BENDROJO TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2013 m. kovo 11 d.(*)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Kalbų mokymo paslaugos – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas – Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Prarasta galimybė – Rimtos ir nepataisomos žalos nebuvimas – Skubos nebuvimas“
Byloje T‑4/13 R
Communicaid Group Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus C. Brennan, QC F. Randolph ir baristerės M. Gray,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą S. Delaude ir S. Lejeune, padedamų advokato P. Wytinck,
atsakovę,
dėl prašymo, pirma, sustabdyti Komisijos sprendimų atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus dėl kelių pirkimo objekto dalių konkurse dėl preliminariųjų sutarčių dėl kalbų kursų Briuselyje (Belgija) įsteigtų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojams sudarymo, vykdymą ir, antra, uždrausti Komisijai sudaryti sutartis dėl atitinkamų pirkimo objekto dalių su laimėjusiu dalyviu
BENDROJO TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės, procesas ir šalių reikalavimai
1 Ieškovė Communicaid Group Ltd yra pagal Didžiosios Britanijos teisę įsteigta bendrovė, kelerius metus teikianti kalbos kursų paslaugas kelioms Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms (suteikia dėstytojus ir kalbų mokymo medžiagą) pagal bendrąją sutartį, galiojančią iki 2013 m. liepos mėn.
2 2012 m. kovo 6 d. skelbimu apie pirkimą Europos Komisija pranešė apie konkursą dėl bendrųjų sutarčių (įvairių) dėl kalbų kursų Briuselyje (Belgija) įsteigtų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojams sudarymo (Nr. HR/R3/PR/2012/002). Pirkimas buvo suskirstytas į kelias dalis, konkurso dalyviai galėjo teikti pasiūlymus dėl vienos ar kelių dalių. 1–9 pirkimo objekto dalys buvo susijusios su nurodytų paslaugų apimtimi pagal valandų ar licencijų skaičių, o 10 dalis – su nuotoliniais kalbų kursais („e‑learning“). Skelbime apie pirkimą buvo numatyta, kad bendroji sutartis dėl kiekvienos pirkimo dalies pakopomis bus sudaryta daugiausia su trimis bendrovėmis ar grupėmis ne daugiau kaip ketveriems metams.
3 Minėtas pirkimas buvo vykdomas pagal ribotą procedūrą ir sutartis turėjo būti sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris vertinamas pagal specifikacijose nurodytus kriterijus, pateikusiu dalyviu, o tikslas buvo atrinkti kandidatus, kuriems bus nurodytos specifikacijos ir siunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus. Tam, kad gautų kvietimą teikti pasiūlymus, potencialūs konkurso dalyviai, remiantis skelbimu apie pirkimą ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), 136 straipsnio 2 dalį visų pirma turėjo atitikti reikalavimą įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, priešingu atveju jiems nebūtų leista dalyvauti konkurse.
4 2012 m. gegužės 30 d. laišku ieškovė gavo kvietimą teikti pasiūlymus dėl 1, 2, 4, 5 ir 7–10 pirkimo objekto dalių. Atsakydama ji pateikė atskirus pasiūlymus dėl kiekvienos iš šių dalių, išskyrus 10 dalį. 2012 m. spalio 30 d. Komisija atskirais laiškais ieškovei nusiuntė septynis sprendimus dėl dalių, dėl kurių ši pateikė pasiūlymus, iš kurių matyti, kad, išskyrus 5 dalį, dėl kurios ieškovė konkursą laimėjo, ji atsidūrė antroje vietoje po konkurso dalyvės CLL‑Allingua, laimėjusios konkursą dėl minėtų šešių dalių (toliau – ginčijami sprendimai).
5 Gavusi ginčijamus sprendimus, ieškovė paprašė Komisijos, pirma, suteikti informacijos apie CLL‑Allingua pasiūlymų charakteristikas ir santykinius pranašumus bei apie tai, kaip įvertinti jos pačios pasiūlymai, ir, antra, detaliai išdėstyti CLL‑Allingua pateiktus atsakymus dėl kainos. Be to, ji nurodė kelis sunkumus. Visų pirma ji teigė, kad buvęs Komisijos tarnautojas, dirbęs Žmogiškųjų išteklių skyriuje kelis mėnesius prieš publikuojant skelbimą apie pirkimą, dėl kurio kilo ginčas, ir vertinimo komisijų narys vykstant panašiems konkursams dėl kalbų mokymo Liuksemburge (Liuksemburgas) įsikūrusiose Sąjungos institucijose sutarčių sudarymo, buvo įdarbintas CLL‑Allingua po to, kai dalyvavo ruošiant jos pasiūlymus. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė paprašė Komisijos paaiškinti šio asmens vaidmenį konkurso procedūroje prieš ir po to, kai jis baigė tarnybą Komisijoje. Atsakyme Komisija nurodė, kad atitinkamas asmuo baigė tarnybą Žmogiškųjų išteklių skyriuje prieš paskelbiant konkursą ir nebemėgino susisiekti su šiuo skyriumi, todėl nekilo jokio interesų konflikto.
6 Be to, ieškovė suabejojo CLL‑Allingua ekonominiu ir finansiniu pajėgumu įvykdyti nurodytą sutartį. Kadangi konkurso laimėtoja nuolat turėjo didelių finansinių sunkumų, ji neatitinka skelbime apie pirkimą numatytų pirminių reikalavimų. Galiausiai, atsižvelgiant į vertinimo metodus ir vertinimo komisijos parengtas vertinimo skales, aišku, kad ginčijamuose sprendimuose padarytos kelios akivaizdžios vertinimo klaidos, susijusios su kiekvienu kriterijumi, kuriais remiantis atliktas pateiktų pasiūlymų kokybinis vertinimas.
7 Kadangi ieškovės netenkino Komisijos atsakymai, ji 2013 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Grįsdama ieškinį, ieškovė remiasi trimis pagrindais, kurių pirmas susijęs su skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, atsižvelgiant į minėto buvusio Komisijos tarnautojo vaidmenį (žr. šios nutarties 5 punktą), antras – su taisyklių dėl konkurso dalyvių ekonominio ir finansinio pajėgumo tinkamumo nepaisymu CLL‑Allingua atžvilgiu (žr. šios nutarties 6 punktą) ir trečias – su keliomis vertinimo klaidomis, kurias padarė vertinimo komisija (žr. šios nutarties 6 punktą).
8 Atskiru dokumentu, Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu 2013 m. sausio 10 d., ieškovė pateikė šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame Bendrojo Teismo pirmininko iš esmės prašo:
– sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą dėl pagrindinio ieškinio,
– uždrausti Komisijai sudaryti sutartis su CLL‑Allingua dėl 1, 2, 4 ir 7–9 pirkimo objekto dalių arba jas vykdyti, jeigu jos jau sudarytos.
9 2013 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktose pastabose Komisija Bendrojo Teismo pirmininko iš esmės prašo:
– atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10 Ji nurodo, kad visos pagal nagrinėjamą konkurso procedūrą numatytos sutartys su konkurso laimėtojais, įskaitant sutartį su ieškove dėl 5 pirkimo objekto dalies, buvo sudarytos 2012 m. gruodžio mėn.
11 2013 m. vasario 8 d. rašytiniame pareiškime ieškovė išdėstė savo nuomonę dėl Komisijos pastabų, o Komisija savo ruožtu pateikė atsiliepimą į tai 2013 m. vasario 15 d.
Dėl teisės
12 Bendrai analizuojant SESV 278 ir 279 straipsnius bei SESV 256 straipsnio 1 dalį matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali, jei mano, kad to reikalauja aplinkybės, nurodyti sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo sprendimo vykdymą arba priimti kitą reikalingą laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau SESV 278 straipsnyje įtvirtintas principas, kad bylos iškėlimas nesustabdo ginčijamo akto galiojimo, nes Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų priimtiems aktams taikoma teisėtumo prezumpcija. Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas tik išimtiniu atveju gali sustabdyti tokio akto taikymą ar priimti kitas laikinąsias apsaugos priemones (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht prieš Komisiją, T‑396/09 R, neskelbiamos Rinkinyje, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
13 Be to, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti taikymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei yra nustatyta, kad jų taikymas prima facie pateisinamas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (fumus boni juris) ir kad jos yra skubios ta prasme, jog tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, yra būtina, kad jų būtų imtasi ir jos pradėtų veikti prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti, jei netenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas).
14 Nagrinėdamas šių sąlygų visumą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali laisvai pasirinkti šių įvairių sąlygų patikrinimo būdą, taip pat jų nagrinėjimo tvarką, nes jokia teisės norma jo neįpareigoja pasirinkti iš anksto nustatytos vertinimo sistemos, kuria remiantis būtų vertinama būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 23 punktas ir 2007 m. balandžio 3 d. Nutarties Vischim prieš Komisiją, C‑459/06 P(R), 25 punktas). Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina šalių interesus nagrinėjamoje byloje (2001 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Austrija prieš Tarybą, C‑445/00 R, Rink. p. I‑1461, 73 punktas).
15 Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, jog informacijos visiškai pakanka, kad būtų priimtas sprendimas dėl šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nėra būtinybės pirmiau išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.
16 Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pirmiausia reikia patikrinti, ar įvykdyta skubos sąlyga.
17 Ieškovė teigia, kad jai egzistuoja reali ir neišvengiama grėsmė patirti rimtos ir nepataisomos žalos, jei nebus imtasi prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Anot jos, labai tikėtina, kad su CLL‑Allingua sudarytos sutartys dėl ginčijamų pirkimo objekto dalių bus įvykdytos prieš paskelbiant sprendimą pagrindinėje byloje. Be to, nelabai tikėtina, kad Komisija organizuos naują konkurso procedūrą, jei ginčijami sprendimai bus panaikinti, taigi ieškovės patirta žala negali būti atlyginta tokiu būdu. Remdamasi 2006 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimi Globe prieš Komisiją (T‑114/06 R, Rink. p. II‑2627, 117 punktas), ieškovė pažymi, kad labai sunku, netgi neįmanoma, įvertinti tikimybės laimėti sutartį, todėl sunku pakankamai tiksliai nustatyti patirtą žalą jos nelaimėjus.
18 Dėl pajamų, kurias prarastų dėl ginčijamų sprendimų, ieškovė pažymi, kad jos sudarytos sutartys su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis jai jau ilgą laiką suteikia galimybę gauti maždaug [konfidencialu](1) % visų jos pajamų ir dėl to yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis padengti bendrąsias jos įmonių grupės išlaidas. Jei su ja būtų buvusi sudaryta minėta sutartis, ją vykdant būtų užtikrinta [konfidencialu] % jos įmonių grupės apyvartos. Ginčijami sprendimai tiesiogiai lėmė, kad per artimiausius trejus metus numatomas jos įmonių grupės pelnas sumažės nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu], t. y. [konfidencialu] % našumo sumažėjimas ir numatomas vidutinis metinis pelnas – [konfidencialu] ([konfidencialu] padalijus iš 3), o tai neatrodo pakankama norint [konfidencialu].
19 Ieškovė pažymi, kad [konfidencialu].
20 Ieškovė taip pat baiminasi, kad bus padaryta rimta ir nepataisoma žala jos reputacijai. Bendrosios sutartys dėl kalbų kursų Briuselyje įsteigtų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojams laikomos svarbiausiomis ir prestižiškiausiomis tokio pobūdžio sutartimis Europoje. Rengdama pasiūlymus kitiems konkursams, ieškovė daugiausia remiasi patirtimi, įgyta mokant kalbų Sąjungos institucijose, nes jos įmonių grupė jau daugelį metų teikia kokybiškas kalbų mokymo paslaugas pagal panašias sutartis. Galiausiai ieškovė tvirtina, kad ji atsidūrė konkurenciniu požiūriu nepalankesnėje padėtyje, palyginti su CLL‑Allingua, nes ši laimėjo minėtą konkursą ir gali tuo remtis siekdama konkurencinių tikslų, nors yra svarbių priežasčių manyti, kad sutartis su ja neturėjo būti sudaryta.
21 Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į laikino sprendimo būtinumą, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos šaliai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1991 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Abertal ir kt. prieš Komisiją, C‑213/91 R, Rink. p. I‑5109, 18 punktas; Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties 2001 m. gruodžio 19 d. Government of Gibraltar prieš Komisiją, T‑195/01 R ir T‑207/01 R, Rink. p. II‑3915, 95 punktas ir 2002 m. gruodžio 3 d. Nutarties Neue Erba Lautex prieš Komisiją, T‑181/02 R, Rink. p. II‑5081, 82 punktas). Tačiau nepakanka tvirtinti, kad aktas, kurio taikymą prašoma sustabdyti, taikomas neišvengiamai; tokia šalis turi teikti tvirtų įrodymų, kad negali laukti proceso dėl pagrindinio ieškinio pabaigos asmeniškai nepatirdama tokios žalos (2002 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties B prieš Komisiją, T‑34/02 R, Rink. p. II‑2803, 85 punktas). Nors žalos neišvengiamumas neturi būti visiškai tiksliai nustatytas, jos atsiradimas turi būti numatomas ir pakankamai tikėtinas (1999 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties HFB ir kt. prieš Komisiją, C‑335/99 P(R), Rink. p. I‑8705, 67 punktas ir minėtos Nutarties Neue Erba Lautex prieš Komisiją 83 punktas).
22 Taip pat nusistovėjusioje teismo praktikoje nustatyta, kad finansinė žala negali būti laikoma nepataisoma ar net sunkiai pataisoma, nes paprastai ją galima vėliau finansiškai kompensuoti. Tokiu atveju prašoma laikinoji apsaugos priemonė pateisinama tik tada, jei jos netaikant ieškovė atsidurtų situacijoje, kai jos egzistavimui iškiltų finansinė grėsmė, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagrindiniame procese, arba kad jos rinkos dalis būtų nepataisomai pakeista, atsižvelgiant, be kita ko, į įmonės dydį (žr. 2009 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties United Phosporus prieš Komisiją, T‑95/09 R, neskelbiamos Rinkinyje, 33–35 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
23 Kalbant apie nagrinėjamu atveju nurodomą patirtą finansinę žalą, pažymėtina, kad ieškovė skundžiasi, jog atsidūrė konkurenciniu požiūriu nepalankesnėje padėtyje, palyginti su CLL‑Allingua, nes pastaroji laimėjo minėtą konkursą, tačiau neteigia, kad sumažėjo jos rinkos dalis kalbų mokymo sektoriuje. Bet kuriuo atveju ji nepateikė skaičiais išreikštų duomenų šiuo klausimu ir neįrodė, kad struktūrinio ar teisinio pobūdžio kliūtys jai trukdė atgauti didelę dalį prarastų rinkos dalių (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Cheminova ir kt. prieš Komisiją, C‑60/08 P(R), 64 punktą). Taigi žala, kuri galbūt patirta, neturėtų būti laikoma nepataisoma.
24 Kadangi ieškovė tvirtina, jog, atmetus jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji atsidurtų situacijoje, [konfidencialu] primintina, jog tam, kad galėtų įvertinti, ar tariama žala yra rimta ir nepataisoma ir ar ja remiantis galima išimties tvarka skirti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tokias priemones taikantis teisėjas turi žinoti konkrečias detales, pagrįstas dokumentais, atskleidžiančiais ieškovės finansinę padėtį ir leidžiančiais įvertinti tikslias pasekmes, kurios tikriausiai kiltų nepritaikius prašomų priemonių. Ieškovė taip pat turi teikti dokumentus, patvirtinančius informaciją, iš kurios galima susidaryti tikrą ir išsamų jos finansinės padėties vaizdą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 7 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Almamet prieš Komisiją, T‑410/09 R, neskelbiamos Rinkinyje, 32, 57 ir 61 punktus, apeliacinėje instancijoje paliktą galioti 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Almamet prieš Komisiją, C‑373/10 P(R), 24 punktu).
25 Be to, šis tikras ir išsamus finansinės padėties vaizdas turi būti pateiktas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tekste. Šis prašymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus ir pats savaime leisti atsakovei paruošti savo pastabas, o laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui priimti sprendimą dėl prašymo, prireikus be papildomos informacijos, nes esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi logiškai ir suprantamai išplaukti iš paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teksto (2010 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Babcock Noell prieš Entreprise commune Fusion for Energy, T‑299/10 R, neskelbiamos Rinkinyje, 17 punktas; taip pat žr. 2010 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Ziegler prieš Komisiją, C‑113/09 P(R), neskelbiamos Rinkinyje, 13 punktą). Be to, informacija, kuria remiantis galima susidaryti tikrą ir išsamų vaizdą, turi būti pagrįsta išsamiais su ieškove nesusijusio nepriklausomo eksperto patvirtintais dokumentais, leidžiančiais įvertinti šios informacijos tikrumą (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo pirmininko: 2001 m. sausio 15 d. nutarties Le Canne prieš Komisiją, T‑241/00 R, Rink. p. II‑37, 35 punktą; 2006 m. spalio 13 d. Nutarties Vischim prieš Komisiją, T‑420/05 R II, Rink. p. II‑4085, 83 punktą ir 2010 m. kovo 15 d. Nutarties GL2006 Europe prieš Komisiją, T‑435/09 R, neskelbiamos Rinkinyje, 34 punktą).
26 Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė nemažai skaičių, siekdama įrodyti, kiek sumažėtų jos apyvarta ir kiek ji prarastų pajamų, pralaimėjusi konkursą. Tačiau prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji nepateikė visos informacijos apie įmonės struktūrą. Ji taip pat tiksliai nenurodė, kaip jos finansinę padėtį veikia Komisijos nurodyta aplinkybė, kurios ieškovė neginčijo, kad ji įdarbina beveik vien laisvai samdomus kalbų dėstytojus, o ne darbuotojus, su kuriais sudaryta neterminuota darbo sutartis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia struktūra leidžia ieškovei prisitaikyti prie užsakymų mažėjimo nepatiriant didelių fiksuotų išlaidų, nes ji tiesiog atsisako laisvai samdomų asmenų paslaugų mažiau užimtais laikotarpiais. Todėl konkurso pralaimėjimas visai neturėtų lemti išlaidų personalui, keliančių grėsmę jos išlikimui. Bet kuriuo atveju ieškovė turėjo paaiškinti, kodėl, nepaisant įmonės struktūros, [konfidencialu].
27 Be to, ieškovė aiškiai pripažįsta, kad [konfidencialu].
28 Bet kuriuo atveju primintina, kad ieškovės nurodyta žala būtų patirta vykstant konkurso procedūrai dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo. Tokia procedūra skirta leisti atitinkamai institucijai iš kelių konkuruojančių pasiūlymų išsirinkti tą, kuris jai atrodo labiausiai atitinkantis iš anksto nustatytus atrankos kriterijus, ir ši institucija tam turi didelę diskreciją. Taigi tokiame konkurse dalyvaujanti įmonė niekada nėra visiškai garantuota, kad su ja bus sudaryta sutartis – ji visada turi atsižvelgti į galimybę, kad sutartis bus sudaryta su kitu konkurso dalyviu. Tokiomis aplinkybėmis neigiamos finansinės pasekmės, kilusios atitinkamai įmonei dėl to, kad buvo atmestas jos pasiūlymas, iš principo yra dalis įprastos komercinės rizikos, su kuria susiduria visos rinkoje veikiančios įmonės (žr. 2012 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Euris Consult prieš Parlamentą, T‑637/11 R, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29 Iš to matyti, jog galimybės tikėtis, kad bus sudaryta ir vykdoma viešojo pirkimo sutartis, praradimas yra neatsiejamas nuo šio konkurso pralaimėjimo ir pats savaime negali būti laikomas didele žala, juo labiau kad netgi konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas laimėjo konkursą, turi būti pasiruošęs tam, kad pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) 101 straipsnio pirmą pastraipą, kol sutartis dar nepasirašyta, perkančioji organizacija gali arba atsisakyti pirkimo, arba atšaukti sutarties sudarymo procedūrą, ir tokiu atveju šis konkurso dalyvis iš principo neturi teisės gauti kompensacijos (minėtos Nutarties Euris Consult prieš Parlamentą 20 punktas). Kol sutartis su pasirinktu konkurso dalyviu nepasirašyta, perkančioji organizacija nėra įsipareigojusi, todėl vykdydama jai pavestą bendrojo intereso užduotį gali nevaržomai atsisakyti pirkimo arba panaikinti konkurso procedūrą ir neprivalo atitinkamam konkurso dalyviui sumokėti kompensacijos (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Icuna.Com prieš Parlamentą, T‑383/06 ir T‑71/07, Rink. p. II‑727, 59 punktą), nebent suteikė šiam pagrindą manyti, kad sutartis bus sudaryta, ir paskatino jį iš anksto atlikti negrįžtamas investicijas (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą, T‑203/96, Rink. p. II‑4239, 76 ir 80 punktus).
30 Taigi Reglamento Nr. 1605/2002 101 straipsnio pirmoje pastraipoje atmetama galimybė netgi atrinktam konkurso dalyviui įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti atitinkamą sutartį tvirtinant, kad jo finansinė gerovė ar net egzistavimas priklauso nuo sutarties, kurią jis laimėjo, vykdymo. Šis nestabilumas, būdingas konkursą laimėjusios įmonės teisinei ir ekonominei situacijai, kai ši, nepaisant to, kad laimėjo konkursą, turi būti pasiruošusi prarasti sutartį be galimybės gauti kompensaciją, yra vienas iš veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas vertindamas konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas atmestas, pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: kaip ir konkursą laimėjusio dalyvio atveju, vien aplinkybė, kad pasiūlymo atmetimas gali turėti neigiamų finansinių pasekmių, netgi rimtų, konkursą pralaimėjusiam dalyviui, savaime negali pagrįsti jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31 Be to, pagal Reglamento Nr. 2342/2002 136 straipsnį perkančioji organizacija gali atrinkti įmonės pasiūlymą tik tuo atveju, jei ši prieš priimant sprendimą dėl atitinkamos sutarties sudarymo įrodo savo finansinį ir ekonominį pajėgumą tinkamai vykdyti sutartį. Pripažįstant, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atitiko šį kriterijų, atrodo mažai tikėtina, kad vien aptariamo konkurso pralaimėjimas gali taip paveikti jos ekonominę ir finansinę padėtį, nors ji įdarbina beveik vien laisvai samdomus kalbų dėstytojus, [konfidencialu] juo labiau, kad su ja nuspręsta sudaryti sutartį dėl šio konkurso 5 pirkimo objekto dalies, ji vis dar yra sudariusi sutartis dėl kalbų mokymo su Sąjungos įstaigomis, kaip antai [konfidencialu] ir [konfidencialu], ir yra susijusi sutartiniais santykiais su klientais, kurie nėra institucijos, įsikūrusiais, be kita ko, Londone (Jungtinė Karalystė), [konfidencialu] (Jungtinė Karalystė) ir Paryžiuje (Prancūzija).
32 Iš to matyti, kad ieškovė nepateikė teisiškai pakankamų įrodymų, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ji atsidurtų situacijoje, kai gali kilti grėsmė pačiam jos egzistavimui.
33 Kalbant apie tai, ar materialinė žala, kurią ieškovė teigia patyrusi, gali būti kompensuojama vėliau, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad kai Sąjungos teismas priteisia žalos atlyginimą remdamasis žalos dėl negautų pajamų ekonomine verte, šis atlyginimas iš principo gali atitikti teismo praktikoje nustatytą reikalavimą užtikrinti, kad bus atlyginta visa konkreti žala, kurią atitinkamas asmuo patyrė dėl jo atžvilgiu atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų (2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑833, 76 punktas ir 2008 m. balandžio 25 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Vakakis prieš Komisiją, T‑41/08 R, neskelbiamos Rinkinyje, 66 punktas).
34 Iš to matyti, kad tuo atveju, jei ieškovė laimėtų pagrindinę bylą, jos žalai, patirtai dėl prarastos galimybės laimėti aptariamą konkursą, galėtų būti suteikta ekonominė vertė ir dėl to ji galėtų gauti visą faktiškai patirtos piniginės žalos atlyginimą. Todėl negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad jos žala nepataisoma, nes neįmanoma kiekybiškai išreikšti jos galimybės laimėti aptariamą konkursą praradimo (šiuo klausimu žr. minėtos Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Vakakis prieš Komisiją 67 ir 68 punktus bei 2008 m. liepos 15 d. Nutarties CLL Centres de langues prieš Komisiją, T‑202/08 R, neskelbiamos Rinkinyje, 79 ir 80 punktus).
35 Taigi reikia atsižvelgti ne į minėtą Nutartį Globe prieš Komisiją (117 ir 127 punktai), kuria remiasi ieškovė, o į naujesnę teismo praktiką, kiek toje nutartyje nuspręsta, kad galimybės gauti viešojo pirkimo sutartį praradimą labai sunku, ar net praktiškai neįmanoma, įvertinti kiekybiškai, todėl toks praradimas gali būti laikomas nepataisoma žala.
36 Iš to matyti, kad ieškovė neįrodė, jog nurodytą finansinę žalą labai sunku įvertinti kiekybiškai.
37 Ieškovė taip pat neįrodė, kad vėliau negalės gauti piniginės kompensacijos, galbūt pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties European Dynamics prieš Komisiją, T‑303/04 R, Rink. p. II‑3889, 72 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kadangi ši žala nebus atlyginta vien vykdant sprendimą pagrindinėje byloje, ji gali būti atlyginta SESV 268 ir SESV 340 straipsniuose numatytomis teisių gynimo priemonėmis (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, T‑369/03 R, Rink. p. II‑205, 75 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), nes tam, kad tokia žala būtų pripažinta iš principo pataisoma, pakanka vien galimybės pareikšti ieškinį, nepaisant to, kad bylos baigtis neaiški (šiuo klausimu žr. 2001 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Euroalliages ir kt., C‑404/01 P(R), Rink. p. I‑10367, 70–75 punktus ir 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Euroalliages ir kt. prieš Komisiją, T‑132/01 R, Rink. p. II‑777, 52 punktą).
38 Iš ieškovės pateiktų argumentų negalima daryti išvados, kad nurodyta finansinė žala yra nepataisoma.
39 Iš to matyti, kad ieškovei nepavyko įrodyti skubos, susijusios su nurodoma finansine žala.
40 Kadangi ieškovė skundžiasi, jog pakenkta jos reputacijai, pakanka pažymėti, kad dalyvavimas viešame konkurse, esant didelei konkurencijai, yra vienodai rizikingas visiems dalyviams ir vieno konkurso dalyvio pašalinimas, remiantis konkurso taisyklėmis, nėra savaime žalingas. Jeigu įmonė neteisėtai pašalinama iš konkurso procedūros, egzistuoja dar mažiau priežasčių manyti, kad ji rizikuoja patirti didelę ir nepataisomą žalą reputacijai, nes, pirma, jos pašalinimas nėra susijęs su jos kompetencija ir, antra, vėliau priimtas sprendimas panaikinti leis iš esmės ištaisyti galbūt atsiradusią žalą reputacijai (žr. 2009 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Unity OSG FZE prieš Tarybą, T‑511/08 R, neskelbiamos Rinkinyje, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
41 Nagrinėjamoje byloje viešojo pirkimo pralaimėjimo mažareikšmes pasekmes pašalinto konkurso dalyvio reputacijai atspindi tai, kad nuo 2004 m. bendrovė CLL Centres de langues ir ieškovė įvairiuose konkursuose dėl kalbų kursų Sąjungos darbuotojams ir viena arba kita tuos konkursus laimėjo ar netgi pasidalijo skirtingas šių konkursų pirkimo objekto dalis ir vienos arba kitos bendrovės nesėkmė nepakenkė jos reputacijai tiek, kad ji pralaimėtų kitą viešojo pirkimo konkursą. Taigi argumentas, susijęs su grėsme ieškovės reputacijai, netenkina skubos sąlygų.
42 Tas pats taikytina argumentui, kad ginčijami sprendimai kliudo dėl konkurencinių tikslų remtis patirtimi, įgyta vykdant šią sutartį, o šį konkursą laimėjusi CLL‑Allingua gali tuo remtis. Pakanka priminti, kad su ieškove nuspręsta sudaryti sutartį dėl šio konkurso 5 pirkimo objekto dalies ir kad ji taip pat yra sudariusi sutartis dėl kalbų mokymo su Sąjungos įstaigomis, kaip antai [konfidencialu] ir [konfidencialu]. Todėl ji tikrai nėra visiškai pašalinta iš atitinkamo ekonominio sektoriaus ir gali remtis patirtimi, įgyta vykdant minėtas sutartis. Bet kuriuo atveju, kadangi nė viena iš ieškovės nurodytų žalos rūšių neatitinka skubos sąlygų, konkurencinio pranašumo praradimas keliose viešojo pirkimo objekto dalyse pats savaime negali būti laikomas rimta ir nepataisoma žala, galinčia pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
43 Taigi ieškovei taip pat nepavyko įrodyti skubos, susijusios su tariama nematerialine žala.
44 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad nagrinėjamoje byloje skubos sąlyga neįvykdyta.
45 Taip pat reikia pažymėti, kad darant prielaidą, jog būtent bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešojo pirkimo srityje skuba gali pasireikšti būtinybe kuo greičiau ištaisyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdžiai neteisėta ir ypač rimta, todėl ypač rimtas fumus boni juris (šiuo klausimu žr. minėtos Nutarties Austrija prieš Tarybą 110 punktą), iš bylos medžiagos prima facie nematyti, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti.
46 Kalbant apie pagrindą, susijusį su skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu (žr. šios nutarties 5 ir 7 punktus), kuris iš pirmo žvilgsnio vienintelis atrodo tinkamas šiuo atžvilgiu, pasakytina, jog galbūt būtų galima sutikti, kad egzistuoja akivaizdus ir rimtas neteisėtumas, jei ieškovė būtų teigusi ir pateikusi patvirtinančius dokumentus, kad CLL‑Allingua aptariamą konkursą laimėjo padedama Komisijos tarnautojo, kuris, kaip vertinimo komisijos, įsteigtos nagrinėjamam konkursui, aktyvus narys, darė įtaką priimant sprendimą pasirinkti šią konkurso dalyvę arba prieš išeidamas iš tarnybos Komisijoje ir įsidarbindamas CLL‑Allingua pats parengė šį konkursą ir taip, turėdamas ypatingos informacijos, suteikė naujai savo darbdavei pirmaujančias pradžios pozicijas ieškovės atžvilgiu.
47 Tačiau ieškovės teiginiai šiuo klausimu yra gerokai neapibrėžtesni: ji teigia, kad buvęs Komisijos tarnautojas dirbo Žmogiškųjų išteklių skyriuje prieš paskelbiant konkursą ir buvo vertinimo komisijų narys vykstant panašiems konkursams dėl kalbų mokymo Sąjungos institucijose sutarčių sudarymo. Nors ji remiasi kai kurių savo darbuotojų tvirtinimu, kad buvęs Komisijos tarnautojas kalbėdamas su jais pažymėjo, jog vaidino svarbų vaidmenį rengiant aptariamą konkursą, ir savo ryšius su CLL‑Allingua, kiek tai susiję su šia procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka konstatuoti, kad šie teiginiai savaime neįrodo rimto ir akivaizdaus neteisėtumo. Pirma, jų svarumą silpnina tai, jog ieškovės darbuotojai akivaizdžiai buvo suinteresuoti, kad konkursą laimėtų ji, taip pat, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas patenkintų jos prašymą. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs Komisijos tarnautojas susisiekė su ieškove norėdamas pas ją įsidarbinti, o tai galėjo jį paskatinti pernelyg sureikšminti savo svarbą, kad gautų norimą darbo vietą, todėl pateiktus teiginius reikia vertinti atsargiai.
48 Galiausiai, kadangi ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi bendruoju teisės į visapusišką ir veiksmingą teisminę gynybą principu, konstatuotina, kad ji nepapildė savo ieškinio pagrindinėje byloje prašymu taikyti pagreitintą procedūrą, kaip numatyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsnyje. Kadangi ieškovė nepasinaudojo galimybe, kad pagrindinė byla būtų išnagrinėta pagreitinta tvarka, taigi ir galimybe gauti skubią teisminę apsaugą, ji neturėtų tvirtinti, kad jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas savaime būtų jos teisių į tokią apsaugą pažeidimas.
49 Dėl nurodytų priežasčių reikia atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDROJO TEISMO PIRMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2013 m. kovo 11 d. Liuksemburge.