BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 19 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Varinių vandentiekio vamzdžių sektorius – Sprendimas, kuriuo pripažintas EB 81 straipsnio pažeidimas – Tęstinis ir įvairialypis pažeidimas – Baudos – Senatis – Bendradarbiavimas“
Byloje T‑19/05
Boliden AB, įsteigta Stokholme (Švedija),
Outokumpu Copper Fabrication AB, buvusi Boliden Fabrication AB, įsteigta Vesterose (Švedija),
Outokumpu Copper BCZ SA, buvusi Boliden Cuivre & Zinc SA, įsteigta Lježe (Belgija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų C. Wetter ir O. Rislund, vėliau C. Wetter ir M. Johansson,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą É. Gippini Fournier ir S. Noë,
atsakovę,
dėl prašymo, pirma, panaikinti 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimo C (2004) 2826, susijusio su [EB] 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/E‑1/38.069 – Variniai vandentiekio vamzdžiai), 1 straipsnio a–c punktus, kiek juose konstatuojama, kad ieškovės dalyvavo darant pažeidimą nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 1999 m. spalio 7 d., antra, sumažinti ieškovėms šiuo sprendimu skirtas baudas ir, trečia, dėl Komisijos priešpriešinio prašymo padidinti minėtą baudą,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas ir N. Wahl (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. lapkričio 4 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovės Outokumpu Copper Fabrication AB (buvusi Boliden Fabrication AB), Outokumpu Copper BCZ SA (buvusi Boliden Cuivre & Zinc SA) ir Boliden AB priklauso Boliden grupei, kurios patronuojanti bendrovė Boliden yra pagal Švedijos teisę įsteigta bendrovė, kotiruojama Stokholmo (Švedija) biržoje, valdanti įmones Europoje ir Kanadoje. Grupės specializacija, be kita ko, kasyba, metalų ir mineralinių produktų, daugiausia vario ir cinko, perdirbimas bei pardavimas.
1. Administracinė procedūra
2 2001 m. sausio mėn. gavusi Mueller Industries Inc. pateiktą informaciją, 2001 m. kovo mėnesį Komisija iš anksto neįspėjusi atliko patikrinimus kelių įmonių, veikiančių varinių vamzdžių sektoriuje, patalpose pagal 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio EB [81] ir [82] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3), 14 straipsnį.
3 2001 m. balandžio 9 d. ir 10 d. buvo atlikti papildomi patikrinimai KME Germany AG (buvusi KM Europa Metal AG) ir Outokumpu Oyj bei Luvata Oy (buvusios Outokumpu Copper Products Oy) (toliau bendrai vadinamos Outokumpu grupe) patalpose. 2001 m. balandžio 9 d. Outokumpu pateikė Komisijai pasiūlymą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, p. 4, toliau – 1996 m pranešimas dėl bendradarbiavimo) tiek dėl pramoninių vamzdžių, tiek dėl vandentiekio vamzdžių. Atlikusi papildomus patikrinimus Komisija savo tyrimą, susijusį su variniais vamzdžiais išskyrė į tris atskiras procedūras, t. y. bylą COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai), bylą COMP/E‑1/38.121 (Jungiamosios detalės) ir bylą COMP/E‑1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai).
4 2001 m. gegužės 30 d. laišku Outokumpu grupė pateikė Komisijai memorandumą su įvairiais priedais, apibūdinantį varinių vamzdžių sektorių ir su juo susijusius slaptus susitarimus.
5 2002 m. birželio 5 d. byloje COMP/E‑1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai), Komisijos iniciatyva įvyko pokalbis su Outokumpu grupės atstovais dėl šios grupės pasiūlymo bendradarbiauti. Grupė taip pat nurodė sutinkanti, kad Komisija apklaustų jos personalą, susijusį su susitarimais, nagrinėjamais byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai).
6 2002 m. liepos mėn. byloje COMP/E‑1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai) Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 17 11 straipsniu, Wieland‑Werke AG (toliau – Wieland) ir KME grupei [kurią sudaro KME Germany, KME France SAS (buvusi Tréfimétaux SA) ir KME Italy SpA (buvusi Europa Metalli SpA)] išsiuntė prašymus pateikti informaciją, o Outokumpu grupei pasiūlė, kad ši pateiktų papildomos informacijos. 2002 m. spalio 15 d. KME grupė patenkino minėtą prašymą pateikti informacijos. Jos atsakyme taip pat buvo prisipažinimas ir prašymas jos atžvilgiu taikyti 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai). Be to, KME grupė leido Komisijai visą byloje COMP/E‑1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai) pateiktą informaciją naudoti byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai).
7 2003 m. sausio 23 d. Wieland pateikė Komisijai prisipažinimą kartu su prašymu jos atžvilgiu byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai) taikyti 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo.
8 Byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai) Komisija Boliden grupei, HME Nederland BV (toliau – HME) ir Chalkor AE Epexergasias Metallon (toliau – Chalkor) 2003 m. kovo 3 d. išsiuntė prašymus pateikti informaciją, o 2003 m. kovo 20 d. tokį prašymą išsiuntė IMI grupei (sudarytai iš IMI plc, IMI Kynoch Ltd ir Yorkshire Copper Tube).
9 2003 m. balandžio 9 d. Chalkor atstovai susitiko su Komisijos atstovais ir paprašė minėtos įmonės atžvilgiu byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai) taikyti 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo.
10 2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisija byloje COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai) atitinkamoms bendrovėms išsiuntė pranešimą apie kaltinimus. Po to, kai minėtos bendrovės susipažino su elektronine bylos medžiagos versija ir pateikė savo pastabas raštu, visos, išskyrus HME, dalyvavo 2003 m. lapkričio 28 d. apklausoje.
11 2003 m. gruodžio 16 d. Komisija priėmė sprendimą C(2003) 4820 galutinis, susijusį su (EB) 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/E‑1/38.240 – Pramoniniai vamzdžiai), kurio santrauka buvo paskelbta 2004 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 125, p. 50).
2. Ginčijamas sprendimas
12 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisija priėmė sprendimą C(2004) 2826 galutinis, susijusį su (EB) 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/E‑1/38.069 – Variniai vandentiekio vamzdžiai) (toliau – ginčijamas sprendimas), kurio santrauka buvo paskelbta 2006 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 125, p. 50).
13 Ginčijamame sprendime, be kita ko, nustatyta:
„1 straipsnis
Toliau išvardytos įmonės, nurodytais laikotarpiais dalyvaudamos susitarimuose ir suderintuose veiksmuose, kuriais varinių vandentiekio vamzdžių sektoriuje buvo nustatomos kainos ir dalijamasi rinkomis, pažeidė (EB) 81 straipsnio 1 dalį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį:
a) Boliden <...> solidariai su [Outokumpu Copper Fabrication] ir [Outokumpu Copper BCZ] nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
b) [Outokumpu Copper Fabrication] solidariai su Boliden <...> ir [Outokumpu Copper BCZ] nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
c) [Outokumpu Copper BCZ] solidariai su Boliden <...> ir [Outokumpu Copper Fabrication] nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
d) Austria Buntmetall AG:
i) solidariai su Buntmetall Amstetten [GmbH] vėliausiai nuo 1998 m. rugpjūčio 29 d. iki 1999 m. liepos 8 d. ir
ii) solidariai su [Wieland] ir Buntmetall Amstetten <...> nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
e) Buntmetall Amstetten <...>:
i) solidariai su Austria Buntmetall <...> vėliausiai nuo 1998 m. rugpjūčio 29 d. iki 1999 m. liepos 8 d. ir
ii) solidariai su [Wieland] ir Austria Buntmetall <...> nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
f) [Chalkor] vėliausiai nuo 1998 m. rugpjūčio 29 d. ir bent iki 1999 m. rugsėjo pradžios;
g) [HME] vėliausiai nuo 1998 m. rugpjūčio 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
h) IMI <...> solidariai su IMI Kynoch <...> ir Yorkshire Copper Tube <...> nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
i) IMI Kynoch <...> solidariai su IMI <...> ir Yorkshire Copper Tube <...> nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
j) Yorkshire Copper Tube <...> solidariai su IMI <...> ir IMI Kynoch <...> nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
k) [KME Germany]:
i) individualiai nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 1995 m. birželio 19 d. ir
ii) solidariai su [KME France] ir [KME Italy] nuo 1995 m. birželio 20 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
l) [KME Italy]:
i) solidariai su [KME France] nuo 1989 m. rugsėjo 29 iki 1995 m. birželio 19 d. ir
ii) solidariai su [KME Germany] ir [KME France] nuo 1995 m. birželio 20 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
m) [KME France]:
i) solidariai su [KME Italy] 1989 m. rugsėjo 29 iki 1995 m. birželio 19 d. ir
ii) solidariai su [KME Germany] ir [KME Italy] nuo 1995 m. birželio 20 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
<...>
s) Outokumpu <...>, solidariai su [Luvata] nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
t) [Luvata] solidariai su Outokumpu <...> nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 2001 m. kovo 22 d.;
u) [Wieland]:
i) individualiai nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. iki 1999 m. liepos 8 d. ir
ii) solidariai su Austria Buntmetall <...> ir Buntmetall Amstetten <...> nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2001 m. kovo 22 d.
2 straipsnis
Už 1 straipsnyje nurodytus pažeidimus skiriamos tokios baudos:
a) Boliden <...>, [Outokumpu Copper Fabrication] ir [Outokumpu Copper BCZ] solidariai 32,6 mln. eurų;
b) Austria Buntmetall <...> ir Buntmetall Amstetten <...> solidariai 0,6695 mln. eurų;
c) Austria Buntmetall <...>, Buntmetall Amstetten <...> ir [Wieland] solidariai 2,43 mln. eurų;
d) [Chalkor] 9,16 mln. eurų;
e) [HME] 4,49 mln. eurų;
f) IMI <...>, IMI Kynoch <...> ir Yorkshire Copper Tube <...> solidariai 44,98 mln. eurų;
g) [KME Germany] 17,96 mln. eurų;
h) [KME Germany], [KME France] ir [KME Italy] solidariai 32,75 mln. eurų;
i) [KME Italy] ir [KME France] solidariai 16,37 mln. eurų;
j) Outokumpu <...> ir [Luvata] solidariai 36,14 mln. eurų;
k) [Wieland] atskirai 24,7416 mln. eurų.
<...>“
14 Komisija nusprendė, kad atitinkamos įmonės dalyvavo darant vieną tęstinį ir sudėtinį, o Boliden grupės, KME grupės ir Wieland atveju – dar įvairialypį pažeidimą (toliau – kartelis arba nagrinėjamas pažeidimas). Komisija nurodė, kad nacionaliniai susitarimai nebuvo aptariami ginčijamame sprendime (ginčijamo sprendimo 2 ir 106 konstatuojamosios dalys).
Nagrinėjami produktai ir rinkos
15 Atitinkamas sektorius, t. y. varinių vamzdžių gamybos sektorius, apima dvi produktų grupes: pramoninius vamzdžius, kurie skirstomi į atskirus pogrupius, atsižvelgiant į jų galutinį naudojimą (orui kondicionuoti ir aušinti, sujungimams, vandens šildytuvams ir dujiniams katilams, filtrams džiovintuvams ir telekomunikacijoms), ir vandentiekio vamzdžius (taip pat vadinamus „santechnikos vamzdžiai“), kurie naudojami pastatuose vandentiekio sistemoms, dujų ir mazuto vamzdynams bei šildymo sistemoms (ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamoji dalis).
16 Komisija nusprendė, kad bylose COMP/E‑1/38.069 (Variniai vandentiekio vamzdžiai) ir COMP/E‑1/38.240 (Pramoniniai vamzdžiai) nagrinėjami du atskiri pažeidimai. Šiuo atžvilgiu ji iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad „susitarimus, viena vertus, dėl vandentiekio vamzdžių ir, kita vertus, dėl pramoninių vamzdžių sudarė skirtingos įmonės (ir skirtingi šių įmonių darbuotojai), be to, minėti susitarimai taip pat buvo skirtingai vykdomi“. Taip pat Komisija nusprendė, kad vandentiekio vamzdžių sektorius skyrėsi nuo pramoninių vamzdžių sektoriaus klientų, galutinio panaudojimo ir produktų techninių savybių požiūriu (ginčijamo sprendimo 4 ir 5 konstatuojamosios dalys).
17 Dėl varinių vandentiekio vamzdžių Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad ši produktų grupė apėmė du produktų „pogrupius“: neizoliuotus varinius vamzdžius ir izoliuotus varinius vamzdžius. Ji nurodė, kad „neizoliuoti variniai vamzdžiai ir izoliuoti variniai vamzdžiai ne visada gali pakeisti vieni kitus ir kad jie gali sudaryti atskiras produktų rinkas Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams prasme“ (OL C 372, 1997, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 155). Vis dėlto ginčijamo sprendimo priėmimo tikslu Komisija nusprendė, kad šie du produktų „pogrupiai“ turi būti vertinami kaip „viena ir ta pati produktų grupė <...>, nes iš esmės tos pačios įmonės (ir tie patys šių įmonių darbuotojai) dalyvavo sudarant susitarimus dėl šių dviejų produktų pogrupių, o susitarimai buvo vykdomi panašiai“ (ginčijamo sprendimo 13 ir 459 konstatuojamosios dalys).
18 Ginčijamame sprendime Komisija taip pat nurodė, kad atitinkama geografinė rinka apėmė Europos ekonominę erdvę (EEE). Ji nusprendė, kad 2000 m. EEE neizoliuotų varinių vandentiekio vamzdžių rinkos vertė buvo apie 970,1 mln. eurų, o izoliuotų varinių vandentiekio vamzdžių rinkos vertė – 180,9 mln. eurų. Todėl bendra dviejų rinkų vertė 2000 m. EEE sudarė 1 151 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 17 ir 23 konstatuojamosios dalys).
Nagrinėjamo pažeidimo sudedamosios dalys
19 Komisija nurodė, kad nagrinėjamas pažeidimas pasireiškė trimis skirtingomis, tačiau susijusiomis formomis (ginčijamo sprendimo 458 ir 459 konstatuojamosios dalys). Pirmą kartelio dalį, t. y. SANCO susitarimus, sudarė tarp „SANCO gamintojų“ sudaryti susitarimai; SANCO yra prekių ženklas, naudojamas neizoliuotiems variniams vandentiekio vamzdžiams, gaminamiems KME grupės ir Wieland Boliden grupės (ginčijamo sprendimo 115–118, 125–146 ir 456 konstatuojamosios dalys).
20 Antrą nagrinėjamo pažeidimo dalį, t. y. WICU ir „Cuprotherm“ susitarimus, sudarė tarp „WICU ir „Cuprotherm“ gamintojų“ sudaryti susitarimai; WICU ir „Cuprotherm“ yra prekių ženklas, naudojamas izoliuotiems variniams vandentiekio vamzdžiams, gaminamiems KME grupės ir Wieland (ginčijamo sprendimo 121 ir 149 konstatuojamosios dalys).
21 Trečia kartelio dalis, t. y. išplėstiniai Europos susitarimai, buvo susijusi su susitarimais, sudarytais didesnės neizoliuotų varinių vandentiekio vamzdžių gamintojų grupės viduje. Ši grupė apėmė šio sprendimo 19 ir 20 punktuose nurodytas įmonės ir Buntmetall grupę (susidedančią iš Austria Buntmetall ir Buntmetall Amstetten), Chalkor, HME, IMI grupę, Mueller ir Outokumpu grupę (ginčijamo sprendimo 147, 148, 192 ir 459–462 konstatuojamosios dalys).
Nagrinėjamo pažeidimo trukmė ir tęstinumas
22 Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamas pažeidimas KME grupės ir Boliden grupės atveju prasidėjo 1988 m. birželio 3 d., IMI grupės, Outokumpu grupės ir Wieland atveju – 1989 m. rugsėjo 29 d., Mueller atveju – 1997 m. spalio 21 d., o Chalkor, Buntmetall grupės ir HME atveju – vėliausiai 1998 m. rugpjūčio 29 dieną. Kaip pažeidimo pabaigą Komisija nurodė 2001 m. kovo 22 d., išskyrus Mueller ir Chalkor atvejus, kurios, Komisijos nuomone, pasitraukė iš kartelio atitinkamai 2001 m. sausio 8 d. ir 1999 m. rugsėjo mėn. (ginčijamo sprendimo 597 konstatuojamoji dalis).
23 Dėl nagrinėjamo pažeidimo tęstinumo Boliden grupės, IMI grupės, KME grupės, Outokumpu grupės ir Wieland atžvilgiu Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad nors kartelis nuo 1990 m. iki 1992 m. gruodžio mėn. ir nuo 1994 m. liepos mėn. iki 1997 m. liepos mėn. buvo mažiau aktyvus, pažeidimas niekada nebuvo visiškai nutrauktas, todėl nagrinėjamas pažeidimas iš tikrųjų yra vienas pažeidimas, kuriam nesuėjęs senaties terminas (ginčijamo sprendimo 466, 471, 476, 477 ir 592 konstatuojamosios dalys).
Baudų dydžio nustatymas
24 Ginčijamu sprendimu Komisija, remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi, Boliden grupei, Buntmetall grupei, Chalkor, HME, IMI grupei, KME grupei, Outokumpu grupei ir Wieland skyrė baudas (ginčijamo sprendimo 842 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnis).
25 Baudų dydžius Komisija nustatė atsižvelgdama į nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir trukmę, t. y. į du Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytus kriterijus, kurie pagal ginčijamą sprendimą buvo taikomi nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu (ginčijamo sprendimo 601–603 konstatuojamosios dalys).
26 Norėdama nustatyti kiekvienai įmonei skirtinos baudos dydį Komisija taikė metodą, įtvirtintą Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir [AP] sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3, toliau – gairės), net jei ir ne visada juo rėmėsi. Ginčijamame sprendime Komisija taip pat įvertino, ar atitinkamos įmonės atitiko 1996 m. pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytus reikalavimus ir kiek.
Pradiniai baudų dydžiai
– Sunkumas
27 Vertindama nagrinėjamo pažeidimo sunkumą Komisija atsižvelgė į paties pažeidimo pobūdį, jo įtaką rinkai, atitinkamos geografinės rinkos dydį ir jos apimtį (ginčijamo sprendimo 605 ir 678 konstatuojamosios dalys).
28 Ji nurodė, kad rinkų pasidalijimas ir kainų nustatymas, aptariami šioje byloje, savo pobūdžiu yra labai sunkus pažeidimas, ir nusprendė, kad geografinė rinka, kurioje veikė šis kartelis, apėmė visą EEE teritoriją. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad varinių vandentiekio vamzdžių rinka yra labai svarbus pramonės sektorius, kurio vertė EEE lygmeniu 2000 m., t. y. paskutiniais kartelio nepertraukiamo veikimo metais, buvo 1 151 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 606 ir 674–678 konstatuojamosios dalys).
29 Dėl įtakos rinkai Komisija nurodė, kad buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kartelis globaliai darė poveikį nagrinėjamai rinkai, ypač kainoms, net jei šio poveikio nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti (ginčijamo sprendimo 670 ir 673 konstatuojamosios dalys). Šį tvirtinimą ji grindė tam tikra informacija. Pirmiausia ji atsižvelgė į kartelio įgyvendinimą, nurodydama, kad kartelio dalyvės keitėsi informacija apie pardavimo apimtį ir kainų lygį (ginčijamo sprendimo 629 ir 630 konstatuojamosios dalys).
30 Antra, ji atsižvelgė į aplinkybę, kad kartelio nariai turėjo didelę dalį, t. y. 84,6 % rinkos EEE (ginčijamo sprendimo 635 konstatuojamoji dalis).
31 Trečia, Komisija rėmėsi lentelėmis, memorandumais ir kartelio narių užrašais apie susitikimus. Šie dokumentai rodė, kad kainos augo tam tikrais kartelio veikimo laikotarpiais ir kad kartelio nariai gavo daugiau pajamų, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tam tikruose minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad su karteliu susiję asmenys manė, jog atitinkamoms įmonėms jis leido nustatyti tikslines kainas. Komisija taip pat rėmėsi buvusio vienos iš Boliden grupės bendrovių direktoriaus M. M., Wieland, Boliden grupės ir Mueller pareiškimais, pateiktais bendradarbiaujant (ginčijamo sprendimo 637–654 konstatuojamosios dalys).
32 Galiausiai Komisija konstatavo, kad per visą pažeidimo laikotarpį kartelio dalyvių atitinkamos rinkos dalys santykinai nepakito, nors jų klientai kartais keitėsi (ginčijamo sprendimo 671 konstatuojamoji dalis).
33 Iš viso to Komisija padarė išvadą, kad atitinkamos įmonės padarė labai sunkų pažeidimą (ginčijamo sprendimo 680 konstatuojamoji dalis).
– Diferencijuotas vertinimas
34 Komisija ginčijamame sprendime nustatė keturias grupes, kurios, jos nuomone, atspindi įmonių svarbą darant nagrinėjamą pažeidimą. Komisija kartelio narius į atskiras kategorijas suskirstė remdamasi kartelio dalyvių atitinkamomis rinkos dalimis parduodant nagrinėjamus produktus EEE 2000 metais. Todėl KME grupė buvo pripažinta pagrindine veikėja atitinkamoje rinkoje ir priskirta pirmai kategorijai. Wieland grupė (sudaryta iš Wieland ir Buntmetall grupės; 1999 m. liepos mėnesį Wieland perėmė grupės kontrolę), IMI ir Outokumpu buvo pripažintos vidutinio dydžio ūkio subjektais rinkoje ir priskirtos antrai kategorijai. Boliden grupė buvo priskirta trečiai kategorijai. Ketvirtai kategorijai priskirtos HME ir Chalkor (ginčijamo sprendimo 681–692 konstatuojamosios dalys).
35 Rinkos dalys buvo nustatytos atsižvelgiant į kiekvienos kartelio dalyvės varinių vandentiekio vamzdžių – tiek neizoliuotų, tiek izoliuotų – pardavimo apyvartas. Todėl įmonių, kurios nepardavinėjo WICU ir „Cuprotherm“ vamzdžių, rinkos dalys buvo apskaičiuotos padalijant jų neizoliuotų varinių vandentiekio vamzdžių pardavimo apyvartas iš bendros izoliuotų ir neizoliuotų varinių vandentiekio vamzdžių rinkos vertės (ginčijamo sprendimo 683 ir 692 konstatuojamosios dalys).
36 Vėliau Komisija nustatė 70 mln. eurų pradinę baudą KME grupei, 23,8 mln. eurų – Wieland grupei, IMI ir Outokumpu, 16,1 mln. eurų Boliden grupei ir 9,8 mln. eurų – Chalkor ir HME (ginčijamo sprendimo 693 konstatuojamoji dalis).
37 Atsižvelgiant į tai, kad Wieland ir Buntmetall grupė nuo 1999 m. liepos tapo viena įmonė, ir kad iki 1995 m. birželio KME France ir KME Italy bendrai sudarė atskirą nuo KME Germany įmonę, joms atitinkamai nustatytos pradinės baudos buvo perskaičiuotos taip: 35 mln. eurų KME grupei (KME Germany, KME France ir KME Italy solidariai); 17,5 mln. eurų – KME Germany; 17,5 mln. eurų – KME Italy ir KME France solidariai; 3,25 mln. eurų Wieland grupei; 19,52 mln. eurų – Wieland ir 1,03 mln. eurų Buntmetall grupei (ginčijamo sprendimo 694–696 konstatuojamosios dalys).
38 Siekdama atsižvelgti į tai, kad turi būti nustatyta tokia bauda, kuri užtikrintų atgrasomąjį poveikį, Outokumpu nustatytą pradinę baudą Komisija padidino 50 % iki 35,7 milijono eurų, manydama, jog šios įmonės pasaulinė apyvarta, kuri viršija 5 milijardus eurų, rodo, kad jos dydis ir ekonominis pajėgumas leidžia jai tai daryti (ginčijamo sprendimo 703 konstatuojamoji dalis).
Pagrindinės baudos
39 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija pradines baudas padidino 10 % už kiekvienus nepertraukiamus metus ir 5 % už kiekvieną šešių mėnesių ar ilgesnį, bet ne ilgesnį nei vieni metai, laikotarpį. Taigi ji apskaičiavo, kad:
– IMI grupei, dalyvavusiai kartelyje 11 metų ir penkis mėnesius, pradinė 23,8 mln. eurų bauda turi būti padidinta 110 %,
– Outokumpu grupei, dalyvavusiai kartelyje 11 metų ir penkis mėnesius, pradinė 35,7 mln. eurų bauda, nustatyta jau padidinus ją atgrasymo tikslais, turi būti dar padidinta 110 %,
– Boliden grupei, dalyvavusiai kartelyje 12 metų ir devynis mėnesius, pradinė 16,1 mln. eurų bauda turi būti padidinta 125 %,
– Chalkor, dalyvavusiai kartelyje 12 mėnesių, pradinė 9,8 mln. eurų bauda turi būti padidinta 10 %,
– HME, dalyvavusiai kartelyje dvejus metus ir šešis mėnesius, pradinė 9,8 mln. eurų bauda turi būti padidinta 25 %,
– KME grupei, dalyvavusiai kartelyje penkerius metus septynis mėnesius, pradinė 35 mln. eurų bauda turi būti padidinta 55 %,
– KME Germany, dalyvavusiai kartelyje septynerius metus ir du mėnesius, pradinė 17,5 mln. eurų bauda turi būti padidinta 70 %,
– KME France ir KME Italy, dalyvavusioms kartelyje penkerius metus ir 10 mėnesių, pradinė 17,5 mln. eurų bauda turi būti padidinta 55 %,
– kadangi buvo pripažinta, jog Wieland individualiai atsakinga už devynerių metų ir devynių mėnesių laikotarpį ir solidariai su Buntmetall grupe atsakinga už papildomą vienų metų ir aštuonių mėnesių laikotarpį, pradinė 19,52 mln. eurų bauda, skirta tik Wieland, turi būti padidinta 95 %, o pradinė 3,25 mln. eurų bauda, skirta Wieland ir Buntmetall grupei solidariai, turi būti padidinta 15 % (ginčijamo sprendimo 706–714 konstatuojamosios dalys).
40 Taigi atitinkamoms įmonėms skirtinos pagrindinės baudos yra tokios:
– KME grupei – 54,25 mln. eurų,
– KME Germany – 29,75 mln. eurų,
– KME France ir KME Italy (solidariai) – 27,13 mln. eurų,
– Buntmetall grupei – 1,03 mln. eurų,
– Wieland grupei – 3,74 mln. eurų,
– Wieland – 38,06 mln. eurų,
– IMI grupei – 49,98 mln. eurų,
– Outokumpu grupei – 74,97 mln. eurų,
– Chalkor – 10,78 mln. eurų,
– HME – 12,25 mln. eurų,
– Boliden grupei – 36,225 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 719 konstatuojamoji dalis).
Sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės
41 Outokumpu grupei nustatyta pagrindinė bauda buvo padidinta 50 % dėl šios grupės pakartotinio pažeidimo, nes jai buvo skirtas 1990 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas 90/417/EAPB, susijęs su [AP] 65 straipsnio taikymo procedūra dėl Europos šaltai valcuotų nerūdijančio plieno plokščių produktų gamintojų susitarimo ir suderintų veiksmų (OL L 220, p. 28) (ginčijamo sprendimo 720–726 konstatuojamosios dalys).
42 Kaip į lengvinančią aplinkybę Komisija atsižvelgė į tai, kad KME ir Outokumpu grupės bendradarbiaudamos jai pateikė informacijos, nenumatytos 1996 m. pranešime dėl bendradarbiavimo.
43 Todėl Komisija Outokumpu grupei skirtiną pagrindinę baudą sumažino 40,17 mln. eurų, t. y. suma, kuri būtų jai nustatytą už pažeidimą nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1997 m. liepos mėn., nes šį laikotarpį buvo įmanoma nustatyti tik remiantis grupės Komisijai pateikta informacija (ginčijamo sprendimo 758 ir 759 konstatuojamosios dalys).
44 Kalbant apie KME grupę, pažymėtina, kad jai nustatyta pagrindinė bauda buvo sumažinta 7,93 mln. eurų dėl jos bendradarbiavimo, kuris leido Komisija nustatyti, kad nagrinėjamas pažeidimas apėmė ir izoliuotus varinius vandentiekio vamzdžius (ginčijamo sprendimo 760 ir 761 konstatuojamosios dalys).
1996 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymas
45 Komisija, remdamasi 1996 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo D punktu, Outokumpu grupei sumažino baudą 50 %, Wieland grupei – 35 %, Chalkor – 15 %, Boliden grupei ir IMI grupei – 10 %, o KME grupei – 35 %. HME bauda remiantis šiuo pranešimu nebuvo sumažinta (ginčijamo sprendimo 815 konstatuojamoji dalis).
Galutinės baudos
46 Remdamasi Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi, Komisija ginčijamo sprendimo adresatėms nustatė tokias baudas:
– Boliden grupei – 32,6 mln. eurų,
– Buntmetall grupei – 0,6695 mln. eurų,
– Chalkor – 9,16 mln. eurų,
– HME – 4,49 mln. eurų,
– IMI grupei – 44,98 mln. eurų,
– KME grupei – 32,75 mln. eurų,
– KME Germany – 17,96 mln. eurų,
– KME France ir KME Italy (solidariai) – 16,37 mln. eurų,
– Outokumpu grupei – 36,14 mln. eurų,
– Wieland grupei – 2,43 mln. eurų,
– Wieland – 24,7416 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 842 konstatuojamoji dalis).
Procesas ir šalių reikalavimai
47 Šį ieškinį Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarija gavo 2005 m. sausio 20 dieną.
48 Pakeitus Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
49 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a–c punktus tiek, kiek jie susiję su laikotarpiais nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 1999 m. spalio 7 d.,
– sumažinti joms skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
50 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– padidinti ieškovėms skirtą baudą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
51 Savo ieškiniu ieškovės prašo, pirma, iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, ir, antra, sumažinti joms skirtą baudą.
1. Dėl prašymo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą
Šalių argumentai
52 Grįsdamos savo prašymą ieškovės nurodo vieną ieškinio pagrindą, susijusį su teisės klaida konstatuojant, kad jos dalyvavo viename ir tęstiniame pažeidime.
53 Ieškovės tvirtina, kad Komisija tinkamai ir kaip reikalauja teismų praktika neįrodė, jog jos nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 1999 m. spalio 7 d. ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį, ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusios prisiimti riziką.
54 Dėl laikotarpio nuo 1995 m. liepos 1 d iki 1998 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės nurodo, kad nuo 1995 m. liepos 1 d. SANCO susitarimai nebesudarė vienos kartelio dalies. Taigi kartelis buvo sudarytas tik iš dviejų dalių, t. y. WICU ir „Cuprotherm“ susitarimų ir išplėstinių Europos susitarimų.
55 Atsižvelgiant į tai, jog nėra ginčijama, kad ieškovės niekada nedalyvavo WICU ir „Cuprotherm“ susitarimuose ir kad dalyvavimą susitikimuose, organizuojamuose pagal išplėstinius Europos susitarimus, buvo nutraukusios nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 27 d., joms inkriminuojamas pažeidimas nebuvo tęstinis, nes buvo nutrūkęs.
56 Ieškovės mano, jog aplinkybė, kad jos po 1995 m. liepos 1 d. toliau dalyvavo keitimosi informacija tarp „SANCO gamintojų“ tinkle, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl jų laikino pasitraukimo iš kartelio. Iš tikrųjų 1995 m. viduryje pasitraukus vienam iš tuo metu buvusių generaliniam direktoriui M. M. iki 1997 m. lapkričio 21 d. jos nežinojo apie kartelio susitikimus ir net apie patį kartelio egzistavimą. Ieškovės apie išplėstinius Europos susitarimus sužinojo tik 1997 m. lapkričio 21 d., t. y. kai jas KME grupė pakvietė bendradarbiauti, tačiau jos atsisakė.
57 Be to, keitimosi informacija sistema, egzistavusi tarp „SANCO gamintojų“ nuo 1988 m., buvo teisėtų licencijų sutarčių vykdymo pasekmė. Taigi pirminis ir pagrindinis minėtos sistemos tikslas buvo teisėtas. Vis dėlto vykstant posėdžiui ieškovės pripažino, kad nuo 1988 m. iki 1995 m. vidurio minėta keitimosi informacija sistema taip pat buvo naudojama kaip kartelio įgyvendinimo priemonė. Jos tvirtina: kadangi nuo 1995 m. vidurio nežinojo apie nuolatinius susitikimus ir slaptą bendradarbiavimą kartelio viduje, po minėtos datos jų dalyvavimas keitimosi informacija sistemoje buvo ne dalyvavimas kartelyje, o paprasčiausias teisėtų licencijų sutarčių vykdymas.
58 Dėl laikotarpio nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 1999 m. spalio 7 d. ieškovės nurodo, kad per 1998 m. gruodžio 10 d. susitikimą aiškiai pranešė pasitraukiančios iš bendradarbiavimo pagal išplėstinius Europos susitarimus. Ieškovės iš naujo pradėjo dalyvauti kartelyje tik nuo 1999 m. spalio 8 d. susitikimo.
59 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
Bendrojo Teismo vertinimas
60 Pirmiausia reikėtų priminti, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad EB 81 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik atskiru veiksmu, bet ir keliais veiksmais arba tęstine veika. Šio aiškinimo negalima užginčyti motyvuojant tuo, kad viena ar kelios šių kelių veiksmų ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys galėtų būti pripažintos atskiru minėtos nuostatos pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 81 punktą). Jei įvairiais veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija turi teisę, remdamasi dalyvavimu pažeidime, numatyti atsakomybę už tokius veiksmus juos įvertindama kartu (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 258 punktas).
61 Taip pat įmonė gali būti laikoma atsakinga už visą kartelį, net jei yra nustatyta, kad ji tiesiogiai dalyvavo tik vienoje ar keliose jo sudedamosiose dalyse, jei įrodyta, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, jog slaptas elgesys, kuriame ji dalyvavo, buvo bendro plano, skirto iškreipti konkurenciją, dalis, ir kad šis planas apėmė visas kartelio sudedamąsias dalis (1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 773 punktas ir 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo HFB ir kt. prieš Komisiją, T‑9/99, Rink. p. II‑1487, 231 punktas).
62 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovės dalyvavo išplėstiniuose Europos susitarimuose nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 1995 m. birželio 30 d., nuo 1998 m. rugpjūčio 27 d. iki 1998 m. gruodžio 10 d. ir nuo 1999 m. spalio 8 d. iki 2001 m. kovo 22 dienos. Taip pat neginčijama, kad jos dažnai ir nepertraukiamai su KME grupe ir Wieland keitėsi išsamiais duomenimis apie SANCO prekių ženklu pažymėtų vandentiekio vamzdžių pardavimo kiekį per visą kartelio veikimo laiką, t. y. nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 2001 m. kovo 22 dienos.
63 Todėl reikia išsiaiškinti, ar minėtas keitimasis duomenimis yra bendro kartelio plano sudedamoji dalis ir ar ieškovės turėjo žinoti apie kartelio egzistavimą ir apie jo veikimą nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 1999 m. spalio 7 dienos.
64 Ginčijamame sprendime (449–457 konstatuojamosios dalys) Komisija nurodė, kad kartelio bendro plano sudedamosios dalys yra:
– atitinkamų rinkos dalių įšaldymas nustatant pardavimo kiekius kiekvienoje valstybėje,
– susitarimas dėl kainų padidinimų ar kainų koordinavimo ir šių padidinimų ar koordinavimo taikymas,
– rinkų pasidalijimas ir kainų koordinavimas nustatant priežiūros mechanizmą, pagrįstą vadovų atskiroms Europos teritorijoms paskyrimu, reguliariu keitimusi konfidencialia informacija apie prekybos strategiją, pardavimo apimtis ir tikslus, taip pat tikslia informacija apie kainas ir nuolaidas.
65 Konkrečiai dėl keitimosi informacija apie SANCO vamzdžius Komisija ginčijamo sprendimo 143 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad ši informacija leido kontroliuoti pardavimo apimtis. Taip pat reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad pardavimo apimčių pasidalijimas buvo nuolatinio koordinavimo tarp „SANCO gamintojų“ ir išplėstinių Europos susitarimų narių tikslas. Galiausiai ginčijamo sprendimo 486 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad kartelį „iš esmės sudarė keitimasis informacija apie pardavimo apimtis ir, remiantis šia informacija, kvotų pasidalijimas“.
66 Ieškovės neginčijo šių išvadų, kiek jos susijusios su laikotarpiu nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 1995 m. liepos 1 dienos. Dėl laikotarpio nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2001 m. kovo 22 d. jos tvirtina negalėjusios pagrįstai numanyti, kad jų dalyvavimas keitimosi informacija sistemoje po 1995 m. vidurio galėjo duoti naudos kartelio veikimui.
67 Vis dėlto ieškovių argumentai nėra įtikinami. Daugelį metų dalyvavusios tiek SANCO susitarimuose, tiek išplėstiniuose Europos susitarimuose, kurie apėmė gamybos pasidalijimą ir šio pasidalijimo vykdymo priežiūrą nuolat keičiantis išsamia informacija apie pardavimo apimtis, ieškovės negali tvirtinti, kad M. M. pasitraukimas 1995 m. viduryje lėmė įmonės visišką amneziją dėl kartelio egzistavimo ar jo veikimo būdo.
68 Be to, ieškovės netvirtina, kad M. M. buvo vienintelis darbuotojas ar vadovas, žinojęs apie dalyvavimą kartelyje nuo 1988 m. iki 1995 metų.
69 Reikia konstatuoti, kad visu dalyvavimo keitimosi informacija sistemoje laikotarpiu ieškovės rėmė kartelio viduje sutartą antikonkurencinį mechanizmą. Jų dalyvavimas minėtoje keitimosi informacija sistemoje buvo jų dalyvavimo kartelyje tąsa (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją 281 punktą). Iš tikrųjų dėl šio sprendimo 64–68 punktuose nurodytų priežasčių ieškovės neišvengiamai turėjo žinoti, kad jų dalyvavimas keitimosi informacija sistemoje yra bendro kartelio plano dalis.
70 Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovių argumentas, pagal kurį SANCO susitarimai nuo 1995 m. vidurio nebebuvo kartelio dalis, yra nepagrįstas. Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 69 punkte, ieškovių tęstinį dalyvavimą kartelyje įrodo tai, kad jos nepertraukiamai dalyvavo keitimosi informacija sistemoje ir kad neišvengiamai turėjo žinoti, jog minėta sistema yra bendro nagrinėjamo pažeidimo plano dalis.
71 Iš to matyti, kad reikia atmesti ieškovių prašymą iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą.
2. Dėl prašymo sumažinti baudą
72 Grįsdamos šį prašymą ieškovės nurodo tris ieškinio pagrindus, susijusius atitinkamai su teisės klaida taikant senaties taisykles, klaidingu pradinės baudos padidinimu dėl pažeidimo trukmės ir su klaidingu 1996 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymu.
73 Prieš pradedant nagrinėti ieškovių nurodytus pagrindus reikia priminti, kad iš ginčijamo sprendimo 601 ir 842 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisija už pažeidimą skyrė baudas remdamasi Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi. Be to, Komisija baudų dydžius nustatė taikydama gairėse įtvirtintą metodą ir 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo (žr. šio sprendimo 26 punktą).
74 Nors gairės negali būti laikomos teisės norma, jose nustatyta elgesio taisyklė, rodanti sektiną praktiką, nuo kurios Komisija konkrečiu atveju negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, kurios atitinka vienodo požiūrio principą (žr. 2006 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Archer Daniels Midland ir Archer Daniels Midland Ingredients prieš Komisiją, C‑397/03 P, Rink. p. I‑4429, 91 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
75 Taigi kontroliuodamas ginčijamu sprendimu skirtų baudų teisėtumą Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Komisija savo diskreciją vertinti įgyvendino laikydamasi gairėse nustatyto metodo, ir tuo atveju, jeigu jis konstatuotų, kad ji nuo jo nukrypo, įvertinti, ar toks nukrypimas pateisinamas ir tinkamai motyvuotas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra patvirtinęs paties gairių principo ir jose įtvirtinto metodo galiojimą (2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 252–255, 266–267, 312 ir 313 punktai).
76 Tai, kad priėmusi gaires Komisija apribojo savo vertinimo laisvę, nėra nesuderinama su esminiais Komisijos diskreciniais įgaliojimais. Gairėse yra įvairių lankstumo elementų, leidžiančių Komisijai įgyvendinti savo diskrecinius įgaliojimus laikantis Reglamento Nr. 17 ir Reglamento Nr. 1/2003 nuostatų, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas (minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 267 punktas).
77 Taigi tokiais klausimais, kur Komisija išsaugo diskreciją, tokių vertinimų teisėtumo kontrolė apsiriboja tik patikrinimu, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Scandinavian Airlines System prieš Komisiją, T‑241/01, Rink. p. II‑2917, 64 ir 79 punktus).
78 Vis dėlto Komisijos diskrecija ir šiuo atžvilgiu jos nustatytos ribos iš esmės neužkerta kelio Bendrijos teismams neribotai naudotis jiems priklausančia kompetencija (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 538 punktas), kuri jiems suteikia teisę panaikinti, sumažinti ar padidinti Komisijos skirtą baudą (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C‑3/06 P, Rink. p. I‑1331, 60–62 punktus ir 2003 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo General Motors Nederland ir Opel Nederland prieš Komisiją, T‑368/00, Rink. p. II‑4491, 181 punktą).
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida taikant senaties taisykles
Šalių argumentai
79 Ieškovės tvirtina: kadangi jos nedalyvavo viename ir tęstiniame pažeidime, Komisija, skirdama joms baudą už laikotarpį iki 1996 m. kovo 22 d., pažeidė taisykles, taikomas senaties srityje, nes tyrimas prasidėjo tik 2001 m. kovo 22 dieną. Šiuo klausimu ieškovės pažymi, kad keitimasis informacija apie pardavimo apimtis taikant SANCO licencijas po 1995 m. vidurio nebuvo kartelio sudedamoji dalis ir kad kartelis, prie kurio prisijungė 1998 m. rugpjūčio 27 d., nebuvo tas pats kartelis, iš kurio jos pasitraukė 1995 m. viduryje.
80 Ieškovės taip pat tvirtina, kad pagal vienodo požiūrio principą joms senaties suėjimo klausimu turėjo būti taikomas toks pats požiūris kaip ir HME, Mueller, Buntmetall grupei ir Chalkor.
81 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
Bendrojo Teismo vertinimas
82 Pirmiausia reikia priminti, kad iš šio sprendimo 60–71 punktų matyti, jog Komisija ginčijamame sprendime teisingai nusprendė, kad ieškovės viename ir tęstiniame pažeidime dalyvavo nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 2001 m. kovo 22 dienos. Iš tikrųjų jų nepertraukiamo dalyvavimo keitimosi informacija sistemoje pakako įrodyti nepertraukiamą dalyvavimą kartelyje.
83 Iš to matyti, kad, neatsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl HME, Mueller, Buntmetall grupės ir Chalkor, senatis Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio prasme ieškovėms netaikoma.
84 Bet kuriuo atveju papildomai reikia konstatuoti, jog iš ginčijamo sprendimo 216, 449 ir 450 konstatuojamųjų dalių ir jo 1 straipsnio matyti, kad HME, Mueller, Buntmetall grupė ir Chalkor buvo pripažintos atsakingos už jų dalyvavimą kartelyje nuo 1997 m. arba nuo 1998 m., o ieškovės pripažintos atsakingos už dalyvavimą kartelyje nuo 1988 metų.
85 Šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
86 Ieškovės tvirtina, kad Komisija, didindama pradinę baudą dėl trukmės ir neatsižvelgdama į jų nežymų dalyvavimą kartelyje ilgu laikotarpiu, pažeidė proporcingumo principą. Šiuo klausimu jos tvirtina, kad du kartus nutraukusios dalyvavimą kartelyje tais laikotarpiais jos tik teikdavo ir gaudavo informaciją apie pardavimo apimtis pagal SANCO licencijos sutartį.
87 Savo dublike ieškovės nurodo, kad Komisija, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė tik į paties pažeidimo sunkumą ir tinkamai neatsižvelgė į ieškovų vaidmenį darant nagrinėjamą pažeidimą. Šiuo klausimu ieškovės, darydamos nuorodą į teismų praktiką, tvirtina, kad pažeidimo sunkumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į pažeidimui būdingus požymius, bet ir į atitinkamos įmonės aplinkybes.
88 Todėl, net jei nebūtų pripažinta, kad Komisija turėjo atsižvelgti į ieškovių dalyvavimo sumažėjusį intensyvumą, norėdama padidinti pradinę skirtiną baudą dėl trukmės, vis dėlto ji turėtų į tai atsižvelgti nustatydama baudos dydį pagal pažeidimo sunkumą.
89 Komisija prašo atmesti šį pagrindą ir nurodo, kad kaltinimas, pagal kurį vertindama pažeidimo sunkumą ji neatsižvelgė į ieškovių kartelyje vaidintą vaidmenį, yra nepriimtinas. Komisija mano, kad minėtas kaltinimas yra naujas pagrindas, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, ir todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
Bendrojo Teismo vertinimas
90 Dėl Komisijos nurodyto nepriimtinumo pagrindo reikia priminti, kad iš kartu skaitomų Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog ieškinyje turi būti nurodomas bylos dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka ir kad vykstant procesui negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Vis dėlto pagrindas, kuris toliau plėtoja anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (1997 m. vasario 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ibarra Gil prieš Komisiją, T‑207/95, Rink. VT, p. I‑A‑13 ir II‑31, 51 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1983 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Verros prieš Parlamentą, 306/81, Rink. p. 1755, 9 ir 10 punktus). Analogiška išvada taikytina ir kaltinimui, kuriuo grindžiamas ieškinio pagrindas (2002 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Joynson prieš Komisiją, T‑231/99, Rink. p. II‑2085, 156 punktas ir 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Mote prieš Parlamentą, T‑345/05, Rink. p. II‑0000, 85 punktas).
91 Reikia konstatuoti, jog ieškinyje ieškovės nurodė aplinkybę, kad Komisija, apskaičiuodama joms skirtinos baudos dydį, neatsižvelgė į jų tariamai nežymų vaidmenį kartelyje. Iš ieškinio matyti, kad ieškovių nurodytas pagrindas susijęs su tariamu paskirtos baudos neproporcingumu. Vis dėlto ieškovių pateiktas kaltinimas yra susijęs tik su pradinės baudos padidinimu dėl pažeidimo trukmės.
92 Savo dublike ieškovės nenurodo naujų faktinių aplinkybių, tačiau siekia išplėsti ieškinio pagrindo apimtį, įtraukdamos ir kaltinimą, susijusį su jų dalyvavimo kartelyje sunkumo vertinimu. Vis dėlto šis kaltinimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo, susijusio su paskirtos baudos tariamu neproporcingumu, kaip jis buvo išdėstytas ieškinyje, išplėtojimu ir jis nėra glaudžiai su juo susijęs. Iš tikrųjų pats esminis sprendimo elementas, pavyzdžiui, šiuo atveju nagrinėjamo pažeidimo sunkumo ginčijimas, turi būti konkrečiai išdėstytas Teismui jau ieškinyje.
93 Todėl ieškovių kaltinimą dėl jų dalyvavimo kartelyje sunkumo vertinimo reikia atmesti kaip nepriimtiną.
94 Dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo reikia konstatuoti, kad jis susijęs su elementu, kurio atžvilgiu Komisija pagal gaires turi diskreciją vertinti. Todėl minėtas ieškinio pagrindas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei Teismas konstatuotų akivaizdžią Komisijos vertinimo klaidą (žr. šio sprendimo 77 punktą).
95 Šiuo klausimu reikia priminti, kad padidinti baudą dėl trukmės galima ne tik tuomet, kai yra tiesioginis ryšys tarp trukmės ir padidintos žalos tikslams, kurių siekiama konkurencijos normomis (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, T‑203/01, Rink. p. II‑4071, 278 punktą ir minėtą teismo praktiką).
96 Be to, iš gairių matyti, kad Komisija nėra nustačiusi kokios nors sąsajos ar tarpusavio priklausomybės tarp pažeidimo sunkumo ir pažeidimo trukmės vertinimo.
97 Atvirkščiai, visų pirma iš gairių struktūros matyti, kad, nustatant pradinę baudą, jose numatytas paties pažeidimo sunkumo vertinimas. Antra, pažeidimo sunkumas nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamos įmonės požymius, pirmiausia į jos dydį ir padėtį atitinkamoje rinkoje, o dėl to gali būti pakoreguota pradinė bauda, įmonės suskirstytos į kategorijas ir nustatyta konkreti pradinė suma. Trečia, į pažeidimo trukmę atsižvelgiama nustatant pagrindinę baudą ir, ketvirta, gairės numato galimybę atsižvelgti į sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kurios leidžia keisti baudos dydį, be kita ko, pagal pasyvų ar aktyvų atitinkamų įmonių vaidmenį darant pažeidimą.
98 Tai reiškia, kad vien aplinkybė, jog Komisija pasiliko galimybę už kiekvienus pažeidimo metus padidinti baudą, o tai ilgai trunkančių pažeidimų atveju gali siekti iki 10 % pagal pažeidimo sunkumą nustatytos sumos, visiškai neįpareigoja jos nustatyti šį padidinimą atsižvelgiant į veiksmų, susijusių su karteliu, intensyvumą ar į kartelio poveikį arba pažeidimo sunkumą. Naudodamasi savo diskrecija (žr. šio sprendimo 77 punktą) Komisija turi nuspręsti, kokį padidinimą ketina taikyti už pažeidimo trukmę.
99 Šiuo atveju visų pirma ginčijamo sprendimo 706 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad ieškovės dvylika metų ir devynis mėnesių dalyvavo darant pažeidimą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 60–71 punktus), o tai yra ilga trukmė gairių prasme. Todėl joms nustatytą pradinę baudą padidino125 %. Taip nuspręsdama Komisija nenukrypo nuo gairėse nustatytų taisyklių.
100 Be to, Teismas mano, kad šis padidinimas 125 %, atsižvelgiant į nagrinėjamo pažeidimo trukmę, nėra šiuo atveju akivaizdžiai neproporcingas.
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su nepakankamu baudos sumažinimu, atsižvelgiant į ieškovių bendradarbiavimą pagal 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo
Šalių argumentai
101 Ieškovės tvirtina, kad jų bendradarbiavimas buvo vertas didesnio skirtinos baudos sumažinimo, nes jos patvirtino M. M. pateiktos informacijos teisingumą, o atsakydamos į pranešimą apie kaltinimus pateikė Komisijai detalų SANCO susitarimų aprašymą.
102 Jos tvirtina, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą sumažindama joms skirtiną baudą tiek pat, kiek ir IMI grupei, nors jos su Komisija bendradarbiavo glaudžiau nei minėta grupė. IMI grupei skirtinos baudos sumažinimas buvo motyvuotas paprasčiausia aplinkybe, kad ji pripažino pažeidimą ir neginčijo aplinkybių, kuriomis rėmėsi Komisija. O ieškovės, be kita ko, pateikė Komisijai informacijos ir paaiškino arba patvirtino svarbias faktines aplinkybes, kurios palengvino tyrimą ir kuriomis Komisija grindė ginčijamą sprendimą.
103 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
Bendrojo Teismo vertinimas
104 Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą gali būti taikomas, jei toks bendradarbiavimas palengvina Komisijos užduotį nustatant pažeidimą (1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BPB de Eendracht prieš Komisiją, T‑311/94, Rink. p. II‑1129, 325 punktas ir Sprendimo Finnboard prieš Komisiją, T‑338/94, Rink. p. II‑1617, 363 punktas).
105 Taip pat reikia pažymėti, kad vertinant kartelio narių bendradarbiavimą gali būti taisoma tik akivaizdi Komisijos vertinimo klaida, nes ji turi didelę diskreciją vertinti įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudingumą, visų pirma palyginti su kitų įmonių indėliu (2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo SGL Carbon prieš Komisiją, C‑328/05 P, Rink. p. I‑3921, 88 punktas). Tačiau tokiu vertinimu Komisija negali pažeisti vienodo požiūrio principo.
106 Be to, reikia konstatuoti, kad iš 1996 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo D skyriaus 2 punkto matyti, kad šis pranešimas įmonei gali būti taikomas, jei iki išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus įmonė suteikė Komisijai informacijos, pateikė dokumentus ar kitų įrodymų, padedančių atskleisti padarytą pažeidimą, arba jei gavusi pranešimą apie kaltinimus įmonė informuoja Komisiją, kad neginčija faktinių aplinkybių, kuriomis Komisija grindžia savo kaltinimus.
107 Nagrinėjamu atveju tiek IMI grupė, tiek ieškovės bendradarbiauti pradėjo jau gavusios pranešimą apie kaltinimus. Todėl ieškovės negali reikalauti didesnio sumažinimo, nei buvo pritaikytas IMI grupei, nebent jei konstatuojant pažeidimą jų bendradarbiavimas būtų labiau palengvinęs Komisijos užduotį nei IMI grupės bendradarbiavimas.
108 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad ieškovių bendradarbiavimas nuo IMI grupės bendradarbiavimo skiriasi tik tuo, kad ieškovės „paaiškino tam tikras faktinių aplinkybių detales“ (ginčijamo sprendimo 809 ir 812 konstatuojamosios dalys). Be to, iš ginčijamo sprendimo netiesiogiai matyti, kad, Komisijos nuomone, IMI grupės bendradarbiavimas ir ieškovių bendradarbiavimas buvo panašaus lygio, nes jos visos pradėjo bendradarbiauti tik tada, kai Komisija dėl Mueller, Outokumpu ir KME grupių, Wieland ir Chalkor bendradarbiavimo jau galėjo konstatuoti nagrinėjamo pažeidimo buvimą. Be to, ieškovės netvirtina, kad Komisija negalėjo konstatuoti visų kartelio aspektų tuo metu, kai pradėjo bendradarbiauti.
109 Taip pat reikia pažymėti, kad pareiškimas, kaip antai nurodytas šio sprendimo 102 punkte, kuris tik patvirtina informaciją, pateiktą Komisijai kitos įmonės ankstesnėje tyrimo stadijoje, iš esmės pastebimai nepalengvina Komisijos užduoties ir atitinkamai negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mannesmannröhren‑Werke prieš Komisiją, T‑44/00, Rink. p. II‑2223, 301 punktą ir 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 455 punktą).
110 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos vertindama ieškovių bendradarbiavimo naudingumą ir nepažeidė vienodo požiūrio principo, kai remdamasi 1996 m. pranešimu dėl bendradarbiavimo ieškovei ir IMI grupei skirtinas baudas sumažino tokiu pačiu procentiniu dydžiu. Todėl šis ieškinio pagrindas taip pat yra nepagrįstas.
111 Todėl ieškinys turi būti atmestas.
3. Dėl priešpriešinio ieškinio, pagrįsto galimu palankesniu požiūriu ieškovių atžvilgiu, palyginti su „Chalkor“ ir „IMI“ grupe
Šalių argumentai
112 Komisija konstatuoja, kad IMI grupė ir Chalkor atitinkamai savo ieškiniuose bylose T‑18/05 ir T‑21/05 tvirtino, kad apskaičiuodama baudas ji neatsižvelgė į tai, kad jos nedalyvavo SANCO susitarimuose bei WICU ir „Cuprotherm“ susitarimuose“ ir kad dėl to jos padarė mažiau sunkų pažeidimą nei ieškovės Wieland ir KME grupė. IMI grupės ir Chalkor argumentai iškelia klausimą dėl tariamos diskriminacijos tarp kartelio dalyvių, atsižvelgiant į tai, kad šis kartelis buvo laikomas vienu pažeidimu.
113 Komisija tvirtina, kad jei Teismas pripažintų IMI grupės ir Chalkor argumentus šiuo klausimu pagrįstais, jis, įgyvendindamas savo neribotą kompetenciją, turėtų padidinti KME grupei, ieškovėms ir Wieland skirtas baudas, o ne sumažinti IMI grupei ir Chalkor skirtas baudas.
114 Ieškovės prašo atmesti šį reikalavimą.
Bendrojo Teismo vertinimas
115 Reikia konstatuoti, kad Teismas tą pačią dieną priimtuose sprendimuose IMI ir kt. prieš Komisiją (T‑18/05, Rink. p. II‑0000) ir Chalkor prieš Komisiją (T‑21/05, Rink. p. II‑0000) nusprendė, kad IMI grupė ir Chalkor padarė mažiau sunkų pažeidimą nei Boliden grupė, KME grupė ir Wieland ir kad Komisija, apskaičiuodama baudą ir neatsižvelgdama į šį elementą, padarė klaidą.
116 Be to, Teismas, įgyvendindamas savo neribotą kompetenciją, nusprendė, kad Komisijos nustatyti pradiniai baudų dydžiai, atsižvelgiant į visų trijų kartelio dalių sunkumą, buvo tinkami ir kad nereikia sumažinti IMI grupei ir Chalkor nustatytų pradinių baudų, norint įvertinti tai, kad Komisija jų nepripažino atsakingomis už SANCO susitarimus (minėto Sprendimo IMI ir kt. prieš Komisiją 166, 167 ir 189 punktai bei minėto Sprendimo Chalkor prieš Komisiją 104, 105 ir 185 punktai).
117 Iš to matyti, kad Komisijos reikalavimas turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
118 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto pagal minėto reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
119 Šiuo atveju nei ieškovių ieškinys, nei Komisijos priešpriešinis ieškinys nebuvo patenkinti. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad būtent ieškovės iš esmės pralaimėjo bylą. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir 90 % Komisijos patirtų išlaidų, o Komisija padengia 10 % savo išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Atmesti Komisijos priešpriešinį ieškinį.
3. Nurodyti Boliden AB, Outokumpu Copper Fabrication AB ir Outokumpu Copper BCZ SA padengti savo ir 90 % Komisijos bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodyti Komisijai padengti 10 % savo bylinėjimosi išlaidų.
Martins Ribeiro | Papasavvas | Wahl |
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
1. Administracinė procedūra
2. Ginčijamas sprendimas
Nagrinėjami produktai ir rinkos
Nagrinėjamo pažeidimo sudedamosios dalys
Nagrinėjamo pažeidimo trukmė ir tęstinumas
Baudų dydžio nustatymas
Pradiniai baudų dydžiai
– Sunkumas
– Diferencijuotas vertinimas
Pagrindinės baudos
Sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės
1996 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymas
Galutinės baudos
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl prašymo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
2. Dėl prašymo sumažinti baudą
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida taikant senaties taisykles
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su nepakankamu baudos sumažinimu, atsižvelgiant į ieškovių bendradarbiavimą pagal 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
3. Dėl priešpriešinio ieškinio, pagrįsto galimu palankesniu požiūriu ieškovių atžvilgiu, palyginti su „Chalkor“ ir „IMI“ grupe
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų