Byla T‑205/14

I. Schroeder KG (GmbH & Co.)

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

ir

Europos Komisiją

„Deliktinė atsakomybė – Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importas – Reglamentas (EB) Nr. 1355/2008, Teisingumo Teismo pripažintas negaliojančiu – Žala, kurią ieškovė tariamai patyrė priėmus reglamentą – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Visų nacionalinių teisių gynimo priemonių išnaudojimas – Priimtinumas – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies a punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies a punktas) – Rūpestingumo pareiga – Priežastinis ryšys“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Autonominis pobūdis – Visų nacionalinių teisių gynimo priemonių išnaudojimas – Išimtis – Neįmanomumas arba pernelyg didelis sunkumas nacionaliniame teisme siekti žalos atlyginimo – Įrodinėjimo pareiga – Apimtis – Apribojimas pateikti įrodymų, keliančių rimtų abejonių dėl apsaugos, kurią suteikia nacionalinės teisės gynimo priemonės, veiksmingumo

(SESV 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa)

2.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

3.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas – Reikalavimas, kad institucijos padarytų akivaizdų ir sunkų savo diskrecijos ribų pažeidimą – Atsisakymas tęsti tyrimus vykstant antidempingo procedūrai – Visiškas įsipareigojimų, kylančių iš rūpestingumo pareigos, nesilaikymas – Nebuvimas – Sąjungos atsakomybės neatsiradimas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 384/96, iš dalies pakeisto reglamentu Nr. 1225/2009, 2 straipsnio 7 dalies a punktas)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 18, 21, 28 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31, 57 punktus)

3.      Jeigu institucijos turi diskreciją, lemiamas kriterijus sprendžiant, ar padarytas pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, yra tai, ar šios institucijos pažeidė savo diskreciją akivaizdžiai ir sunkiai.

Siekiant nustatyti diskrecijos, kurią turi institucijos, apimtį, pirmiausia turi būti nustatytas konkretus elgesys, kuriuo kaltinamos šios institucijos įgyvendinant Reglamento Nr. 348/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1225/2009, 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Toks požiūris paaiškinamas tuo, kad nuostatos įgyvendinimas gali būti susijęs su įvairiais veiksmais, už kurių įgyvendinimą atsakinga institucija nebūtinai turi tokią pačią diskreciją. Tai pirmiausia susiję su nuostatomis, numatančiomis metodą, pagal kurį apskaičiuojama tokia vertė, kaip normalioji vertė, kuri naudojama apskaičiuojant dempingo skirtumą.

Vykdydama antidempingo tyrimą Komisija turi diskreciją tiek kalbant apie Eurostato pateiktų statistinių duomenų analizę, tiek atsižvelgiant į jos tyrimų tolesnį vykdymą remiantis šia analize, siekiant surasti trečiąją rinkos ekonomikos valstybę pagal Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

Reglamento, nustatančio antidempingo muitus, kuris buvo paskelbtas negaliojančiu dėl to, kad Komisija nepaisė rūpestingumo pareigos, nes nebetęsė tyrimų, kuriuos ji privalėjo tęsti, atveju elgesys, už kurį atsakinga Komisija, reiškia, kad ji nedėjo rimtų ir pakankamų pastangų, todėl klaidingai įvertino savo įsipareigojimų, kylančių iš jos rūpestingumo pareigos, apimtį. Tačiau taip elgdamasi Komisija nevisiškai nepaisė įsipareigojimų, kylančių iš šios rūpestingumo pareigos, nes ji ne atsisakė imtis tyrimo veiksmų, o atliko ex officio tyrimą per procedūrą, kurio dėka nustatė, jog yra du produkto, kuriam taikomi antidempingo muitai, trečiosios valstybės gamintojai, kuriems ji išsiuntė klausimynus.

Šiomis sąlygomis institucijos negali būti kaltinamos jokiu veiksmu arba elgesiu, leidžiančiu Sąjungos deliktinei atsakomybei atsirasti.

(žr. 36, 38, 41–43, 45, 47, 49–52, 54–57 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 59 punktą)