Byla T‑47/03 DEP

Jose Maria Sison

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Nutarties santrauka

1.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

2.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Kelių advokatų dalyvavimas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

1.      Iš Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto išplaukia, kad atlygintinos išlaidos apsiriboja pirmiausia tomis, kurios patiriamos dėl proceso Pirmosios instancijos teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos šiam tikslui.

Šiuo atžvilgiu iš tikrųjų nei kelionės išlaidos, kurių advokatas patyrė, kad asmeniškai susitiktų su klientu jo gyvenamojoje vietoje, nei paties ieškovo dalyvavimo posėdyje Liuksemburge išlaidos, kai to nereikalavo Pirmosios instancijos teismas ir nelėmė aplinkybės, nei šalies advokato išlaidos, nurodytos pasibaigus žodinei proceso daliai, būtent jo paties dalyvavimo skelbiant Pirmosios instancijos teismo sprendimą Liuksemburge išlaidos, iš esmės nelaikytinos būtinomis proceso išlaidomis.

(žr. 30, 52 punktus)

2.      Bendrijos teismai nėra įgalioti nustatyti atlyginimo, kurį šalys moka savo advokatams, dydžio, bet gali nustatyti išlaidų, kurias turi padengti kita šalis, sumą. Kai sprendžiama dėl išlaidų nustatymo, Pirmosios instancijos teismas neprivalo atsižvelgti į nacionalinį fiksuotą advokatų atlyginimo tarifą ar į galimą susitarimą tarp suinteresuotosios šalies ir jos atstovų arba patarėjų.

Kadangi nėra tarifus nustatančių Bendrijos teisės normų, Pirmosios instancijos teismas turi laisvai įvertinti bylos faktus, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, jos svarbą Bendrijos teisės požiūriu, taip pat bylos sunkumus, darbo apimtį, su kuria galėjo susidurti teismo procese dalyvavę atstovai ir patarėjai, ir šalių ekonominį suinteresuotumą byloje.

(žr. 31–32 punktus)

3.      Vertindamas, kad galėtų nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, darbo apimtį, su kuria dėl teismo proceso galėjo susidurti ieškovo patarėjai, Bendrijos teismas iš esmės turi atsižvelgti į bendrą valandų skaičių, kuris gali atrodyti objektyviai reikalingas teismo procesui, neatsižvelgdamas į galėjusių teikti paslaugas advokatų skaičių.

Šiuo atžvilgiu byloje, susijusioje su ieškovo lėšų įšaldymu, iškeltų teisės klausimų naujumas ir svarba bei ekonominis suinteresuotumas byloje a priori pateisina tai, kad ieškovo advokatai deda daug pastangų šiam darbui atlikti.

(žr. 37–38 punktus)