurią buvo pranešta, laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu Komisija per atitinkamą terminą nepriėmė sprendimo dėl šios koncentracijos suderinamumo, vis dėlto ši nuostata yra, viena vertus, konkreti skubumo reikalavimo, kuris apibūdina reglamento bendrąją struktūrą, išraiška ir, kita vertus, – bendrosios reglamento struktūros išimtis, kuria remiantis Komisija konkrečiai priima sprendimus dėl koncentracijų, apie kurias jai buvo pranešta (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 49 punktą).

73      Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad Komisija neprivalo laikytis griežtesnių įrodymams keliamų reikalavimų koncentraciją draudžiančių sprendimų atžvilgiu, palyginti su tokią koncentraciją leidžiančiais sprendimais (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 51 punktą).

74      Darytina išvada, kad reikalavimai įrodymų pateikimo srityje, įskaitant įrodymų lygį, nepriklauso nuo sprendimo, kurį Komisija priima koncentracijų kontrolės srityje, rūšies.

75      Antra, iš jurisprudencijos matyti, kad Komisijos sprendimai dėl koncentracijų suderinamumo su vidaus rinka turi būti paremti pakankamai reikšmingais ir tinkamais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76      Tiesa, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad analizuojant „konglomerato“ tipo koncentraciją Komisijos įrodymų dėl būtinybės priimti sprendimą, pripažįstantį koncentraciją nesuderinama su vidaus rinka, kokybė yra ypač svarbi (2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 44 punktas).

77      Vis dėlto Teisingumo Teismas nurodė, kad ši jurisprudencija parodo tik pagrindinę įrodymų funkciją – patvirtinti tezės pagrįstumą arba, kaip yra koncentracijų kontrolės srityje, Komisijos sprendimuose pateikiamus vertinimus (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 41 punktą ir 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi konkretūs reikalavimai dėl įrodymų kokybės iš esmės neturi įtakos reikalaujamam įrodymų lygiui.

78      Be to, Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad teiginio dėl konkurencijos ribojimo, pateikto dėl koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, sudėtingumas yra įrodymas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant įvairių šios koncentracijos pasekmių tikimybę, siekiant nustatyti labiausiai tikėtiną, tačiau toks sudėtingumas savaime neturi įtakos reikalaujamam įrodymų lygiui (2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 51 punktas).

79      Taigi, kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 59 punkte, reikia konstatuoti, kad įrodymų lygis taikant Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalis nesikeičia nei pagal Komisijos nagrinėtos koncentracijos tipą, nei pagal teiginio dėl konkurencijos ribojimo, pateikto dėl koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, sudėtingumą.

80      Galiausiai, trečia, iš Reglamento Nr. 139/2004 4 straipsnio 1 dalies, pagal kurią reikalaujama pranešti apie koncentraciją prieš jos įgyvendinimą, ir iš šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta pareiga nevykdyti šios koncentracijos prieš pranešant apie ją ir gaunant dėl jos leidimą, matyti, kad šiuo reglamentu nustatoma prevencinė koncentracijų kontrolės sistema.

81      Taigi ši kontrolė skiriasi nuo ex post kontrolės, taikomos SESV 101 straipsnyje nurodytiems įmonių susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams, taip pat SESV 102 straipsnyje nurodytam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi.

82      Vykdydama šią ex ante koncentracijų kontrolę Komisija turi diskreciją ekonomikos srityje, taikydama Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį (2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 144 punktas), nes atlieka perspektyviąsias ekonomines analizes, kuriomis siekiama nustatyti tam tikrų pokyčių atitinkamoje rinkoje tikimybę per numatomą laikotarpį.

83      Šios perspektyviosios analizės, kurios dažniausiai būna sudėtingos, neabejotinai yra labiau neapibrėžtos nei ex post analizės.

84      Vykdant koncentracijų kontrolės srityje reikalaujamą perspektyviąją analizę, kurią atliekant nagrinėjama, kokiu mastu koncentracija galėtų pakeisti konkurencijos parametrus paveiktose rinkose, ir siekiant nustatyti, ar dėl to galėtų atsirasti reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, reikalaujama įsivaizduoti įvairias priežasties ir pasekmės grandines, siekiant pasiremti labiausiai tikėtinomis (2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 43 punktas; 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 47 punktas; taip pat 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 32 punktas). Ši perspektyvioji analizė priskiriama ekonomikos srityje Komisijos turimai diskrecijai taikyti Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį, todėl atlikdamas Komisijos sprendimo koncentracijos srityje kontrolę Sąjungos teismas tik patikrina, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 144 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85      Žinoma, tokia analizė reikalauja didelio dėmesingumo, nes reikia atlikti ne praeities įvykių, su kuriais dažniausiai susiję daugybė faktų, leidžiančių suprasti jų priežastis, ir net ne dabarties įvykių analizę, o numatyti įvykius, su didesne ar mažesne tikimybe įvyksiančius ateityje, jeigu nebus priimta planuojamą koncentraciją draudžiančio ar jos sąlygas nustatančio sprendimo (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 42 punktą).

86      Vis dėlto tai, kad ekonominė analizė, kurią turi atlikti Komisija, yra perspektyvioji, neleidžia reikalauti, kad ši institucija laikytųsi itin aukšto įrodymų lygio, siekdama įrodyti, kad koncentracija reikšmingai apribos arba, atvirkščiai, neapribos veiksmingos konkurencijos.

87      Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant, be kita ko, į simetrišką Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių struktūrą ir Komisijos ekonominių analizių koncentracijų kontrolės srityje perspektyvųjį pobūdį, reikia konstatuoti, kad siekiant pripažinti, jog koncentracija yra nesuderinama arba suderinama su vidaus rinka, pakanka, kad Komisija, remdamasi pakankamai reikšmingais ir nuosekliais duomenimis, įrodytų, jog veikiau tikėtina, nei netikėtina, kad dėl atitinkamos koncentracijos bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

88      Taigi skundžiamo sprendimo 118 punkte nusprendęs, kad Komisija privalo įrodyti, jog yra „didelė tikimybė, kad [dėl koncentracijos atsiras] reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas“ ir kad „įrodymams keliami reikalavimai yra griežtesni už reikalavimus, pagal kuriuos reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas yra „veikiau tikėtinas nei netikėtinas“, Bendrasis Teismas įrodymams kėlė reikalavimus, kurie nekyla iš Reglamento Nr. 139/2004, kaip jį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, ir taip padarė teisės klaidą.

89      Taigi pirmajam pagrindui reikia pritarti.

 Dėl antrojo pagrindo

90      Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys; jose Komisija ginčija Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies aiškinimą, kurį Bendrasis Teismas pateikė skundžiamame sprendime.

 Dėl pirmos dalies

–       Šalių argumentai

91      Antrojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija teigia, kad sąlygas, kurių reikalaujama, kad koncentracija galėtų sukelti nekoordinuojamą poveikį, skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas prilygino sąlygoms, kurių reikia dominuojančios padėties buvimui įrodyti.

92      Komisija nurodo, kad neginčija, jog žalos lygis, kurio reikalaujama siekiant įrodyti galimą reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą dėl nekoordinuojamo poveikio, yra toks pats, kokio reikia norint įrodyti tokį ribojimą dėl dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 90 punkte pavartojęs žodį „pačiam“ kartu su žodžių junginiu „po koncentracijos susikūrusiam subjektui“ Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija gali uždrausti koncentraciją tik tuo atveju, jeigu gali įrodyti, kad šis subjektas įgis dominuojančiai padėčiai lygiavertę galią rinkoje.

93      CK Telecoms atsikerta, kad Komisija ginčija bendrą Bendrojo Teismo pastabą, kuria nebuvo grindžiama in concreto analizė, todėl Komisijos antrojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

94      Skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalį „Komisijai leidžiama tam tikromis aplinkybėmis oligopolinėse rinkose uždrausti koncentracijas, kurios, nors ir nesukurdamos ar nesustiprindamos individualios ar kolektyvinės dominuojančios padėties, gali daryti tokios padėties daromam poveikiui prilygstantį poveikį konkurencijos sąlygoms rinkoje ir suteikti po koncentracijos susikūrusiam subjektui galią pačiam apibrėžti konkurencijos parametrus ir, be kita ko, nustatyti kainas, užuot prie jų prisitaikius“.

95      Reikia pažymėti, kad, kaip nurodė CK Telecoms, minėtame 90 punkte pateiktas bendras Bendrojo Teismo vertinimas ir nenustatyta ryšio su klaida, kurią Komisija tariamai padarė taikydama sąvoką „reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalį. Be to, kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 70 punkte, Komisija nenurodo jokio skundžiamo sprendimo punkto, kuris būtų pagrįstas šia aplinkybe.

96      Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti priekaištai negali lemti to sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (2023 m. kovo 23 d. Sprendimo PV / Komisija, C‑640/20 P, EU:C:2023:232, 191 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Net ir darant prielaidą, kad antrojo pagrindo pirma dalis yra pagrįsta, dėl jos skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas, nes ši dalis susijusi su to sprendimo pagrindu, kuris nebuvo nustatytas kaip turintis įtakos to sprendimo rezoliucinei daliai.

97      Vadinasi, antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nereikšmingą.

 Dėl antros dalies

–       Šalių argumentai

98      Pateikdama antrojo pagrindo antrą dalį Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 95 ir 96 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai teigė, jog Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis, siejama su šio reglamento 25 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinama taip, kad, dėl koncentracijos neatsiradus dominuojančios padėties ar jai nesustiprėjus, reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą galima būtų nustatyti tik jei būtų tenkinamos dvi šioje konstatuojamojoje dalyje numatytos kumuliacinės sąlygos, t. y. viena vertus, išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir, kita vertus, sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams.

99      Komisijos teigimu, toks aiškinimas prieštarauja šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytam veiksmingos koncentracijų kontrolės tikslui ir, be kita ko, užkerta jai kelią plėtoti žalos teorijas, neatitinkančias skundžiamo sprendimo 96 punkte nurodytų sąlygų, kaip antai šioje byloje nurodytą antrąją žalos teoriją, grindžiamą kitų konkurentų sumažėjusiu konkurenciniu spaudimu, kurį jie daro po koncentracijos susikūrusiam subjektui, dėl šio subjekto padėties rinkoje po koncentracijos.

100    CK Telecoms atsikerta, kad iš Reglamento Nr. 139/2004 25 konstatuojamosios dalies formuluotės, be kita ko, iš jungtuko „taip pat“, kuris pakartotas Gairėse dėl horizontalių susijungimų ir ginčijamame sprendime, matyti, kad minėtoje konstatuojamojoje dalyje nustatytos dvi kumuliacinės sąlygos. Priešingas aiškinimas leistų Komisijai uždrausti visas horizontalias koncentracijas, nes jos neišvengiamai sumažintų konkurenciją tarp suinteresuotųjų šalių.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

101    Skundžiamo sprendimo 96 punkte Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 25 konstatuojamąją dalį. Šiuo klausimu jis rėmėsi prielaida, kad šioje konstatuojamojoje dalyje nustatytos dvi kumuliacinės sąlygos, kad nekoordinuojamas koncentracijos poveikis tam tikromis aplinkybėmis galėtų itin reikšmingai riboti veiksmingą konkurenciją, t. y. viena vertus, išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir, kita vertus, sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams.

102    Tuo remdamasis minėto sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „vien konkurencinio spaudimo kitiems konkurentams sumažėjimo poveikio iš principo nepakanka, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas pagal nekoordinuojamu poveikiu grindžiamą žalos teoriją“.

103    Būtent atsižvelgdamas į šį Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies aiškinimą Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliacinio skundo pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 105 punkto.

104    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Sąjungos teisės akto preambulėje gali būti patikslintas šio akto nuostatų turinys ir kad tokio akto konstatuojamosios dalys iš tiesų yra svarbus aiškinimo elementas, galintis atskleisti šio akto autoriaus valią (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Puppinck ir kt. / Komisija, C‑418/18 P, EU:C:2019:1113, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

105    Atsižvelgiant į tai, Sąjungos teisės akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja neturėtų būti remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei jas aiškinant akivaizdžiai priešingai jų formuluotei (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Puppinck ir kt. / Komisija, C‑418/18 P, EU:C:2019:1113, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

106    Kaip matyti iš Reglamento Nr. 139/2004 6 ir 24 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama nustatyti veiksmingą visų koncentracijų kontrolę atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijos struktūrai Sąjungoje, be kita ko, siekiant užtikrinti veiksmingą ir neiškraipytą konkurenciją vidaus rinkoje ir politiką, įgyvendinamą laikantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principo.

107    Šiuo klausimu iš šio reglamento 25 konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad jis taip pat susijęs su oligopolinėje rinkoje veikiančių įmonių koncentracijos nesuderinamumu su vidaus rinka, kai tokia koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją, o po koncentracijos susikūręs subjektas neužimtų dominuojančios padėties.

108    Konkrečiai kalbant, iš minėtos 25 konstatuojamosios dalies matyti, kad nors „[d]augelyje oligopolinių rinkų pastebimas pakankamas konkurencijos laipsnis, [vis dėlto] tam tikromis aplinkybėmis veiksminga konkurencija gali būti žymiai apribota, kai vykstant koncentracijai išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių, taip pat sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams, net kai nėra tikimybės, kad oligopolio nariai koordinuos savo veiksmus“.

109    Iš tos pačios 25 konstatuojamosios dalies priešpaskutinio sakinio iš esmės matyti, kad Reglamente Nr. 139/2004 numatyta veiksminga kontrolė apima visas koncentracijas, kurios reikšmingai riboja veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, įskaitant nekoordinuojamą poveikį turinčias koncentracijas. Ši veiksminga kontrolė atitinka Reglamento Nr. 139/2004 bendrąjį tikslą, nurodytą jo 5 konstatuojamojoje dalyje, t. y. išvengti to, kad reorganizacijos procesas darytų ilgalaikę žalą konkurencijai vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

110    Siekiant užtikrinti veiksmingą ir neiškraipytą konkurenciją vidaus rinkoje ir politiką, įgyvendinamą laikantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principo, Reglamentu Nr. 139/2004 siekiama nustatyti veiksmingą visų koncentracijų, kurios reikšmingai riboja veiksmingą konkurenciją, įskaitant tas, kurios turi nekoordinuojamą poveikį oligopolinėse rinkose, kontrolę. Taigi, be to, kad šio reglamento konstatuojamoji dalis bet kuriuo atveju negali apriboti šio reglamento nuostatų taikymo srities, negalima teigti, kad veiksminga tokiose rinkose vykdomų koncentracijų, galinčių sukelti nekoordinuojamą poveikį, kontrolė turi apsiriboti situacijomis, kurios vienu metu patenka į du atvejus, išdėstytus to paties reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje.

111    Kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 74–76 punktuose, jungtuko „taip pat“ nepakanka šiam aiškinimui paneigti. Jeigu Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis, siejama su šio reglamento 25 konstatuojamąja dalimi, būtų aiškinama taip, kad šie du atvejai yra kumuliacinės sąlygos, siekiant konstatuoti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, atsiradusį dėl koncentracijos, turinčios nekoordinuojamą poveikį oligopolinėje rinkoje, šio tipo koncentracijų kontrolės veiksmingumas sumažėtų tik tais atvejais, kai Komisija galėtų įrodyti, kad atitinkama koncentracija gali pašalinti svarbius konkurencinius suvaržymus tarp šios koncentracijos šalių ir kartu sumažinti konkurencinį spaudimą kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems konkurentams.

112    Taigi toks aiškinimas reikštų, kad išnykę svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir dėl to vienašališkai padidintos kainos niekada savaime nebūtų pakankami, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

113    Toks siauras Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas būtų nesuderinamas su šio reglamento tikslu, primintu šio sprendimo 109 punkte – nustatyti veiksmingą visų koncentracijų, kurios itin reikšmingai riboja veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, įskaitant nekoordinuojamą poveikį turinčias koncentracijas, kontrolę.

114    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 96 punkte nusprendė, kad Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis, siejama su šio reglamento 25 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinama taip, kad, nesant dominuojančios padėties po koncentracijos oligopolinėje rinkoje sukūrimo ar sustiprinimo, reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą galima būtų nustatyti tik jeigu Komisija įrodytų, kad įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir, antra, sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams.

115    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, antrojo pagrindo antra dalis turi būti pripažinta pagrįsta.

116    Darytina išvada, kad antrasis pagrindas, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies aiškinimu, yra pagrįstas.

 Dėl trečiojo pagrindo

117    Trečiąjį pagrindą sudaro keturios dalys, grindžiamos, pirma, tuo, kad Bendrasis Teismas viršijo jam tenkančios teisminės kontrolės ribas, kai aiškino sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“, antra – ginčijamo sprendimo ir Komisijos atsiliepimo į ieškinį iškraipymu, taip pat klaidingu sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ aiškinimu, trečia – klaidingu sąvokos „artimi konkurentai“ aiškinimu ir ginčijamo sprendimo iškraipymu, ir ketvirta, kuri pateikta subsidiariai, – pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su galimu Gairių dėl horizontalių susijungimų nesuderinamumu su Reglamentu Nr. 139/2004.

 Dėl pirmos dalies

–       Šalių argumentai

118    Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 174 ir 242 punktuose aiškindamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ Bendrasis Teismas nukrypo nuo šių ekonominių sąvokų apibrėžčių, pateiktų Gairėse dėl horizontalių susijungimų, ir nuo jose nustatytos ekonominės sistemos. Taigi jis nepaisė Komisijos diskrecijos ekonomikos srityje ir pakeitė šios institucijos ekonominį vertinimą savuoju. Taip šis teismas viršijo Komisijos sprendimų, kuriais koncentracija pripažįstama suderinama arba nesuderinama su vidaus rinka, teisminės kontrolės ribas.

119    Konkrečiai kalbant, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neturi nei jurisdikcijos, nei žinių, kad galėtų nukrypti nuo Gairėse dėl horizontalių susijungimų pateiktų ekonominių sąvokų ir laikytis kitokio ekonominio požiūrio, nei įtvirtintasis minėtose gairėse. Šios institucijos teigimu, Bendrojo Teismo jurisdikcija apsiriboja minėtų gairių teisėtumo kontrole.

120    CK Telecoms atsikerta, kad aiškindamas ir taikydamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ Bendrasis Teismas neperžengė teisminės kontrolės ribų. Atvirkščiai, skundžiamame sprendime įrodymus jis įvertino taikydamas iš suformuotos jurisprudencijos kildinamą kriterijų, pagal kurį Komisijos diskrecija ekonomikos srityje nepažeidžia Sąjungos teismo jurisdikcijos kontroliuoti, kaip ji aiškina ekonominius duomenis.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

121    Reglamento Nr. 139/2004 28 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti Komisijos pateiktą koncentracijų vertinimą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų paskelbti gaires, kurios nustatytų pagrįstą ekonominį modelį koncentracijų įvertinimui siekiant nuspręsti, ar jos gali, ar negali būti paskelbtos suderinamos su vidaus rinka.

122    Taigi Komisija priėmė Gaires dėl horizontalių susijungimų, kuriose nustatyta metodika, kurios Komisija laikosi, kai vertina, ar esama reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 139/2004.

123    Vis dėlto, nors Komisija negali be pateisinimo nukrypti nuo šių gairių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų pažeidimą, gairės negali būti laikomos teisės norma, kurios administracija privalo laikytis bet kuriuo atveju, ir nesudaro teisinio pagrindo Komisijos priimtiems sprendimams atitinkamoje srityje (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 209, 211 ir 213 punktus). Nepaisant to, Sąjungos teismas turi jurisdikciją jas aiškinti, be kita ko, kai savo sprendimuose leisti ar uždrausti koncentraciją Komisija rėmėsi minėtomis gairėmis, kad nustatytų, ar atitinkama koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją.

124    Žinoma, kaip priminta šio sprendimo 84 punkte, ekonomikos srityje Komisija turi diskreciją taikyti Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį, todėl atlikdamas Komisijos sprendimo koncentracijos srityje kontrolę Sąjungos teismas tik patikrina, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos.

125    Vis dėlto tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos atlikto ekonominio pobūdžio duomenų aiškinimo kontrolės. Kaip generalinė advokatė priminė išvados 73 ir 85 punktuose, Sąjungos teismas, kuris nėra saistomas pačių Gairių dėl horizontalių susijungimų, turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 145 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

126    Minėta Komisijos diskrecija taip pat nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos pateikto ekonominio pobūdžio sąvokų, t. y. Sąjungos teisės sąvokų, kurias įgyvendinant būtina atlikti ekonominę analizę, aiškinimo kontrolės.

127    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teismas jau ne kartą yra aiškinęs ekonominio pobūdžio sąvokas konkurencijos teisės srityje, kaip antai sąvoką „dominuojanti padėtis“ (1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 65 ir 66 punktai), sąvoką „atitinkama rinka“ (1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 37 punktas ir 1994 m. spalio 6 d. Sprendimo Tetra Pak / Komisija, T‑83/91, EU:T:1994:246, 63 punktas) ir sąvoką „konkurentų maržų mažinimas“ (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovak Telekom / Komisija, C‑165/19 P, EU:C:2021:239, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

128    Gairėse dėl horizontalių susijungimų vartojamos sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ yra tarp veiksnių, galinčių turėti įtakos tikimybei, kad koncentracija sukels reikšmingą nekoordinuojamą poveikį, ir atitinkamai išvadai dėl galimo „reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalis.

129    Darytina išvada, kad nors sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ yra ekonominio pobūdžio, Sąjungos teismas turi jurisdikciją jas aiškinti, vykdydamas Komisijos sprendimų, priimtų koncentracijų kontrolės srityje, kontrolę.

130    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šioje byloje aiškindamas sąvokas „svarbi konkurencinė jėga“ ir „artimi konkurentai“ Bendrasis Teismas neperžengė teisminės kontrolės ribų.

131    Vadinasi, Komisijos trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

 Dėl antros dalies

–       Šalių argumentai

132    Trečiojo pagrindo antroje dalyje Komisija pateikia tris priekaištus, grindžiamus, pirma, ginčijamo sprendimo iškraipymu, antra, jos atsiliepimo į ieškinį iškraipymu ir, trečia, klaidingu sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ aiškinimu.

133    Pateikdama pirmąjį priekaištą Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 171 punkte klaidingai konstatavo, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad aplinkybės, jog koncentracijos šalis kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“ oligopolinėje rinkoje, pakanka nuspręsti, kad koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją. Tokiai išvadai prieštarauja to sprendimo 155 punktas; pagal jį iš ginčijamo sprendimo formuluotės, be kita ko, jo 777 konstatuojamosios dalies, matyti, jog tai, kad „Three yra svarbi konkurencinė jėga mažmeninėje rinkoje <…>, kaip tai suprantama pagal gairių 37 punktą, arba bet kuriuo atveju kelia svarbų konkurencinį suvaržymą šioje rinkoje“, yra tik vienas iš veiksnių, kuriais remdamasi Komisija padarė išvadą, kad koncentracija sukeltų reikšmingą nekoordinuojamą poveikį.

134    Pateikdama antrąjį priekaištą Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 170 punkte Bendrasis Teismas iškraipė jos atsiliepimo į ieškinį 39 punktą, todėl tas teismas sukūrė savo sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ apibrėžtį, kuri skiriasi nuo pateiktosios Gairių dėl horizontalių susijungimų 37 punkte. Iš, be kita ko, minėto atsiliepimo į ieškinį 39 punkto ir Komisijos tripliko 13 punkto matyti, kad Komisija juose pateikė tik vieną pavyzdį ir neteigė, kad „svarbi konkurencinė jėga“ būtinai turi vykdyti itin agresyvią konkurenciją ir priversti savo konkurentus elgtis taip pat.

135    Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo sprendimo 170 ir 216 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas pasinaudojo šiuo pavyzdžiu ir pavertė jį sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ apibrėžtimi.

136    Pateikdama trečiąjį ir paskutinį priekaištą Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 170 ir 216 punktuose jis klaidingai nustatė jai perteklinius reikalavimus, susijusius su įmonės kvalifikavimu kaip „svarbios konkurencinės jėgos“, pagal kuriuos atitinkama įmonė turi skirtis nuo savo konkurentų, kiek tai susiję su poveikiu konkurencijai, ir visų pirma [vykdyti] itin agresyvią konkurenciją dėl kainų ir <…> kitus rinkos dalyvius ver[sti] taikytis prie jos kainų.

137    Į pirmąjį Komisijos priekaištą CK Telecoms atsako, kad savo ankstesnėje praktikoje, be kita ko, skundžiamo sprendimo 164 punkte nurodytose bylose, Komisija vieną ar dvi iš nagrinėtų koncentracijų šalių kvalifikavo kaip „svarbią (-as) konkurencinę jėgą (-as)“, ir tokios išvados pakako, kad būtų galima pripažinti, jog koncentracija gali reikšmingai apriboti veiksmingą konkurenciją.

138    Dėl antrojo Komisijos priekaišto CK Telecoms tvirtina, kad Komisijos atsiliepimo į ieškinį 39 punkte nebuvo apsiribota tik „svarbios konkurencinės jėgos“ pavyzdžio pateikimu.

139    Dėl trečiojo ir paskutinio Komisijos priekaišto CK Telecoms tvirtina, kad Bendrasis Teismas nenukrypo nuo Gairių dėl horizontalių susijungimų ir teisingai konstatavo, jog „svarbią konkurencinę jėgą“ reikia atskirti nuo jos konkurentų, kiek tai susiję su poveikiu konkurencijai.

140    Reikalavimas, kad „svarbi konkurencinė jėga“ skirtųsi nuo konkurentų pagal poveikį konkurencijai, yra minimalus, kurio reikia siekiant nuspręsti, kad oligopolinėje rinkoje veikianti įmonė galėtų patekti į šią sąvoką. Priešingu atveju bet kuris oligopolinėje rinkoje veikiantis konkurentas galėtų būti laikomas „svarbia konkurencine jėga“, o Komisija galėtų prieštarauti beveik visiems horizontaliems susijungimams.

141    Taigi, norint pripažinti įmonę „svarbia konkurencine jėga“ oligopolinėje rinkoje, reikia įrodyti, kad ji ypač stipriai varžo kitus konkurentus.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

142    Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo ginčijamo sprendimo iškraipymu, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, C‑123/16 P, EU:C:2018:590, 75 punktas).

143    Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 171 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „[r]emiantis ginčijamu sprendimu galima teigti, kad dėl „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimo Komisija laikosi nuomonės, jog paprasčiausias konkurencinio spaudimo sumažėjimas būtent dėl įmonės, turinčios svarbesnį vaidmenį, nei būtų galima manyti remiantis jos rinkos dalimis, išnykimo būtų savaime pakankamas, kad būtų galima įrodyti itin reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą“.

144    Šią išvadą Bendrasis Teismas grindė visomis ginčijamo sprendimo konstatuojamosiomis dalimis, kuriose kalbama, be kita ko, apie sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ pobūdį.

145    Priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo minėtame 171 punkte, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Komisija būtų nusprendusi, jog vien „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimo šiuo atveju pakanka, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

146    Atvirkščiai, iš pagrindinių elementų skirsniuose „Konkurencijos vertinimas“ ir „Esminis kriterijus“, konkrečiai – iš ginčijamo sprendimo 313 ir 321 konstatuojamųjų dalių, matyti, kad Gairėse dėl horizontalių susijungimų nurodyti keli svarbūs veiksniai siekiant nustatyti, ar koncentracija gali sukelti nekoordinuojamą poveikį.

147    Tiesa, kad šiose dviejose konstatuojamosiose dalyse Komisija, be kita ko, nurodė, jog nebūtinai turi egzistuoti visi šie veiksniai, kad toks poveikis būtų tikėtinas. Vis dėlto, kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 97 punkte, Komisija iš to nepadarė išvados, kad vieno iš šių veiksnių buvimo pakanka konstatuoti, jog nagrinėjama koncentracija gali reikšmingai apriboti veiksmingą konkurenciją.

148    Ginčijamo sprendimo 313 konstatuojamosios dalies 263 išnašoje Komisija aiškiai nurodė Gairių dėl horizontalių susijungimų 26 punktą; pagal jį aplinkybė, kad viena iš koncentracijos šalių gali būti kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“, yra vienas iš šiose gairėse minimų veiksnių, į kuriuos galima atsižvelgti nustatant, ar dėl koncentracijos gali būti reikšmingai apribojama veiksminga konkurencija.

149    Be to, kaip nurodė Komisija, skundžiamo sprendimo 155 punkte Bendrasis Teismas pats pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Three kvalifikavimas kaip „svarbios konkurencinės jėgos“ yra vienas iš veiksnių, kuriais remdamasi Komisija padarė išvadą, kad koncentracija turės nekoordinuojamą poveikį.

150    Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 171 punkte Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą.

151    Vadinasi, reikia pritarti trečiojo pagrindo antros dalies pirmajam priekaištui.

152    Kalbant apie antrąjį priekaištą, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 170 punkte Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos atsiliepimo į ieškinį 39 punktą, o tai paskatino šį teismą paversti sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ pavyzdį šios sąvokos apibrėžtimi, pakanka konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog minėtame 170 punkte Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos atsiliepimą į ieškinį, dėl tokio iškraipymo skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas, be kita ko, dėl to, kad per procesą Bendrajame Teisme Komisijos pateiktos rašytinės pastabos, susijusios su sąvoka „svarbi konkurencinė jėga“, negali būti laikomos turinčiomis lemiamą reikšmę nustatant šios sąvokos turinį.

153    Darytina išvada, kad trečiojo pagrindo antros dalies antrasis priekaištas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

154    Kalbant apie trečiąjį ir paskutinį priekaištą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nustatė pernelyg didelius reikalavimus tam, kad įmonė būtų kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“, reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 170 ir 216 punktuose tas teismas pateikė sąvokos „svarbi konkurencinė jėga“ apibrėžtį; pagal ją atitinkama įmonė turi išsiskirti iš savo konkurentų, kiek tai susiję su jos kainų politikos poveikiu konkurencinei dinamikai atitinkamoje rinkoje, ir visų pirma [vykdyti] itin agresyvią konkurenciją dėl kainų ir <…> kitus rinkos dalyvius ver[sti] taikytis prie jos kainų.

155    Minėto sprendimo 173 ir 175 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad dėl požiūrio, kurio Komisija laikėsi ginčijamame sprendime, praktiškai būtų painiojama Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas“, šio reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje vartojama sąvoka „svarbių konkurencinių suvaržymų pašalinimas“ ir sąvoka „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimas. Tokia painiava lemtų platų šio 2 straipsnio 3 dalies aiškinimą; pagal jį bet koks „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimas prilygtų didelio konkurencinio spaudimo išnykimui, kuris savo ruožtu pateisintų išvadą, kad egzistuoja reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

156    Be to, skundžiamo sprendimo 174 punkte Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad jei tam, kad įmonė galėtų būti kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“, nebūtina, kad ji išsiskirtų iš savo konkurentų pagal poveikį konkurencijai, ši sąvoka galėtų būti taikoma bet kuriai oligopolinėje rinkoje veikiančiai įmonei, darančiai konkurencinį spaudimą.

157    Šiomis aplinkybėmis to sprendimo 216 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė, jog Three patenka į minėtą sąvoką.

158    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 139/2004 6, 24 ir 25 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama nustatyti veiksmingą visų koncentracijų, kurios reikšmingai riboja veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, įskaitant nekoordinuojamą poveikį keliančias koncentracijas, kontrolę.

159    Antra, kaip patvirtinta Gairių dėl horizontalių susijungimų 24 punkte, labiausiai tiesioginis susijungimo poveikis būtų konkurencijos tarp susijungiančių įmonių panaikinimas.

160    Trečia, remiantis siejamais Gairių dėl horizontalių susijungimų 26, 37 ir 38 punktais, „svarbios konkurencinės jėgos“ išnykimas iš principo yra vienas iš veiksnių, kurie gali turėti įtakos tikimybei, kad koncentracija sukels reikšmingą nekoordinuojamą poveikį, ir kurie leidžia įvertinti, be kita ko, ar dėl šios koncentracijos išnyks svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai.

161    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad reikalavimai, kurių reikia tam, kad įmonę būtų galima kvalifikuoti kaip „svarbią konkurencinę jėgą“, ir kurie turi tiesioginę įtaką naudojant šį kvalifikavimą kaip reikšmingą veiksnį siekiant padaryti išvadą, kad egzistuoja galimas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, neturėtų būti tokie, kad pašalintų Komisijos galimybę pripažinti nesuderinamomis su vidaus rinka koncentracijas, kurios gali sukelti reikšmingą nekoordinuojamą poveikį ir taip reikšmingai pakenkti veiksmingai konkurencijai. Priešingu atveju galėtų būti pakenkta visiškam Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių veiksmingumui.

162    Šiuo klausimu tai, kad koncentracijos oligopolinėje rinkoje šalis neišsiskiria iš savo konkurentų „ypač agresyviu“ kainų požiūriu, nereiškia, kad koncentracija, kurioje dalyvauja tokia įmonė, negalėtų reikšmingai ir žalingai pakeisti konkurencijos dinamikos. Akivaizdu, kad koncentracijų kontrolės tikslas yra būtent išnagrinėti, kaip koncentracija galėtų pakeisti konkurencijos būklę tam tikroje rinkoje lemiančius veiksnius, siekiant patikrinti, ar dėl to būtų reikšmingai apribota veiksminga konkurencija, ir šiuo klausimu lemiamos reikšmės neturi tai, kad su šia koncentracija susijusi įmonė šioje rinkoje yra „ypač agresyvi“ įmonė.

163    Be to, kaip iš esmės patvirtina Gairių dėl horizontalių susijungimų 38 punktas, negalima atmesti galimybės, kad tam tikroje oligopolinėje rinkoje kaip „svarbi konkurencinė jėga“ gali būti kvalifikuojamos kelios įmonės.

164    Dar daugiau, reikia priminti, kad ankstesnė Komisijos sprendimų praktika nėra teisinis pagrindas koncentracijų kontrolės srityje ir yra tik orientacinė (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Erste Group Bank ir kt. / Komisija, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, EU:C:2009:576, 233 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi tai, kad Komisija ankstesniuose sprendimuose tam tikras įmones, kurių „agresyvumas“ atitinkamoje rinkoje buvo unikalus ir kurios greičiau nei bet kurios kitos konkurentės išplėtė savo veiklą šioje rinkoje, kvalifikavo kaip „svarbią konkurencinę jėgą“, nereiškia, kad taip kvalifikuojami gali būti tik tokie atvejai.

165    Galiausiai kaina dažnai nėra vienintelis svarbus kriterijus vertinant konkurencijos dinamiką, be kita ko, diferencijuotų produktų rinkose, kuriose kokybė ir inovacijos gali turėti lemiamą reikšmę pozicionuojant atitinkamus produktus. Taigi siekiant kvalifikuoti įmonę kaip „svarbią konkurencinę jėgą“ tik į kainas orientuotas požiūris neišvengiamai būtų neišsamus.

166    Vadinasi, sąvoka „svarbi konkurencinė jėga“ negali būti taikoma tik toms įmonėms, kurios vykdo itin agresyvią konkurenciją kainų srityje ir verčia savo konkurentus rinkoje derintis prie jų kainų, arba įmonėms, kurių kainų politika gali reikšmingai pakeisti konkurencijos dinamiką atitinkamoje rinkoje.

167    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, kaip nurodyta Gairių dėl horizontalių susijungimų 37 punkte, tam, kad įmonę būtų galima kvalifikuoti kaip „svarbią konkurencinę jėgą“, pakanka, kad ji darytų didesnę įtaką konkurencijai, nei būtų galima spręsti remiantis jos rinkos dalimis ar bet kokiu kitu panašiu rodikliu.

168    Taigi šiuo atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 170 ir 216 punktuose nusprendė, jog tam, kad Three galėtų būti kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“, Komisija turi įrodyti, kad ši įmonė vykdo itin agresyvią konkurenciją dėl kainų ir kitus rinkos dalyvius verčia taikytis prie jos kainų arba kad jos kainų politika galėjo reikšmingai pakeisti konkurencijos dinamiką rinkoje.

169    Atsižvelgiant į šio sprendimo 151 ir 168 punktuose padarytas išvadas, trečiojo pagrindo antra dalis turi būti pripažinta pagrįsta.

 Dėl trečios dalies

–       Šalių argumentai

170    Trečiojo pagrindo trečioje dalyje Komisija nurodo du priekaištus.

171    Pateikdama pirmąjį priekaištą Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 242 punkte įpareigodamas ją įrodyti, jog koncentracijos šalys yra ne „artimi konkurentai“, o „ypač artimi konkurentai“, Bendrasis Teismas nustatė pernelyg griežtą reikalavimą, susijusį su šių šalių artimų konkurencinių santykių vertinimu.

172    Komisijos teigimu, skundžiamo sprendimo 247 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidingą prielaidą, kad tokioje oligopolinėje rinkoje, kaip Jungtinės Karalystės telekomunikacijų mobiliojo ryšio rinka, kurioje veikia keturi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai, visi šie operatoriai iš esmės yra daugiau ar mažiau artimi konkurentai.

173    Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad kiekvienai rinkai būdinga sava dinamika. Taigi oligopolinėje rinkoje, pasižyminčioje diferencijuotų produktų pasiūla, gali susiklostyti situacija, kai dviejų šios rinkos įmonių siūlomos prekės yra palyginti mažai tarpusavyje pakeičiamos arba beveik išimtinai skirtos skirtingiems rinkos segmentams. Taigi šios dvi įmonės negali būti laikomos artimomis konkurentėmis. Vadinasi, jų koncentracijos atveju Komisija negalėtų remtis konkurenciniu artumu kaip svarbiu veiksniu, leidžiančiu daryti išvadą, kad egzistuoja reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas. Kita vertus, Komisijos teigimu, jei šios dvi įmonės glaudžiai konkuruoja tuose pačiuose oligopolinės rinkos segmentuose, o tai rodo, kad „(jų) varžymasis buvo svarbus konkurencijos rinkoje šaltinis“, kaip tai suprantama pagal Gairių dėl horizontalių susijungimų 28 punktą, Komisija neprivalo įrodyti, kad koncentracijos šalys yra „artimiausios konkurentės“ arba „ypač artimos konkurentės“.

174    Patiekdama antrąjį priekaištą Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius ginčijamą sprendimą, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 249 punkte jis nusprendė, kad Komisija rėmėsi prielaida, jog Three ir O2 konkurencinis artumas yra pakankamas, kad būtų galima nuspręsti, jog planuojama koncentracija reikšmingai apribos veiksmingą konkurenciją. Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 227 punkte, Three ir O2 konkurencinis artumas yra tik vienas iš veiksnių, kuriais ginčijamame sprendime remtasi darant išvadą, kad planuojama koncentracija sukels nekoordinuojamą poveikį.

175    CK Telecoms atsikerta, kad pirmasis Komisijos priekaištas grindžiamas atskiru ir klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Bendrasis Teismas tinkamai atsižvelgė į Gaires dėl horizontalių susijungimų ir į tai, kad Three ir O2 konkurencinis artumas yra svarbus veiksnys šioje byloje.

176    Vis dėlto šiose gairėse tiksliai neapibrėžiamas artumo laipsnis, kurio reikia, kad atitinkamas įmones būtų galima laikyti „artimomis konkurentėmis“.

177    Be to, ginčijamame sprendime Komisija netaikė minėtose gairėse nustatytų kriterijų, kad išnagrinėtų Three ir O2 konkurencinį artumą.

178    CK Telecoms teigimu, „ypatingo“ artumo reikalavimas atitinka bendrąjį reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo draudimo kriterijų. Tik ypatingas konkurencinio artumo laipsnis gali būti tokio ribojimo įrodymas.

179    Dėl antrojo priekaišto CK Telecoms mano, kad skundžiamo sprendimo 249 punkte Bendrasis Teismas neiškraipė ginčijamo sprendimo.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

180    Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 242 punkte, klaidingai reikalavo iš Komisijos įrodyti, kad šiuo atveju koncentracijos šalys yra „ypač artimos konkurentės“, reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo vertinimas dėl koncentracijos šalių konkurencinio artumo laipsnio yra ginčijamame sprendime Komisijos nurodytos pirmosios žalos teorijos, susijusios su nekoordinuojamu poveikiu mažmeninėje rinkoje, nagrinėjimo dalis.

181    Skundžiamo sprendimo 128 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėstydama šią teoriją Komisija rėmėsi Three ir O2 keliamu svarbiu konkurenciniu suvaržymu, šių dviejų įmonių konkurenciniu artumu, jų rinkos dalimis, taip pat paskatomis po planuojamos koncentracijos susikūrusiam subjektui didinti kainas ir jo konkurentų pajėgumu konkuruoti, kad ginčijamo sprendimo 1226 konstatuojamojoje dalyje padarytų išvadą, jog planuojama koncentracija „gali mažmeninėje rinkoje daryti nekoordinuojamą antikonkurencinį poveikį“.

182    Šiomis aplinkybėmis, pirma, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 234 punkte konstatavo, kad sąvoka „artimas konkurentas“ vartojama ne Reglamente Nr. 139/2004, o tik Gairėse dėl horizontalių susijungimų.

183    Antra, to sprendimo 235 ir 241 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalis, siejama su to reglamento 25 konstatuojamąja dalimi, turi išnykti svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kelia viena kitai, o tai yra labiausiai tiesioginis vienašalis koncentracijos poveikis oligopolinėje rinkoje.

184    Trečia, minėto sprendimo 242, 247 ir 249 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, kalbant apie oligopolinę rinką, kurioje visi ūkio subjektai iš esmės yra daugiau ar mažiau artimi, Komisija turėjo įrodyti ne tai, kad šios šalys yra artimos konkurentės, o tai, kad jos „ypač artimos“ konkurentės.

185    Galiausiai skundžiamo sprendimo 249 ir 250 punktuose Bendrasis Teismas sutiko su CK Telecoms argumentu, kad Three ir O2 konkurencinių santykių artumo analizės įrodomoji galia yra silpna. Bendrasis Teismas šią poziciją motyvavo tuo, kad Three ir O2 yra santykinai artimos konkurentės koncentruotos rinkos segmentų dalyje, kurioje veikia keturi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai. To teismo nuomone, vien šios aplinkybės nepakanka siekiant šioje byloje įrodyti išnykusius svarbius konkurencinius suvaržymus, kuriuos planuojamos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, ir reikšmingai apribotą veiksmingą konkurenciją, nebent bet kokia koncentracija, dėl kurios nuo keturių operatorių pereinama prie trijų, būtų iš principo draudžiama.

186    Šiuo klausimu, kaip buvo priminta šio sprendimo 159 punkte, labiausiai tiesioginis koncentracijos poveikis oligopolinėje rinkoje yra konkurencijos tarp koncentracijos šalių panaikinimas.

187    Kaip tai patvirtina Gairių dėl horizontalių susijungimų 26 ir 28–30 punktai, nors koncentracijos šalių konkurencinis artumas yra svarbus požymis vertinant galimai išnykusius stiprius konkurencinius suvaržymus tarp šių šalių, šis artumas yra tik vienas iš veiksnių, leidžiančių įvertinti tikimybę, kad koncentracija darys reikšmingą nekoordinuojamą poveikį.

188    Šiuo klausimu Gairių dėl horizontalių susijungimų 28 punkte Komisija teisingai nurodė, kad toje pačioje atitinkamoje rinkoje produktai gali būti diferencijuojami taip, kad vieni produktai yra artimesni pakaitalai nei kiti, ir kad kuo didesnis koncentracijos šalių produktų pakeičiamumo laipsnis, tuo didėja tikimybė, kad po koncentracijos jos gerokai padidins savo kainas. Taigi, kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 121 punkte, didesnis koncentracijos šalių konkurencinis artumas gali būti požymis, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad ši koncentracija reikšmingai apribos veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, o mažesnis šių šalių konkurencinis artumas gali būti priešingas požymis.

189    Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas, kad koncentracijos šalys būtų „ypač artimos“ konkurentės, siekiant įvertinti jų konkurencinį artumą, reiškia, kad diferencijuotų produktų rinkoje turi būti labai didelis minėtų šalių produktų pakeičiamumo lygis. Toks pakeičiamumo lygis nebūtinai yra būtinas. Net jei koncentracijos šalių produktų pakeičiamumas nėra ypač didelis, šių šalių ir koncentracijoje nedalyvaujančių įmonių produktų pakeičiamumas gali būti ir mažesnis, o tai gali paskatinti koncentracijos šalis padidinti savo produktų kainas.

190    Be to, kaip iš esmės nurodyta Gairių dėl horizontalių susijungimų 28 punkte, didelės maržos prieš koncentraciją taip pat gali padidinti tikimybę, kad po koncentracijos kainos gerokai padidės. Šios maržos taip pat gali rodyti, kad atitinkamos koncentracijos šalys nėra artimiausios konkurentės ar ypač artimos konkurentės.

191    Taigi negalima daryti išvados, kad reikšmingai apriboti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje gali tik ypač artimų konkurentų koncentracija.

192    Vadinasi, skundžiamo sprendimo 242 ir 247 punktuose įpareigodamas Komisiją įrodyti, kad koncentracijos šalys yra ne artimos, o „ypač artimos“ konkurentės, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

193    Tuo remiantis darytina išvada, kad trečiojo pagrindo trečios dalies pirmasis priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

194    Kalbant apie antrąjį priekaištą, pažymėtina, kad Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius ginčijamą sprendimą, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 249 punkte jis nusprendė, jog tame sprendime ji rėmėsi prielaida, kad Three ir O2 konkurencijos aptariamoje oligopolinėje rinkoje artumo savaime pakako, kad būtų galima pripažinti, jog koncentracija sukeltų reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą.

195    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad minėtame 249 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog „[n]ors iš tiesų galima teigti, kad Three ir O2 yra santykinai artimos konkurentės dalyje koncentruotos rinkos segmentų, kurioje veikia keturi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai, šio aspekto nepakanka, kad šioje byloje būtų įrodyta, jog išnyko svarbūs konkurenciniai suvaržymai, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, taip pat, kad itin reikšmingai ribojama veiksminga konkurencija, nebent iš principo būtų uždrausta bet kokia koncentracija, kai iš keturių operatorių lieka trys“.

196    Kaip teigia Komisija, ginčijamame sprendime nėra jokio elemento, patvirtinančio, kad pakanka tik Three ir O2 konkurencinio artumo, kad būtų galima tvirtinti, jog planuojama koncentracija gali sukelti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą. Priešingai, kaip priminta šio sprendimo 146 punkte, ginčijamo sprendimo 313 ir 321 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad Gairėse dėl horizontalių susijungimų nurodyti keli veiksniai (tarp kurių yra konkurencinis artumas), kurie yra svarbūs siekiant nustatyti, ar koncentracija gali sukelti nekoordinuojamą poveikį.

197    Vadinasi, reikia pritarti antrajam priekaištui, taigi, ir visai trečiojo pagrindo trečiai daliai.

198    Taigi reikia pritarti trečiojo pagrindo antrai ir trečiai dalims, nesant reikalo nagrinėti subsidiariai pateiktos ketvirtos dalies.

 Dėl ketvirtojo pagrindo

199    Ketvirtąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis grindžiama, pirma, Komisijos argumentų, susijusių su jos atlikta planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybine analize, iškraipymu ir, antra, tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog kainų padidėjimas šiuo atveju nebuvo reikšmingas. Antra dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai įpareigojo Komisiją į savo analizę įtraukti vadinamuosius „standartinius“ našumo rodiklius.

 Dėl pirmos dalies

–       Šalių argumentai

200    Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija nurodo du priekaištus.

201    Pateikdama pirmąjį priekaištą Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis iškraipė jos argumentus, kai skundžiamo sprendimo 273 punkte nusprendė, jog neginčijama, kad dėl planuojamos koncentracijos kainos gali padidėti [konfidencialu](1) %, nors tiek iš atsiliepimo į ieškinį 157 punkto, tiek iš tripliko 61 punkto matyti, kad ši institucija užginčijo šį skaičių Bendrajame Teisme. Iš šių punktų aiškiai matyti, kad Komisija ginčijo CK Telecoms pateiktus skaičius ir Bendrajame Teisme teigė, kad kainos padidėjo [konfidencialu] %.

202    Pateikdama antrąjį priekaištą Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 273 punkte jis padarė teisės klaidą, kai leido suprasti, jog tai, kad dėl planuojamos koncentracijos galėjo padidėti kainos, nebuvo reikšminga, nes tas padidėjimas buvo mažesnis, nei nustatytieji tam tikruose ankstesniuose sprendimuose, kuriais buvo leista vykdyti koncentracijas tam tikromis sąlygomis.

203    Šiuo klausimu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neturėjo lyginti planuojamos koncentracijos su koncentracijomis, dėl kurių buvo priimtas, pirma, 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas C(2014) 3561 final, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu (byla M.6992 – Hutchison 3G UK / Telefónica Ireland), – jo santrauka paskelbta 2014 m. rugpjūčio 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 264, 2014, p. 6, toliau – Airijos byla), ir, antra, 2014 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas C(2014) 4443, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla M.7018 – Telefónica Deutschland / E-Plus), – jo santrauka paskelbta 2015 m. kovo 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 86, 2015, p. 10; toliau – Vokietijos byla). Bendrojo Teismo atliktas palyginimas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu Komisijos sprendimų šiose dviejose bylose aiškinimu. Skirtingai nei šioje byloje, Komisija leido vykdyti Airijos ir Vokietijos bylose nagrinėtas koncentracijas, nes tose bylose šalys pasiūlė korekcines priemones, kurios buvo laikomos pakankamomis, kad būtų pašalintas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

204    CK Telecoms atsikerta, pirma, kad ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija kritikuoja faktines aplinkybes, todėl ta dalis nepriimtina.

205    Antra, CK Telecoms tvirtina, kad ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga. Skundžiamo sprendimo 264–281 punktuose Bendrasis Teismas atliko vertinimą, kuriuo remdamasis skundžiamo sprendimo 282 punkte nusprendė, kad šiuo atveju atlikta kiekybinė analizė neturi įrodomosios galios, nes Komisija neįrodė, kad išnykus svarbiems konkurenciniams suvaržymams, kuriuos koncentracijos šalys kėlė viena kitai, labai padidėtų kainos. CK Telecoms pažymi, kad skundžiamo sprendimo 268 punkte Bendrasis Teismas atmetė Komisijos kiekybinės analizės įrodomąją galią, o Komisija to neginčijo.

206    Galiausiai, trečia, CK Telecoms tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai vertino Komisijos kiekybinę analizę. Šiuo klausimu jis pateisino būtinybę nustatyti ribą, kurią viršijus šios analizės rezultatas galėtų rodyti, kad dėl koncentracijos gali labai padidėti kainos.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

207    Pateikdama pirmąjį priekaištą Komisija kritikuoja ne faktines aplinkybes, o nurodo, kad buvo iškraipytas jos pastabų pirmojoje instancijoje turinys. Todėl šis priekaištas negali būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Alcohol Countermeasure Systems (International) / EUIPO, C‑340/17 P, EU:C:2018:965, 39 punktą).

208    Kalbant apie antrojo priekaišto priimtinumą, pakanka konstatuoti, kad juo Komisija kelia teisės klausimą tiek, kiek ji priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis klaidingai palygino kainų padidėjimą, kuris galėtų atsirasti dėl planuojamos koncentracijos, su kainų padidėjimu, nustatytu Airijos ir Vokietijos bylose, kuriose Komisija leido vykdyti nagrinėtas koncentracijas, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl šis priekaištas yra priimtinas.

209    Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies reikšmingumo skundžiamo sprendimo 268 punkte Bendrasis Teismas iš tiesų nusprendė, kad kiekybinė analizė nėra lemiamas įrodymas, patvirtinantis galimą reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą. Vis dėlto jis nenusprendė, kad ši analizė iš esmės neturi įrodomosios galios. Bendrasis Teismas konstatavo, kad šios analizės nepakanka, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

210    Kad skundžiamo sprendimo 282 punkte padarytų išvadą, jog Komisija neįrodė, kad po planuojamos koncentracijos labai padidės kainos, Bendrasis Teismas, pirma, to sprendimo 273 punkte konstatavo, kad šioje byloje dėl koncentracijos galimas kainų padidėjimas sudarytų [konfidencialu] % ir kad Komisija šio skaičiaus neginčijo. Antra, siekdamas patikrinti, ar šis padidėjimas gali būti laikomas reikšmingu, Bendrasis Teismas jį palygino su Airijos ir Vokietijos bylose nustatytu kainų padidėjimu, kuris sudarė atitinkamai 6,6 % ir 9,5 %. Bendrasis Teismas konstatavo, kad tose bylose Komisija leido vykdyti atitinkamas koncentracijas, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų.

211    Taigi reikia pripažinti, kad Komisija gali pagrįstai priekaištauti Bendrajam Teismui, pirma, iškraipius jos argumentus dėl tikslaus galimai padidėjusių kainų įvykdžius planuojamą koncentraciją dydžio ir, antra, klaidingai palyginus šį atvejį su ankstesniais Komisijos sprendimais kitose bylose dėl koncentracijos. Šių priekaištų negalima atmesti kaip nereikšmingų, nes, kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 141 punkte, kiekvienas iš šių argumentų gali turėti įtakos skundžiamo sprendimo 282 punkte padarytai Bendrojo Teismo išvadai. Taigi reikia atmesti CK Telecoms argumentus, kad ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga, ir išnagrinėti šios dalies pagrįstumą.

212    Šiuo klausimu, kiek tai susiję su šios dalies pirmuoju priekaištu, grindžiamu tuo, kad skundžiamo sprendimo 273 punkte Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos atsiliepimo į ieškinį 157 punkte ir tripliko 61 punkte pateiktus argumentus, reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir 168 straipsnio 1 dalies d punktą apeliantas, teigiantis, kad buvo iškraipyti jo argumentai, turi tiksliai nurodyti, kokius argumentus Bendrasis Teismas iškraipė, ir įrodyti analizės klaidas, dėl kurių, jo nuomone, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Knauf Gips / Komisija, C‑407/08 P, EU:C:2010:389, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

213    Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 273 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog „šioje byloje prognozuojama, kad, pasak [CK Telecoms], kuriai Komisija šiuo klausimu neprieštarauja, kainos didės [konfidencialu], nors airiškoje byloje prognozuotas kainų padidėjimas 6,6 %, o vokiškoje – 9,5 % nesukliudė Komisijai leisti vykdyti šias operacijas, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų“.

214    Iš Komisijos atsiliepimo į ieškinį 157 punkto aiškiai matyti, kad pirmojoje instancijoje ji iš tikrųjų ginčijo CK Telecoms pasiūlytą skaičių ir nurodė, kad šiuo atveju kainų padidėjimas, kurį galėtų lemti planuojama koncentracija, yra [konfidencialu] %. Šią išvadą taip pat patvirtina šio atsiliepimo į ieškinį 159 ir 160 punktai, taip pat Komisijos tripliko 61 punktas.

215    Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo sprendimo 273 punkte Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos pirmojoje instancijoje pateiktas rašytines pastabas.

216    Vadinasi, ketvirtojo pagrindo pirmos dalies pirmasis priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

217    Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies antrojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai palygino šią bylą su Airijos ir Vokietijos bylomis ir atitinkamai skundžiamo sprendimo 273 punkte klaidingai nusprendė, kad kainų padidėjimas, kurį galėtų lemti planuojama koncentracija ir kuris siektų [konfidencialu] %, nebuvo reikšmingas, nes būtų mažesnis, nei nustatytieji Airijos ir Vokietijos bylose, reikia, viena vertus, pažymėti, kad šis Bendrojo Teismo vertinimas, kaip matyti iš šio sprendimo 215 punkto, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos atsiliepimą į ieškinį, susijusį su tikslia šio kainų padidėjimo verte.

218    Kita vertus, kaip išvados 147 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, Airijos ir Vokietijos bylos nebuvo panašios į šią bylą esminiu aspektu: skirtingai nei šioje byloje, minėtose pirmosiose bylose nagrinėtų koncentracijų šalys pasiūlė įsipareigojimus, kurie buvo laikomi pakankamais, kad išsklaidytų Komisijos nuogąstavimus dėl konkurencijos.

219    Bet kuriuo atveju, kaip pažymėta šio sprendimo 164 punkte, ankstesnė Komisijos sprendimų praktika nėra teisinis pagrindas koncentracijų kontrolės srityje ir yra tik orientacinė.

220    Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 273 punkte nusprendė, kad [konfidencialu] % siekiantis kainų padidėjimas, kurį galėtų lemti koncentracija, nėra reikšmingas, nes jis būtų mažesnis, nei nustatytieji Airijos ir Vokietijos bylose.

221    Darytina išvada, kad ketvirtojo pagrindo pirmos dalies antrasis priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

222    Atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, reikia pritarti visai ketvirtojo pagrindo pirmai daliai.

 Dėl antros dalies

–       Šalių argumentai

223    Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 277–279 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad į kiekybinę analizę ji turėjo įtraukti „standartinį“ našumo padidėjimą, kuris būtų „būdingas kiekvienai koncentracijai“.

224    Komisija pabrėžia, kad pagal Reglamento Nr. 139/2004 29 konstatuojamąją dalį atitinkamos įmonės privalo pateikti kiekvieno nurodomo našumo padidėjimo aprašymą ir jį patvirtinančius dokumentus.

225    Priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 277 punkte, Sąjungos teisės aktų leidėjas nenustatė prezumpcijos, kad kiekviena koncentracija neišvengiamai lemia našumo padidėjimą, į kurį turi būti sistemingai atsižvelgiama Komisijai atliekant kiekybinę analizę. Iš Gairių dėl horizontalių susijungimų 77–87 punktų iš esmės matyti, kad našumo padidėjimas turi atnešti naudos vartotojams, būti būdingas koncentracijai ir galimas patikrinti.

226    Be to, Komisija mano, kad Reglamente Nr. 139/2004 neišskiriama skirtingų našumo padidėjimo rūšių.

227    Bet kuriuo atveju Komisija tvirtina, kad atlikdama kiekybinę analizę atsižvelgė į našumo padidėjimą, kuris gali patekti į „standartinio našumo padidėjimo“ sąvoką, kuria Bendrasis Teismas rėmėsi skundžiamo sprendimo 277 punkte, ir jį atmetė, motyvuodama tuo, kad toks našumo padidėjimas negalėjo paveikti po koncentracijos susikūrusio subjekto paskatų didinti kainas.

228    CK Telecoms atsikerta, pirma, kad Komisijos argumentai yra nereikšmingi, nes Bendrojo Teismo išvada, kad kiekybinė analizė ginčijamame sprendime buvo klaidinga, grindžiama ne vien išvada, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į dėl planuojamos koncentracijos atsiradusį našumo padidėjimą.

229    Antra, CK Telecoms iš pradžių teigia, kad Komisijos argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad kiekybinės analizės įrodomoji vertė sumažėja, jeigu joje neatsižvelgiama ir į kompensacinius veiksnius, įskaitant padidėjusį našumą. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad kiekybinės analizės įrodomoji vertė padidėtų, jei Komisija būtų padariusi prielaidą, kad dėl planuojamos koncentracijos galima pasiekti tam tikrą našumo padidėjimą.

230    Be to, CK Telecoms teigimu, Bendrojo Teismo vertinimas atitinka kiekybinę analizę, kuria siekiama įvertinti ir koncentracijų ribojamąjį, ir konkurenciją skatinantį poveikį. Taigi reikėtų atsižvelgti į įrodytą ar numanomą našumo padidėjimą.

231    Be to, Reglamente Nr. 139/2004 atsižvelgiama į tai, kad koncentracijos paprastai sukelia konkurenciją skatinantį poveikį, kaip ir antikonkurencinį poveikį. Todėl Bendrojo Teismo išvada, kad Komisijos kiekybinės analizės išvados turi ribotą įrodomąją galią, nes atliekant šią analizę neatsižvelgiama į „standartinį“ našumo padidėjimą, atitinka principus, kuriais grindžiamas šis reglamentas.

232    Galiausiai CK Telecoms tvirtina: kadangi Gairėse dėl horizontalių susijungimų nenurodyta, kaip turi būti atlikta Komisijos kiekybinė analizė, negalima teigti, kad Bendrojo Teismo išvados dėl šios analizės įrodomosios galios prieštarauja šioms gairėms.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

233    Kiek tai susiję su ketvirtojo pagrindo antros dalies reikšmingumu, iš skundžiamo sprendimo 279 punkto iš esmės matyti, kad, Bendrojo Teismo nuomone, „standartinis“ našumo padidėjimas „būdingas kiekvienai koncentracijai“ ir yra „kiekybinio modelio, kuriuo siekiama nustatyti, ar koncentracija gali kelti <…> ribojamąjį poveikį, sudedamoji dalis“.

234    Taigi, atsižvelgiant į tai, kokią svarbą kiekybinei analizei Bendrasis Teismas suteikė šiai našumo padidėjimo kategorijai, reikia nuspręsti, kad Komisija gali pagrįstai priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 277–279 punktuose įpareigojo ją į šią analizę įtraukti „standartinį“ našumo padidėjimą, kuris, Bendrojo Teismo nuomone, būdingas kiekvienai koncentracijai.

235    Vadinasi, CK Telecoms argumentai, kad ketvirtojo pagrindo antra dalis yra nereikšminga, turi būti atmesti.

236    Dėl šios dalies pagrįstumo reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 277 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog bet kokia koncentracija lemia našumo padidėjimą, kurio mastas taip pat priklauso ir nuo išorinio konkurencinio spaudimo. Bendrojo Teismo nuomone, šį našumą lemia, be kita ko, po koncentracijos susikūrusio subjekto gamybos ir platinimo procesų racionalizavimas ir integravimas, o tai gali paskatinti šį subjektą sumažinti savo kainas.

237    To sprendimo 278 ir 279 punktuose Bendrasis Teismas išskyrė dvi našumo padidėjimo rūšis, t. y. pirma, tą, kuris nurodytas Gairėse dėl horizontalių susijungimų, kurio buvimą turi įrodyti pranešančioji šalis ir į kurį reikia atsižvelgti atliekant bendrą konkurencinį koncentracijos vertinimą, siekiant patikrinti, ar toks našumo padidėjimas gali atsverti koncentracijos ribojamąjį poveikį, ir, antra, šio sprendimo 277 punkte nurodytą našumo padidėjimą, kuris būdingas kiekvienai koncentracijai ir yra „kiekybinio modelio, kuriuo siekiama nustatyti, ar koncentracija gali kelti tokį ribojamąjį poveikį, sudedamoji dalis“. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 278 punkto, Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad atlikdama kiekybinę analizę Komisija privalo savo iniciatyva atsižvelgti į šią „standartinio“ našumo padidėjimo kategoriją.

238    Iš Reglamento Nr. 139/2004 29 konstatuojamosios dalies matyti, kad, siekiant nustatyti koncentracijos poveikį konkurencijos struktūrai vidaus rinkoje, tikslinga atsižvelgti į konkrečių įmonių pagrįstus ir galimus našumo pasiekimus.

239    Be to, iš Reglamento Nr. 802/2004 I priedo 9 skirsnio matyti, kad atitinkama įmonė privalo pateikti kiekvieno tokio nurodomo našumo padidėjimo aprašymą ir jį patvirtinančius dokumentus.

240    Kriterijai, susiję su atsižvelgimu į našumo padidėjimą, yra išdėstyti Gairių dėl horizontalių susijungimų gairių 76–88 punktuose.

241    Taigi, kaip išvados 153 punkte pažymėjo generalinė advokatė, reikia konstatuoti, kad nei Reglamente Nr. 139/2004, nei Reglamente Nr. 802/2004, nei Gairėse dėl horizontalių susijungimų nenumatyta „standartinio“ našumo padidėjimo kategorijos, kaip antai nurodytos skundžiamo sprendimo 277–279 punktuose, ir neįtvirtinta prezumpcijos, kad kiekviena koncentracija lemia tokį našumo padidėjimą.

242    Žinoma, tam tikros koncentracijos gali lemti tik joms būdingą našumo padidėjimą. Vis dėlto ši galimybė jokiu būdu nereiškia, kad visos koncentracijos lemia tokį našumo padidėjimą. Bet kuriuo atveju pranešančiosios šalys turi jį įrodyti, kad atlikdama savo kontrolę Komisija galėtų į tai atsižvelgti.

243    Be to, pripažinus, kad visos koncentracijos lemia „standartinį“ našumo padidėjimą, būtų sukurta prielaida, taigi ir perkelta įrodinėjimo našta, dėl tam tikros našumo padidėjimo kategorijos, nors, kaip matyti iš šio sprendimo 238 ir 239 punktų, ši pareiga tenka įmonėms.

244    Toks įrodinėjimo pareigos perkėlimas galėtų sumažinti koncentracijų kontrolės veiksmingumą ir taip pakenkti Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių veiksmingumui. Šiuo reglamentu siekiamas veiksmingos koncentracijų kontrolės tikslas, primintas šio sprendimo 106 punkte, visų pirma vengti, viena vertus, uždrausti koncentracijas, kurios nekelia antikonkurencinio poveikio rizikos, ir, kita vertus, leisti koncentracijas, kurios pakenktų veiksmingai konkurencijai, yra užtikrinamas, be kita ko, Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytu įrodinėjimo pareigos paskirstymu koncentracijų kontrolės srityje.

245    Įrodinėjimo pareigos perkėlimas, kurį lemtų prezumpcijos, kad kiekviena koncentracija lemia tokį našumo padidėjimą, pripažinimas, pakenktų šiai pusiausvyrai.

246    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 277–279 punktuose nusprendė, kad Komisija į savo kiekybinę analizę turėjo įtraukti visoms koncentracijoms būdingą „standartinį“ našumo padidėjimą.

247    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti ir ketvirtojo pagrindo antrai daliai, taigi, visam ketvirtajam pagrindui.

 Dėl penktojo pagrindo

 Šalių argumentai

248    Apeliacinio skundo penktajame pagrinde Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui neišnagrinėjus, ar visi reikšmingi veiksniai leidžia manyti, kad šiuo atveju jai pavyko įrodyti, jog planuojama koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją. Bendrasis Teismas klaidingai apsiribojo tik tam tikrų veiksnių, pagrindžiančių pirmąją žalos teoriją, nagrinėjimu ir klausimu, ar šių veiksnių, vertinamų atskirai, pakako tokiam ribojimui įrodyti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą, pakeitė Komisijos ekonominį vertinimą savuoju, klaidingai taikė atitinkamus teisinius kriterijus ir pažeidė pareigą motyvuoti.

249    Konkrečiai kalbant, pažymėtina, kad Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik keturis veiksnius, pagrindžiančius ginčijamame sprendime nurodytą pirmąją žalos teoriją. Bendrasis Teismas išnagrinėjo rinkos dalių dydį ir raidą, Three kvalifikavimą kaip „svarbios konkurencinės jėgos“, Three ir O2 konkurencinį artumą ir koncentracijos poveikio kiekybinę analizę.

250    Taip apribodamas savo analizę ir vien šiuo pagrindu panaikindamas ginčijamą sprendimą Bendrasis Teismas neįvertino, ar šie keturi veiksniai kartu su kitais ginčijamame sprendime pateiktais veiksniais ir išvadomis leidžia daryti išvadą, kad planuojama koncentracija reikšmingai apribotų veiksmingą konkurenciją.

251    Skundžiamo sprendimo 149, 171–173, 249 ir 268 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo šiuos keturis veiksnius atskirai, kad nustatytų, ar kiekvieno iš jų pakanka tokiam ribojimui įrodyti. Ginčijamame sprendime Komisija visiškai neteigė, kad kiekvieno iš šių veiksnių, vertinamo atskirai, pakanka itin reikšmingam veiksmingos konkurencijos ribojimui įrodyti.

252    Be to, iš Gairių dėl horizontalių susijungimų 26 punkto matyti, kad šių gairių 27–38 punktuose nurodyti veiksniai, vertinami atskirai, nebūtinai yra lemiami.

253    CK Telecoms visų pirma tvirtina, kad ne Bendrasis Teismas, o Komisija turi bendrai įvertinti visus reikšmingus veiksnius, kurie gali turėti įtakos tikimybei, kad koncentracija sukels reikšmingą nekoordinuojamą poveikį. Taigi penktasis pagrindas yra nepriimtinas ir nereikšmingas, be kita ko, dėl to, kad šiuo pagrindu Komisija iš esmės prašo pripažinti, jog Bendrasis Teismas turi užpildyti ginčijamo sprendimo spragas ir iš naujo išnagrinėti planuojamą koncentraciją, o tai nesuderinama su jo teisminės kontrolės apimtimi.

254    CK Telecoms taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo visus reikšmingus veiksnius, susijusius su ginčijamame sprendime nurodyta pirmąja žalos teorija. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad skundžiamo sprendimo 139 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, jog per teismo posėdį Komisija nurodė, kad ši pirmoji teorija iš esmės grindžiama trimis veiksniais, t. y. aplinkybe, kad Three yra „svarbi konkurencinė jėga“, Three ir O2 konkurenciniu artumu ir planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybine analize. CK Telecoms teigimu, dėl tos priežasties buvo teisėta ir logiška, kad Bendrasis Teismas savo analizėje daugiausiai dėmesio skyrė šiems aspektams.

255    Galiausiai Bendrasis Teismas nemanė, kad kiekvieno veiksnio, susijusio su pirmąja Komisijos žalos teorija, vertinamo atskirai, turėtų pakakti reikšmingam veiksmingos konkurencijos ribojimui įrodyti. Jis nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog šių veiksnių pakanka nuspręsti, kad planuojama koncentracija sukeltų tokį ribojimą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

256    Kalbant apie CK Telecoms argumentus, kad apeliacinio skundo penktasis pagrindas yra nepriimtinas ir nereikšmingas, reikia konstatuoti, kad šiame pagrinde Komisija kelia teisės klausimą, atsakymas į kurį gali turėti įtakos Bendrojo Teismo išvados, kad šiai institucijai nepavyko pakankamai teisiškai įrodyti reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo, pagrįstumui. Šiame pagrinde Komisija iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis panaikino ginčijamą sprendimą neatlikęs bendros analizės ar visų reikšmingų veiksnių, į kuriuos atsižvelgta ginčijamame sprendime, įvertinimo, o apsiribojo tam tikrų veiksnių, pagrindžiančių, be kita ko, pirmąją žalos teoriją ir jų pakankamumą šiai analizei, nagrinėjimu.

257    Taigi reikia išnagrinėti šio penktojo pagrindo pagrįstumą.

258    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 1 dalies b punkto, vykdydama koncentracijos kontrolę Komisija turi atsižvelgti į koncentracijoje dalyvaujančių įmonių padėtį rinkoje, jų ekonominį ir finansinį pajėgumą, tiekėjams ir vartotojams prieinamas alternatyvas, jų galimybę naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis, bet kokius teisinius ar kitokio pobūdžio patekimo į rinką barjerus, atitinkamų prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos tendencijas, tarpinių ir galutinių vartotojų interesus, techninės ir ekonominės pažangos plėtrą, kiek ji yra naudinga vartotojams ir nesudaro kliūčių konkurencijai.

259    Taip pat reikia priminti, kad Gairių dėl horizontalių susijungimų 26–38 punktuose nurodyti veiksniai, kurie iš tikrųjų gali turėti įtakos tikimybei, kad koncentracija turės reikšmingą nekoordinuojamą poveikį.

260    Gairių 26 punkte šiuo klausimu teisingai nurodyta, kad šie veiksniai, vertinami atskirai, nebūtinai yra lemiami. Be to, reikšmingo nekoordinuojamo poveikio tikėtinumui nustatyti nebūtinai reikia visų tokių veiksnių.

261    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad minėti veiksniai iš esmės gali būti požymiai, kad koncentracija sukeltų reikšmingą nekoordinuojamą poveikį, kuris turi būti vertinamas bendrai.

262    Taigi tam, kad galėtų atlikti veiksmingą Komisijos sprendimų, kuriais koncentracija pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka, teisminę kontrolę, Sąjungos teismas, išnagrinėjęs priekaištų dėl Komisijos atlikto reikšmingų veiksnių vertinimo pagrįstumą ir atsižvelgdamas į to rezultatą, turi įvertinti, ar visų reikšmingų veiksnių ir aplinkybių, kuriais rėmėsi Komisija ir kurie gali būti laikomi įrodytais, įskaitant tuos, kurie nebuvo ginčijami, pakanka, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas. Šis bendras vertinimas nereiškia, kad Sąjungos teismas privalo savo iniciatyva išnagrinėti veiksnių ar kitų aplinkybių, kurių neginčijo proceso šalys, vertinimo pagrįstumą.

263    Šiuo atveju, kiek tai susiję su pirmąja Komisijos nurodyta žalos teorija, skundžiamo sprendimo 128–136 punktuose pateikta ginčijamo sprendimo santrauka.

264    Skundžiamo sprendimo 141–283 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo CK Telecoms argumentus, pateiktus ieškinio pirmojoje instancijoje pirmajame pagrinde ir iš esmės susijusius su veiksniais, kurie gali turėti įtakos tikimybei, kad planuojama koncentracija padarys reikšmingą nekoordinuojamą poveikį, t. y. su rinkos dalių analize, Three kvalifikavimu kaip „svarbios konkurencinės jėgos“, planuojamos koncentracijos šalių konkurencinių santykių artumo vertinimu ir šios koncentracijos poveikio kainoms kiekybine analize.

265    Skundžiamo sprendimo 154 punkte Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo ketvirtą dalį. Kaip iš esmės matyti iš skundžiamo sprendimo 152 punkto, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, priešingai, nei teigė ieškovė pirmojoje instancijoje, ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad Three ir O2 rinkos dalių dydis ir raida yra pirmasis jų daromų svarbių konkurencinių suvaržymų, kurie būtų pašalinti dėl planuojamos koncentracijos, požymis.

266    Kita vertus, skundžiamo sprendimo 176, 190, 198, 216, 226, 250 ir 283 punktuose Bendrasis Teismas pritarė tam tikriems pirmojo pagrindo priekaištams ir dalims, susijusiems su Three kvalifikavimu kaip „svarbios konkurencinės jėgos“, Three ir O2 konkurencinių santykių artumo vertinimu ir planuojamos koncentracijos poveikio kainoms kiekybine analize.

267    Galiausiai skundžiamo sprendimo 284–291 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir pripažino pagrįsta ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo septintą dalį; pagal ją Komisija, pirma, neatliko bendro nekoordinuojamo poveikio buvimo vertinimo ir, antra, nenurodė, kuo remdamasi padarė išvadą, kad įtariami konkurencijos ribojimai, kurių kiltų dėl planuojamos koncentracijos, būtų reikšmingi.

268    Dėl klausimo, ar Komisija šiuo atveju atliko bendrą nekoordinuojamo poveikio buvimo vertinimą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 287 punkte konstatavo, kad tokį vertinimą Komisija atliko ginčijamame sprendime. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad siekdama įrodyti nekoordinuojamo poveikio mažmeninėje rinkoje buvimą ši institucija paeiliui išnagrinėjo įvairius reikšmingus veiksnius.

269    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pats neišnagrinėjo, ar, atsižvelgiant, pirma, į jo atlikto CK Telecoms pirmojoje instancijoje pateiktų argumentų, susijusių su tam tikrais reikšmingais veiksniais, nagrinėjimo rezultatą ir, antra, į kitus reikšmingus veiksnius ir išvadas, kurie buvo bendros Komisijos analizės dalis ir kurie, kadangi nebuvo ginčijami, galėjo būti laikomi įrodytais, pavyzdžiui, į ginčijamo sprendimo 778–1174 konstatuojamosiose dalyse pateiktą konkretų O2 daromo konkurencinio spaudimo vertinimą, tikėtiną po koncentracijos susikūrusio subjekto elgesį, taip pat tiek į mobiliojo ryšio tinklo operatorių, tiek į virtualių mobiliojo ryšio tinklų operatorių konkurencinės padėties vertinimą, buvo galima nuspręsti, kad Komisija pakankamai teisiškai įrodė reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą.

270    Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes, išnagrinėjęs CK Telecoms pirmojoje instancijoje ginčytų veiksnių ir išvadų pagrįstumą ir atsižvelgęs į to rezultatą, neatliko bendro veiksnių ir išvadų, svarbių siekiant patikrinti, ar Komisija įrodė reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, vertinimo.

271    Taigi penktąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

 Dėl šeštojo pagrindo

272    Šeštąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius ginčijamą sprendimą, nes skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose jis nusprendė, kad ši institucija neišnagrinėjo po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusios tinklo kokybės. Antroje šio pagrindo dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva pateikė priekaištą, kuris nebuvo nurodytas ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo šeštoje dalyje.

 Dėl šeštojo pagrindo reikšmingumo

–       Šalių argumentai

273    CK Telecoms tvirtina, kad šeštasis pagrindas yra nereikšmingas, nes Komisija neginčija pagrindinių Bendrojo Teismo argumentų, kuriais remdamasis ji atmetė Komisijos antrąją žalos teoriją, susijusią su dalijimosi tinklu sutartimis.

274    Pirma, šiame apeliaciniame skunde Komisija neginčijo skundžiamo sprendimo 325, 330, 340, 344 ir 346–348 punktuose išdėstytų argumentų; juose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog galimas dalijimosi tinklu sutarties partnerių interesų išsiderinimas ir ilgalaikis dalijimosi tinklu sutarčių sutrikdymas savaime gali būti reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas pagal nekoordinuojamu poveikiu grindžiamą žalos teoriją.

275    Antra, apeliaciniame skunde Komisija neginčijo skundžiamo sprendimo 362–397 punktuose pateiktos Bendrojo Teismo analizės, susijusios su nagrinėjamos koncentracijos poveikiu BT / EE ir Vodafone.

276    Dėl visų šių neginčijamų samprotavimų Bendrasis Teismas atmetė antrąją žalos teoriją.

277    Komisija tvirtina, kad šeštasis pagrindas yra reikšmingas.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

278    Pirma, reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 325, 330, 340, 344 ir 346–348 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo klausimą, ar ilgalaikis dalijimosi tinklu sutarčių veikimo sutrikimas dėl, be kita ko, galimo šių sutarčių partnerių interesų išsiderinimo savaime gali būti reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas.

279    Komisija nepadarė išvados, kad toks ribojimas egzistuoja, remdamasi vien tokiu interesų išsiderinimu, nes toks išsiderinimas yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama ginčijamame sprendime.

280    Taigi tai, kad Komisija neginčija Bendrojo Teismo išvados, jog paties dalijimosi tinklu sutarčių partnerių interesų išsiderinimo nepakako, kad būtų įrodytas reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, negali lemti Komisijos apeliacinio skundo šeštojo pagrindo nereikšmingumo.

281    Antra, dėl CK Telecoms argumentų, kad šeštasis pagrindas yra nereikšmingas, nes Komisija neginčijo skundžiamo sprendimo 362–397 punktuose pateiktos Bendrojo Teismo analizės, susijusios su planuojamos koncentracijos poveikiu BT / EE ir Vodafone, reikia pažymėti, kad, kaip matyti, be kita ko, iš to sprendimo 361 punkto, Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar Komisijos analizė dėl koncentracijos poveikio BT / EE ir Vodafone buvo ypač patikima ir įtikinama. Bendrasis Teismas nusprendė, kad šį nagrinėjimą būtina atlikti remiantis to sprendimo 358–361 punktuose nurodyta ir šio pagrindo pirmoje dalyje ginčijama prielaida, kad ginčijamame sprendime nebuvo analizuojamas „susijungusio subjekto siūlomų paslaugų arba savo paties tinklo kokybės prastinimas“.

282    Tokiomis aplinkybėmis, kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 181 punkte, kadangi skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose pateikti Bendrojo Teismo argumentai yra to sprendimo 362–397 punktuose pateikto planuojamos koncentracijos poveikio BT / EE ir Vodafone vertinimo pagrindas, tai, kad Komisija tiesiogiai neginčija šio Bendrojo Teismo vertinimo, negali lemti šeštojo pagrindo nereikšmingumo.

283    Taigi reikia atmesti CK Telecoms argumentus, grindžiamus šeštojo pagrindo nereikšmingumu, ir išnagrinėti jo pagrįstumą.

 Dėl pirmos dalies

–       Šalių argumentai

284    Pateikdama šeštojo pagrindo pirmą dalį Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose nusprendęs, kad ji neįvertino po koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusios tinklo kokybės, Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą ir klaidingai nusprendė, kad reikia atmesti antrąją žalos teoriją.

285    Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad tikėtinas mobiliojo ryšio tinklo operatorių, įskaitant po koncentracijos susikūrusį subjektą, paskatų investuoti į tinklo kokybės gerinimą sumažėjimas dėl šios koncentracijos yra esminis ginčijamame sprendime pateiktos analizės elementas.

286    Pirma, iš ginčijamo sprendimo 1293–1297 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija išnagrinėjo pagrindinę hipotezę dėl po koncentracijos susikūrusio subjekto galimai sumažėjusių paskatų investuoti į tinklo kokybės gerinimą, palyginti su vyravusia padėtimi iki koncentracijos.

287    Antra, Komisija išnagrinėjo kelis galimus scenarijus, iš esmės grindžiamus Three pateiktais tinklų konsolidavimo planais. Viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 1558–1562 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija išnagrinėjo po koncentracijos susikūrusio subjekto sumažėjusias paskatas investuoti pagal planą [A]. Kita vertus, iš to sprendimo 1732–1742 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija pagal planą [B] išnagrinėjo sumažėjusias bendras investicijas į tinklus dėl padidėjusių kiekvieno mobiliojo ryšio tinklo operatoriaus investicijų, įskaitant po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto investicijas, skaidrumo.

288    Šiomis aplinkybėmis Komisija tvirtina, kad įvertino riziką, jog po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto tinklo kokybė suprastės ir dėl to sumažės konkurencinis spaudimas kitiems mobiliojo ryšio tinklo operatoriams.

289    CK Telecoms atsikerta, kad Bendrasis Teismas neiškraipė ginčijamo sprendimo turinio ir atsižvelgė į to sprendimo konstatuojamąsias dalis, į kurias Komisija daro nuorodą.

290    Ši bendrovė pabrėžia, kad siekiant suprasti Komisijos argumentus reikia atsižvelgti į antrosios žalos teorijos struktūrą.

291    Šiuo klausimu minėta bendrovė primena, kad šią žalos teoriją sudaro dvi subteorijos, susijusios su dalijimosi tinklu sutartimis. Pirmoji subteorija susijusi su galimai sumažėjusiu kitų konkurentų (BT / EE ir (arba) Vodafone) konkurenciniu spaudimu po koncentracijos susikūrusiam subjektui (Three), o antroji – su dalijimosi tinklu situacija, susiklosčiusia dėl šios koncentracijos, kuri padidintų bendrą skaidrumą ir sumažintų investicijas tinklų infrastruktūros sektoriuje.

292    Komisija išnagrinėjo šias dvi žalos subteorijas, atsižvelgdama į CK Telecoms pateiktus tinklų konsolidavimo planus.

293    Šiomis aplinkybėmis, šios bendrovės teigimu, ginčijamo sprendimo konstatuojamosios dalys, į kurias Komisija daro nuorodą ir kurios, pasak šios institucijos, apima po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto tinklo suprastėjimo analizę, yra susijusios ne su pirmąja, o su antrąja žalos subteorija.

294    Skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose pateikiama dalis Bendrojo Teismo atliktos pirmosios žalos subteorijos analizės, susijusios su sumažėjusiu kitų konkurentų, t. y. BT / EE ir (arba) Vodafone, konkurenciniu spaudimu po planuojamos koncentracijos susikūrusiam subjektui.

295    Taigi Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad minėtuose punktuose neatsižvelgė į ginčijamo sprendimo konstatuojamąsias dalis, į kurias daro nuorodą Komisija, ir taip iškraipė tą sprendimą.

296    Tokiomis aplinkybėmis CK Telecoms pažymi, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė antrąją žalos subteoriją ne skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose, o to sprendimo 398–418 punktuose, ir kad atsižvelgė būtent į tas ginčijamo sprendimo konstatuojamąsias dalis, į kurias Komisija daro nuorodą, be kita ko, minėto sprendimo 400–403 punktuose.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

297    Šeštojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija iš esmės tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose nusprendęs, kad ji neįvertino po koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusios tinklo kokybės, Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą ir klaidingai nusprendė, kad reikia atmesti antrąją žalos teoriją.

298    Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 292 punkto, per administracinę procedūrą Three pateikė du tinklų konsolidavimo planus, t. y. „planą [A]“ ir „planą [B]“. Šie planai buvo grindžiami dviem šio sprendimo 18 punkte nurodytomis dalijimosi tinklu sutartimis, t. y. pirma, BT / EE ir Three sudaryta MBNL sutartimi ir, antra, Vodafone ir O2 sudaryta Beacon sutartimi. Šiomis sutartimis šie operatoriai konsolidavo savo atitinkamus tinklus, kad galėtų pasidalyti įrengimo sąnaudas ir toliau konkuruoti mažmeninėje rinkoje. Pagal šiuos planus po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas ilguoju laikotarpiu neturėjo išsaugoti dviejų atskirų tinklų, bet buvo ketinama sukurti vieną konsoliduotą tinklą.

299    Skundžiamo sprendimo 295 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad dėstydama antrąją žalos teoriją, susijusią su dalijimosi tinklu sutartimis, Komisija išplėtojo dvi subteorijas.

300    Iš to sprendimo 298 punkto matyti, kad pirmoji subteorija iš esmės reiškia, jog po planuojamos koncentracijos sumažėtų kitų konkurentų (BT / EE ir (arba) Vodafone) daromas konkurencinis spaudimas po koncentracijos susikūrusiam subjektui (Three).

301    Kiek tai susiję su antrąja subteorija, iš minėto sprendimo 299 punkto matyti, kad pagal šią subteoriją iš esmės laikoma, kad dėl planuojamos koncentracijos susidariusi dalijimosi tinklu padėtis sumažintų investicijas tinklų infrastruktūros sektoriaus mastu. Ginčijamo sprendimo 1233 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigia, kad dėl šios koncentracijos gali susilpnėti dalijimosi tinklu sutarčių partnerių sąveika, o po jos susikūrusiam subjektui gali būti sudarytos sąlygos imtis oportunistinių investicinių veiksmų, dėl kurių sumažėtų investicijos sektoriaus mastu, ir atitinkamai – veiksmingos konkurencijos laipsnis, kuris būtų išlikęs nesant koncentracijos.

302    Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1235–1243 konstatuojamosiose dalyse Komisija pabrėžė dalijimosi tinklu sutarties šalių interesų derinimo svarbą ir, atsižvelgdama į šias dvi žalos subteorijas, to sprendimo 1244–1784 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėjo tinklų konsolidavimo planus.

303    Paskui minėto sprendimo 1293–1297 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo pagrindinę hipotezę dėl po koncentracijos susikūrusio subjekto galimai sumažėjusių paskatų investuoti į savo tinklo kokybės gerinimą, palyginti su vyravusia padėtimi iki koncentracijos.

304    Galima rinkos raida po planuojamos koncentracijos yra nurodyta ginčijamo sprendimo 1368–1784 konstatuojamosiose dalyse; 1391–1567 konstatuojamosiose dalyse kalbama apie plano [A] poveikį, o 1598–1749 konstatuojamosiose dalyse – apie plano [B] poveikį. Taigi Komisija išnagrinėjo šių planų poveikį, visų pirma BT / EE ir, be kita ko, MBNL tinklui, vėliau – Vodafone ir, be kita ko, Beacon tinklui ir galiausiai bendroms investicijoms į atitinkamus tinklus.

305    Analizuodama minėtų planų poveikį bendroms investicijoms į atitinkamus tinklus Komisija, be kita ko, ginčijamo sprendimo 1556–1562 ir 1732–1742 konstatuojamosiose dalyse, pažymėjo, kad didesnis mobiliojo ryšio operatorių investicijų skaidrumas galėtų sumažinti jų paskatas investuoti į tinklus ir taip turėti reikšmingą neigiamą įtaką investicijoms į šiuos tinklus sektoriaus mastu.

306    Kalbant konkrečiai, pirma, ginčijamo sprendimo 1559–1561 ir 1734 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės konstatavo, kad dėl šio padidėjusio skaidrumo po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas galėtų sužinoti apie BT / EE investicijas į technologiją MBNL tinkle ir nuspręsti pats įdiegti tokią technologiją Beacon tinkle [konfidencialu]. Remiantis ginčijamu sprendimu, Vodafone galėtų sužinoti, kad po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas svarsto galimybę diegti tokią technologiją, ir tai paskatintų jį susilaikyti nuo tokių investicijų į technologijas, kol jas padarys tas subjektas.

307    Antra, to sprendimo 1735 ir 1736 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad pagal planą [B] po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas galėtų sužinoti apie BT / EE arba Vodafone planuojamas investicijas, ir tai paskatintų jį atlikti panašias investicijas tiek Jungtinės Karalystės rytuose, tiek jos vakaruose [konfidencialu]. Ginčijamo sprendimo 1737 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad dėl padidėjusio skaidrumo gali kilti pavojus, jog BT / EE ir Vodafone lauks, kol po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas investuos į svarbių naujų technologijų plėtrą, ir tik tada pačios investuos į jas.

308    Šiomis aplinkybėmis, kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 189 punkte, reikia konstatuoti, kad Komisija išanalizavo galimai suprastėjusią tiek MBNL, tiek Beacon tinklo kokybę. Atlikdama šią analizę Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 1275 konstatuojamojoje dalyje nurodyta prielaida, kad kitas būdas sumažinti dalijimosi tinklu sutarties partnerio daromą konkurencinį spaudimą yra pabloginti tinklo kokybę užkertant kelią kitam šios sutarties partneriui investuoti į tinklą arba tas investicijas vilkinant. Iš to matyti, kad Komisija iš pat pradžių manė, jog sumažėjęs konkurencinis spaudimas galėtų pasireikšti, be kita ko, tuo, kad toks po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas pats prastins tinklo kokybę.

309    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Komisija įvertino po koncentracijos susikūrusio subjekto galimai suprastėjusią tinklo kokybę.

310    Taigi skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose konstatavęs, kad Komisija neatliko tokio vertinimo, Bendrasis Teismas iškraipė šį sprendimą.

311    Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 191 punkte, šio teiginio negali paneigti CK Telecoms argumentas, kad, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo struktūrą, Komisija planų [A] ir [B] poveikį bendroms investicijoms į atitinkamus tinklus įvertino dviejose atskirose dalyse.

312    Žinoma, kadangi Komisijos vertinimai dėl planų [A] ir [B] poveikio bendroms investicijoms į atitinkamus tinklus buvo pateikti dviejuose šio sprendimo skyriuose, pavadintuose atitinkamai „Plano [A] poveikis bendroms investicijoms į tinklus“ ir „Plano [B] poveikis bendroms investicijoms į tinklus“, jie gali atrodyti glaudžiau susiję su antrąja žalos subteorija. Be to, skundžiamo sprendimo 358–361 punktuose, kuriuos ginčija Komisija, yra išdėstyti Bendrojo Teismo bendri samprotavimai, susiję su pirmąja žalos subteorija, pagal kurią galima pastebėti po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto sumažėjusį konkurencinį spaudimą konkurentams. Vis dėlto analizuodama dviejų tinklo konsolidavimo planų poveikį BT / EE ir Vodafone, taip pat bendroms investicijoms į tinklus Komisija nedarė skirtumo pagal nurodytą subteoriją, o atvirkščiai, padarė kryžmines nuorodas į įvairias svarbias ginčijamo sprendimo dalis.

313    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti šeštojo pagrindo pirmai daliai.

 Dėl antros dalies

–       Šalių argumentai

314    Šeštojo pagrindo antroje dalyje Komisija, remdamasi nemotyvavimu, iš esmės tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 417 punkte pritardamas CK Telecoms ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo šeštai daliai Bendrasis Teismas savo iniciatyva išnagrinėjo klausimą, kurio ši bendrovė nekėlė, todėl skundžiamo sprendimo 408–416 punktuose išdėstyti motyvai neatitinka CK Telecoms priekaištų, suformuluotų šioje dalyje.

315    Šiuo klausimu Komisija primena, kad pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio trečiojo pagrindo šeštoje dalyje CK Telecoms tvirtino, pirma, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai galimai sumažėjusias bendras investicijas dėl padidėjusio investicijų skaidrumo tarp mobiliojo ryšio tinklo operatorių pripažino nekoordinuojamu poveikiu, ir, antra, kad Komisija ne visai atsižvelgė į CK Telecoms pateiktus įsipareigojimus.

316    Komisijos teigimu, skundžiamo sprendimo 398–416 punktuose išdėstyti motyvai neleidžia suprasti priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas to sprendimo 417 punkte nusprendė, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai galimai sumažėjusias bendras investicijas dėl padidėjusio investicijų skaidrumo tarp mobiliojo ryšio tinklo operatorių pripažino nekoordinuojamu poveikiu.

317    Komisija pažymi, kad minėto sprendimo 408–416 punktuose Bendrasis Teismas savo iniciatyva nagrinėjo kitą klausimą, kurio CK Telecoms nekėlė pirmojoje instancijoje, susijusį su tuo, ar Komisija ginčijamame sprendime nurodė tinkamą laikotarpį, per kurį ketino įrodyti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą, ar ne.

318    Šiomis aplinkybėmis Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 404–416 punktuose išdėstyti Bendrojo Teismo motyvai neatitinka skundžiamo sprendimo 417 punkte padarytos išvados. Taigi tame sprendime nėra jokių motyvų dėl to, ar galimai sumažėjusias bendras investicijas dėl padidėjusio investicijų skaidrumo tarp mobiliojo ryšio tinklo operatorių Komisija klaidingai kvalifikavo kaip nekoordinuojamą poveikį ir ar analizuodama koncentracijos poveikį investicijoms sektoriaus mastu ji padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

319    CK Telecoms atsikerta, kad Bendrasis Teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė antrąją žalos subteoriją, todėl suinteresuotosios šalys galėjo sužinoti Bendrojo Teismo sprendimo motyvus, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę.

320    Šiuo klausimu CK Telecoms tvirtina, pirma, kad skundžiamo sprendimo 408 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija nenurodė laikotarpio, per kurį, jos manymu, bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija. Tam, kad padarytų šią išvadą, skundžiamo sprendimo 415 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad koncentracijos operacijos poveikio oligopolinei telekomunikacijų sektoriaus rinkai, kuriai reikia ilgalaikių investicijų ir kurioje vartotojai dažniausiai susaistyti kelerius metus trunkančių sutarčių, analizė yra dinaminė į ateitį orientuota analizė, kurią atliekant reikia atsižvelgti į galimą koordinuojamą arba vienašalį poveikį santykinai ilgu į ateitį orientuotu laikotarpiu.

321    Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija taip pat nenurodė, kuris iš ginčijamame sprendime numatytų tinklų konsolidavimo scenarijų yra labiausiai tikėtinas.

322    Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 410–413 punktuose Bendrasis Teismas nustatė, kad, nepriklausomai nuo to, kokį tinklo konsolidavimo planą galiausiai pasirinktų planuojamos koncentracijos šalys, po šios koncentracijos susikūręs subjektas ilguoju laikotarpiu neišsaugos dviejų atskirų tinklų. Taigi šis subjektas ilguoju laikotarpiu susikoncentruotų į vieną iš dviejų dalijimosi tinklu sutarčių.

323    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad antroji žalos subteorija turi būti atmesta, nes buvo grindžiama prielaida, kad ilguoju laikotarpiu egzistuos du atskiri tinklai, priešingai Bendrojo Teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

324    Iš taisyklių, kuriomis reglamentuojamas procesas Sąjungos teismuose, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio, taip pat Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio ir 84 straipsnio 1 dalies, matyti, kad ginčo ribas nustato ir apibrėžia bylos šalys ir kad Sąjungos teismas negali priimti sprendimo ultra petita (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑272/12 P, EU:C:2013:812, 27 punktą).

325    Nors tam tikri pagrindai gali ir net privalo būti pateikti teismo iniciatyva, kaip antai nagrinėjamo sprendimo nemotyvavimas ar motyvų nepakankamumas, kuris susijęs su esminiais procedūriniais reikalavimais, pagrindą dėl to sprendimo teisėtumo iš esmės, kuriuo nurodomas Sutarčių ar bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, Sąjungos teismas gali nagrinėti tik tuomet, kai jį pateikia ieškovas (2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑272/12 P, EU:C:2013:812, 28 punktas).

326    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio trečiojo pagrindo šeštoje dalyje CK Telecoms tvirtino, pirma, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai galimai sumažėjusias bendras investicijas dėl padidėjusio investicijų skaidrumo tarp mobiliojo ryšio tinklo operatorių pripažino nekoordinuojamu poveikiu, ir, antra, kad Komisija ne visai atsižvelgė į CK Telecoms pateiktus įsipareigojimus.

327    Skundžiamo sprendimo 398–401 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės priminė šią trečiojo pagrindo šeštą dalį ir Komisijos argumentus. To sprendimo 402–407 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ginčijamo sprendimo konstatuojamąsias dalis, susijusias su galimai sumažėjusiomis bendromis investicijomis į tinklus dėl padidėjusio investicijų skaidrumo tarp mobiliojo ryšio tinklo operatorių, kurios atsirastų dėl planuojamos koncentracijos.

328    Šiomis aplinkybėmis, užuot nagrinėjęs, ar Komisija klaidingai kvalifikavo šias galimai sumažėjusias investicijas kaip nekoordinuojamą poveikį ir ar ji ne visai atsižvelgė į CK Telecoms pateiktus įsipareigojimus, skundžiamo sprendimo 408 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šioje byloje susidūrė su „ypatingais sunkumais“, susijusiais su teismine kontrole, kurią jis turi atlikti dėl ginčijamo sprendimo, nes Komisija nenurodė tinkamo laikotarpio, per kurį ketino įrodyti reikšmingą veiksmingos konkurencijos ribojimą.

329    Skundžiamo sprendimo 410 punkte šis teismas iš esmės konstatavo, kad ginčijamame sprendime Komisija ilgo laikotarpio nelaikė tinkamu planuojamos koncentracijos poveikiui įvertinti.

330    Šiuo klausimu to sprendimo 415 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad koncentracijos operacijos poveikio oligopolinei telekomunikacijų sektoriaus rinkai, kuriai reikia ilgalaikių investicijų ir kurioje vartotojai dažniausiai susaistyti kelerius metus trunkančių sutarčių, analizė yra dinaminė į ateitį orientuota analizė, kurią atliekant reikia atsižvelgti į galimą koordinuojamą arba vienašalį poveikį santykinai ilgu į ateitį orientuotu laikotarpiu.

331    Skundžiamo sprendimo 416 ir 417 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ilguoju laikotarpiu koncentracijos šalys neišsaugos dviejų atskirų tinklų, Komisija padarė teisės klaidą, kai padidėjusio skaidrumo poveikį bendroms investicijoms į tinklą kvalifikavo kaip nekoordinuojamą poveikį, „nes [antroji subteorija] grindžiama [klaidinga] prielaida, jog egzistuos du atskiri tinklai“.

332    Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 200 punkte, reikia konstatuoti, kad savo dokumentuose, pateiktuose pirmojoje instancijoje, CK Telecoms nepriekaištavo Komisijai nenurodžius ar neišanalizavus tinkamo laikotarpio, per kurį ši institucija ketino įrodyti nekoordinuojamo poveikio ir reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo buvimą.

333    Taigi reikia konstatuoti, kad nenagrinėjęs priekaištų, kuriuos CK Telecoms pateikė kartu su atitinkamu pagrindu, Bendrasis Teismas savo iniciatyva iškėlė priekaištą, grindžiamą tuo, kad nebuvo nurodyta tikslaus laikotarpio ir pateikta nekoordinuojamo poveikio ilguoju laikotarpiu analizės.

334    Akivaizdu, kad šis priekaištas negali būti laikomas su viešąja tvarka susijusiu pagrindu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 325 punkte primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

335    Kadangi tam, kad skundžiamo sprendimo 417 punkte pritartų CK Telecoms ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo šeštai daliai, skundžiamo sprendimo 408–416 punktuose Bendrasis Teismas savo iniciatyva pateikė priekaištą, kuris negali būti laikomas susijusiu su viešąja tvarka, ir dėl to šiuose punktuose pateikti motyvai neatitinka šioje dalyje pateiktų CK Telecoms priekaištų, darytina išvada, kad šis teismas padarė teisės klaidą.

336    Vadinasi, šeštojo pagrindo antra dalis yra pagrįsta, todėl reikia patenkinti visą šeštąjį pagrindą.

337    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir į šiame sprendime nurodytų Bendrojo Teismo padarytų klaidų, turinčių įtakos visiems Bendrojo Teismo motyvams, mastą, pobūdį ir apimtį, skundžiamą sprendimą reikia panaikinti.

 Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui

338    Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

339    Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 291, 397, 417, 418, 454 ir 455 punktų matyti, kad pripažinęs šio sprendimo 41 punkte išvardytus pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pagrindus pagrįstais Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir nusprendė, kad nereikia nagrinėti pirmojo pagrindo šeštos dalies, grindžiamos tuo, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog po planuojamos koncentracijos susikūrusio subjekto paskatos konkuruoti tikriausiai bus mažesnės nei Three ir O2 paskatos iki koncentracijos. Jis taip pat neišnagrinėjo antrojo pagrindo, susijusio su Komisijos atliktu priešingos padėties scenarijaus vertinimu, kuriuo buvo grindžiamas mažmeninės ir didmeninės rinkų vertinimas, ir trečiojo pagrindo antros ir septintos dalių, susijusių, pirma, su dviejų galiojančių dalijimosi tinklu sutarčių raida priešingos padėties scenarijaus atveju ir, antra, su įsipareigojimų dėl dalijimosi tinklu vertinimu. Bendrasis Teismas taip pat nepriėmė sprendimo dėl ketvirtojo pagrindo ketvirtos, penktos ir šeštos dalių, susijusių atitinkamai su Komisijos vertinimu, kad po planuojamos koncentracijos susikūręs subjektas turėtų mažiau paskatų konkuruoti, su šios institucijos vertinimu, kad šio subjekto konkurentai neturėtų nei galimybių, nei reikiamų paskatų su juo konkuruoti, taip pat su tuo, kad Komisija atsižvelgė į tam tikrus trečiųjų šalių teiginius. Galiausiai Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio penktojo pagrindo, kuriuo CK Telecoms ginčijo Komisijos atliktą tam tikrų jos įsipareigojimų vertinimą.

340    Bendrojo Teismo neišnagrinėti pagrindai apima kelis faktinius ir teisinius klausimus, paremtus aplinkybėmis, kurių, pirma, Bendrasis Teismas nevertino skundžiamame sprendime, ir, antra, kurios nebuvo nagrinėtos Teisingumo Teisme. Be to, šiame sprendime nustatytų Bendrojo Teismo padarytų klaidų pobūdis ir apimtis yra tokie, kad dėl šių klaidų, padarytų nagrinėjant pirmojoje instancijoje nurodytus pagrindus, Bendrasis Teismas turi atlikti naują šių pagrindų analizę, kuri iš esmės skirsis nuo skundžiamame sprendime pateiktos analizės.

341    Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas neturi informacijos, būtinos tam, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl visų pirmojoje instancijoje pateiktų ieškinio pagrindų.

342    Vadinasi, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

343    Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimą CK Telecoms UK Investments / Komisija (T‑399/16, EU:T:2020:217).

2.      Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.      Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.

1 Konfidencialūs duomenys neskelbiami.