Byla C‑519/13
Alpha Bank Cyprus Ltd
prieš
Senh Dau Si ir kt.
(Anotato Dikastirio Kyprou prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas civilinėse arba komercinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 – 8 straipsnis – Atsisakymas priimti dokumentą – Vieno iš perduotų dokumentų vertimo nebuvimas – Minėto reglamento II priede pateiktos tipinės formos nebuvimas – Padariniai“
Santrauka – 2015 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas – Reglamentas Nr. 1393/2007 – Tikslai
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1393/2007)
2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas – Reglamentas Nr. 1393/2007 – Atsisakymas priimti aktą – Gaunančiosios agentūros kompetencija ir pareigos – Kompetencija vertinti atsisakymo sąlygas – Nebuvimas – Kilmės valstybės narės nacionaliniam teismui tenkanti diskrecija
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 7 straipsnis, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei I priedas)
3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas – Reglamentas Nr. 1393/2007 – Atsisakymas priimti aktą – Akto adresatui suteikta teisė laikantis tam tikrų sąlygų – Pareiga gaunančiajai agentūrai informuoti minėtą adresatą apie jo teisę naudojant II priede pateiktą tipinę formą – Diskrecijos nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis ir II priedas)
4. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas – Reglamentas Nr. 1393/2007 – Gaunančioji agentūra, kuri neinformavo akto adresato apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą naudojant II priede pateiktą tipinę formą – Pasekmės – Procedūros negaliojimas – Nebuvimas – Gaunančiosios agentūros pareiga ištaisyti minėtą pažeidimą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 II priedas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29–33 punktus)
2. Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 7 straipsnį gaunančioji agentūra pati įteikia dokumentą adresatui. Šiomis aplinkybėmis ji turi, pirma, informuoti perduodančiąją agentūrą apie visas su šiuo perdavimu susijusias svarbias aplinkybes, pateikdama jai šio reglamento I priede pateiktos tipinės formos pažymėjimą, ir, antra, pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą, jeigu jis parengtas ne viena iš minėtoje nuostatoje nurodytų kalbų arba nepridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų, t. y. kalba, kurią suinteresuotasis asmuo supranta, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficiali kalba, arba tam tikrais atvejais oficiali kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų, t. y. kalba, kurią manoma adresatas supranta. Kai adresatas atsisako priimti dokumentą, jis, be kita ko, turi, remiantis to paties straipsnio 2 ir 3 dalimis, nedelsdamas informuoti perduodančiąją agentūrą ir grąžinti prašymą ir dokumentą, kurį prašoma išversti. Tačiau minėtos agentūros neturi pateikti savo pozicijos dėl esminio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kokią (-ias) kalbą (-as) dokumento adresatas supranta ir ar prie dokumento turi būti pridėtas vertimas į kitas kalbas, nurodytas reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Konkrečiau kalbant, šis reglamentas nesuteikia gaunančiajai agentūrai jokios teisės vertinti, ar įvykdytos jo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis dokumento adresatas gali atsisakyti jį priimti.
Priešingai, tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi kilmės valstybėje narėje, turi spręsti tokio pobūdžio klausimus, jei ieškovas ir atsakovas dėl jų nesutaria. Minėtas teismas ieškovo prašymu turi patikrinti, ar dokumento adresato atsisakymas jį priimti motyvuojant tuo, jog jis nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią manoma, kad jis supranta, buvo pagrįstas. Šiuo tikslu jis turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos medžiagos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias, ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas.
Galiausiai, minėtas teismas kiekvienu atveju turi užtikrinti, kad suinteresuotųjų šalių atitinkamos teisės būtų lygiavertiškai apsaugotos, suderindamas pareiškėjo interesus, kad įteikimas būtų veiksmingas ir greitas, ir dokumento adresato interesus, kad būtų veiksmingai užtikrinta jo teisė į gynybą.
(žr. 36, 37, 40–43 punktus)
3. Reglamentas Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse turi būti aiškinamas taip, kad gaunančioji agentūra visais atvejais ir šiuo klausimu neturėdama jokios diskrecijos turi informuoti dokumento adresatą apie savo teisę atsisakyti jį priimti, visais atvejais šiuo tikslu naudodama reglamento II priede pateiktą tipinę formą.
Iš tiesų, šiame reglamente nenustatyta jokia šių dviejų tipinių formų, kurios pateikiamos jo I ir II prieduose, naudojimo išimtis. Be to, minėtos formos, kaip nurodyta šio reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, yra instrumentai, kuriais adresatai informuojami apie jų turimą teisę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą.
Kaip matyti iš pačios formos, pateikiamos reglamento II priede, pavadinimo ir teksto, minėto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atsisakyti priimti dokumentą, laikoma šio dokumento adresato „teise“. Taigi, kad ši Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo suteikta teisė galėtų būti veiksminga, dokumento adresatas su ja turi būti supažindintas raštiškai. Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 nustatytą sistemą ši informacija jam pateikiama naudojant Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą.
Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis susideda iš dviejų dalių, kurios nors ir susijusios, tačiau yra atskiros, t. y., pirma, materialinės dokumento adresato teisės atsisakyti jį priimti vien dėl to, kad jis parengtas arba pateiktas nepateikiant vertimo į kalbą, kurią gali būti manoma, jog jis supranta, ir, antra, informacijos apie minėtos teisės, su kuria gaunančioji agentūra supažindina, buvimą. Kitaip tariant, sąlyga, susijusi su dokumento kalbiniu režimu, susijusi ne su gaunančiosios agentūros adresatui pateikiama informacija, bet išimtinai su jam suteikta teise atsisakyti priimti dokumentą.
Šiomis aplinkybėmis matyti, kad pats atsisakymas aiškiai ribotas, nes dokumento adresatas tinkamai gali juo pasinaudoti tik tuomet, kai nagrinėjamas dokumentas parengtas arba pateiktas su vertimu į kalbą, kurią jis supranta, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialia kalba ar viena iš jos oficialių kalbų.
Vis dėlto ši teisė atsisakyti priimti dokumentą gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai dokumento adresatas yra tinkamai – iš anksto raštu – informuotas apie jo turimą teisę.
Todėl gaunančioji agentūra, kai įteikia arba nurodo įteikti dokumentą jo adresatui, visais atvejais prie nagrinėjamo dokumento turi pridėti Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą ir jį informuoti apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą.
(žr. 44, 45, 47, 49–51, 53–55, 58, 77 punktus ir rezoliucinę dalį)
4. Reglamentą Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse reikia aiškinti taip kad, tai, jog gaunančioji agentūra, įteikdama dokumentą jo adresatui, prie jo neprideda reglamento II priede pateiktos tipinės formos, yra ne pagrindas panaikinti procedūrą, bet trūkumas, kuris turi būti ištaisytas pagal šiame reglamente nustatytas nuostatas.
Iš jokios šio reglamento nuostatos neišplaukia, kad neinformavus dokumento adresato naudojant Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą, apie jo teisę atsisakyti jį priimti, įteikimo procedūra tampa niekinė. Be to, kalbant apie dokumento adresato atsisakymo jį priimti padarinius dėl to, kad šis dokumentas buvo pateiktas be vertimo į adresatui suprantamą arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą, dėl Reglamento Nr. 1348/2000, kuris pakeistas Reglamentu Nr. 1393/2007, jau buvo nuspręsta, kad reikėjo ne pripažinti procedūrą niekine, bet, atvirkščiai, suteikti galimybę siuntėjui ištaisyti padėtį, kai nepateiktas prašomas dokumentas, ir leisti jam išsiųsti prašomą vertimą. Panašus sprendimas priimtinas ir tuomet, kai gaunančioji agentūra dokumento adresatui nepateikė šio reglamento II priede pateiktos tipinės formos. Iš tiesų, minėtos tipinės formos nepateikimas ir atsisakymas priimti dokumentą dėl tinkamo vertimo nebuvimo, yra glaudžiai susiję, nes esant šioms dviem situacijoms gali būti sukliudyta tokio dokumento adresatui pasinaudoti savo teise atsisakyti priimti atitinkamą dokumentą. Be to, jei dokumentas, kuris turi būti įteiktas, arba pati įteikimo procedūra būtų pripažinti niekiniais, tai neatitiktų Reglamento Nr. 1393/2007 tikslo – numatyti tiesioginį dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse perdavimo būdą, kuris būtų greitas ir veiksmingas.
Taigi, kai informacija nepateikta naudojant Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą, gaunančioji agentūra turi nedelsdama informuoti dokumento adresatus apie jų teisę atsisakyti priimti šį dokumentą jiems pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį pateikdama tą tipinę formą.
(žr. 59–61, 63, 64, 66, 67, 72, 76, 77 punktus ir rezoliucinę dalį)