TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Transportas – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 – Keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosios paslaugos – Viešųjų paslaugų sutartys – Viešųjų paslaugų įsipareigojimai – Kompensacijos už viešąsias paslaugas – 4 straipsnio 1 dalies b punktas – Viešųjų paslaugų sutarčių privalomas turinys – Kompensacijos už viešąją paslaugą apskaičiavimo rodikliai – Išankstinių, objektyvių ir skaidrių rodiklių nustatymas – Nesurengta konkurso procedūra – Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede nustatytų kompensacijos apskaičiavimo taisyklių taikymas – Nacionalinės teisės aktuose numatytos kompensacijos mokėjimo sąlygos – Kompensacijos dydžio nustatymas valstybės biudžeto įstatyme atitinkamiems metams ir šios sumos pervedimas kompetentingai nacionalinei institucijai – Kompensacijos apskaičiavimo rodiklių nustatymas darant nuorodą į bendrąsias taisykles“
Byloje C‑390/22
dėl Okrazhen sad – Burgas (Burgaso apygardos teismas, Bulgarija) 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. birželio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Obshtina Pomorie
prieš
„ANHIALO AVTO“ OOD
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias,
generalinis advokatas A. Rantos,
posėdžio sekretorė R. Stefanova-Kamisheva, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. birželio 21 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Obshtina Pomorie, atstovaujamos advokat Y. Boshnakov,
– Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos T. Mitova ir L. Zaharieva,
– Europos Komisijos, atstovaujamos P. Messina, E. Rousseva ir F. Tomat,
susipažinęs su 2023 m. spalio 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1) nuostatų, ypač jo 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Obshtina Pomorie (Pomorijės savivaldybė, Bulgarija) ir transporto bendrovės „ANHIALO AVTO“ OOD (toliau – Anhialo), su kuria sudaryta viešųjų paslaugų sutartis, ginčą dėl kompensacijos, kurią savivaldybė turi sumokėti už sąnaudas, patirtas vykdant keleivinio transporto autobusais viešųjų paslaugų įsipareigojimus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 1370/2007 9, 27 ir 30 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(9) <…> Kad galėtų užtikrinti skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo konkurse dalyvaujantiems operatoriams ir proporcingumo principų taikymą suteikiant kompensacijas arba išimtines teises, kompetentingos institucijos ir pasirinkto viešųjų paslaugų operatoriaus sudaromoje viešųjų paslaugų sutartyje būtina nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimų pobūdį ir sutartą atlygį. Tokios sutarties forma ar pavadinimas įvairiose valstybės narėse gali būti skirtingi, atsižvelgiant į jų teisines sistemas.
<…>
(27) Kompetentingų institucijų suteikiamos kompensacijos padengti sąnaudas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, turėtų būti apskaičiuojamos išvengiant permokos. Jei kompetentinga institucija planuoja sudaryti viešųjų paslaugų sutartį neskelbdama konkurso, ji turėtų laikytis išsamių taisyklių, užtikrinančių tinkamą kompensacijų dydį ir atspindinčių paslaugų veiksmingumo ir kokybės siekį.
<…>
(30) Tiesiogiai sudaromoms viešųjų paslaugų sutartimis turėtų būti taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai.“
4 Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:
„Šio reglamento tikslas – nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis.
Todėl šiame reglamente nustatomos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar sudarydamos sutartis dėl jų, už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą kompensuoja viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikia išimtines teises.“
5 Šio reglamento 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:
„Šiame reglamente:
<…>
h) tiesioginis sutarties sudarymas – viešųjų paslaugų sutarties sudarymas su tam tikru viešųjų paslaugų operatoriumi iš anksto neskelbiant konkurso;
i) viešųjų paslaugų sutartis – vienas ar keli teisiškai privalomi dokumentai, kuriais patvirtinamas kompetentingos institucijos ir viešųjų paslaugų operatoriaus susitarimas dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, valdymo ir teikimo patikėjimo tam viešųjų paslaugų operatoriui; atsižvelgiant į valstybės narės teisę, tokia sutartis taip pat gali būti kompetentingos institucijos priimtas sprendimas:
– individualaus teisės akto ar kito reglamentuojančio akto forma, arba
– nustatantis sąlygas, kuriomis kompetentinga institucija pati teikia paslaugas arba patiki tokių paslaugų teikimą vidaus operatoriui;
<…>
l) bendroji taisyklė – priemonė, nediskriminuojant taikoma visoms tos pačios rūšies keleivinio transporto viešosioms paslaugoms tam tikroje geografinėje teritorijoje, už kurią yra atsakinga kompetentinga institucija;
<…>“
6 Šio reglamento 3 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutartys ir bendrosios taisyklės“ 1 dalyje numatyta:
„Jei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį.“
7 Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutarčių ir bendrųjų taisyklių privalomas turinys“ 1 dalyje numatyta:
„Viešųjų paslaugų sutartyse ir bendrosiose taisyklėse turi būti:
<…>
b) iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti:
i) rodikli[ai], pagal kuriuos turi būti apskaičiuojamos kompensacijos, jei jos mokamos, ir
ii) bet kurių suteiktų išimtinių teisių pobūdis ir apimtis,
taip, kad būtų išvengta permokos. Sudarant viešųjų paslaugų sutartis pagal 5 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis, šie rodikliai nustatomi taip, kad kompensacijos neviršytų sumos, kurios reikia norint padengti viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo grynąjį finansinį patirtų sąnaudų ir gautų pajamų rezultatą, atsižvelgiant į atitinkam[as] viešųjų paslaugų operatoriaus pasiimtas [gautas] su tuo susijusius pajamas ir pagrįstą pelną;
<…>“
8 Šio reglamento 5 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas“ 5 dalyje numatyta:
„Jei paslaugų teikimas nutrūksta arba kyla rimtas pavojus, kad tokia situacija susidarys, kompetentinga institucija gali imtis skubių priemonių. Tokia skubi priemonė gali būti tiesioginis sutarties sudarymas arba oficialus susitarimas dėl viešųjų paslaugų sutarties galiojimo pratęsimo ar reikalavimas vykdyti tam tikrus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. <…>“
9 6 straipsnio „Kompensacijos už viešąsias paslaugas“ 1 dalyje nurodyta:
„Visos kompensacijos, susijusios su bendrosiomis taisyklėmis arba viešųjų paslaugų sutartimi, turi atitikti 4 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į viešųjų paslaugų sutarties sudarymo būdą. Visos bet kokio pobūdžio kompensacijos, susijusios su tiesiogiai sudaryta sutartimi pagal 5 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis arba susijusios su bendrosiomis taisyklėmis, taip pat turi atitikti priedo nuostatas.“
10 Reglamento Nr. 1370/2007 priedo „6 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais kompensacijoms taikomos taisyklės“ 2 punktas suformuluotas taip:
„Kompensacijos negali viršyti sumos, atitinkančios grynąjį finansinį rezultatą, lygų viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo teigiamo ar neigiamo poveikio viešųjų paslaugų operatoriaus pajamoms ir sąnaudoms sumai. Poveikis įvertinamas lyginant situaciją, kai viešųjų paslaugų įsipareigojimai yra vykdomi, ir situaciją, kuri būtų buvusi, jei tie įsipareigojimai nebūtų buvę vykdomi. Siekdama apskaičiuoti grynąjį finansinį rezultatą, kompetentinga institucija vadovaujasi šia schema:
Sąnaudos, patirtos vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar viešųjų paslaugų įsipareigojimų paketą, kuriuos nustatė kompetentinga institucija (institucijos) ir kurie nurodomi viešųjų paslaugų sutartyje ir (arba) bendrosiose taisyklėse,
atėmus teigiamo finansinio poveikio sumą, gautą už atitinkamo (-ų) viešųjų paslaugų įsipareigojimo (-ų) vykdymą paslaugų teikimo tinkle,
atėmus įplaukas iš tarifų ar kitas pajamas, gautas už atitinkamo (-ų) viešųjų paslaugų įsipareigojimo (-ų) vykdymą,
pridėjus pagrįstą pelną,
lygios grynajam finansiniam rezultatui.“
Bulgarijos teisė
Kelių transporto įstatymas
11 Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Zakon za avtomobilnite prevozi (Kelių transporto įstatymas) (DV Nr. 82, 1999 m. rugsėjo 17 d.) Baigiamųjų nuostatų 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Bulgarijos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomos šios išlaidos:
1) subsidijos keleiviniam transportui nepelningais autobusų maršrutais mieste bei transportui kalnuotose ir kitose vietovėse remiantis Ministar na transporta, informatsionnite technologii i saobshteniata (Susisiekimo, informacinių technologijų ir ryšių ministras) siūlymu;
2) kompensacija už pajamas, prarastas dėl to, kad taikomi teisės aktuose tam tikrų kategorijų keleiviams numatyti kelių transporto tarifai.
<…>
3) 1 dalyje nurodytų lėšų skyrimo sąlygos ir tvarka, taip pat teisės aktuose numatytos tam tikrų kategorijų keleiviams skirtų vežimo bilietų išdavimo sąlygos ir tvarka yra nustatomos Ministrų tarybos nutarime susisiekimo, informacinių technologijų ir ryšių ministro siūlymu.“
2005 m. balandžio 4 d. Nutarimas Nr. 3
12 2005 m. balandžio 4 d. Naredba no 3 za usloviata i reda za predostavyane na sredstva za subsidirane na prevoza na patnitsite po nerentabilni avtobusni linii vav vatreshnogradskia transport i transporta v planinski i drugi rayoni (Nutarimas Nr. 3 dėl lėšų, skirtų keleiviniam transportui nepelningais autobusų maršrutais mieste bei kalnuotose ir kitose vietovėse subsidijuoti) (DV Nr. 33, 2005 m. balandžio 15 d.) 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:
„Šiame nutarime yra nustatytos subsidijų, kurios centriniame biudžete numatytos keleiviniam transportui miesto ir tarpmiestiniais maršrutais retai apgyvendintose šalies kalnų ir pasienio teritorijose, suteikimo sąlygos ir tvarka.“
2015 m. nutarimas
13 2015 m. kovo 29 d. Naredba za usloviata i reda za predostavyane na sredstva za kompensirane na namalenite prihodi ot prilaganeto na tseni za obshtestveni patnicheski prevozi po avtomobilnia transport, predvideni v normativnite aktove za opredeleni kategorii patnitsi, za subsidirane na obshtestveni patnicheski prevozi po nerentabilni avtobusni linii vav vatreshnogradskia transport i transporta v planinski i drugi rayoni i za izdavane na prevozni dokumenti za izvarshvane na prevozite (Nutarimas dėl lėšų suteikimo pajamoms, prarastoms taikant viešojo keleivinio kelių transporto tarifus, kurie teisės aktuose numatyti tam tikrų kategorijų keleiviams, kompensuoti ir viešajam keleiviniam transportui nepelningais autobusų maršrutais mieste bei kalnuotose ir kitose vietovėse subsidijuoti, taip pat dėl transporto paslaugų teikimo dokumentų išdavimo sąlygų ir tvarkos) (DV Nr. 51, 2015 m. liepos 7 d.) 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Šiame nutarime yra nustatytos lėšų, kurios centriniame biudžete numatytos kompensacijoms ir subsidijoms vežėjams, vykdantiems viešųjų paslaugų įsipareigojimus nemokamai ir lengvatine kaina vežti keleivius miesto ir tarpmiestiniais maršrutais kalnuotose ir kitose retai apgyvendintose šalies vietovėse, skyrimo sąlygos ir tvarka.
2. 1 dalyje nurodytos lėšos – tai kompensacija už viešąsias paslaugas, susijusias su viešuoju keleiviniu transportu, kaip tai suprantama pagal Reglamentą [Nr. 1370/2007]; jos skiriamos, jeigu laikomasi šiame reglamente ir galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų.“
14 Šio nutarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šiame nutarime nurodytos lėšos skiriamos neviršijant atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme nustatytos sumos.“
15 Šio nutarimo 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta:
„1. Šiame nutarime numatytos lėšos skiriamos atliekant tikslinius pervedimus iš centrinio biudžeto per elektroninę biudžeto mokėjimų sistemą (SEBRA sistema). Šiuo tikslu savivaldybėms, kurios laikėsi teisės aktuose numatytos sutarčių dėl viešųjų keleivinio transporto paslaugų sudarymo procedūros pagal Reglamentą Nr. 1370/2007 ir Viešųjų pirkimų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nuostatų, yra nustatyti apribojimai, laikantis viešumo ir skaidrumo, laisvos ir sąžiningos konkurencijos, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.
<…>
4. Savivaldybių merai atlygį vežėjams moka pagal faktiškai suteiktas transporto paslaugas.“
16 Šio nutarimo 55 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Keleivinio transporto subsidijos vežėjams skiriamos iš savivaldybių biudžetų, neviršijant sumos, atitinkančios vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus pasiektą grynąjį finansinį rezultatą.
2. Grynasis finansinis rezultatas gaunamas sudėjus sąnaudas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kuriuos nustatė kompetentinga institucija ir kurie nurodyti viešųjų paslaugų sutartyje ir (arba) bendrosiose taisyklėse, atėmus bet kokio teigiamo finansinio rezultato sumą, gautą už atitinkamo viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą paslaugų teikimo tinkle, taip pat įplaukas iš tarifų ar kitas pajamas, gautas už atitinkamo viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą, ir pridėjus pagrįstą pelną.“
17 2015 m. nutarimo 56 straipsnyje nustatyta:
„1. Subsidijos skiriamos tik tiems vežėjams, su kuriais atitinkama savivaldybė yra sudariusi sutartis, atitinkančias Reglamento Nr. 1370/2007 reikalavimus.
2. Sutartyse būtinai apibrėžiamos šios sąlygos:
1) rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojama subsidija;
2) bet kokios suteiktos išimtinės teisės pobūdis, apimtis bei taikymo sritis ir sutarties trukmė;
3) tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusių sąnaudų, pavyzdžiui, personalo išlaidų, energijos, infrastruktūros mokesčių, viešojo transporto priemonių, riedmenų ir įrenginių, būtinų keleivinio transporto paslaugoms teikti, priežiūros ir remonto sąnaudų nustatymo, taip pat netiesioginių sąnaudų, susijusių su paslaugų teikimu, dalies nustatymo mechanizmai;
4) pardavus bilietus gautų pajamų, kurios gali likti viešųjų paslaugų teikėjui arba būti pervestos kompetentingai institucijai, arba būti jų tarpusavyje pasidalytos, paskirstymo mechanizmai;
5) pagrįsto pelno suma;
6) savivaldybių merų ir vežėjų pareiga veiksmingai tikrinti subsidijuojamų miesto ir tarpmiestinio transporto maršrutų keleivių eismo reguliarumą.
<…>
4. Jeigu vežėjai nesilaiko sutarčių sąlygų, savivaldybių merai gali sumažinti subsidijų sumą, taip pat sustabdyti subsidijų teikimą.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
18 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Burgaso (Bulgarija) srities gubernatorius leido Pomorijės savivaldybės merui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartį, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalį, dėl keleivinio transporto autobusais nustatytais maršrutais. Sudarant tokią sutartį buvo siekiama išspręsti problemą, susijusią su tuo, kad, pasibaigus anksčiau sudarytų sutarčių galiojimui ir tuo pačiu metu nutraukus naujos viešųjų paslaugų sutarties sudarymo procedūrą, buvo nutrauktas keleivinio transporto viešųjų paslaugų teikimas.
19 2013 m. lapkričio 1 d. Pomorijės savivaldybė, kaip kompetentinga vietos valdžios institucija, ir Anhialo, kaip viešųjų paslaugų teikėja, remdamosi tuo sprendimu sudarė sutartį, pagal kurią Anhialo buvo pavesta teikti viešąsias keleivinio transporto paslaugas atitinkamais autobusų maršrutais (toliau – nagrinėjama sutartis). Pagal šios sutarties 2 straipsnį ji turėjo galioti iki Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos viešojo pirkimo procedūros pabaigos. Be to, pagal sutarties 5 straipsnį kompetentinga vietos valdžios institucija įsipareigojo per Finansų ministerijos nustatytus terminus pervesti operatoriui lėšas, atitinkančias prireikus subsidiją pagal galiojančią nacionalinę teisę ir kompensaciją už nemokamą ar lengvatinį važiavimą, kuriuo pagal šias nuostatas gali pasinaudoti reikalavimus atitinkantys tam tikrų kategorijų piliečiai.
20 2019 m. sausio 15 d. nagrinėjama sutartis buvo nutraukta pasibaigus Viešųjų pirkimų įstatyme numatytai procedūrai. Kadangi neginčijama, kad Anhialo teikė šioje sutartyje numatytas vežimo paslaugas, ši bendrovė pareikalavo, kad Pomorijės savivaldybė sumokėtų pagal šią sutartį kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pomorijės savivaldybė jai išmokėjo 3 690 Bulgarijos levų (BGN) (apie 1 886 EUR) sumą, atitinkančią visą Bulgarijos Respublikos centriniame biudžete šiai savivaldybei nustatytą ir iš jo išmokėtą lėšų sumą, skirtą subsidijoms už miesto ir tarpmiestinį transportą.
21 Ginčydama šios sumos dydį Anhialo pareiškė ieškinį Rayonen sad Pomorie (Pomorijės apylinkės teismas, Bulgarija). Atlikus teismo audito ekspertizę nustatytas šios bendrovės grynasis finansinis rezultatas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1370/2007 priedo ir 2015 m. nutarimo 55 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu laikotarpiu. Per ekspertizę nustatyta, kad šiai bendrovei tenkančio viešosios paslaugos įsipareigojimo grynasis finansinis rezultatas yra apie 86 000 BGN (apie 43 800 eurų). Tame teisme Anhialo prašė sumokėti dalį jai priklausančios sumos, kuri liko nesumokėta, t. y. 24 931,60 BGN (apie 12 700 eurų).
22 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Rayonen sad Pomorie (Pomorijės apylinkės teismas) ieškinį patenkino. Tas teismas, be kita ko, nusprendė, kad kompensacijos už viešąją paslaugą, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 1370/2007, tikslas yra ištaisyti grynąjį neigiamą finansinį poveikį, kurį operatorius patyrė teikdamas viešąją paslaugą. Jis manė, kad Pomorijės savivaldybė negali teigti, jog Anhialo neturi teisės į kompensaciją už viešąją paslaugą dėl to, kad šioje sutartyje nenumatytos 2015 m. nutarimo 56 straipsnio 2 dalyje minimos privalomos sąlygos, nes ši sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 1 d., t. y. prieš priimant šį nutarimą.
23 Pomorijės savivaldybė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Okrazhen sad – Burgas (Burgaso apygardos teismas, Bulgarija). Ji tvirtina: kadangi Reglamentas Nr. 1370/2007 veikia tiesiogiai nuo priėmimo dienos, t. y. nuo 2007 m. spalio 23 d., jo 4 straipsnio 1 dalyje minimi reikalavimai galioja nuo šios dienos, o tai, kad jie nenumatyti nagrinėjamoje sutartyje, reiškia, jog nėra jokio pagrindo mokėti subsidiją. Atsižvelgdama į nagrinėjamos sutarties 5 straipsnį Pomorijės savivaldybė taip pat padarė išvadą, kad jos įsipareigojimas pervesti subsidijas nėra besąlyginis, o priklauso nuo to, ar įvykdytos nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos. Taigi, savivaldybės negalima kaltinti dėl to, kad, į jos biudžetą nepervedus subsidijos iš centrinio valstybės biudžeto, vežėjams nesumokėta jokios kompensacijos už viešąją paslaugą. Galiausiai savivaldybė tvirtina, kad ji negali pati nustatyti kompensacijų ir subsidijų dydžio sumos, o gali tik paskirstyti atitinkamas lėšas, kurios yra tikslingai tam skirtos.
24 Anhialo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad, kaip matyti iš teismo audito ekspertizės, ji laikėsi visų Reglamente Nr. 1370/2007 ir 2015 m. nutartyje nustatytų reikalavimų. Ji teigia, kad prieštaravimas, jog valstybė yra atsakinga už subsidijų mokėjimą savivaldybei, yra nepagrįstas. Jos teigimu, to nutarimo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė už viešojo transporto sutarčių atitiktį Reglamentui Nr. 1370/2007 tenka tik savivaldybėms. Todėl subsidijų iš centrinio valstybės biudžeto suteikimas priklauso tik nuo atitinkamos savivaldybės ir nuo to, kaip ji laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su viešųjų paslaugų sutarčių sudarymu. Taigi, Pomorijės savivaldybė, turinti užtikrinti viešojo transporto paslaugas savo teritorijoje, visada privalo mokėti suinteresuotajam viešųjų paslaugų operatoriui visą kompensaciją už viešąją paslaugą, nesvarbu, ar jai buvo suteikta subsidija.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad 2015 m. nutarimas priimtas remiantis Kelių transporto įstatymo redakcija, galiojusia pagrindinėje byloje, konkrečiai – jo baigiamųjų nuostatų 4 straipsnio 1 dalimi, ir kad šio nutarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lėšos skiriamos neviršijant atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme nustatytos sumos. Jis taip pat nurodo, kad to nutarimo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog subsidijos skiriamos tik tiems viešųjų paslaugų operatoriams, su kuriais atitinkama savivaldybė yra sudariusi sutartis, atitinkančias Reglamente Nr. 1370/2007 nustatytus reikalavimus. Nacionalinę teisę kompetentingos institucijos aiškina taip, kad kompensacijos už viešąją paslaugą mokėjimui taikomas reikalavimas, kad ji būtų numatyta šiame įstatyme ir pervesta kompetentingai institucijai. Vis dėlto Reglamente Nr. 1370/2007, visų pirma jo 6 straipsnio 1 dalyje, tokio reikalavimo dėl kompensacijos už viešąją paslaugą pervedimo nėra.
26 Dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal šį reglamentą valstybei narei leidžiama nustatyti papildomus reikalavimus ir apribojimus, susijusius su kompensacijos už viešąją paslaugą mokėjimu vežėjui už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą.
27 Be to, nagrinėjamoje sutartyje nenustatyti rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija už viešąją paslaugą, tačiau šiuo klausimu pateikta nuoroda į nacionalinės teisės aktus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje numatyta, kad šiuos rodiklius nustato „viešųjų paslaugų sutartys ir bendrosios taisyklės“, jungtuko „ir“ vartojimas gali būti aiškinamas taip, kad rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija, pakanka nustatyti bendrosiose taisyklėse, t. y. taisyklėse, priimtose pagal 2015 m. nutarimą, o anksčiau – pagal 2005 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 3. Kitas aiškinimas būtų toks, kad šie rodikliai būtinai turi būti nustatyti ne tik bendrosiose taisyklėse, bet ir viešųjų paslaugų sutartyje, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą.
28 Tokiomis aplinkybėmis Okrazhen sad – Burgas (Burgaso apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal [Reglamento Nr. 1370/2007] nuostatas valstybei narei leidžiama nacionalinės teisės aktais ar vidaus taisyklėmis nustatyti papildomus reikalavimus ir apribojimus, susijusius su kompensacijos mokėjimu vežėjui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, kurių nenumato šis reglamentas?
2. Ar pagal [Reglamento Nr. 1370/2007] 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį leidžiama mokėti kompensaciją vežėjui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, jei rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojamos kompensacijos, iš anksto nustatyti ne viešųjų paslaugų sutartyje, o bendrosiose taisyklėse, ir grynasis finansinis rezultatas arba mokėtinos kompensacijos suma nustatyti [šiame reglamente] numatyta tvarka?“
Dėl pirmojo klausimo
29 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompensacija, kurią kompetentinga institucija moka viešųjų paslaugų operatoriui už viešųjų paslaugų sutarties vykdymą, jam gali būti skirta tik jeigu šią kompensaciją atitinkančios lėšos buvo numatytos atitinkamiems metams šios valstybės narės biudžeto įstatyme ir išmokėtos šiai institucijai.
30 Reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1370/2007 1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa juo siekiama nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Sąjungos teisės normų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės, nei teikiamos įprastomis rinkos sąlygomis.
31 Tame reglamente, remiantis jo 1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nustatomos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar sudarydamos sutartis dėl jų, už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą turėtų kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikti išimtines teises.
32 Reglamente Nr. 1370/2007 nustatytos specialiosios normos, kuriose numatyta, kaip galima nukrypti nuo viešųjų pirkimų bendros tvarkos, taip siekiant sukurti teisinį pagrindą skirti kompensacijas ir (arba) suteikti išimtines teises už sąnaudas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo DOBELES AUTOBUSU PARKS ir kt., C‑421/22, EU:C:2023:1028, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 To reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, kuri yra viena iš tą teisinį pagrindą sudarančių nuostatų, numatyta, kad jeigu valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nusprendžia pasirinktam operatoriui suteikti išimtinę teisę ir (arba) bet kokios rūšies kompensaciją už viešosios paslaugos įsipareigojimo vykdymą, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį; taip šia nuostata įtvirtinamas principas, kad viešosios paslaugos įsipareigojimai ir su jais susijusios kompensacijos turi būti nustatyti toje sutartyje (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo DOBELES AUTOBUSU PARKS ir kt., C‑421/22, EU:C:2023:1028, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Iš aiškios Reglamento Nr. 1370/2007 6 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio formuluotės matyti, kad kompensacija, susijusi su tokia viešųjų paslaugų sutartimi, neatsižvelgiant į jos sudarymo tvarką, turi atitikti šio reglamento 4 straipsnyje, kuriame nustatomas jos privalomas turinys, numatytus reikalavimus.
35 Be to, pagal šio 6 straipsnio 1 dalies antrą sakinį kompensacija, kai ji skiriama nerengiant konkurso, taip pat turi atitikti Reglamento Nr. 1370/2007 priede nurodytas išsamias nuostatas dėl kompensacijos apskaičiavimo, kurios, kaip matyti iš jo 27 konstatuojamosios dalies, skirtos tiek tinkamam kompensacijų dydžiui, tiek viešųjų paslaugų veiksmingumui ir kokybei užtikrinti. Taip, be kita ko, yra kalbant apie viešųjų paslaugų sutartį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kurią kompetentinga vietos valdžios institucija tiesiogiai, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio h punktą, sudarė su viešųjų paslaugų operatoriumi kaip skubią priemonę pagal šio reglamento 5 straipsnio 5 dalį.
36 Viena vertus, Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyta, kad viešųjų paslaugų sutartyse, neatsižvelgiant į jų sudarymo tvarką, turi būti iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, jeigu ji numatyta.
37 Kita vertus, kai viešųjų paslaugų sutartis buvo sudaryta nerengiant jokio konkurso, šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto antrame sakinyje, siejamame su jo priedo 2 punktu, numatyta, kad šie rodikliai turi būti nustatomi taip, kad kompensacija negalėtų viršyti sumos, atitinkančios grynąjį finansinį rezultatą, kurį viešųjų paslaugų operatorius patirtų vykdydamas viešosios paslaugos įsipareigojimus. Ši suma gaunama iš sąnaudų, patirtų vykdant tokius įsipareigojimus, atėmus jų teigiamo finansinio poveikio sumą ir įplaukas iš tarifų, gautas už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, ir prie gauto rezultato pridėjus „pagrįstą pelną“, kurį turi teisę gauti visi operatoriai.
38 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1370/2007 9 ir 30 konstatuojamųjų dalių, tokiais įsipareigojimais dėl viešųjų paslaugų sutartyje sutarto atlygio siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir skaidrumo principų, nes pastarasis principas yra labai svarbus, kai pagal viešųjų paslaugų sutartį kompensacija skiriama nerengiant konkurso.
39 Žinoma, iš Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų matyti, kad kompetentingos institucijos, kurios turi nustatyti viešųjų paslaugų operatoriui mokėtinos kompensacijos apskaičiavimo rodiklius, neišvengiamai turi tam tikrą diskreciją nustatyti kompensacijų sistemą (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo DOBELES AUTOBUSU PARKS ir kt., C‑421/22, EU:C:2023:1028, 42 punktą), tačiau ją griežtai riboja šio 4 straipsnio 1 dalies b punkto antras sakinys ir šio reglamento priede pateiktos išsamios taisyklės, kai, kaip pagrindinėje byloje, kompensacija skiriama pagal viešųjų paslaugų sutartį nerengiant konkurso procedūros.
40 Vis dėlto pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybės narės, įgyvendindamos joms reglamentu, kuris pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, suteiktą diskreciją, turi ja naudotis laikydamosi šio reglamento nuostatų taip, kad nepakenktų šio reglamento turiniui ir tikslams (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Meta Platforms Ireland, C‑319/20, EU:C:2022:322, 58 ir 60 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
41 Kaip savo išvados 43 ir 44 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kompensacija, kurios suma, sumokėta viešųjų paslaugų operatoriui pagal viešųjų paslaugų sutartį, pati priklauso nuo lėšų sumos, kiekvienais metais nustatytos atitinkamos valstybės narės biudžeto įstatyme, ir vėlesnio šių lėšų pervedimo kompetentingai vietos valdžios institucijai, grindžiama skaičiavimo rodikliais, kurie pažeidžia iš Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su jo priedo 2 punktu, kylančius reikalavimus. Priešingai, nei reikalaujama šiose nuostatose, tokie rodikliai, pirma, nėra nustatyti iš anksto objektyviai ir skaidriai ir, antra, jie nėra susiję su viešojo transporto operatoriaus vykdomų viešųjų paslaugų įsipareigojimų grynuoju finansiniu rezultatu.
42 Taigi reikia konstatuoti, kad tokia kompensavimo sistema neleidžia atitinkamam viešųjų paslaugų operatoriui sudarant viešųjų paslaugų sutartį su reikalaujamu tikslumu nustatyti kompensacijos, kurią jis turi teisę gauti iš kompetentingos institucijos už jam tenkančių viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą.
43 Dėl to ši sistema dėl nesaugumo, susijusio su kompensacijos, kuri gali būti sumokėta, skaidrumo trūkumu, gali pakenkti Reglamentu Nr. 1370/2007 siekiamam tikslui, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 30 punkto, yra nustatyti kompensacijos skyrimo sąlygas siekiant sąžiningos konkurencijos sąlygomis užtikrinti našų ir finansiškai pelningą viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimą, kad būtų pasiektas aukštas šių paslaugų kokybės lygis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo DOBELES AUTOBUSU PARKS ir kt., C‑421/22, EU:C:2023:1028, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
44 Darytina išvada, kad tokia sistema viršija Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkte valstybėms narėms suteiktą diskreciją nustatyti kompensacijos už viešąją paslaugą sistemas.
45 Vadinasi, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompensacija, kurią kompetentinga institucija moka viešųjų paslaugų operatoriui už viešųjų paslaugų sutarties vykdymą, jam gali būti skirta tik jeigu šią kompensaciją atitinkančios lėšos buvo numatytos atitinkamiems metams šios valstybės narės biudžeto įstatyme ir išmokėtos šiai institucijai.
Dėl antrojo klausimo
46 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompetentingai institucijai leidžiama vykdant viešųjų paslaugų sutartį viešųjų paslaugų operatoriui išmokėti kompensaciją, jeigu rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojama ši kompensacija, yra numatyti ne šioje sutartyje, o iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti bendrosiose taisyklėse, kuriose apibrėžtas tokios kompensacijos dydis.
47 Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą, ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato (Tiesioginis viešųjų transporto paslaugų sutarties sudarymas), C‑515/18, EU:C:2019:893, 23 punktą).
48 Pirma, dėl Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės reikia pažymėti, kad pagal ją viešųjų paslaugų sutartyse „ir“ bendrosiose taisyklėse, remiantis šios nuostatos i punktu, turi būti iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti rodikliai, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojama viešųjų paslaugų kompensacija, jei ji mokama.
49 Iš šios formuluotės aiškiai matyti, kad aktai, leidžiantys nustatyti kompensacijos dydį, apima ne tik viešųjų paslaugų sutartis, bet ir bendrąsias taisykles, kurios Reglamento Nr. 1370/2007 2 straipsnio l punkte apibrėžtos kaip priemonės, nediskriminuojant taikomos visoms tos pačios rūšies keleivinio transporto viešosioms paslaugoms tam tikroje geografinėje teritorijoje, už kurią yra atsakinga kompetentinga institucija.
50 Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkte nereikalaujama, kad visi viešųjų paslaugų sutartyje numatytos kompensacijos apskaičiavimo rodikliai būtų apibrėžti tokioje sutartyje, o tik reikalaujama, kad šie rodikliai būtų iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti, nesvarbu, ar tai būtų padaryta viešųjų paslaugų sutartyje ar bendrosiose taisyklėse.
51 Antra, tokį aiškinimą patvirtina šios nuostatos kontekstas. Reglamento Nr. 1370/2007 2 straipsnio i punkte numatyta, kad sąvoka „viešųjų paslaugų sutartis“ apima teisiškai privalomus dokumentus, kuriais patvirtinamas kompetentingos institucijos ir viešųjų paslaugų operatoriaus susitarimas dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, valdymo ir teikimo patikėjimo jam. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į valstybės narės teisę, tokia sutartis taip pat gali būti kompetentingos institucijos priimtas sprendimas individualaus teisės akto ar kito reglamentuojančio akto formos arba sprendimas, nustatantis sąlygas, kuriomis ši institucija pati teikia paslaugas ar patiki jų teikimą vidaus operatoriui.
52 Iš to matyti, kad, kaip patvirtina ir Reglamento Nr. 1370/2007 9 konstatuojamoji dalis, atsižvelgiant į valstybių narių teisinių sistemų skirtumus, jame vartojama sąvoka „viešųjų paslaugų sutartis“ turi būti suprantama plačiai ir apima ne tik sutartinio pobūdžio aktus, bet ir kitokio pobūdžio teisės aktus, be kita ko, įstatymus ir kitus reglamentuojančius teisės aktus. Vadinasi, tokią sutartį gali sudaryti bendrojo teisės akto, kuriuo operatoriui pavedamas viešosios paslaugos valdymas, ir administracinio akto, kuriame išsamiai išdėstyti su šia paslauga susiję reikalavimai, derinys, ir tai patvirtina teiginį, kurį savo išvados 54 punkte nurodė generalinis advokatas, kad kompensacijos už viešąją paslaugą apskaičiavimo rodikliai gali būti numatyti remiantis bendrosiomis teisės akto ar kito reglamentuojančio akto taisyklėmis.
53 Trečia, kalbant apie Reglamentu Nr. 1370/2007 siekiamus tikslus, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 36 ir 38 punktuose, skaidrumo tikslas yra labai svarbus nustatant kompensacijos už viešąją paslaugą apskaičiavimo rodiklius, ypač kai ji skiriama nerengiant konkurso procedūros.
54 Vis dėlto norint pasiekti šį tikslą nebūtina, kad visi kompensacijos apskaičiavimo rodikliai būtų numatyti kompetentingos nacionalinės institucijos ir viešųjų paslaugų operatoriaus sudarytoje viešųjų paslaugų sutartyje. Jei bendrosios taisyklės, susijusios su tokiais rodikliais, pagal Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį nustatomos iš anksto objektyviai ir skaidriai, be to, jeigu jos, kai nerengiama konkurso procedūra, atitinka šio reglamento priede nustatytas išsamias taisykles, viešųjų paslaugų operatorius gali su reikalaujamu tikslumu nustatyti kompensacijos, kuri priklauso už jam tenkančių viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą, dydį.
55 Vadinasi, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompetentingai institucijai leidžiama vykdant viešųjų paslaugų sutartį viešųjų paslaugų operatoriui išmokėti kompensaciją, jeigu rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojama ši kompensacija, yra nustatyti ne šioje sutartyje, o iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti bendrosiose taisyklėse, kuriose apibrėžtas tokios kompensacijos dydis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, 4 straipsnio 1 dalies b punktas
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompensacija, kurią kompetentinga institucija moka viešųjų paslaugų operatoriui už viešųjų paslaugų sutarties vykdymą, jam gali būti skirta tik jeigu šią kompensaciją atitinkančios lėšos buvo numatytos atitinkamiems metams šios valstybės narės biudžeto įstatyme ir išmokėtos šiai institucijai.
2. Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punktas
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį nedraudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias kompetentingai institucijai leidžiama vykdant viešųjų paslaugų sutartį viešųjų paslaugų operatoriui išmokėti kompensaciją, jeigu rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojama ši kompensacija, yra nustatyti ne šioje sutartyje, o iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti bendrosiose taisyklėse, kuriose apibrėžtas tokios kompensacijos dydis.
Parašai.