Language of document : ECLI:EU:C:2017:644

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. rugsėjo 7 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 7 straipsnio 1 dalis – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Skrydis, kurį sudaro kelios atkarpos – Sąvoka „atstumas“, į kurį reikia atsižvelgti“

Byloje C‑559/16

dėl Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas, Vokietija) 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2016 m. lapkričio 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Birgit Bossen,

Anja Bossen,

Gudula Gräßmann

prieš

Brussels Airlines SA/NV

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas) ir M. Safjan,

generalinis advokatas Y. Bot,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        B. Bossen, A. Bossen ir G. Gräßmann, atstovaujamų advokatės F. Puschkarski,

–        Brussels Airlines SA/NV, atstovaujamos advokato D. Smielick,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, E. de Moustier ir M‑L. Kitamura,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Garofoli,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir N. Yerrell,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Birgit Bossen, Anja Bossen ir Gudula Gräßmann ginčą su Brussels Airlines SA /NV dėl reikalavimo joms priteisti kompensaciją už šios oro bendrovės skrydžio atidėjimą ilgam laikui.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ h punkte nurodyta:

„Šiame reglamente:

<…>

h)      „galutinė paskirties vieta“ – paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame keleivių registravimo vietoje, o tiesiogiai skrydžius jungiant – paskutinio skrydžio paskirties vieta; į kitus galimus jungiamuosius skrydžius neatsižvelgiama, jei atvykimo laikas nesiskiria nuo pradinio numatyto atvykimo laiko“.

4        Šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.      Atšaukus skrydį:

<…>

c)      atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent:

i)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;

ii)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;

iii)      jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.“

5        Minėto reglamento 6 straipsnis suformuluotas taip:

„Atidėjimas

„1.      Kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad tvarkaraštyje numatytas skrydžio išvykimo laikas bus atidėtas:

a)      dviem ar daugiau valandoms – 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; arba

b)      trims ar daugiau valandoms – visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; arba

c)      keturioms ar daugiau valandoms – visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju,

skrydį vykdantis oro vežėjas teikia keleiviams:

i)      9 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagalbą;

ii)      kai pagrįstai tikimasi, kad išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po anksčiau skelbto išvykimo laiko – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;

iii)      kai atidedama ne mažiau kaip penkioms valandoms – 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pagalbą.

2.      Bet kuriuo atveju pagalba teikiama laikantis kiekvienam atstumo intervalui pirmiau nurodytų terminų.“

6        Šio reglamento 7 straipsnyje numatyta:

„Teisė į kompensaciją

1.      Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

a)      250 eurų visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

b)      400 eurų visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

c)      [600] eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

<…>

4.      1 ir 2 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7        Ieškovės rezervavo bendrovės Brussels Airlines siūlomą skrydį iš Romos (Italija) į Hamburgą (Vokietija) su persėdimu Briuselyje (Belgija). Skrydžio iš Romos į Briuselį pradžia buvo numatyta 10 val. 25 min., pabaiga – 12 val. 40 min.; skrydžio iš Briuselio į Hamburgą pradžia buvo numatyta 13 val. 35 min., pabaiga – 14 val. 45 min.

8        Skrydis iš Romos į Briuselį buvo atidėtas. Lėktuvas Briuselyje nusileido tik 13 val. 22 min., todėl ieškovės nespėjo į jungiamąjį skrydį.

9        Ieškovės buvo nuskraidintos į Hamburgą vėlesniu skrydžiu, lėktuvas nusileido 18 val. 35 min., t. y. trimis valandomis ir penkiasdešimt minučių vėliau, nei numatyta pagal atvykimo tvarkaraštį.

10      Remiantis ortodrominio maršruto metodu, atstumas tarp Romos ir Hamburgo yra 1 326 km. Atstumas tarp Romos ir Briuselio yra 1 173 km, o nuo Briuselio iki Hamburgo – 483 km, t. y. bendras abiejų skrydžių atstumas yra 1 656 km.

11      Ieškovės Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas, Vokietija) pareiškė ieškinį, kuriuo pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį pareikalavo kiekvienai priteisti po 400 eurų kompensaciją.

12      Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šalys sutaria, kad ieškovės turi teisę gauti kompensaciją dėl ilgam laikui atidėto skrydžio, be to, Brussels Airlines joms už tai jau pervedė po 250 eurų.

13      Dabar ieškovės kiekviena prašo papildomų 150 eurų, nes, kaip jos teigia, apskaičiuojant atstumą turi būti atsižvelgta į abi skrydžių atkarpas (todėl atstumas yra didesnis nei 1 500 km), o ne į ortodrominį atstumą tarp Romos ir Hamburgo.

14      Šiomis aplinkybėmis Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies antrą sakinį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „atstumas“ reiškia tik tiesioginį atstumą tarp išskridimo ir paskutinės paskirties vietos, kuris turi būti apskaičiuojamas taikant ortodrominio maršruto metodą, neatsižvelgiant į faktiškai nuskristą atstumą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

15      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai skrydžių maršrutas apima jungiamuosius skrydžius, sąvoka „atstumas“ reiškia tik atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal ortodrominį metodą, neatsižvelgiant į faktiškai nuskristą atstumą.

16      Pirmiausia konstatuotina, kad neginčytina, jog ieškovės pagrindinėje byloje vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą ir todėl įgijo teisę reikalauti kompensacijos. Todėl šioje byloje kyla vienintelis klausimas – šios kompensacijos dydžio nustatymas pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

17      Iš pradžių reikėtų priminti, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, be kita ko, jog tuomet, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna kompensaciją, kurios dydis svyruoja nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo konkrečių skrydžių atstumo, atsižvelgiant į konkretaus keleivio paskutinę paskirties vietą ir turint galvoje tai, kad šis atstumas, remiantis šio reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, turi būti apskaičiuotas pagal ortodrominio maršruto metodą.

18      Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje, skirtame atšauktiems skrydžiams, daroma nuoroda į minėto reglamento 7 straipsnį, tokios nuorodos nėra šio reglamento 6 straipsnyje, skirtame atidėtiems skrydžiams.

19      Vis dėlto Teisingumo Teismas yra priminęs, kad bet kuris Sąjungos teisės aktas turi būti aiškinamas laikantis visos pirminės teisės, įskaitant vienodo požiūrio principą, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 33 punktą).

20      Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad keleivių, kurių skrydis atidėtas trims ir daugiau valandų, ir keleivių, kurių skrydis atšauktas ir kuriems pasiūlyta keliauti kitu maršrutu Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje nustatytas ribas pažeidžiančiomis sąlygomis, situacijas reikia laikyti panašiomis, nes jie patiria panašių nepatogumų, kuriais grindžiama jų kompensacija (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 34 punktą).

21      Vadinasi, Reglamentą Nr. 261/2004 reikia aiškinti taip, kad keleiviai, kurių skrydis atidėtas trims ir daugiau valandų, turi gauti tokią pačią kompensaciją kaip ir atšauktų skrydžių keleiviai, kuriems pasiūlyta keliauti kitu maršrutu Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje nustatytas ribas pažeidžiančiomis sąlygomis (2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 38 punktas).

22      Šią jurisprudenciją reikia suprasti kaip reikalaujančią, kad abiejų pirmesniame punkte minimų kategorijų keleiviai būtų vertinami vienodai ne tik teisės į kompensaciją įgijimo, bet ir tokios kompensacijos dydžio požiūriu.

23      Todėl Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis, kaip ir šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis, turi būti aiškinami atsižvelgiant į šį reikalavimą.

24      Kaip matyti iš pačių šių nuostatos formuluočių, jose numatyta keleivių teisė į kompensaciją, nediferencijuojant pagal tai, ar jie į galutinę paskirties vietą atvyko tiesioginiu, ar jungiamuoju skrydžiu.

25      Tas pats taikytina ir tokios kompensacijos dydžio apskaičiavimui.

26      Iš esmės Sąjungos teisės aktų leidėjo Reglamente Nr. 261/2004 nustatytų skirtingų priemonių pasirinkimas ir apimtis kinta atsižvelgiant į keleivių patirtos žalos dydį (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C–344/04, EU:C:2006:10, 85 punktą). Todėl keleiviams mokėtinų kompensacijų dydžio lygiai turi būti laikomi atspindinčiais skirtingą nepatogumų, kurių atitinkami keleiviai patiria Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a–c punktuose numatytose situacijose, laipsnį.

27      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra patikslinęs, kad kompensaciją keleiviams, kuriems taikomas šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis, pateisina tai, kad dėl pačiu paskutiniu momentu atšaukto skrydžio jie praktiškai nebeturi jokių galimybių laisvai pertvarkyti savo kelionę. Taigi, net jei dėl vienos ar kitos priežasties jiems būtina pasiekti galutinę paskirties vietą konkrečiu momentu, jie dėl naujos situacijos visiškai negali išvengti laiko praradimo, nes šiuo atžvilgiu neturi jokios veiksmų laisvės (2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 35 punktas).

28      Atsižvelgiant į tokių patirtų nepatogumų pobūdį, tai, kad tam tikri keleiviai, kuriems taikomas Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis, galutinę paskirties vietą pasiekė ne tiesioginiu skrydžiu, o jungiamuoju skrydžiu (o dėl to pastaruoju atveju faktiškai pailgėja nuskristas atstumas), savaime nepadidina tokių nepatogumų laipsnio, palyginti su nepatogumais, kurių patiria keleiviai, skrendantys tiesioginiu skrydžiu.

29      Todėl nustatant kompensacijos dydį reikia atsižvelgti tik į atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, neįtraukiant galimų jungiamųjų skrydžių.

30      Be to, kaip galima suprasti iš šio sprendimo 21 punkte nurodyto reikalavimo, trimis ir daugiau valandų vėluojančių skrydžių keleiviams turi būti taikomas tas pats apskaičiavimo metodas.

31      Teisingumo Teismas, be kita ko, yra patikslinęs, kad kompensacijos pagrindą sudaro nepatogumai dėl prarasto laiko – trijų ar daugiau valandų, palyginti su nustatytu pradiniu skrydžio, įskaitant ir jungiamuosius skrydžius, atvykimo pagal tvarkaraštį į galutinę paskirties vietą momentu (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Folkerts, C‑11/11, EU:C:2013:106, 35 punktą).

32      Atsižvelgiant į tokių patirtų nepatogumų pobūdį, galimi faktiškai nuskristo atstumo skirtumai patys savaime neturi jokios įtakos tokių nepatogumų laipsniui.

33      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tuo atveju, kai skrydžių maršrutas apima jungiamuosius skrydžius, sąvoka „atstumas“ reiškia tik atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal ortodrominį metodą, neatsižvelgiant į faktiškai nuskristą atstumą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

34      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tuo atveju, kai skrydžių maršrutas apima jungiamuosius skrydžius, sąvoka „atstumas“ reiškia tik atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal ortodrominį metodą, neatsižvelgiant į faktiškai nuskristą atstumą.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.