Pranešimas OL
KM Europa Metal AG, Tréfimétaux S.A. ir Europa Metalli S.p.A 2005 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai
(Byla T-25/05)
(Proceso kalba: anglų)
2005 m. sausio 21 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas KM Europa Metal AG, įsteigtos Osnabruke (Vokietija), Tréfimétaux S.A., įsteigtos Courbevoie Cedex (Prancūzija), ir Europa Metalli S.p.A, įsteigtos Florencijoje (Italija), atstovaujamų barrister R. Elderkin ir advokatų M. Siragusa, A. Winckler, G. Cesare Rizza, T. Graf, M. Piergiovanni, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.
Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:
žymiai sumažinti KME skirtą baudą;
priteisti iš Komisijos ieškovo teisines išlaidas;
imtis visų kitų priemonių, kurias Pirmosios instancijos teismas laikys reikalingomis.
Pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovės ginčija 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimu byloje pagal EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį COMP/E-1/38.069, kuriuo buvo nustatyti trys atskiri pažeidimai varinių santechninių vamzdžių srityje, jiems skirtas baudas.
Pirmajame pagrinde ieškovės teigia, kad nustatydama joms skirtų baudų pagrindinę sumą neįvertino realios pažeidimo įtakos rinkai ir tuo pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus. Realus kartelinio susitarimo poveikis klientams ir galutiniams vartotojams buvo labai menkas dėl to, kad gamintojai jo dažnai nesilaikė, toliau konkuravo, nebuvo jo vykdymo stebėjimo ir sankcijų mechanizmo, o pirkėjai turėjo didelę perkamąją galią.
Antrajame pagrinde ieškovės teigia, kad Komisija vertindama pažeidimo sunkumą pervertino pažeidimo ekonominę įtaką. Ieškovių teigimu, žaliavos, t.y. vario, kaina neturėjo būti įtraukta skaičiuojant atitinkamą rinkos vertę, nes pažeidimas buvo susijęs tik su pridėtine verte. Ieškovės taip pat teigia, kad gamintojai ne tik neturi įtakos metalo kainai, bet ir yra įpareigoti pirkti varį griežtai laikydamiesi jų klientų pateikiamų instrukcijų dėl įsigijimo.
Trečiajame pagrinde ieškovės teigia, kad Komisija smarkiai pervertino ieškovių reikšmę varinių santechninių vamzdžių rinkoje, lyginant su kitais šios rinkos dalyviais, ir todėl nustatė per didelę pradinę baudos sumą. Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad ilgą laiką ieškovės rinkoje konkuravo.
Ketvirtajame pagrinde ieškoves nurodo, kad Komisijos atliktas trukmės ir pradinės sumos apskaičiavimas prieštaravo proporcingumo ir vienodo požiūrio principams. Komisija, spręsdama dėl baudos padidinimo atsižvelgiant į trukmę, turėjo neatsižvelgti į metus, kuriais Europoje nevyko susitikimai, ir metus, kuriais susitarimai buvo labai netvirti ir neefektyvūs.
Penktajame pagrinde ieškovės teigia, kad Komisija neatsižvelgė į keletą lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, susitarimų nevykdymą ir krizę varinių santechninių vamzdžių pramonėje. Ieškovės taip pat teigia, kad sprendimas pažeidė vienodo požiūrio principą ir nepagrįstai diskriminavo KME Outokumpu atžvilgiu, nes pastarajai bendrovei baudą sumažino labiau nei KME už bendradarbiavimą nepatenkantį į 1996 m. Pranešimo dėl baudų sumažinimo taikymo sritį.
Šeštajame pagrinde ieškovės nurodo, kad joms bauda pagal 1996 m. Pranešimą dėl baudų sumažinimo buvo sumažinta nepakankamai. Komisija savo išvadą šiuo klausimu pagrindė klaidingais faktais, nesilaikė savo pačios ir teismų praktikos bei pažeidė vienodo požiūrio principą.
Septintajame pagrinde ieškovės teigia, kad Komisija turėjo atsižvelgti į ieškovių sunkią finansinę padėtį dėl kurios jos negali sumokėti didelės baudos, ypač atsižvelgiant į didelę baudą paskirtą tuo pat metu nagrinėtoje pramoninių vamzdžių byloje
1.