BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. gruodžio 3 d.

Byla T‑127/14 P

Alvaro Sesma Merino

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – 2011–2012 m. tikslai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Priimtinumas“

Dalykas:       apeliacinis skundas dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Sesma Merino / VRDT (F‑125/12, Rink. VT, EU:F:2013:192) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Priteisti iš Alvaro Sesma Merino bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas nustatyti pareigūnui tikslus, priimtas anksčiau už galutinį sprendimą ir nesukeliantis privalomų teisinių pasekmių – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Paskyrimas – Tarnybų reorganizavimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas – Pareigų lygiavertiškumo laikymasis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsniai)

1.      Kai kalbama apie aktą ar sprendimą, kurių rengimas apima kelias stadijas, tarpinės priemonės, kurių tikslas yra parengti galutinį sprendimą, pačios nesukelia privalomų teisinių pasekmių. Tokių pasekmių sukelia tik aktas, kuriuo galutinai nustatoma atitinkamos institucijos pozicija, ir kol šis aktas dar nepriimtas, suinteresuotųjų asmenų teisinė padėtis nėra tiesiogiai ir nedelsiant keičiama.

Todėl jeigu priemonė savaime sukelia privalomų teisinių pasekmių, tiesiogiai ir nedelsiant darančių įtaką suinteresuotųjų asmenų padėčiai, ji yra asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio galima paduoti skundą, o vėliau pareikšti ieškinį Sąjungos teisme remiantis atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi ir 91 straipsnio 1 dalimi. Aplinkybės, kad į šią priemonę galbūt atsižvelgiama vėliau priimant kitą priemonę ir todėl ją galima laikyti vidaus procedūros, per kurią priimama ši kita priemonė, dalimi, nepakanka tam, kad pirmoji priemonė nebūtų kvalifikuojama kaip asmens nenaudai priimtas aktas.

Taigi aplinkybės, kad sprendimo nustatyti pareigūnui tikslus konkrečiam laikotarpiui priėmimas yra būtina sąlyga norint vėliau priimti galutinį sprendimą dėl veiklos vertinimo, savaime nepakanka išvadai, kad sprendimas nustatyti tikslus nėra asmens nenaudai priimtas aktas. Dar reikia įrodyti, kad šis sprendimas savaime nesukelia privalomų teisinių pasekmių, tiesiogiai ir nedelsiant darančių įtaką suinteresuotojo pareigūno padėčiai.

(žr. 26, 27 ir 29 punktus)

2.      Organizuodamos savo padalinių darbą pagal jiems patikėtus uždavinius ir, atsižvelgiant į juos, skirdamos savo personalą Sąjungos institucijos ir įstaigos turi plačią diskreciją, tačiau su sąlyga, kad šis paskyrimas būtų vykdomas tarnybos interesais ir nepažeidžiant pareigų lygiavertiškumo.

Vadinasi, nors pareigūno užduotys neturi būti mažesnės už tas, kurios atitinka jo lygį ir pareigas, jos taip pat negali aiškiai viršyti to, ko pagrįstai galima reikalauti iš konkrečias pareigas užimančio atitinkamo lygio pareigūno, juo labiau kad toks reikalavimas taip pat aiškiai prieštarautų tarnybos interesui.

(žr. 31, 37 ir 38 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. kovo 23 d. Sprendimo Hecq / Komisija, 19/87, Rink., EU:C:1988:165, 6 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.