BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. balandžio 4 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuosavybės teisė – Proporcingumas – Kenkimas reputacijai“
Byloje T‑5/17
Ammar Sharif, gyvenantis Damaske (Sirija), atstovaujamas QC B. Kennelly ir baristerio J. Pobjoy,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą S. Kyriakopoulou, P. Mahnič ir V. Piessevaux,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos L. Havas ir J. Norris-Usher
įstojusios į bylą šalies,
dėl, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. spalio 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2016/1897, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 293, 2016, p. 36), 2016 m. spalio 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1893, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 293, 2016, p. 25), 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/917, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 139, 2017, p. 62), 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/907, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2017, p. 15), 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/778, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 131, 2018, p. 16), ir 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/774, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 131, 2018, p. 1), tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovu, ir, nepatenkinus pirmojo prašymo, SESV 277 straipsniu grindžiamo prašymo pripažinti netaikytinais 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14), iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836 (OL L 266, 2015, p. 75), 28 straipsnio 2 dalies a punktą ir 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012, p. 1), iš dalies pakeisto 2015 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1828 (OL L 266, 2015, p. 1), 15 straipsnio 1a dalies a punktą tiek, kiek šios nuostatos taikomos ieškovui,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka ir I. Ulloa Rubio (pranešėjas),
posėdžio sekretorius F. Oller, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 7 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Ammar Sharif yra verslininkas, Sirijos pilietis.
2 Europos Sąjungos Taryba griežtai pasmerkė smurtines taikių protestų represijas įvairiose Sirijos vietose, paragino Sirijos valdžios institucijas nenaudoti jėgos ir 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011, p. 11). Atsižvelgdama į situacijos rimtumą Taryba nustatė ginklų embargą, vidaus represijoms galimos naudoti įrangos eksporto draudimą, leidimo atvykti į Europos Sąjungą tam tikriems asmenims ir subjektams, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus, apribojimus ir įšaldė jų lėšas ir ekonominius išteklius.
3 Sprendimo 2011/273 priede išvardyti už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus atsakingi asmenys ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai. Pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai siūlymu Taryba gali iš dalies keisti šį sąrašą.
4 Kadangi tam tikros Sirijos Arabų Respublikai nustatytos ribojamosios priemonės patenka į ESV sutarties taikymo sritį, Taryba 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, 2011, p. 1). Iš esmės šis reglamentas identiškas Sprendimui 2011/273, tačiau jame numatyta galimybė nutraukti lėšų įšaldymą. Šio reglamento II priede pateiktas už aptariamas represijas atsakingų asmenų, subjektų ir organizacijų ar su jais susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas yra identiškas pateiktam Sprendimo 2011/273 priede. Remiantis Reglamento Nr. 442/2011 14 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti nurodytas ribojamąsias priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą, be to, reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių peržiūri tame priede pateiktą sąrašą.
5 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, 2011, p. 56) Taryba padarė išvadą, kad atsižvelgiant į padėties Sirijoje rimtumą būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones. Aiškumo sumetimais Sprendime 2011/273 nustatytos priemonės ir papildomos priemonės buvo įtrauktos į vieną teisinį dokumentą. Sprendimo 2011/782 18 straipsnyje numatyti leidimo atvykti į Sąjungos teritoriją apribojimai, o 19 straipsnyje – į I priedą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.
6 Reglamentas Nr. 442/2011 buvo pakeistas 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012, p. 1).
7 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimu 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, 2012, p. 21) atitinkamos ribojamosios priemonės buvo įtrauktos į vieną teisės aktą.
8 Sprendimas 2012/739 panaikintas 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimu 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14). 2014 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2014/309/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 160, 2014, p. 37) Sprendimo 2013/255 galiojimas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 1 d.
9 2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 266, 2015, p. 75). Tą pačią dieną ji priėmė Reglamentą (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 266, 2015, p. 1).
10 Kaip išdėstyta Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamojoje dalyje, „Taryba nustatė, kad dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų vidinis ratas savo statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu ir jo remiamas, taip pat darydamas įtaką režimui. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones nustatydama leidimo atvykti apribojimus Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams ir įšaldydama visas jiems priklausančias, jų nuosavybės teise turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kad jie negalėtų teikti materialinės ar finansinės paramos režimui, ir pasinaudodama jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui, kad jis pakeistų savo represinę politiką“.
11 Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių formuluotės buvo iš dalies pakeistos Sprendimu 2015/1836. Šiuo metu šiuose straipsniuose numatyti atvykimo į valstybių narių teritoriją ar vykimo per ją tranzitu apribojimai ir „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ lėšų įšaldymas, išskyrus atvejus, kai „esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos“.
12 2016 m. spalio 27 d. Įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2016/1897, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255 (OL L 293, 2016, p. 36), Taryba iš dalies pakeitė Sprendimą 2013/255, siekdama, be kita ko, nagrinėjamas ribojamąsias priemones taikyti kitiems asmenims ir subjektams, kurių pavardės ar pavadinimai taip pat buvo įtraukti į šio paskutiniojo sprendimo priede pateiktą sąrašą. Ieškovo pavardė įtraukta į šį sąrašą šio priedo A lentelės 212 eilutėje, nurodant jo įtraukimo į ginčijamą sąrašą datą, t. y. 2016 m. spalio 28 d., ir šiuos motyvus:
„Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas Sirijos verslininkas, veikiantis bankų, draudimo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose. Banko „Byblos Bank Syria“ partneris steigėjas, vienas iš pagrindinių akcininkų bendrovėje „Unlimited Hospitality Ltd“ ir bendrovių „Solidarity Alliance Insurance Company“ bei „Al-Aqueelah Takaful Insurance Company“ valdybos narys.“
13 2016 m. spalio 27 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1893, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 293, 2016, p. 25). Ieškovo pavardė buvo nurodyta šio įgyvendinimo reglamento priedo A lentelėje kartu pateikiat tą pačią informaciją ir įtraukimo į sąrašą motyvus kaip Įgyvendinimo sprendime 2016/1897.
14 2016 m. spalio 28 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2013/255 ir Reglamente Nr. 36/2012 (OL C 398, 2016, p. 4).
15 2017 m. gegužės 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/917, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 139, 2017, p. 62). Pagal Sprendimo 2017/917 1 straipsnį Sprendimo 2013/255 34 straipsnis buvo iš dalies pakeistas taip, kad šio sprendimo priede numatytų ribojamųjų priemonių galiojimas pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d. Be to, pagal Sprendimo 2017/917 2 straipsnį penkiasdešimt penki įrašai šio sprendimo I priede dėl kitų nei ieškovas asmenų buvo iš dalies pakeisti. Galiausiai pagal Sprendimo 2017/917 3 straipsnį tas sprendimas įsigaliojo jo paskelbimo dieną.
16 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/907, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 139, 2017, p. 15). Pagal to įgyvendinimo reglamento 1 straipsnį Reglamento Nr. 36/2012 II priedas iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255 I priedo dalinį pakeitimą Sprendimu 2017/917. Remiantis šio įgyvendinimo reglamento 2 straipsniu, jis įsigaliojo jo paskelbimo dieną.
17 2018 m. gegužės 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/778, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 131, 2018, p. 16). Pagal Sprendimo 2018/778 1 straipsnį Sprendimo 2013/255 34 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, kad šio sprendimo priede numatytų ribojamųjų priemonių galiojimas būtų pratęstas iki 2019 m. birželio 1 d. Be to, pagal Sprendimo 2018/778 2 straipsnį buvo iš dalies pakeisti trisdešimt keturi įrašai pastarojo sprendimo I priede dėl kitų nei ieškovas asmenų. Galiausiai pagal Sprendimas 2018/778 3 straipsnį tas sprendimas įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo.
18 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/774, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 131, 2018, p. 1). Pagal šio įgyvendinimo reglamento 1 straipsnį Reglamento Nr. 36/2012 II priedas iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255 I priedo dalinį pakeitimą Sprendimu 2018/778. Remiantis šio įgyvendinimo reglamento 2 straipsniu, jis įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo.
Procesas ir šalių reikalavimai
19 2017 m. sausio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį dėl Įgyvendinimo sprendimo 2016/1897 ir Įgyvendinimo reglamento 2016/1893 panaikinimo.
20 2017 m. balandžio 3 d. Taryba pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį.
21 Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 31 d.) Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą. 2017 m. birželio 22 d. Komisija pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. Per nustatytą terminą ieškovas dėl jo pateikė savo pastabas.
22 2017 m. gegužės 19 d. ieškovas pateikė dubliką, o 2017 m. birželio 27 d. Taryba pateikė tripliką.
23 2017 m. rugpjūčio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovas patikslino savo ieškinį taip, kad juo būtų siekiama panaikinti ir Sprendimą 2017/917 bei Įgyvendinimo reglamentą 2017/907.
24 Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies d punkte numatytas proceso organizavimo priemones, 2018 m. vasario 27 d. Bendrasis Teismas paprašė Tarybos pateikti įskaitomas tam tikrų dokumentų versijas. Pastaroji prašymą įvykdė 2018 m. kovo 9 d.
25 2018 m. birželio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovas patikslino savo ieškinį taip, kad juo būtų siekiama panaikinti ir Sprendimą 2018/778 bei Įgyvendinimo reglamentą 2018/774.
26 Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies d punkte numatytas proceso organizavimo priemones, 2018 m. birželio 15 d. ir rugsėjo 28 d. Bendrasis Teismas paprašė Tarybos pateikti tam tikrus dokumentus. Pastaroji šį Bendrojo Teismo prašymą įvykdė atitinkamai 2018 m. birželio 20 d. ir spalio 3 d.
27 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Įgyvendinimo sprendimą 2016/1897, Įgyvendinimo reglamentą 2016/1893, Sprendimą 2017/917, Įgyvendinimo reglamentą 2017/907, Sprendimą 2018/778 ir Įgyvendinimo reglamentą 2018/774 (toliau – ginčijami aktai), kiek jie su juo susiję,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, remiantis SESV 277 ir 263 straipsniais, pripažinti netaikytinais Sprendimu 2015/1836 iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 2 dalies a punktą ir Reglamentu 2015/1828 iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnio 1a dalies a punktą, kiek jie taikomi ieškovui,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
28 Ieškinyje ieškovas, remdamasi SESV 340 straipsnio antra pastraipa, pateikė reikalavimus atlyginti žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl to, kad jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus aktus. Dublike ieškovas atsisakė šių reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad jis negalėjo pateikti išsamių įrodymų dėl patirtos žalos dydžio.
29 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jeigu ginčijami sprendimai turi būti panaikinti tiek, kiek jie susijęs su ieškovu, nurodyti palikti galioti ginčijamų sprendimų sukeliamus padarinius iki Bendrojo Teismo sprendimui apskųsti nustatyto termino pabaigos,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
30 Komisija, palaikoma Tarybos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
31 Per teismo posėdį Komisija atsisakė savo antrojo reikalavimo.
Dėl teisės
Dėl pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo taip, kad jais būtų siekiama panaikinti Įgyvendinimo reglamentą 2017/907 ir Įgyvendinimo reglamentą 2018/774, priimtinumo
(Praleista)
Dėl esmės
35 Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, teisės ir vertinimo klaidomis ir, antra, teisės į nuosavybę, proporcingumo principo, laisvės užsiimti verslu ir teisės į reputaciją pažeidimu. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo jis taip pat nurodė trečiąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės į gynybą, teisės į gerą administravimą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
36 Bendrasis Teismas mano, jog, kadangi pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateiktais trečiąjį ieškinio pagrindą grindžiančiais argumentais iš tikrųjų paremiamas teiginys dėl vertinimo klaidos, o ne dėl procesinių teisių pažeidimo, šis pagrindas turi būti laikomas kaip pagrindžiantis tokią klaidą ir bus svarstomas kartu su pirmuoju ieškinio pagrindu.
37 Be to, papildomai ieškovas nurodė ketvirtąjį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, pagal kurį Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 28 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalies a punkte numatytas įtraukimo į sąrašą kriterijus yra neproporcingas, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ginčijamais teisės aktais, ir turi būti pripažintas jam netaikytinas.
38 Todėl Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia kartu išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, paskui antrąjį ieškinio pagrindą ir galiausiai ketvirtąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą ieškovo papildomai pateiktu neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.
(Praleista)
Dėl neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo
86 Papildomai ieškovas pagal SESV 277 straipsnį pateikia neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą dėl Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 28 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 2015/1828, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 36/2012, 15 straipsnio 1a dalies a punkte nustatyto įtraukimo į sąrašą kriterijaus, susijusio su „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorija. Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad šis kriterijus yra neproporcingas, atsižvelgiant į ginčijamais aktais siekiamus teisėtus tikslus, todėl, jeigu jis būtų aiškinamas kaip apimantis bet kurį asmenį, „Sirijoje veiklą vykdant[į] įtaking[ą] verslinink[ą]“, neatsižvelgiant į tai, ar šis asmuo susijęs su Sirijos režimu, turi būti pripažintas jam netaikytinu.
87 Šiuo klausimu ieškovas pirmiausia ginčija ginčijamo įtraukimo į sąrašą kriterijaus suderinamumą su proporcingumo principu. Jis teigia, kad neobjektyvi kriterijaus apimties ir taikymo srities apibrėžtis, pagrįsta jo ginčijamu aiškinimu, viršija tai, kas yra tinkama ir būtina norint pasiekti ginčijamų aktų tikslus. Be to, jis tvirtina, pirma, kad jo ginčijamas kriterijus turi būti aiškinamas atsižvelgiant į ribojamųjų priemonių tikslą ir paskirtį ir, antra, kad, atsižvelgiant ribojamųjų priemonių baudžiamąjį pobūdį ir žalingą jų poveikį asmens, kuriam jos taikomos, reputacijai ir ekonominei veiklai, asmenų įtraukimas remiantis šiuo aspektu neobjektyviai nustatytu pagrindu negali būti pateisinamas, ir dar mažiau proporcingas.
88 Ieškovas pažymi, antra, kad, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 28 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalį, nagrinėjamu įtraukimo į sąrašą kriterijumi preziumuojama, kad egzistuoja pakankamas ryšys tarp „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijos ir Sirijos režimo. Jo teigimu, Taryba negali pateisinti tokio neobjektyviai apibrėžto kriterijaus, laikydama, kad ribojamosiose priemonėse nurodytas asmuo gali įrodyti, jog jis nėra susijęs su Sirijos režimu, nes iš jo negali būti reikalaujama pateikti šio kriterijaus neatitikimą paneigiančių įrodymų.
89 Taryba ginčija ieškovo nurodytą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ir teigia, pirma, kad jo vardas ir pavardė buvo įtraukti atlikus individualų pateiktų įrodymų vertinimą ir, antra, kad, remiantis 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimu Anbouba / Taryba (C‑630/13 P, EU:C:2015:247), jai priklauso didelė diskrecija apibrėžiant bendruosius įtraukimo į sąrašą kriterijus. Be to, Taryba nurodo, kad Sprendimu 2013/255 įtvirtinta prezumpcija yra teisiškai pagrįsta, proporcinga ir nuginčijama.
90 Reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija pagal proporcingumo principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų siekiamiems tikslams pasiekti. Taigi, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 205 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Be to, reikia pabrėžti, kad pagal jurisprudenciją institucijos gali taikyti prezumpcijas, atspindinčias institucijos, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, galimybę remiantis patirtimi pagrįstomis taisyklėmis, kurias nulėmė įprasta įvykių eiga, daryti tam tikras išvadas (pagal analogiją šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 60–63 punktus ir generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje T‑Mobile Netherlands ir kt., C‑8/08, EU:C:2009:110, 87–89 punktus).
92 Taip pat iš jurisprudencijos matyti, kad net ir sunkiai paneigiama prezumpcija laikytina priimtina, jeigu ji proporcinga siekiamam teisėtam tikslui, egzistuoja galimybė pateikti ją paneigiančių įrodymų ir užtikrinama teisė į gynybą (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Europos Žmogaus Teisių Teismas irgi yra konstatavęs, kad 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi nėra draudžiamos faktinės ar teisinės prezumpcijos, bet reikalaujama, kad valstybės jas taikytų pagrįstai atsižvelgdamos į situacijos svarbą ir užtikrindamos teisę į gynybą (1988 m. spalio 7 d. EŽTT sprendimas Salabiaku / Prancūzija, CE:ECHR:1988:1007JUD001051983).
93 Galiausiai reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2015/1836 1–6 konstatuojamųjų dalių, Sprendime 2011/273 nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis nebuvo galima nutraukti Sirijos režimo vykdomų represijų prieš Sirijos civilius gyventojus, todėl Taryba, vadovaudamasi ES sutarties 29 straipsniu, nusprendė palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, toliau vadovaujantis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atsižvelgiant į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai.
94 Siekdama šių tikslų, dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės Taryba konstatavo, kad, pirma, režimas negali išsilaikyti be įmonių vadovų paramos ir, antra, siauras „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ ratas savo statusą galėjo išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu, jį remdamas ir taip darydamas jam įtaką. Tokiu būdu, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 56 punkte, Taryba ketino taikyti Sirijos režimo ryšio su „Sirijoje veiklą vykdanč[iais] įtakingiaus[iais] verslinink[ais]“ prezumpciją.
95 Iš tikrųjų, kaip numatyta Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalies a punkte ir 28 straipsnio 2 dalies a punkte, dėl to asmenims, priklausantiems „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, ir taikomos šiuo sprendimu nustatytos ribojamosios priemonės. Be to, pagal to paties sprendimo 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį šios priemonės netaikomos arba nustoja būti taikomos šiems asmenims tik tuo atveju, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra ar nebėra susiję su režimu arba nedaro jam įtakos, arba nekelia realios apėjimo rizikos.
96 Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar ginčijamas įtraukimo į sąrašą kriterijus suderinamas su proporcingumo principu.
97 Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamas įtraukimo į sąrašą kriterijus yra reikalingas ir tinkamas siekiant Sprendimu 2013/255 ir Reglamentu Nr. 36/2012 numatytų tikslų, t. y. griežtai pasmerkti ir nutraukti B. Al‑Assad ir jo režimo prieš civilius gyventojus Sirijoje vykdomas smurtines represijas. Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad Taryba turi didelę diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti ribojamųjų priemonių nustatymo teisinius kriterijus ir tvarką (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą). Antra, reikia konstatuoti, kad ginčijamas įtraukimo į sąrašą kriterijus Tarybos buvo nustatytas 2015 m., remiantis tuo, kad, nepaisant jau ketverius metus, t. y. nuo 2011 m. gegužės mėn., siekiant daryti spaudimą Sirijos režimui nustatytų ribojamųjų priemonių, represijos prieš Sirijos gyventojus tebesitęsė. Be to, dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, įšaldžius „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai priklausančių asmenų lėšas ir ekonominius išteklius, šios kategorijos asmenims būtų užkirstas kelias toliau teikti materialinę arba finansinę paramą Sirijos režimui ir, atsižvelgiant į jų įtaką, tai padidintų spaudimą režimui, kad šis pakeistų savo represinę politiką. Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ lėšų įšaldymas būtinas siekiant daryti spaudimą Sirijos režimui, kad būtų nutrauktas smurtas prieš civilius gyventojus arba jis būtų sumažintas, todėl jis reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti šios kategorijos asmenims nustatytų priemonių veiksmingumą.
98 Antra, kalbant apie tai, ar šio įtraukimo į sąrašą kriterijaus pakanka siekiant šių tikslų, reikia konstatuoti, kad jei ginčijamos priemonės nebūtų nustatytos asmenims, priklausantiems „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, įgyvendinti šiuos tikslus gali tapti neįmanoma, nes šios kategorijos asmenys teikia pagrindinę finansinę ir materialinę paramą Sirijos režimui. Iš tiesų, nagrinėjamas įtraukimo į sąrašą kriterijus nustatytas dėl to, kad, nepaisant nuo 2011 m. nustatytų ribojamųjų priemonių, šalyje toliau vykdomos represijos prieš Sirijos civilius gyventojus. Be to, šis kriterijus į Sprendimą 2015/1836 ir Reglamentą 2015/1828 įtrauktas besiformuojant jurisprudencijai, dėl kurios Taryba turėjo kriterijus patikslinti taip, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti nagrinėjamais teisės aktais siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamo įtraukimo į sąrašą kriterijaus pakanka tam, kad būtų pasiekti šie tikslai.
99 Trečia, kalbant apie ieškovui sukeltus nepatogumus, reikia pažymėti, kad iš jurisprudencijos matyti, jog pagrindinės teisės nėra absoliučios prerogatyvos ir naudojimuisi jomis gali būti taikomi Sąjungos siekiamo bendrojo intereso tikslais pagrįsti apribojimai. Taigi, bet kokia ekonominė ar finansinė ribojamoji priemonė, neatsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą kriterijų, kuriuo remiantis nustatyta ši priemonė, iš esmės turi poveikį tam tikroms pagrindinėms asmens, kurio pavardė įtraukta į atitinkamus sąrašus, teisėms. Ginčijamais teisės aktais siekiamų tikslų svarba gali pateisinti net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams.
100 Galiausiai, reikia išnagrinėti, ar Tarybos nustatyta asmenų, priklausančių „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, ryšio su Sirijos režimu prezumpcija nėra akivaizdžiai neproporcinga.
101 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, pirma, kad Taryba yra įgaliota apibrėžti bendruosius įtraukimo į sąrašus kriterijus remdamasi patirtimi pagrįstomis taisyklėmis, nurodytomis šio sprendimo 2 ir paskesniuose punktuose, ir atsižvelgdama į juos nustatyti teisines pasekmes.
102 Šioje byloje, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 56 ir 94 punktuose, nustatydama ginčijamą įtraukimo į sąrašą kriterijų, Taryba laikėsi nuomonės, kad aplinkybė, jog asmuo yra „Sirijoje veiklą vykdan[tis] įtakingiaus[ias] verslininkas[as]“, suponuoja ryšio su Sirijos režimu buvimą.
103 Be to, reikia priminti, kad turi būti daromas skirtumas tarp nuginčijamų ir nenuginčijamų teisinių prezumpcijų. Teisinė prezumpcija yra paprasta arba nuginčijama, kai ji gali būti paneigta pateikiant ją paneigiančius įrodymus, o prezumpcija yra absoliuti arba nenuginčijama, kai jos negalima paneigti pateikiant ją paneigiančius įrodymus.
104 Atsižvelgiant į tai, reikia patikrinti, ar, remiantis šio sprendimo 92 punkte nurodyta jurisprudencija, asmenų, priklausančių „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, ryšio su Sirijos režimu prezumpcija įtraukta nustačius pagrįstus apribojimus, ar ji gali būti paneigta pateikus ją paneigiančių įrodymų ir ar užtikrinama teisė į gynybą.
105 Pirma, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į Sirijos režimo autoritarinį pobūdį, be to, į verslininkų ir Sirijos režimo tarpusavio priklausomybės ryšius dėl B. Al-Assad pradėto ekonomikos liberalizavimo proceso ir galiausiai į valstybės vykdomą griežtą Sirijos ekonomikos kontrolę, Taryba galėjo pagrįstai pripažinti patirtimi pagrįsta taisykle aplinkybę, kad „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai priklausantys asmenys savo statusą gali išlaikyti tik palaikydami glaudžius ryšius su Sirijos režimu. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad galima pagrįstai manyti, jog asmuo, kuris patenka į šią kategoriją, palaiko ryšį su B. Al-Assad režimu, dėl kurio gali plėtoti savo verslą ir gauti naudos iš režimo vykdomos politikos.
106 Antra, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 56 ir 94 punktuose, reikia pažymėti, kad Taryba nustatė nuginčijamą asmenų, priklausančių „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, ryšio su Sirijos režimu prezumpciją. Iš tiesų, šiai kategorijai priskiriamų asmenų vardai ir pavardės neįtraukiami į sąrašus, jeigu nustatoma, kad jie nėra ar nebėra susiję su režimu arba nedaro jam įtakos, arba nekelia realios apėjimo rizikos. Tačiau, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 67 punkte, reikia konstatuoti, kad ieškovas nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad jo situacija buvo viena iš šių.
107 Taigi siekdamas paneigti ginčijamą prezumpciją ieškovas turėjo pateikti įrodymų, paneigiančių tai, kad jis buvo „Sirijoje veiklą vykdan[tis] įtaking[as] verslinink[as]“, ir tai, kad jis nebuvo ar nebėra susijęs su B. Al-Assad režimu arba kad jis nedaro jam įtakos, arba kad nekelia realios apėjimo rizikos.
108 Norėdamas įrodyti, kad jis nesusijęs su Sirijos režimu, taigi, kad nebuvo galima nustatyti tokios prezumpcijos, ir pasiekti, kad jo pavardė būtų išbraukta iš ginčijamų sąrašų, ieškovas turėjo galimybę pateikti informacijos ar įrodymų, galinčių paneigti dėl jo nurodytus motyvus, visų pirma remdamasis jam pačiam žinomais faktais ir informacija, kad jis nebuvo ar nebėra Tarybos pateiktame motyvų pareiškime nurodytų bendrovių valdybos narys, kad jis neturėjo arba nebeturėjo šių bendrovių akcijų arba kad šios bendrovės neturėjo įtakos Sirijos ekonomikai, todėl dėl jo turimo jų kapitalo dalies nėra apėjimo rizikos.
109 Trečia, reikia priminti, kad priemonės, kaip antai ginčijami aktai, daro didelį poveikį asmenų, kuriems jie taikomi, gynybos teisėms ir laisvėms, todėl Taryba turi užtikrinti šių asmenų teisę į gynybą tuo pačiu metu arba iš karto po to, kai priimamas su jais susijęs sprendimas, pateikdama jiems motyvus, dėl kurių jų pavardės įtrauktos į aptariamą sąrašą, ir ne vėliau kaip iki antrojo su jais susijusio sprendimo priėmimo leisdama jiems pateikti savo pastabas ir taip prireikus paneigti nagrinėjamą prezumpciją, remiantis su jų asmenine padėtimi susijusia informacija, į kurią atsižvelgiant būtų priimtas arba nepriimtas sprendimas ar būtų suformuluotas sprendimo turinys (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61–67 punktus). Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Taryba nusiuntė ieškovui įrodymus, taip pat valstybės narės pateiktą pasiūlymą dėl įtraukimo į sąrašą, kuriais remiantis jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamų aktų prieduose pateiktus sąrašus. Todėl Taryba suteikė ieškovui galimybę pateikti įrodymus, kad, nepaisant įkalčių, jog jis patenka į kategoriją asmenų, kuriems taikomas įtraukimo į sąrašą kriterijus, jis nebuvo susijęs su Sirijos režimu. Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovo teisė į gynybą buvo užtikrinta.
110 Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ginčijamo įtraukimo į sąrašą kriterijus suderinamas su proporcingumo principu ir nėra neobjektyvus, nes, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba šį kriterijų į Sprendimą 2015/1836 ir Reglamentą 2015/1828 įtraukė pagrįstai ir proporcingai, atsižvelgdama į ribojamąsias priemones Sirijai reglamentuojančiais teisės aktais siekiamus tikslus, be to, palikdama galimybę atitinkamiems asmenims paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją.
111 Todėl reikia atmesti ieškovo pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą kaip nepagrįstą ir nėra reikalo spręsti dėl jo priimtinumo, kurį Komisija ginčija.
(Praleista)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
113 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas.
114 Šiuo atveju, kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, o Taryba prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas. Be to, Komisija, kaip į bylą įstojusi institucija, pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį
2. Ammar Sharif padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Sąjungos Tarybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Gratsias | Labucka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2019 m. balandžio 4 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.