Byla T‑82/13
(ištraukų skelbimas)
Panasonic Corp.
ir
MT Picture Display Co. Ltd
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopų pasaulinė rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų, rinkų pasidalijimo, pajėgumų ir gamybos – Teisė į gynybą – Dalyvavimo kartelyje įrodymas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Proporcingumas – Baudos – Neribota jurisdikcija“
Santrauka – 2015 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Apimtis – Riba – Nediskriminavimo principo paisymas
(SESV 101 ir 261 straipsniai)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos dydžio nustatymas – Pardavimo vertės nustatymas – Naudojimasis geriausia turima informacija – Gairėse apibrėžtas apskaičiavimo metodas – Komisijos pareiga taikyti gaires laikantis vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris nėra vienodai privalomas ir Sąjungos teismams, kai jie įgyvendina savo neribotą jurisdikciją
(SESV 101 ir 261 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 ir 15 punktai)
1. Dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje kontrolės, kurią vykdo Sąjungos teismas, primintina, kad įgyvendindamas jam suteiktą neribotą jurisdikciją šis teismas, siekdamas, pavyzdžiui, pakeisti baudos dydį, net nepanaikinęs ginčijamo akto gali jį pakeisti, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes.
Tačiau įgyvendinant neribotą jurisdikciją, kai nustatomas baudų dydis, negali būti diskriminuojamos sudarant pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį draudžiamą susitarimą ar atliekant suderintus veiksmus dalyvavusios įmonės. Jei Sąjungos teismas konkrečiai vienos iš šių įmonių atžvilgiu ketina nukrypti nuo Komisijos taikyto ir jo nekvestionuoto apskaičiavimo metodo, tai turi būti paaiškinta jo sprendime.
(žr. 155, 156 punktus)
2. Remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punktu, siekdama nustatyti bazinį už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydį Komisija remiasi tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte atitinkamame geografiniame Europos ekonominės erdvės teritorijos sektoriuje. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis gairių 15 punktu, siekdama nustatyti įmonės pardavimų vertę Komisija turi naudotis geriausia turima šios įmonės informacija.
Gairėse nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju Komisija negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą. Nustatydama tokias elgesio taisykles ir pranešdama jas – viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios taisyklės, – aptariama institucija apriboja savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju gali būti nubausta už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą.
Vis dėlto, nors Komisija, taikydama savo pačios nustatytas orientacines taisykles privalo laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos principo, šis principas nėra vienodai privalomas ir Sąjungos teismams, nes įgyvendindami savo neribotą jurisdikciją jie netaiko konkretaus baudų apskaičiavimo metodo, o nagrinėja kiekvieną jiems pateiktą situaciją atskirai, atsižvelgdami į visas tokios bylos faktines ir teisines aplinkybes.
(žr. 157, 167, 168 punktus)