Language of document : ECLI:EU:T:2011:182

BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 14 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo ACNO FOCUS paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas FOCUS – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)“

Byloje T‑466/08

Lancôme parfums et beauté & Cie, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl ir J. Pagenberg,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,

atsakovę,

kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Focus Magazin Verlag GmbH, įsteigta Miunchene (Vokietija), atstovaujama advokatų R. Schweizer ir J. Berlinger,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. liepos 29 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1796/2007‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Focus Magazin Verlag GmbH ir Lancôme parfums et beauté & Cie,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Truchot, teisėjai E. Martins Ribeiro ir H. Kanninen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2008 m. spalio 21 d.,

susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. vasario 13 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. sausio 29 d.,

įvykus 2010 m. lapkričio 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2003 m. liepos 23 d. ieškovė Lancôme parfums et beauté & Cie pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo ACNO FOCUS.

3        Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Kosmetikos ir grimo preparatai“.

4        Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2004 m. liepos 5 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 27/2004.

5        2004 m. rugsėjo 16 d. įstojusi į bylą šalis Focus Magazin Verlag GmbH pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos.

6        Protestas grindžiamas:

–        žodiniu prekių ženklu FOCUS, 1996 m. gegužės 23 d. įregistruotu Vokietijoje numeriu 39407564 prekėms ir paslaugoms, priklausančioms 3, 5, 6, 7, 8, 9, 14–16, 18, 20, 21, 24–26, 28– 30, 33, 34, 36, 38, 39, 41 ir 42 klasėms,

–        1997 m. sausio 17 d. pateikta žodinio Bendrijos prekių ženklo FOCUS paraiška, kurios numeris 453720, prekėms ir paslaugoms, priklausančioms 3, 6, 7, 9, 14, 16, 21, 25, 28, 29, 32, 33, 35, 38, 39, 41 ir 42 klasėms, žymėti.

7        Protestas pateiktas dėl visų Bendrijos prekių ženklo ACNO FOCUS paraiškoje nurodytų prekių ir grindžiamas visomis ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu FOCUS žymimomis prekėmis ir paslaugomis ir Bendrijos prekių ženklo paraiška FOCUS.

8        Protestas grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 punkte (dabar atitinkamai – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 8 straipsnio 5 dalis).

9        2005 m. rugsėjo 10 d. laišku ieškovė paprašė, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys) įstojusi į bylą šalis pateiktų įrodymų, kad penkerius metus iki paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą ACNO FOCUS paskelbimo ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS buvo naudojamas iš tikrųjų.

10      2005 m. gruodžio 20 d. laiške įstojusi į bylą šalis iš esmės teigė, kad po ankstesnio nacionalinio prekių ženklo FOCUS registracijos dėl jo vyko keletas protesto procedūrų Vokietijoje, kurios visos buvo baigtos iki 2004 m. sausio 13 d., vadinasi, pareiga naudoti ankstesnį prekių ženklą įsigaliojo tik nuo 2009 m. sausio 13 d.

11      2006 m. rugsėjo 4 d. laiške ieškovė iš esmės teigė, kad ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS buvo įregistruotas Vokietijoje 1996 m. gegužės 23 d. ir kad šią dieną prasidėjo penkerių metų šio ankstesnio prekių ženklo registracijos laikotarpis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalį.

12      2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Protestų skyrius patenkino protestą ir todėl atmetė Bendrijos prekių ženklo ACNO FOCUS paraišką. Iš pradžių jis nusprendė, kad įstojusi į bylą šalis neprivalo pateikti įrodymų, kad ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS buvo naudojamas, nes dėl jo Vokietijoje vyko protesto procedūra, kuri baigėsi tik 2004 m. sausio 13 d. Toliau Protestų skyrius padarė išvadą, kad ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu FOCUS ir prašomu įregistruoti prekių ženklu ACNO FOCUS žymimos prekės yra tapačios, kad bendrai vertinami žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs ir kad todėl Vokietijos teritorijoje yra galimybė supainioti abu žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

13      2007 m. lapkričio 16 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

14      2008 m. liepos 29 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė ieškovės apeliaciją. Iš pradžių ji nurodė, kad penkerių metų ankstesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos laikotarpis prasidėjo tik 2004 m. sausio 13 d. Toliau dėl žymenų panašumo Apeliacinė taryba pažymėjo, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas „acno“ apibūdina atitinkamų prekių savybę, t. y. aknės gydymą, ir kad dėl to jis negali būti laikomas dominuojančiu prekių ženklo elementu. Kadangi prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas „focus“ sutampa su ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu ir prekės yra tapačios, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

 Procesas ir šalių reikalavimai

15      Ieškovė Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        atmesti įstojusios į bylą šalies dėl prekių ženklo ACNO FOCUS registracijos pateiktą protestą,

–        priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant jos patirtąsias Apeliacinėje taryboje.

16      VRDT ir įstojusi į bylą šalis Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17      2010 m. spalio 11 d. laišku Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 64 straipsniu, paprašė VRDT pateikti 2002 m. balandžio 18 d. Oberlandesgericht München (Miuncheno aukštasis regioninis teismas, Vokietija) sprendimą (MICRO FOCUS) ir 2003 m. liepos 10 d. Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) sprendimą (AMS), kurie abu paminėti VRDT atsakyme į ieškinį. 2010 m. spalio 27 d. laišku VRDT patenkino šį prašymą.

 Dėl teisės

18      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais: pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu, o antrasis – su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu

 Šalių argumentai

19      Visų pirma ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalimi, kiek tai susiję su ankstesniais nacionaliniu ir Bendrijos prekių ženklais, „nedviprasmiškai“ reikalaujama pateikti įrodymų, kad prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas penkerius metus nuo jo registracijos dienos. Taigi, siekiant nustatyti, kada prasidėjo penkerių metų ankstesnio nacionalinio prekių ženklo FOCUS registracijos buvimo laikotarpis, nereikia remtis Vokietijos teisės aktais.

20      Antra, ieškovė pažymi, kad jeigu Teismas nuspręstų atsižvelgti į Vokietijos teisės aktus, bendrai skaitant Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių, 1994 m. spalio 25 d. Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen (Markengesetz, Vokietijos prekių ženklų įstatymas) (BGBl. 1994 I, p. 3082, ir BGBl. 1995 I, p. 156) 26 straipsnio 5 dalies ir 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai po paties ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, registracijos dėl jo vyko protesto procedūra nacionaliniu lygmeniu (toliau – nacionalinė protesto procedūra), Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų ankstesnio prekių ženklo registracijos laikotarpis (toliau – penkerių metų registracijos laikotarpis) tik tam tikrais atvejais galėtų prasidėti nacionalinės protesto procedūros baigimo dieną.

21      Iš tikrųjų ieškovė teigia, kad turi būti daromas skirtumas pagal tai, ar ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir paslaugas apima nacionalinė protesto procedūra, ar ne. Jeigu nacionalinė protesto procedūra apima visas ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir paslaugas, penkerių metų registracijos laikotarpis turi prasidėti nuo nacionalinės protesto procedūros pabaigos dienos. Tačiau jeigu nacionalinė protesto procedūra susijusi ne su visomis ankstesniu prekių ženklu žymimomis prekėmis ir paslaugomis, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurių neapima nacionalinė procento procedūra, penkerių metų registracijos laikotarpis turėtų prasidėti ankstesnio prekių ženklo registracijos dieną.

22      Trečia, ieškovė teigia, kad net jeigu per nacionalinę protesto procedūrą pateiktas protestas yra teisingas nenaudojimo motyvas Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalyje vartojama prasme, šis motyvas galioja tik prekių ir paslaugų, dėl kurių iš tikrųjų buvo pateiktas protestas, atžvilgiu.

23      Todėl pagal nė vieną iš šių trijų aiškinimų neleidžiama įstojusiai į bylą šaliai remtis 3 klasės prekėmis tam, kad užprotestuotų prašomo prekių ženklo registraciją.

24      Galiausiai ieškovė teigia, jog Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime pateiktas požiūris lemia „absurdišką rezultatą“: įstojusi į bylą šalis, kuri 1996 m. paprašė įregistruoti ankstesnį prekių ženklą FOCUS skirtingoms 25 klasei priklausančioms prekėms ir paslaugoms, dėl Vokietijoje vykusių protesto procedūrų, kurių dalykas buvo šis prekių ženklas ir kurios baigėsi tik 2004 m., pareigą įrodyti prekių ženklo naudojimą galėtų nukelti kelerius metus po to, kai buvo paprašyta jį įregistruoti.

25      VRDT ir įstojusi į bylą šalis iš esmės pažymi, kad, atsižvelgiant į Markengesetz 26 straipsnio 5 dalies formuluotę, negali būti dviejų skirtingų datų, nuo kurių prasideda penkerių metų registracijos laikotarpis, pagal tai, ar nacionalinė protesto procedūra apima ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes arba paslaugas, ar ne. Penkerių metų registracijos laikotarpio pradžia yra dėl minėto prekių ženklo vykusių nacionalinių protesto procedūrų pabaigos data, t. y. šiuo atveju 2004 m. sausio 13 d., ir nesvarbu, kokias ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir paslaugas apėmė nacionalinės protesto procedūros, vadinasi, įstojusi į bylą šalis neprivalo įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.

 Bendrojo Teismo vertinimas

26      Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „pareiškėjo prašymu padavęs protestą ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymus, kad penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo ankstesnis Bendrijos prekių ženklas Bendrijoje iš tikrųjų buvo naudojamas žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, ir kurias savininkas mini pagrįsdamas protestą, arba kad buvo rimtų priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu tą dieną ankstesnis Bendrijos prekių ženklas yra buvęs registruotas ne mažiau kaip penkerius metus.“

27      Iš šios nuostatos matyti, kad protestą pateikęs ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, jog šis prekių ženklas buvo naudojamas, tik tiek, kad Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dieną ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas bent jau prieš penkerius metus.

28      Pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 3 dalį „šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos 8 straipsnio 2 [dalies a punkte] nurodytiems ankstesniems nacionaliniams prekių ženklams naudojimą valstybėje narėje, kurioje ankstesnis nacionalinis prekių ženklas yra saugomas, pakeičiant naudojimu Bendrijoje“.

29      Taigi siekiant nustatyti, ar įstojusi į bylą šalis privalo įrodyti, kad ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS, kurio savininkė ji yra, buvo iš tikrųjų naudojamas, reikia patikrinti, ar Apeliacinė taryba klaidingai pripažino, kad penkerių metų registracijos laikotarpis, nuo kurio priklauso ši pareiga, prasidėjo 2004 m. sausio 13 d.

30      Nors bendrai skaitant Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis matyti, kad nuo ankstesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos prasideda penkerių metų registracijos laikotarpis, reikia konstatuoti, kad remiantis Reglamentu Nr. 40/94 negalima nustatyti datos, nuo kurios ankstesni nacionaliniai prekių ženklai laikomi įregistruotais kiekvienoje iš valstybių narių.

31      Be to, reikia pažymėti, kad nors nacionalinė prekių ženklų teisė buvo suderinta Direktyva 89/104, iš 2007 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Häupl (C‑246/05, Rink. p. I‑4673, 26–31 punktai) matyti, kad minėta direktyva nesuderinamas prekių ženklų registracijos procedūrinis aspektas, vadinasi, valstybė narė, kurioje pateikta paraiška įregistruoti, turi nustatyti momentą, kada baigiasi registracijos procedūra pagal jos pačios procedūrines normas (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rajani prieš VRDT – Artoz‑Papier (ATOZ), T‑100/06, neskelbiamas Rinkinyje, 36 punktą).

32      Iš to darytina išvada, kad Reglamente Nr. 40/94 ir Direktyvoje 89/104 nesant svarbios nuostatos, siekiant nustatyti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos datą, reikia remtis atitinkamos valstybės narės nacionaline teise (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo ATOZ 35 punktą).

33      Šioje byloje, siekiant nustatyti, kada prasidėjo penkerių metų ankstesnio nacionalinio prekių ženklo FOCUS registracijos laikotarpis, reikėjo, kaip tai, beje, per teismo posėdį pripažino ir ieškovė, remtis Vokietijos teisės aktais, nes ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS buvo įregistruotas Vokietijoje.

34      Neginčijama, kad Vokietijoje dėl įregistruoto prekių ženklo po jo registracijos gali vykti protesto procedūra. Tokiu atveju Markengesetz 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „kai per penkerius metus po prekių ženklo registracijos reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas, tuo atveju, kai protestas pateikiamas dėl prekių ženklo registracijos, registracijos data pakeičiama protesto procedūros pabaigos data“.

35      Iš to išplaukia, jog nagrinėjamu atveju, kadangi dėl ankstesnio nacionalinio prekių ženklo FOCUS Vokietijoje vyko keletas protesto procedūrų, siekiant nustatyti penkerių metų registracijos laikotarpio pradžią, jo registracijos datą reikia pakeisti protesto procedūrų pabaigos data, t. y. 2004 m. sausio 13 d.

36      Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, kad į 2004 m. sausio 13 d. turi būti atsižvelgta tik dėl ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu FOCUS žymimų prekių ir paslaugų, dėl kurių Vokietijoje buvo pradėtos protesto procedūros.

37      Iš tikrųjų reikia visų pirma konstatuoti, kad, kaip ginčijamame sprendime nurodė Apeliacinė taryba, Markengesetz 26 straipsnio 5 dalyje nedaromas skirtumas pagal tai, ar nacionalinė protesto procedūra apima tam tikras ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes arba paslaugas, ar ne. Todėl ieškovė negali remtis šios nuostatos formuluote teigdama, kad turi būti daromas skirtumas pagal tai, ar nacionalinė protesto procedūra apėmė ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes arba paslaugas, ar ne.

38      Toliau iš ginčijame sprendime minimų Vokietijos teismų sprendimų, kuriais remiasi VRDT savo atsakyme į ieškinį ir kuriuose aiškinamos Markengesetz 26 straipsnio 5 dalies nuostatos, matyti, jog tai, kad nacionalinė protesto procedūra apima tam tikras ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir paslaugas, neturi įtakos nustatant penkerių metų registracijos pradžią, kuri bet kuriuo atveju pagal minėtą teismų praktiką yra nacionalinių protesto procedūrų, susijusių su ankstesniu prekių ženklu, pabaigos data (2002 m. balandžio 18 d. Oberlandesgericht München sprendimas (MICRO FOCUS) ir 2003 m. liepos 10 d Bundespatentgericht sprendimas (AMS)). Kaip teigia Vokietijos teismai, Vokietijoje įregistruotas ankstesnis nacionalinis prekių ženklas kartu su juo žymimomis prekėmis ir paslaugomis sudaro „bendrą komercinę koncepciją“. Todėl iš jo savininko negalima reikalauti pateikti įrodymų, kad prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas tik tam tikroms ankstesniu prekių ženklu žymimoms prekėms ir paslaugoms (šiuo klausimu žr. minėtą 2002 m. balandžio 18 d. Oberlandesgericht München sprendimą). Reikia pridurti, kad net jeigu ieškovė ginčija Vokietijos teisės aiškinimą, kuris pateiktas abiejuose minėtuose Vokietijos teismų sprendimuose, ji nesiremia jokiu Vokietijos teismo sprendimu, kuriame būtų palaikomas kitoks aiškinimas.

39      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog penkerių metų ankstesnio nacionalinio prekių ženklo FOCUS registracijos laikotarpis prasidėjo tik 2004 m. sausio 13 d., vadinasi, įstojusi į bylą šalis neturėjo įrodyti, kad minėtas prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas.

40      Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip netinkamą ieškovės argumentą, kad nors per nacionalinę procedūrą pateiktas protestas yra teisingas nenaudojimo motyvas, toks motyvas galioja tik prekių ir paslaugų, dėl kurių iš tikrųjų buvo pateiktas protestas, atžvilgiu.

41      Dėl ieškovės argumento, kad įstojusi į bylą šalis buvo kalta dėl machinacijų, kurių tikslas išvengti pareigos įrodyti, kad jos prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, reikia konstatuoti, kad jis grindžiamas įrodymais nepagrįstais teiginiais.

42      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

43      Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.

44      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismo praktika, galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktai ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT – Prestige Cosmetics (P&G PRESTIGE BEAUTE), T‑366/07, neskelbiamas Rinkinyje, 49 punktas).

45      Nagrinėjamu atveju žymenys, kuriuos reikia lyginti, yra ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS ir prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas ACNO FOCUS. Iš tikrųjų, nors protestas grindžiamas ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu FOCUS bei Bendrijos prekių ženklo FOCUS paraiška, skundžiamame sprendime Apeliacinė taryba rėmėsi tik ankstesniu nacionaliniu prekių ženklu FOCUS, ir to šalys neginčija. Todėl, norint nustatyti, ar yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, turi būti lyginami tik ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS ir prašomas įregistruoti prekių ženklas ACNO FOCUS.

 Dėl atitinkamos visuomenės

46      Kadangi ankstesnis prekių ženklas FOCUS yra Vokietijoje įregistruotas nacionalinis prekių ženklas, vertinant galimybę supainioti, reikia atsižvelgti į Vokietijos visuomenės požiūrį, kaip tai konstatavo Apeliacinė taryba.

47      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime visiškai nekalbama apie atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnį. Kosmetikos ir grimo preparatų naudotojai – beveik vien moterys – yra labai pastabūs šių prekių atžvilgiu ir įpratę pastebėti įvairių prekių ženklų skirtumus.

48      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamos prekių kategorijos paprastą vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad paprasto vartotojo pastabumo lygis gali kisti atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijas (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

49      Atsižvelgiant į atitinkamų prekių pobūdį, t. y. kosmetikos ir grimo preparatai, darytina išvada, kad atitinkamą visuomenę sudaro paprasti pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs vartotojai (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT – Laboratorios Alcala Farma (oli), T‑240/08, neskelbiamas Rinkinyje, 27 punktą ir 2009 m. lapkričio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo REWE‑Zentral prieš VRDT – Aldi Einkauf (Clina), T‑150/08, neskelbiamas Rinkinyje, 33 punktą), vadinasi, atitinkamos visuomenės pastabumas negali būti laikomas didesniu nei tokios visuomenės pastabumas kasdienio vartojimo prekių srityje.

50      Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą.

 Dėl nagrinėjamų prekių ir žymenų palyginimo

51      Abiem žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimi kosmetikos ir grimo preparatai. Taigi nagrinėjamos prekės yra tapačios, kaip tai ginčijamame sprendime nurodė Apeliacinė taryba ir to neginčija šalys.

52      Kalbant apie žymenų palyginimą, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką du prekių ženklai yra panašūs, kai atitinkamos visuomenės požiūriu jie yra tapatūs bent iš dalies vienu ar keliais atitinkamais aspektais (2006 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volkswagen prieš VRDT – Nacional Motor (Variant), T‑317/03, neskelbiamas Rinkinyje, 46 punktas ir 2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Quinta do Portal prieš VRDT – Vallegre (PORTO ALEGRE), T‑369/09, neskelbiamas Rinkinyje, 21 punktas).

53      Remiantis teismų praktika, visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip paprastas nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę supainioti. Šiuo atžvilgiu paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

54      Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „vidutiniškai ar net labai panašus“ į ankstesnį prekių ženklą, kuris jame tapačiai pakartojamas priduriant elementą „acno“. Ji pažymėjo, kad elementas „acno“, kuris fonetiškai labai panašus į vokišką žodį „akne“, yra užuomina į prekių savybę, t. y. aknės problemų gydymą, ir kad dėl to jis negali būti skiriamasis. Todėl žodis „focus“, kuris nėra užuomina į kosmetikos preparatą, yra dominuojantis žymens ACNO FOCUS elementas. Apeliacinė taryba pridūrė, kad taisyklė, jog vartotojas labiau kreipia dėmesį į žymens pradžią, nėra taikoma automatiškai, nes nors prekių ženklo pradžia apibūdina atitinkamas prekes, vartotojas į tai mažai kreips dėmesio. Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad Vokietijos kosmetikos preparatų pirkėjas galės lengvai suvokti, kad žymuo ACNO FOCUS yra pavadinimas, kuriuo žymėdama protestą pateikusi šalis, ankstesnio prekių ženklo savininkė, pradėjo prekiauti naujos serijos aknės gydymo preparatais.

55      Ieškovė teigia, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis prekių ženklas nepanašūs ir kad Apeliacinė taryba klaidingai padarė išvadą, kad yra galimybė juos supainioti.

56      Reikia konstatuoti, kad ankstesnis prekių ženklas sudarytas iš vienintelio žodinio elemento „focus“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš dviejų žodinių elementų: „acno“ ir „focus“. Taigi abu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi bendrą elementą „focus“, o elementas „acno“ yra juos skirianti sudedamoji dalis.

57      Šalys nesutaria dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo „acno“ ir „focus“ elementams teiktinos reikšmės. Anot ieškovės, elementas „acno“, kuris yra pradžioje, pritraukia dėmesį. Be to, juo neapibūdinamos prekės, kurioms jis skirtas, nes kosmetikos ir grimo preparatai apima ne tik prekes, susijusias su aknės gydymu. Anot VRDT ir įstojusios į bylą šalies, „focus“ yra prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas, nes „acno“ elementu apibūdinama viena iš paraiškoje nurodytų prekių savybių, t. y. aknės gydymas.

58      Reikia pažymėti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas „acno“ atitinkamai visuomenei gali reikšti vokišką žodį „akne“ ir todėl gali būti siejamas su preparatais, skirtais aknei gydyti. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad ieškovė nevisiškai atmeta tokio ryšio galimybę. Iš tikrųjų ji tik nurodo, kad kosmetikos ir grimo preparatai apima ne vien aknei gydyti skirtus preparatus, vadinasi, laikytina, kad elementas „acno“ apibūdina bent jau dalį prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių. Kaip teigiama teismo praktikoje, tai, kad žymuo yra apibūdinamasis tik dalies prekių ar paslaugų, priklausančių prekių ženklo paraiškoje nurodytai kategorijai, atžvilgiu, netrukdo tam, kad būtų atsisakyta įregistruoti šį žymenį. Iš tiesų, jei tokiu atveju šis žymuo būtų įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas nurodytai kategorijai, niekas nekliudytų savininkui jo naudoti ir toms šiai kategorijai priklausančioms prekėms ar paslaugoms, kurių atžvilgiu jis yra apibūdinamasis (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 40 punktą ir 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reber prieš VRDT – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, Rink. p. II‑1927, 92 punktą).

59      Be to, elementas „acno“ neleidžia nukreipti dėmesio nuo elemento „focus“ taip, kad pakankamai pakistų tai, kaip visuomenė suvoks šį prekių ženklą. Iš tikrųjų, kadangi elementas „acno“ apibūdina bent jau dalį prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių, reikia atsižvelgti į tai, kad vartotojai greičiausiai į jį kreips mažiau dėmesio, nes šiuo elementu negalima nurodyti aptariamų prekių komercinės kilmės. Todėl, bendrai vertinamo prašomo prekių ženklo sukeliamo įspūdžio dominantė yra elementas „focus“, ir, atsižvelgiant į prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes, elementas „acno“ yra ne toks ryškus atitinkamos visuomenės atmintyje išliekančiame šio prekių ženklo vaizde.

60      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kalbant apie prašomą prekių ženklą, elementas „acno“ nėra svarbesnis už elementą „focus“. Atvirkščiai, kaip ginčijamame sprendime teisingai nurodė Apeliacinė taryba, elementas „focus“ yra dominuojantis.

61      Be to, kalbant apie ieškovės argumentą, kad, kiek tai susiję su bendru žymens sukeliamu įspūdžiu, svarbesnė yra žymens pradžia nei pabaiga (2005 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, Rink. p. II‑949, 64 ir 65 punktai ir 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Focus Magazin Verlag prieš VRDT – Editorial Planeta (FOCUS Radio), T‑357/07, neskelbiamas Rinkinyje, 36 punktas), reikia priminti, jog šis argumentas galioja ne visais atvejais ir bet kuriuo atveju jis negali paneigti principo, kad, vertinant prekių ženklų panašumą, turi būti atsižvelgiama į šių prekių ženklų sukeliamą bendrą įspūdį, nes paprastas vartotojas prekių ženklą dažniausiai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja skirtingų jo detalių (2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Trek Bicycle prieš VRDT – Audi (ALLTREK), T‑158/05, neskelbiamas Rinkinyje, 70 punktas ir minėto Sprendimo PORTO ALEGRE 29 punktas).

62      Būtent atsižvelgiant į šį vertinimą reikia nagrinėti abiejų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį.

63      Vizualiu požiūriu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingo ilgio ir sudaryti iš nevienodo žodžių skaičiaus, vadinasi, negalima daryti išvados, kad jie tapatūs. Vis dėlto darytina išvada, kad šiuo požiūriu egzistuoja tam tikras jų panašumas, nes prašomas registruoti prekių ženklas ir ankstesnis prekių ženklas turi bendrą elementą „focus“.

64      Fonetiniu požiūriu juo labiau negalima padaryti išvados, kad nagrinėjami žymenys tapatūs, nes prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas „acno“ padeda fonetiškai atskirti abu žymenis, dėl kurių kilo ginčas. Iš tikrųjų konstatuotina, kad ankstesnis prekių ženklas, kuris ypač trumpas (du skiemenys), ir prašomas įregistruoti prekių ženklas (keturi skiemenys) tariami skirtingai. Tačiau dėl bendro abiejų prekių ženklų žodžio „focus“ tarimo galima laikyti, kad yra tam tikras bendrai vertinamų abiejų žymenų fonetinis panašumas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tomorrow Focus prieš VRDT – Information Builders (Tomorrow Focus), T‑90/06, neskelbiamas Rinkinyje, 34 punktą).

65      Konceptualiu požiūriu abu prekių ženklai yra pakankamai panašūs, nes abu jie dėl vartojamo žodžio „focus“ yra nuoroda į „protinį susikaupimą“ arba „dėmesio sutelkimą“ (šiuo klausimu žr. minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tomorrow Focus 35 punktą ir 2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Merant prieš VRDT – Focus Magazin verlag (FOCUS), T‑491/04, neskelbiamas Rinkinyje, 57 punktą). Darytina prielaida, kad dėl šio bendro elemento Vokietijos visuomenė konceptualiai susies abu šiuos prekių ženklus. Iš tikrųjų, nors prašomo įregistruoti prekių ženklo reikšmė gali būti laikoma tikslesne tiek, kiek elementas „acno“ gali reikšti žodį „akne“, minėtas prekių ženklas konceptualiai nenutolęs nuo ankstesnio prekių ženklo, vadinasi, atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą galėtų suvokti kaip vieną iš FOCUS variantų.

66      Reikia nurodyti, kad 2005 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Plus prieš VRDT – Bälz ir Hiller (Turkish Power) (T‑34/04, Rink. p. II‑2401), kuriuo remiasi ieškovė, negalima paneigti šios išvados, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs. Byloje, dėl kurios buvo priimtas minėtas sprendimas, Pirmosios instancijos teismas (dabar – Bendrasis Teismas) nusprendė, kad visa žymens „Turkish Power“ reikšmė skiriasi nuo ankstesnio nacionalinio prekių ženklo vieno žodinio elemento „power“ informacijos, motyvuodamas tuo, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinis elementas ankstesnio nacionalinio prekių ženklo žodinio elemento „power“ išreiškiamai vienintelei galios koncepcijai suteikia kitokią papildomą reikšmę. Jis taip pat pabrėžė reikšmingus vizualius ir fonetinius prašomo įregistruoti vaizdinio prekių ženklo ir ankstesnio žodinio prekių ženklo skirtumus. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirma, prašomas įregistruoti ir ankstesnis prekių ženklai yra ne tik žodiniai, bet jie turi tam tikrų vizualių ir fonetinių panašumų.

67      Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadai, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs.

 Dėl galimybės supainioti

68      Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mast‑Jägermeister prieš VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink. p. II‑5409, 74 punktas).

69      Kaip konstatuota pirma, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi tam tikrų vizualių, fonetinių ir konceptualių panašumų. Be to, reikia priminti, kad nagrinėjamos prekės yra tapačios.

70      Tokiomis aplinkybėmis ypač todėl, kad atitinkama visuomenė tik netobulai prisimena nagrinėjamus prekių ženklus (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Farmeco prieš VRDT – Allergan (BOTUMAX), T‑131/09, neskelbiamas Rinkinyje, 36 punktą), dėl bendro elemento „focus“ jie tampa tam tikra prasme panašūs, ir iš skirtingų veiksnių, į kurios reikia atsižvelgti, tarpusavio priklausomybės išplaukia: Apeliacinė taryba teisėtai padarė išvadą, kad yra galimybė supainioti abu žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

71      Todėl reikia atmesti ieškinį, nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovės antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma atmesti įstojusios į bylą šalies dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos pateiktą protestą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

72      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Lancôme parfums et beauté & Cie bylinėjimosi išlaidas.

Truchot

Martins Ribeiro

Kanninen

Paskelbta 2011 m. balandžio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.