Byla T‑124/14

Suomijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Kaimo plėtra – Vienkartinė finansinė korekcija – Naudotų įrenginių ir įrangos pirkimo išlaidų tinkamumas finansuoti – Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms taikoma nukrypti leidžianti tvarka – Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis“

Santrauka – 2015 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Lingvistinis, sisteminis, istorinis ir teleologinis aiškinimas

(Komisijos reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis)

2.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Atsižvelgimas į skirtingas kalbines versijas

(Komisijos reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis)

3.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EŽŪFKP lėšomis – Parama kaimo plėtrai – Naudotų įrenginių ir įrangos pirkimo išlaidų tinkamumas finansuoti – Nukrypti leidžianti tvarka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – Pareiga aiškinti siaurai – Nebuvimas

(Komisijos reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis)

4.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EŽŪFKP lėšomis – Parama kaimo plėtrai – Naudotų įrenginių ir įrangos pirkimo išlaidų tinkamumas finansuoti – Nukrypti leidžianti tvarka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – Apsiribojimas tinkamai pagrįstais atvejais – Valstybių narių diskrecija

(Komisijos reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis)

5.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EŽŪFKP lėšomis – Parama kaimo plėtrai – Naudotų įrenginių ir įrangos pirkimo išlaidų tinkamumas finansuoti – Nukrypti leidžianti tvarka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – Įgyvendinimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 1698/2005; Komisijos reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 24 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25 punktą)

3.      Reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 55 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa yra pagrindinė arba bendra taisyklė investicijų atžvilgiu reikalavimus atitinkančių išlaidų srityje, o antroje pastraipoje numatytas skirtingas sprendimas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, dėl to ją bet kuriuo atveju galima laikyti nukrypti leidžiančia taisykle. Vis dėlto toks kvalifikavimas nebūtinai sutampa su kvalifikavimu kaip išimties siaurąja prasme, tačiau gali rodyti, kad egzistuoja speciali ir atskira tvarka, palyginti su pagal pagrindinę ar bendrą taisyklę nustatyta tvarka. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš minėtos antros pastraipos aiškiai nematyti, ar Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti išimtį siaurąja prasme, ar tik numatyti teisę valstybei narei nustatyti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms tokią nukrypti leidžiančią specialią tvarką, nes susietus žodžius „nukrypdamos“ bei „ir tik“ galima aiškinti šiomis dviem prasmėmis. Taigi dėl dviejų ribojančių elementų koegzistavimo tame pačiame sakinyje negalima gauti aiškaus ir tikslaus atsakymo į klausimą, ar antra pastraipa yra išimtis siaurąja prasme, ar paprasta nukrypti leidžianti taisyklė, numatanti galimybę nustatyti atskirą ir specialią tvarką labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Remiantis tuo darytina išvada, kad nebūtinai turi būti taikoma teismo praktika, priimta remiantis romėnų teisės principu singularia non sunt extendenda, pagal kurią išimtis numatančios Sąjungos taisyklės turi būti aiškinamos siaurai, siekiant apsaugoti bendros taisyklės, nuo kurios jos nukrypsta, veiksmingumą, nes tokiu siauru aiškinimu galima nesivadovauti, jeigu Reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti laikoma nukrypti leidžiančia taisykle, numatančia galimybę nustatyti atskirą ir specialią tvarką labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

(žr. 28–30 punktus)

4.      Remiantis vienareikšme Reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 55 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluote valstybės narės turi diskreciją investicijų atžvilgiu reikalavimus atitinkančių išlaidų srityje įtvirtinti ir įgyvendinti atskirą ir specialią tvarką labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes šiuo tikslu jos gali tinkamai pagrįstais atvejais nustatyti sąlygas, kuriomis naudotų įrenginių pirkimas gali būti laikomas reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į minėtos antros pastraipos struktūrą, tinkamai pagrįstų atvejų kriterijus yra tiesiogiai susijęs su valstybės narės įgaliojimais ir diskrecija įtvirtinti ir įgyvendinti atskirą ir specialią tvarką labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Taigi tinkamai pagrįstų atvejų kriterijus tik apibrėžia būdą, kaip valstybė narė turi naudotis savo diskrecija pagal antrą pastraipą ir visų pirma pagrįsti šį naudojimąsi. Kitaip tariant, kiekvieną kartą manydama, kad yra tinkama pasinaudoti įgaliojimais ir minėta diskrecija, valstybė narė turi, prireikus priimdama sprendimą nustatyti visuotinai taikomas taisykles arba, prireikus priimdama sprendimą dėl atskiro naudotos įrangos pirkimo atvejo, nurodyti tinkamus sprendimą pagrindžiančius motyvus tam, kad būtų tenkinamas minėtas kriterijus ir Komisija šiuo atžvilgiu galėtų atlikti patikrinimą. Reikia konstatuoti, kad šis aiškinimas yra vienodas atsižvelgiant į visas antros pastraipos kalbines versijas ir kad pakanka Komisijai užtikrinti galimybę atlikti tinkamą patikrinimą a posteriori, kaip valstybė narė naudojasi diskrecija pagal antrą pastraipą, laikydamasi atitinkamų Sąjungos taisyklių tikslų.

Be to, jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs reikalauti, kad valstybės narės priimtų visuotinai taikomas taisykles ir iš anksto nustatytų visus atvejus, kai naudotų įrenginių ar įrangos pirkimo finansavimas gali būti laikomas tinkamu, jis būtų turėjęs tai aiškiai nurodyti. Pagal teisinio saugumo principą teisės subjektai, įskaitant valstybes nares, negali patirti neigiamų padarinių, susijusių su aiškinimo sunkumais dėl neaiškių teisės aktų, kuriuose jiems numatytos neigiamos finansinės pasekmės.

(žr. 33–36 punktus)

5.      Reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 55 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal antrą pastraipą valstybėms narėms leidžiama, šiuo tikslu joms suteikiant diskreciją, įtvirtinti ir įgyvendinti nukrypti leidžiančią specialią tvarką investicijų atžvilgiu reikalavimus atitinkančių išlaidų srityje labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms ir nustatyti sąlygas, kuriomis naudotos įrangos pirkimas gali būti laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir nereikia, kad valstybė narė visuotinai taikomuose teisės aktuose iš anksto konkrečiai apibrėžtų aplinkybes, kuriomis investicijos atitinka tinkamai pagrįstą atvejį. Vis dėlto pagal pastarąjį kriterijų reikalaujama, jog naudodamasi šia diskrecija valstybė narė pateiktų motyvus, iš kurių būtų matyti, kad sprendimas, kuriuo įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės arba kuris susijęs su individualiu atveju, priimtas laikantis atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų kriterijų ir tikslų.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad valstybių narių turimi įgaliojimai numatyti ir įgyvendinti atskirą ir specialią tvarką labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kiek tai susiję su naudotų įrenginių pirkimu, visiškai atitinka Reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai ir Reglamento Nr. 1974/2006 tikslus, taigi dėl jų nereikia minėtos tvarkos aiškinti siaurai atsižvelgiant į tuos tikslus. Vis dėlto Reglamento Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas tinkamai pagrįstų atvejų kriterijus turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šiuos tikslus tam, kad būtų išvengta atvejų, kai valstybė narė naudojasi diskrecija pagal antrą pastraipą vadovaudamasi su šiais tikslais nesusijusiais kriterijais, ir Komisija šiuo atžvilgiu galėtų atlikti veiksmingą kontrolę.

(žr. 41, 54 punktus)