Byla T‑387/07

Portugalijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„ERPF – Finansinės paramos sumažinimas – Visuotinė dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti – Ieškinys dėl panaikinimo – Tikrosios patirtos išlaidos – Arbitražinė išlyga“

Sprendimo santrauka

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(EB 253 straipsnis)

2.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Visuotinė dotacija vietinėms investicijoms paremti

(Tarybos reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalis)

3.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Sąjungos finansavimas – Suma, tiesiogiai pagrįsta sprendimu suteikti paramą – Komisijos ir įstaigos, atsakingos už finansinės paramos valdymą, sudaryta sutartis, kurioje numatyta arbitražinė išlyga – Jos netaikymas ginčams dėl galimų sutarties vykdymo pažeidimų

(Tarybos reglamento Nr. 4253/88 20 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis bei Reglamento Nr. 4254/88 6 straipsnio 2 dalis)

1.      EB 253 straipsnyje reikalaujama motyvacija turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę.

Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes, nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas.

(žr. 58 punktą)

2.      Komisijos ir įstaigos, atsakingos už finansinės paramos valdymą, sudaryta sutartis neturėtų būti aiškinama kaip prieštaraujanti Bendrijos normoms, kuriomis reguliuojama nagrinėjama dotacija.

Reglamento Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais, 21 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad finansinė parama, skirta remiantis šio reglamento nuostatomis, turi būti susijusi tik su faktiškai patirtomis išlaidomis.

Visuotinės dotacijos atveju „faktiškai patirtų išlaidų“ sąvoka gali būti apibrėžta konkrečiomis nuostatomis, kuriose reguliuojami Bendrijos struktūriniai fondai. Remdamasis palūkanų dotacijos tvarka tarpininkas perveda paskolą lengvatinėmis sąlygomis galutiniam paramos gavėjui. Palūkanų dotacija – tai suma, lygi skirtumui tarp rinkos sąlygas atitinkančios normos palūkanų ir galutinių paramos gavėjų faktiškai sumokėtų palūkanų. Taigi palūkanos faktiškai dotuojamos palūkanų sumokėjimo termino pabaigos momentu, taigi dotavimas gali tęstis kelerius metus. Palūkanų dotacija atitinka galutinių paramos gavėjų palūkanų mokėjimo per paskolos terminą grafiką. Todėl atsižvelgiant vien į Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalį palūkanų dotacijos faktiškai patirtomis išlaidomis gali būti pripažįstamos tuo momentu, kai mokama dotuojama palūkanų dalis.

Vien dėl įstaigos, atsakingos už finansinės paramos valdymą, ir galutinių paramos gavėjų sudarytų paskolos sutarčių kilusių finansinių prievolių egzistavimo nepakanka, kad suėjus terminui mokėtinos palūkanų dotacijos būtų laikomos faktiškai patirtomis išlaidomis, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalį, ir būtų atsižvelgta į sprendime suteikti paramą nustatytas išlaidas. Iš tiesų, pirma, šių sutarčių sudarymo momentu egzistuoja tik paskolos sutarties šalių įsipareigojimai, kuriuos reikia skirti nuo faktiškai patirtų išlaidų, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, atsiradusių vykdant šiuos įsipareigojimus. Antra, kai iš sprendimo suteikti dotaciją matyti, kad išlaidos, į kurias atsižvelgta, yra ne iš paskolos sutarčių atsiradusios prievolės, bet dėl šių sutarčių faktiškai patirtos išlaidos, jomis gali būti tik dotuojama galutinių paramos gavėjų faktiškai mokama palūkanų dalis.

(žr. 81–83, 87, 98 punktus)

3.      Iš Reglamento Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais, 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies matyti, kad finansinė parama, suteikta remiantis šio reglamento nuostatomis, mokama laikantis biudžetinių įsipareigojimų, prisiimtų remiantis šią veiklą patvirtinančiu sprendimu. Tais atvejais, kai nagrinėjamos paramos dydis priklauso nuo sprendimo suteikti paramą, Bendrijos finansinė pareiga negali kilti iš Komisijos ir už paramos valdymą atsakingos įstaigos sutarties dėl tam tikros jos naudojimo tvarkos pagal Reglamento Nr. 4254/88, nustatančio Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl ERPF, 6 straipsnio 2 dalį.

Šiomis aplinkybėmis ginčas dėl galimų pažeidimų, susijusių su šios sutarties vykdymu, nepatenka į joje numatytos arbitražinės išlygos taikymo sritį.

(žr. 115 punktą)