Byla T‑475/07
Dow AgroSciences Ltd ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga trifluralinas – Neįtraukimas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą – Ieškinys dėl panaikinimo – Įvertinimo procedūra – Naujas ir papildomas tyrimai – Terminai – „Rizikos“ ir „pavojaus“ sąvokos – Akivaizdi vertinimo klaida – Ekspertizės ataskaitos projektas – Direktyvos ar sprendimo projektas – Terminai – Galimo neatsižvelgimo pasekmės – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumo principas – Sprendimas 1999/468/EB, vadinamasis „Komitologijos sprendimas“ – Reglamentas (EB) Nr. 850/2004 – 3 straipsnio 3 dalis – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl negaliojančiu paskelbto teisės akto
(EB 231 ir 233 straipsniai)
2. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414 – Šių produktų veikliųjų medžiagų įtraukimo į šios direktyvos I priedą procedūra – Komisijos diskrecija
(Komisijos reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnis; Tarybos direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis)
3. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414 – Šių produktų veikliųjų medžiagų įtraukimo į šios direktyvos I priedą procedūra – Mokslo abejonių dėl medžiagos nekenksmingumo išlikimas
(Komisijos reglamento Nr. 451/2000 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 8 straipsnio 5 dalis)
4. Visuomenės sveikatos apsauga – Rizikos vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis – Rizikos ir pavojaus sąvokos
(EB 3, 6 straipsniai, 152 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 174 straipsnio 1 ir 2 dalys)
5. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414 – Šių produktų veikliųjų medžiagų įtraukimo į šios direktyvos I priedą procedūra
(Komisijos reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 8 ir 9 dalys)
6. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Direktyva 91/414 – Šių produktų veikliųjų medžiagų įtraukimo į šios direktyvos I priedą procedūra – Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarka
(Tarybos sprendimo 1999/468 5 straipsnio 4 dalis)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Vertinimo klaida – Atskyrimas
(EB 230 ir 253 straipsniai)
1. Ieškovas gali ir toliau pateisinti suinteresuotumą tuo, kad būtų panaikintas negaliojančiu paskelbtas teisės aktas, kai toks negaliojimas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip galimas Bendrojo Teismo panaikinimas. Institucijos akto paskelbimas negaliojančiu nereiškia, kad pripažįstama, jog jis neteisėtas, ir sukelia ex nunc pasekmes, o jo panaikinimas sukelia ex tunc pasekmes.
Be to, panaikinus teisės aktą jį priėmusi institucija turi imtis priemonių teismo sprendimui įvykdyti. Tokios priemonės susijusios su teismo sprendime dėl panaikinimo konstatuoto neteisėtumo pasekmių panaikinimu. Todėl iš atitinkamos institucijos gali būti reikalaujama atkurti ieškovo adekvačią padėtį arba nepriimti identiško teisės akto.
(žr. 68 ir 69 punktus)
2. Kaip matyti iš Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką penktos, šeštos ir devintos konstatuojamųjų dalių, šia direktyva siekiama pašalinti šių produktų prekybos Bendrijoje kliūtis, išsaugant aukštą aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad atsižvelgiant į kompleksinius techninius vertinimus, kuriuos Komisija turi atlikti, jai turėtų būti pripažinta didelė diskrecija tam, kad galėtų veiksmingai siekti jai iškelto tikslo.
Pagal Reglamento Nr. 451/2000, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, 8 straipsnio nuostatas Komisijos nesaisto Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomonė. Nors iš tiesų Komisija priima sprendimą nagrinėjamos medžiagos neįtraukti arba ją įtraukti į Direktyvos 91/414 I priedą gavusi EMST nuomonę, vis dėlto Reglamente Nr. 451/2000 nėra jokios nuorodos, kad Komisija privalo vadovautis EMST nuomonių turiniu ir dėl to neturi jokios diskrecijos. Be to, iš teisės aktų aiškiai matyti, jog valstybės narės ataskaitos rengėjos požiūris įvertinimo procese nėra sprendžiamojo pobūdžio.
(žr. 86, 87, 95 punktus)
3. Reglamento Nr. 451/2000, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant šios direktyvos 7 straipsnio nuostatų, naujai pateikti tyrimai nepriimami. Tačiau gavusi Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pritarimą, valstybė narė ataskaitos rengėja gali prašyti pranešėjų per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis, kurie, valstybės narės ataskaitos rengėjos arba EMST nuomone, yra būtini norint geriau suprasti dokumentų rinkinį.
Taigi papildomus duomenis galima pateikti tik dokumentų rinkinyje, kurį turi pateikti pranešėjos, jau nurodytai informacijai patikslinti.
Papildomo tyrimo duomenis galima pateikti tik tuo atveju, jeigu tyrimas jau atliekamas tuo metu, kai pateikiamas visas dokumentų rinkinys, kai apie jų pateikimą pranešta minėto rinkinio pateikimo dieną ir jeigu šie duomenys perduodami vėliausiai per vienus metus nuo šio dokumentų rinkinio pateikimo dienos.
(žr. 110, 111, 113 punktus)
4. EB 152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Atsargumo principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, pagal kurį tiksliai vykdydamos joms atitinkamais teisės aktais suteiktą kompetenciją atitinkamos valdžios institucijos įpareigojamos imtis priemonių, tinkamų užkirsti kelią galimam pavojui visuomenės sveikatai, saugumui ir aplinkai, ir šių interesų apsaugos reikalavimus iškelti virš ekonominių interesų.
Vertindama riziką ir nagrinėdama potencialiai neigiamą reiškinio poveikį Bendrijos institucija, remdamasi moksliniu rizikos vertinimu, turi nustatyti, ar ši rizika viršija nepriimtinu visuomenei laikomą rizikos lygį. Taigi tam, kad Bendrijos institucijos galėtų įvertinti riziką, pirma, joms reikia turėti mokslinį rizikos įvertinimą, ir, antra, nustatyti nepriimtinu visuomenei laikomą rizikos lygį.
Mokslinis rizikos vertinimas yra mokslinis procesas, dėl kurio bendrai sutarta, kad jį atliekant, kiek įmanoma siekiama nustatyti ir apibūdinti pavojų ir įvertinti bei apibūdinti kylančią riziką.
Tokiomis aplinkybėmis sąvoka „rizika“ išreiškia neigiamo poveikio, kuris atsiranda pritarus tam tikroms priemonėms ar tam tikrai praktikai, kilimo tikimybės teisiškai saugomam turtui lygį. Sąvoka „pavojus“ bendrai vartojama plačiau ir apibūdina visus produktus arba metodus, galinčius daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Nepriimtinu laikomą rizikos lygį laikydamosi taikomų teisės normų turi nustatyti Bendrijos institucijos, įgaliotos priimti politinį sprendimą dėl tinkamo visuomenės apsaugos lygio nustatymo. Būtent šios institucijos turi nustatyti neigiamo poveikio žmonių sveikatai tikimybės ir šio galimo poveikio rimtumo kritinį lygį, kuris, jų nuomone, nebepriimtinas tokiai visuomenei ir kurį peržengus, norint apsaugoti žmonių sveikatą, reikia imtis prevencijos priemonių, nepaisant išliekančio mokslinio netikrumo.
Nustatant šį rizikos lygį Bendrijos institucijas saisto EB 152 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta pareiga užtikrinti aukštą žmonių sveikatos lygį. Tam, kad atitiktų šią teisės nuostatą, toks aukštas lygis nebūtinai turi būti aukščiausias techniniu požiūriu.
(žr. 143–149 punktus)
5. Nesant nuostatos, tiesiogiai arba netiesiogiai numatančios procedūros termino, kaip antai nustatyto Reglamento Nr. 451/2000, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, 8 straipsnyje, viršijimo pasekmes, teisės aktas, kurio priėmimo procedūrai taikomas toks terminas, dėl šio viršijimo gali iš dalies arba visiškai netekti galios tik tada, jei nustatyta, kad, nesant šio pažeidimo, minėto akto turinys būtų buvęs kitoks.
(žr. 203 punktą)
6. Iš Sprendimo 1999/468, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 straipsnio 4 dalies matyti, kad kai numatytos priemonės neatitinka kompetentingo komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir informuoja Europos Parlamentą. Pavartojęs žodį „nedelsdama“, Bendrijos teisės aktų leidėjas nurodė, kad Komisija turi veikti greitai, tačiau paliko jai tam tikrą veiksmų laisvę. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos turimas terminas išnagrinėti įvairius veikimo būdus, kurių ji gali imtis, turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamo dokumentų rinkinio sudėtingumą.
Norint įvertinti, ar Komisija veikė nedelsdama, reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ji ėmėsi veiksmų per protingą terminą, ir pripažinti, kad ji turi didelę veiksmų laisvę kompromisui pasiekti.
Taigi šiuo atveju ir ypač turint omenyje, kad kalbama apie reglamentavimo komitetą, atsižvelgiant į dokumentų rinkinio sudėtingumą, kompleksiškumą ir svarbą, Komisijai turi būti suteikta didelė veiksmų laisvė laiko atžvilgiu, kad prieš pateikdama pasiūlymą balsuoti dėl priemonės ji pasiektų kompromisą komitete.
(žr. 211, 218, 219, 222, 223 punktus)
7. Ieškinio pagrindas, susijęs su EB 253 straipsnio pažeidimu, skiriasi nuo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida. Iš tikrųjų pirmasis pagrindas dėl motyvų nebuvimo arba jų stokos susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu pagal EB 230 straipsnį ir yra viešuoju interesu grindžiamas ieškinio pagrindas, kuriuo turi remtis Bendrijos teismas, o antrasis pagrindas dėl sprendimo teisėtumo susijęs su teisės normos dėl Sutarties taikymo pažeidimu pagal tą patį EB 230 straipsnį, ir Bendrijos teismas jį gali nagrinėti, tik jei ieškovas šiuo pagrindu remiasi. Todėl pareiga motyvuoti ir motyvavimo pagrįstumas yra du atskiri klausimai.
(žr. 245 punktą)