Language of document : ECLI:EU:C:2017:703

Byla C186/16

Ruxandra Paula Andriciuc ir kt.

prieš

Banca Românească SA

(Curtea de Apel Oradea prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis – Sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimas – Kredito sutartis, sudaryta užsienio valiuta – Valiutos keitimo rizika, visiškai tenkanti vartotojui – Ryškus šalių teisių ir pareigų pagal sutartį neatitikimas – Momentas, kuriuo neatitikimas turi būti vertinamas – Sąvokos „aiškiai ir suprantamai surašytos“ sąlygos apimtis – Informacijos, kurią turi pateikti bankas, apimtis“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Taikymo sritis – Išimtis, numatyta sutarčių sąlygoms, atspindinčioms privalomąsias įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Tarybos direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalis)

2.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Taikymo sritis – Sąlygos, apibrėžiančios pagrindinį sutarties dalyką arba susijusios su kaina ir atlygiu arba mainais teikiamomis paslaugomis ar prekėmis – Sąvoka – Į kredito sutartį, sudarytą tarp veiklos vykdytojo ir vartotojo, įtraukta sąlyga, išreikšta užsienio valiuta, kuri nebuvo individualiai aptarta ir įpareigojanti vartotoją grąžinti minėtą kreditą ta pačia užsienio valiuta – Įtraukimas – Sąlygos – Pareiga tenkinti suprantamumo ir skaidrumo reikalavimus

(Tarybos direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis)

3.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Taikymo sritis – Sąlygos, apibrėžiančios pagrindinį sutarties dalyką arba susijusios su kaina ir atlygiu arba mainais teikiamomis paslaugomis ar prekėmis – Į kredito sutartį, sudarytą tarp veiklos vykdytojo ir vartotojo, įtraukta sąlyga, išreikšta užsienio valiuta, kuri nebuvo individualiai aptarta ir įpareigojanti vartotoją grąžinti minėtą kreditą ta pačia užsienio valiuta – Įtraukimas – Sąlygos – Pareiga tenkinti suprantamumo ir skaidrumo reikalavimus – Reikiamos informacijos lygis – Apimtis – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Tarybos direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis)

4.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nesąžininga sąlyga, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnį – Ryškus šalių teisių ir pareigų pagal sutartį neatitikimas – Nacionalinio teismo atliekamas minėto neatitikimo vertinimas sutarties sudarymo momentu – Pareiga atsižvelgti į visas veiklos vykdytojo žinomas aplinkybes minėtu momentu

(Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(Žr. 27–31 punktus)

2.      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „pagrindinis sutarties dalykas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, apima užsienio valiuta išreikštos kredito sutarties individualiai neaptartą sutarties sąlygą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią kreditas turi būti grąžintas ta pačia valiuta, kuria jis suteiktas, nes ši sąlyga nustato esminę prievolę, apibūdinančią šią sutartį. Todėl ši sąlyga negali būti laikoma nesąžininga, jei ji surašyta aiškiai ir suprantamai.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kredito sutartimi paskolos davėjas iš esmės įsipareigoja perduoti paskolos gavėjui tam tikrą pinigų sumą, o pastarasis iš esmės įsipareigoja grąžinti šią sumą (paprastai su palūkanomis) pagal nustatytą grąžinimo grafiką. Taigi esminės prievolės pagal tokią sutartį yra susijusios su pinigų suma, kuri turi būti apibrėžta atsižvelgiant į kredito sutartyje nurodytą išmokėjimo ir grąžinimo valiutą. Todėl, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 46 ir paskesniuose punktuose, tai, kad kreditas turi būti grąžintas tam tikra valiuta, iš principo reiškia ne papildomą mokėjimo tvarką, bet pačią skolininko pareigą, kuri yra pagrindinis paskolos sutarties aspektas.

(žr. 38, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.      Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad reikalavimas, jog sutarties sąlyga būtų surašyta aiškiai ir suprantamai, reiškia, kad kredito sutarties atveju finansų įstaigos turi suteikti paskolos gavėjams pakankamai informacijos, kad paskolos gavėjai galėtų priimti informacija pagrįstus ir atsargius sprendimus. Šiuo aspektu šis reikalavimas reiškia, kad sąlyga, pagal kurią paskola turi būti grąžinta ta pačia užsienio valiuta, kuria ji suteikta, vartotojo turi būti suprantama ne tik formaliuoju ir gramatiniu aspektu, jis turi suvokti ir konkrečią jos apimtį, t. y. kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėtų ne tik žinoti užsienio valiutos, kuria paskola yra paimta, pabrangimo arba nuvertėjimo galimybę, bet ir įvertinti galimai reikšmingas tokios sąlygos ekonomines pasekmes jo finansiniams įsipareigojimams. Nacionalinis teismas turi atlikti būtiną šiuo klausimu patikrinimą.

Kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 66 ir 67 punktuose, pirma, paskolos gavėją reikia aiškiai informuoti apie tai, kad, pasirašant užsienio valiuta išreikštą paskolos sutartį, jam tenka tam tikra valiutų keitimo rizika, kurią jam galbūt bus sunku prisiimti ekonominiu požiūriu, jei valiuta, kuria jis gauna pajamas, nuvertėtų. Antra, iš veiklos vykdytojo, šiuo atveju – banko, turi būti reikalaujama, atsižvelgiant į jo šioje srityje turimą patirtį ir žinias, kad jis nurodytų galimus valiutų kursų svyravimus ir riziką, galinčią kilti dėl to, kad paskola paimama užsienio valiuta, ypač, jei vartotojas paskolos gavėjas gauna pajamas ne šia valiuta. Todėl nacionalinis teismas turi patikrinti, ar veiklos vykdytojas pateikė atitinkamiems vartotojams visą reikšmingą informaciją, leidžiančią jiems įvertinti sąlygos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ekonomines pasekmes jų finansiniams įsipareigojimams.

(žr. 50, 51 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.      Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad sutarties sąlygos nesąžiningumą reikia vertinti atsižvelgiant į atitinkamos sutarties sudarymo momentą, visas aplinkybes, kurias veiklos vykdytojas galėjo žinoti tuo momentu ir kurios galėjo paveikti paskesnį jos vykdymą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes ir, be kita ko, į veiklos vykdytojo, šiuo atveju – banko, patirtį ir žinias, kiek tai susiję su valiutos keitimo kurso galimu svyravimu ir paskolos sutarties sudarymo užsienio valiuta rizika, turi įvertinti ar yra ryškus teisių ir pareigų neatitikimas, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

(žr. 58 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)