PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. birželio 10 d.
Byla T‑282/03
Paul Ceuninck
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – OLAF patarėjo pareigybė – Kandidatūros atmetimas – OLAF generalinio direktoriaus kompetencija – Pranešimo apie laisvą darbo vietą teisėtumas – Pareigūnų paskyrimo į A 4 ir A 5 lygius taisyklių pažeidimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Akivaizdi vertinimo klaida“
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti pranešimą apie laisvą darbo vietą COM/051/02 ir visas po šio pranešimo atliktas atrankos procedūras, taip pat 2002 m. rugsėjo 13 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą dėl S. paskyrimo bei implicitinį sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Paul Ceuninck ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Europos Bendrijos – Bendrijos institucijos ir įstaigos – Kompetencijos įgyvendinimas – Pavedimas vykdyti įgaliojimus
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai
3. Pareigūnai – Įdarbinimas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Kandidatūrų tikrinimas pagal nurodytas sąlygas – Administracijos diskrecija – Ribos – Pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų sąlygų laikymasis – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)
1. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) yra integruota į Komisijos administracinę ir biudžeto sistemą ir kadangi Komisija yra pavedusi OLAF generaliniam direktoriui vykdyti Paskyrimo tarnybai tenkančius įgaliojimus, šis yra kompetentingas priimti sprendimus dėl paskyrimo į tarnybą OLAF.
(žr. 22 punktą)
Nuoroda: 2003 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš EIB, C‑15/00, Rink. p. I‑7281, 106 punktas.
2. Piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoka reiškia, kad administracinė institucija naudojasi įgaliojimais siekdama kito tikslo nei tas, kurio siekti jie buvo suteikti. Sprendimas gali būti laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tuomet, kai remiantis tiksliais, objektyviais ir nuosekliais įrodymais paaiškėja, kad jis buvo priimtas siekiant kitų tikslų nei nurodyti. Taigi savo tvirtinimams pagrįsti nepakanka nurodyti tam tikrų faktų; reikia pateikti tikslių, objektyvių ir nuoseklių įrodymų, galinčių patvirtinti jų teisingumą arba bent įtikimumą.
(žr. 48 punktą)
Nuoroda: 2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, Rink. p. I‑1611, 113 punktas; 2000 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Samper prieš Parlamentą, T‑111/99, Rink. VT p. I‑A‑135 ir II‑611, 64 punktas; 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo E prieš Komisiją, T‑152/00, Rink. VT p. I‑A‑179 ir II‑813, 68 punktas; 2002 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑103/01, Rink. VT p. I‑A‑229 ir II‑1137, 18 ir 29 punktai.
3. Naudodamasi plačia diskrecija skiriant pareigūnus, Paskyrimų tarnyba privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti pateiktas kandidatūrų paraiškas, sąžiningai vadovautis pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytais reikalavimais ir atmesti šių reikalavimų neatitinkančias kandidatūras. Pranešimas apie laisvą darbo vietą yra teisinis pagrindas, kurį Paskyrimų tarnyba pati sau nustato ir kuriuo turi griežtai vadovautis.
Norėdamas nustatyti, ar Paskyrimų tarnyba neperžengė šiuo teisiniu pagrindu nustatytų ribų, Bendrijos teismas turi nustatyti, kokie reikalavimai buvo nurodyti pranešime apie laisvą darbo vietą, vėliau patikrinti, ar Paskyrimų tarnybos pasirinktas kandidatas į laisvą darbo vietą iš tikrųjų atitinka šiuos reikalavimus, ir galiausiai išnagrinėti, ar Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai klaidingai neįvertino ieškovo gebėjimų vietoj jo pasirinkdama kitą kandidatą. Tačiau toks nagrinėjimas apsiriboja patikrinimu, ar, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kuriomis administracija grindė savo vertinimą, ji elgėsi pagrįstai, nepažeisdama procedūros, ir ar nesinaudojo savo įgaliojimais akivaizdžiai klaidingai arba kitais tikslais nei tie, kurių siekti jie buvo suteikti. Iš tikrųjų teismas neturėtų savo vertinimais, susijusiais su kandidatų kvalifikacija, pakeisti atitinkamo Paskyrimų tarnybos vertinimo.
(žr. 65–67 punktus)
Nuoroda: 1993 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Frederiksen, C‑35/92 P, Rink. p. I‑991, 15 ir 16 punktai; 1998 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wenk prieš Komisiją, T‑159/96, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑593, 64 ir 72 punktai; minėto Sprendimo E prieš Komisiją 29 punktas; 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wieme prieš Komisiją, T‑174/02, Rink. VT p. I‑A‑241 ir II‑1165, 38 punktas; 2005 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mancini prieš Komisiją, T‑137/03, Rink. VT p. I‑A‑7 ir II‑27, 92 punktas; 2005 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, T‑370/03, Rink. VT p. I‑A‑189 ir II‑853, 51 punktas; 2006 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tzirani prieš Komisiją, T‑45/04, Rink. p. II‑0000, 46, 48 ir 49 punktai.