BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) NUTARTIS
2014 m. lapkričio 10 d.(*)
„Teisinė pagalba – Prašymas, pateiktas prieš pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo – Ribojamosios priemonės tam tikriems Baltarusijos pareigūnams“
Byloje T‑228/12 AJ
DD, gyvenantis Vitebske (Baltarusija),
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą F. Naert ir E. Finnegan
atsakovę,
dėl prašymo suteikti teisinę pagalbą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 94 ir 95 straipsnius, pateikto prieš pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová, E. Buttigieg, S. Gervasoni ir L. Madise,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
1 2012 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo teisinės pagalbos prašymą, kurį, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 94 ir 95 straipsniais, pateikė pareiškėjas DD, ketindamas pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Tarybai dėl 2012 m. kovo 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2012/171/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 87, p. 95), ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 265/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnio 1 dalis (OL L 87, p. 37), panaikinimo tiek, kiek minėtas sprendimas ir reglamentas su juo susiję.
2 Grįsdamas šį prašymą pareiškėjas, pateikdamas kartu tam tikrus patvirtinančius dokumentus, be kita ko, tvirtina, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 264 eurai, be to, jis neturi nei kapitalo, nei nekilnojamojo turto.
3 Dėl Procedūros reglamento 94 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, susijusios su ketinamu pareikšti ieškinį, pareiškėjas nurodo, kad Įgyvendinimo sprendimas 2012/171 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 265/2012, kuriuos panaikinti jis ketina prašyti, buvo priimti, kiek jie su juo susiję, pažeidžiant, pirma, jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, antra, teisę į veiksmingą teisinę gynybą, ir trečia, teismų nepriklausomumo principą.
4 2012 m. liepos 16 d. laišku Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas pakvietė Tarybą pateikti pastabų dėl pareiškėjo teisinės pagalbos prašymo.
5 Savo pastabose, kurias Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. liepos 30 d., Taryba pažymėjo, kad Bendrajam Teismui palieka spręsti, ar pareiškėjo pateikta informacija ir patvirtinantys dokumentai leidžia konstatuoti, kad jam reikalinga teisinė pagalba. Taryba pažymi, kad pareiškėjas nenurodė numanomų išlaidų ir kad ketinamame pareikšti ieškinyje nekeliama naujų esminių klausimų. Ji mano, kad šiuo atveju teisinės pagalbos suma neturėtų viršyti 7 000 eurų.
6 2013 m. balandžio 25 d. laišku advokatas A. Kolosovski pranešė teismui turintis pareiškėjo įgaliojimą jam atstovauti.
7 2013 m. liepos 18 d. taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas paprašė pareiškėjo iki 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikti įrodymų, kad buvo padaryta iš dalies pakeisto 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 134, p. 1) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentingos valdžios institucijos išimtis, kadangi nepateikus tokių įrodymų, iš principo jokia suma negali būti pervesta jo advokatui
8 Pasikeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai šeštosios kolegijos pirmininkas tapo Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininku.
9 Kadangi pareiškėjas į 2013 m. liepos 18 d. prašymą neatsakė per nustatytą terminą, Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas 2013 m. spalio 7 d. nusprendė nustatyti naują atsakymo į šį prašymą terminą iki 2013 m. spalio 21 d.
10 2013 m. spalio 20 d. laišku pareiškėjas paprašė šį terminą pratęsti dviem mėnesiais. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas sutiko pratęsti terminą iki 2013 m. lapkričio 21 d. Vis dėlto pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė įrodymų, kad buvo padaryta šio sprendimo 7 punkte nurodyta išimtis.
11 2014 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė patikėti šiai kolegijai priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo.
12 2014 m. birželio 11 d. pirmosios kolegijos prašymu plenariniame posėdyje byla buvo perduota išplėstinei pirmajai kolegijai.
13 Pirma, iš Procedūros reglamento 94 straipsnio 1 dalies matyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, teisinė pagalba, suteikiama Bendrojo Teismo proceso metu, visiškai ar iš dalies padengia su konsultacijomis ir atstovavimu Bendrajame Teisme susijusias išlaidas. Šias išlaidas (toliau – išlaidos advokatui) apmoka Bendrojo Teismo kasa.
14 Pagal Procedūros reglamento 94 straipsnio 2 ir 3 dalis teisinė pagalba suteikiama, jei tenkinamos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas dėl savo ekonominės padėties iš dalies arba visiškai negali apmokėti išlaidų advokatui ir 2) ieškinys nėra akivaizdžiai nepriimtinas arba nepagrįstas.
15 Pagal Procedūros reglamento 95 straipsnio 2 dalį teisinės pagalbos prašymas pateikiamas kartu su visa informacija ir patvirtinančiais dokumentais, leidžiančiais įvertinti prašytojo ekonominę padėtį, pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos išduotu dokumentu, patvirtinančiu šią ekonominę padėtį. Remiantis ta pačia nuostata, jeigu toks prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, prašytojas turi trumpai išdėstyti ieškinio, kurį ketina pareikšti, dalyką, bylos faktines aplinkybes ir ieškinį pagrindžiančius argumentus. Prie prašymo turi būti pridedami tai patvirtinantys dokumentai.
16 Iš šioje byloje pateiktų dokumentų, susijusių su pareiškėjo ekonomine padėtimi, aprašyta šio sprendimo 2 punkte, matyti, kad teisinės pagalbos prašymas atitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirmąją sąlygą.
17 Dėl antrosios sąlygos, nurodytos Procedūros reglamento 94 straipsnio 3 dalyje, reikia pažymėti, kad ieškinys, dėl kurio prašoma teisinės pagalbos, nėra akivaizdžiai nepriimtinas ar nepagrįstas.
18 Todėl reikia konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka sąlygas, kurios, remiantis Procedūros reglamentu, suteikia teisę į teisinę pagalbą.
19 Antra, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalyje (šioje byloje taikytina redakcija) numatyta, kad šio reglamento I priede išvardytiems fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir pareiškėjas, arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
20 Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalyje atitinkamai numatyta:
„Nukrypstant nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačius, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:
<...>
b) skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;
<...>“
21 Taigi kartu skaitomos Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos iš principo draudžia pareiškėjui naudotis lėšomis, jei kompetentingos valstybės narės institucijos netaiko išimčių.
22 Vis dėlto, kai, kaip ir šioje byloje, lėšų panaudojimas Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodyto asmens naudai neatsiejamas nuo teisinės pagalbos Sąjungos teismuose procedūros, šio reglamento nuostatos negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialiąsias šią procedūrą reglamentuojančias normas, šiuo atveju numatytas Procedūros reglamente.
23 Kadangi Reglamente Nr. 765/2006 ir Procedūros reglamente nėra nuostatų, kurios aiškiai numatytų vieno teisės akto viršenybę prieš kitą, kiek tai susiję su teisinės pagalbos suteikimu, reikia užtikrinti, kad abiejų minėtų reglamentų taikymas būtų tarpusavyje suderinamas ir nuoseklus ir galėtų garantuoti, be kita ko, kiekvieno iš šių reglamentų siekiamų tikslų įgyvendinimą.
24 Reikia pažymėti, kad Procedūros reglamento tikslas, kiek tai susiję su teisinės pagalbos suteikimo tvarka, yra užtikrinti tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, kaip tai matyti iš šio reglamento 94 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio trečios pastraipos, kurioje numatyta, kad nemokama teisinė pagalba suteikiama asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, jei to reikia norint užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.
25 Kalbant apie Reglamentą Nr. 765/2006, reikia nurodyti, kad iš jo 1–4 konstatuojamųjų dalių matyti, jog jo tikslas yra ribojamųjų priemonių taikymas tam tikriems asmenims. Tarp šių priemonių, be kita ko, yra minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais.
26 Tačiau šios ribojamosios priemonės turi būti taikomos neatimant iš asmens, kurio lėšos buvo įšaldytos, teisės į veiksmingą teisingumą (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo Peftiev, C‑314/13, EU:C:2014:1645, 26 punktą), ypač kai ginčijami aktai, kuriais ir buvo nustatytos minėtos ribojamosios priemonės.
27 Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Peftiev (EU:C:2014:1645, 25 punktas) nusprendė, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, priimdama sprendimą dėl prašymo taikyti išimtį pagal Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktą, neturi absoliučios diskrecijos, o įgyvendindama savo įgaliojimus turi paisyti Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos antrame sakinyje numatytos teisės: kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir jam turi būti atstovaujama. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečią pastraipą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą advokato atstovavimas pateikiant ieškinį, kuriuo ginčijamas ribojamųjų priemonių teisėtumas, yra būtinas.
28 Dėl kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, kai priima sprendimą dėl prašymo taikyti išimtį pagal Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje numatyti lėšų panaudojimo ribojimai, nes šios lėšos turi būti skirtos tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti. Šioje situacijoje kompetentinga nacionalinės valdžios institucija gali kontroliuoti lėšų, kurių įšaldymas nutrauktas, panaudojimą, nustatydama, jos nuomone, tinkamas sąlygas, kad, be kita ko, būtų laikomasi paskirtos sankcijos tikslo ir nebūtų piktnaudžiaujama suteikta išimtimi (šiuo klausimu žr. 26 punkte minėto Sprendimo Peftiev, EU:C:2014:1645, 32 ir 33 punktus).
29 Nacionalinio teismo nagrinėta pagrindinė byla, dėl kurios priimtas minėtas Sprendimas Peftiev (EU:C:2014:1645, 26 punktas), buvo susijusi su prašymu nutraukti asmenų, kuriems taikytos ribojamosios priemonės, lėšų įšaldymą, kad šie asmenys galėtų susimokėti savo advokatams, o šioje byloje teisinės pagalbos suteikimas reikštų, kad pareiškėjo išlaidas advokatui apmokėtų Bendrojo Teismo kasa.
30 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad šį prašymą suteikti teisinę pagalbą atmetus vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė nacionalinės institucijos leidimo, numatyto Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalyje, nors teisinės pagalbos prašymas atitinka Procedūros reglamente nustatytas ir šio sprendimo 14 punkte nurodytas sąlygas, būtų pažeista pagrindinė teisė, kokia yra teisė į veiksmingą teisingumą.
31 Be to, dėl numatytų garantijų siekiant Reglamento Nr. 765/2006 tikslų, reikia pažymėti, kad joks Sąjungos teisės mechanizmas nesuteikia kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms teisės nei nagrinėti, ar Bendrasis Teismas turi suteikti teisinę pagalbą, kad būtų užtikrintas veiksmingas teisingumas, nes tai vertina tik pats Bendrasis Teismas, nei kontroliuoti, kaip šis teismas naudoja šiuo atveju reikalingas lėšas, nei, galiausiai, nustatyti sąlygas, kurių Bendrasis Teismas turi paisyti, kad užtikrintų, jog laikomasi paskirtos sankcijos tikslo.
32 Taigi tam, kad šiuo atveju būtų galima nuosekliai taikyti Procedūros reglamentą ir Reglamentą Nr. 765/2006, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas tuo pat metu privalo, viena vertus, suteikti teisinę pagalbą visiems Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytiems pareiškėjams, kurie atitinka Procedūros reglamento 94 ir kituose straipsniuose numatytas sąlygas (tai leidžia pasiekti šio reglamento tikslą), ir, kita vertus, įsitikinti, kad suteikta teisinė pagalba bus naudojama tik pareiškėjo išlaidoms advokatui atlyginti ir neprieštaraus nustatytos ribojamosios priemonės tikslui, apibrėžtam Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalyje.
33 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad Procedūros reglamento nuostatos nagrinėjamu atveju leidžia Bendrajam Teismui užtikrinti, kad teisinė pagalba bus naudojama tik pareiškėjo išlaidoms advokatui padengti, ir nebūtina, jog šis teismas reikalautų iš pareiškėjo pateikti nacionalinės institucijos leidimą.
34 Pirma, Procedūros reglamento 94 straipsnio 1 dalyje tik išlaidos advokatui minimos kaip išlaidos, kurias gali apmokėti Bendrojo Teismo kasa.
35 Antra, pagal Procedūros reglamento 96 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą Bendrasis Teismas nutartyje, kuria suteikiama teisinė pagalba, nenurodydamas konkrečios sumos, gali nurodyti tik limitą, kurio paprastai negali viršyti išmokos advokatui ir jo honoraras. Pagal Procedūros reglamento 97 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas turi galimybę a posteriori apskaičiuoti išlaidoms advokatui padengti būtiną sumą, jeigu pagal galutinį sprendimą byloje teisinės pagalbos gavėjas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas gali atsižvelgti į paskirto advokato atlikto darbo sunkumą, ir, remdamasis šio advokato pateiktas įrodymais, – į jo darbo valandas ir kitas jo patirtas išlaidas.
36 Be to, paprastai Bendrasis Teismas taip apskaičiuotą sumą perveda tiesiogiai advokatui, kad pareiškėjas neturėtų galimybės pasinaudoti teisine pagalba kitiems tikslams nei tie, dėl kurių ji buvo paskirta (šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 2 d. Nutarties Ayadi / Taryba, C‑403/06 P, EU:C:2009:496, 21 punktą). Pagal Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas advokatas negali perduoti pareiškėjui dalies ar viso jam sumokėto užmokesčio, nes jam taip pat bet kuriuo atveju draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti minėtam asmeniui naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje reikia suteikti prašomą teisinę pagalbą, nepaisant to, kad netaikyta išimtis pagal Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog teisine pagalba nebus piktnaudžiaujama.
38 Galiausiai, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir pobūdį, į jo teisinę svarbą, taip pat į numanomą bylos sudėtingumą ir darbo krūvį šios bylos šalims, remiantis Procedūros reglamento 96 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, jau dabar reikia pažymėti, kad išmokos advokatui, paskirtam ginti pareiškėjo interesus teismo procese, kurį ketinama pradėti, ir jo honoraras per visą procesą neturėtų iš principo viršyti 6 000 eurų.
39 Išmokos advokatui ir jo honoraras bus tiesiogiai pervesti advokatui A. Kolosovski ir nustatyti remiantis Bendrajam Teismui pateikta detalia ataskaita.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)
nutaria:
1. Suteikti DD teisinę pagalbą.
2. Paskirti advokatą A. Kolosovski atstovauti DD byloje T‑228/12.
3. Išmokos ir honoraras advokatui A. Kolosovski bus pervesti tiesiogiai ir nustatyti remiantis Bendrajam Teismui bylos pabaigoje pateikta detalia ataskaita, tačiau negalės iš principo viršyti 6 000 eurų.
Priimta 2014 m. lapkričio 10 d. Liuksemburge.