2020 m. kovo 24 d. pareikštas ieškinys byloje Tartu Agro / Komisija

(Byla T-150/20)

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: AS Tartu Agro, atstovaujama advokatų T. Järviste, T. Kaurov, M. Peetsalu ir M. A. R. Valberg

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti ieškinį priimtinu,

panaikinti 2020 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą dėl tariamai neteisėtos valstybės pagalbos, kuri suteikta Tartu Agro (SA.39182 (2017/C)),

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais.

Ieškinys yra priimtinas.

Ieškinys yra priimtinas, nes pagal ginčijamą sprendimą ieškovė yra tariama pagalbos gavėja. Todėl šis sprendimas susijęs su ja tiesiogiai ir individualiai.

Komisija iš esmės pažeidė materialines ir procedūrines teisės normas, nes pagal konkurso procedūrą vertindama, ar sandoris atitiko rinką, neįvykdė savo pareigos pateikti įrodymų ir neteisingai aiškino faktines aplinkybes.

Komisija turėjo atsižvelgti į žemės nuomos sutarties sudarymo momento kontekstą laiko atžvilgiu, tuometines ekonomines aplinkybes ir tuo metu galiojusius aiškinimo standartus.

Komisija neteisingai padarė išvadą, kad konkurso procedūra neatitiko rinkos sąlygų reikalavimų, nes pagal visas konkurso procedūros sąlygas buvo leidžiama maksimaliai padidinti valstybės pelną.

Komisija, tikrindama, ar žemės nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis atitinka rinkos sąlygas, iš esmės pažeidė materialines ir procedūrines teisės normas, o tikrindama valstybės pagalbos buvimą, pažeidė įrodinėjimo pareigą ir neteisingai aiškino faktines aplinkybes.

Komisija, remdamasi nesvarbia ir nepakankama informacija, nustatė valstybės pagalbą. Ji turėjo konstatuoti, kad visos investicijos į dirvožemio gerinimą, dirvožemio priežiūros ir jo kokybės gerinimo išlaidos buvo susijusios su nuoma.

Komisija klaidingai neatsižvelgė į tai, kad dėl žemės nuomos sutarties tariamai atsiradęs ekonominis pranašumas bet kuriuo atveju buvo prarastas vėliausiai 2002 m. dėl privatizavimo ir ieškovės bei jos dalių savininkų susijungimo.

Komisija, nustatydama pranašumo lygį, iš esmės pažeidė teisės normas ir klaidingai vertino faktines aplinkybes.

Komisija neteisingai naudojo aritmetines priemones ir statistinius nuomos mokesčio tarifus, taip pat pažeidė pareigą motyvuoti.

Komisija, kvalifikuodama situaciją kaip naują pagalbą, iš esmės pažeidė teisės normas ir klaidingai vertino faktines aplinkybes.

Bet kokia tariama pagalba buvo suteikta iki Estijos įstojimo į Sąjungą ir jos suteikimas buvo visiškai užbaigtas įstojimo momentu, o įmonė buvo privatizuota 2001 m. ir ieškovė bei jos dalių savininkai susijungė 2002 m.

Komisija, manydama, kad pagalba yra tik iš dalies neaktuali, iš esmės pažeidė teisės normas ir klaidingai vertino faktines aplinkybes.

–    Komisija turėjo padaryti išvadą, kad valstybės pagalba, tariamai susijusi su žemės nuomos sutartimi, visiškai pasibaigė vėliausiai tada, kai ieškovė ir jos dalių savininkai susijungė 2002 m., todėl ji buvo visiškai neaktuali.

Komisija pažeidė teisės normas, įpareigodama Estijos Respubliką susigrąžinti pagalbą iš Tartu Agro pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

–    Esant ypatingoms aplinkybėms paaiškėjo, kad ieškovei skirtas reikalavimas sugrąžinti valstybės pagalbą būtų labai neteisingas – ieškovė neprivalėjo pripažinti valstybės pagalbos buvimo.

Komisija, manydama, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka, iš esmės pažeidė teisės normas ir klaidingai vertino faktines aplinkybes.

–    Atsižvelgdamos į turinį šalys pagrindė, kaip žemės nuomos sutartis prisidėjo prie ekonomikos plėtros skatinimo, tačiau Komisija to nenagrinėjo turinio požiūriu.

____________