Byla C‑128/11

UsedSoft GmbH

prieš

Oracle International Corp.

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Kompiuterio programų teisinė apsauga – Iš interneto parsisiųstų naudotų kompiuterio programų licencijų pardavimas – Direktyva 2009/24/EB – 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis – Platinimo teisės išnaudojimas – „Teisėtai įsigijusio asmens“ sąvoka“

Sprendimo santrauka

1.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2009/24 –Kompiuterių programų teisinė apsauga – Aktai, kuriems taikomi apribojimai – Teisės platinti kompiuterio programos kopiją išnaudojimas – Sąlygos – Autoriaus teisių į kopiją turėtojo suteiktas leidimas parsisiųsti šią kopiją ir teisė ją naudoti

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24 4 straipsnio 2 dalis)

2.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2009/24 –Kompiuterių programų teisinė apsauga – Aktų, kuriems taikomi apribojimai, išimtys – Teisėto įgijėjo vykdomas kompiuterio programos naudojimas pagal jos paskirtį – Teisėtai įsigijęs asmuo – Sąvoka – Kompiuterio programos kopijos, kurią iš pradžių iš autoriaus teisių turėtojo interneto svetainės parsisiuntė pirmasis įgijėjas, paskesnis įgijėjas – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis)

1.        Direktyvos 2009/24 dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 4 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad kompiuterio programos kopijos platinimo teisė išnaudojama, jeigu autoriaus teisių turėtojas, kuris leido, nors ir neatlygintinai, parsisiųsti šią kopiją iš interneto į duomenų laikmeną, sumokėjus kainą, skirtą sudaryti jam galimybę gauti atlyginimą, kuris atitinka jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę, taip pat suteikė teisę neterminuotai naudotis šia kopija.

Kompiuterio programos kopijos parsisiuntimas ir licencinės sutarties dėl šios kopijos naudojimo sudarymas sudaro nedalomą visumą. Iš tiesų kompiuterio programos kopijos parsisiuntimas yra beprasmis, jeigu jos turėtojas negali ja naudotis. Todėl šie du veiksmai, siekiant juos teisiškai kvalifikuoti, turi būti nagrinėjami kartu.

Minėti veiksmai reiškia nuosavybės teisės į atitinkamos kompiuterio programos kopiją perdavimą, nes autoriaus teisių turėtojo atliekamu savo kompiuterio programos kopijos suteikimu ir su ja susijusios naudojimo licencijos sutarties sudarymu siekiama padaryti, kad jo klientai galėtų neterminuotai naudotis šia kopija po to, kai sumoka tam tikrą kainą, kurios paskirtis – sudaryti autoriaus teisių turėtojui galimybę gauti atlyginimą, atitinkantį jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar atitinkamų teisių turėtojas kompiuterio programos kopiją suteikė leisdamas ją parsisiųsti iš savo interneto svetainės, ar patiekdamas materialią laikmeną, kaip antai CD-ROM arba DVD.

(žr. 44–47, 72 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvos 2009/24 dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad naudojimo licencijos, t. y. licencijos, kurią autoriaus teisių turėtojas iš pradžių neterminuotai suteikė pirmajam įgijėjui sumokėjus kainą, skirtą sudaryti šiam autoriaus teisių turėtojui galimybę gauti atlyginimą, kuris atitinka jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę, perpardavimo, apimančio iš autoriaus teisių turėtojo interneto svetainės parsisiųstos kompiuterio programos kopijos perpardavimą, atveju antrasis šios licencijos įgijėjas, kaip ir bet kuris paskesnis jos įgijėjas, galės remtis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytu platinimo teisės išnaudojimu ir dėl to būti laikomi kompiuterio programos kopiją teisėtai įsigijusiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, ir naudotis pastarojoje nuostatoje numatyta atgaminimo teise.

(žr. 88 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)