Byla T‑534/11
Schenker AG
prieš
Europos Komisiją
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Komisijos administracinė byla ir galutinis sprendimas dėl kartelio; nekonfidenciali šio sprendimo versija – Atsisakymas leisti susipažinti – Pareiga atlikti konkretų ir individualų nagrinėjimą – Su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga susijusi išimtis – Su tyrimo tikslų apsauga susijusi išimtis – Viršesnis viešasis interesas“
Santrauka – 2014 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Galimybės susipažinti su dokumentais principo išimtys – Keliomis išimtimis grindžiamas atsisakymas – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Komercinių interesų apsauga – Pareiga palyginti esamus interesus
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukos)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga leisti susipažinti su duomenų dalimi, kuriai netaikomos išimtys – Taikymas dokumentams, priklausantiems kategorijai, kuriai taikoma bendra atsisakymo leisti susipažinti prezumpcija – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalis)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Komercinių interesų apsauga
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukos; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 6, 8, 15 ir 16 straipsniai)
5. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Komercinių interesų apsauga – Dokumentų atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas – Sąvoka – Suinteresuotumas žinoti Komisijos veiksmus konkurencijos srityje – Įtraukimas – Ribos – Suinteresuotumas, kuris gali būti patenkintas perdavus nekonfidencialią Komisijos sprendimo versiją
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukos; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis ir 30 straipsnio 1 ir 2 dalys)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Apimtis – Taikymas administracinėse bylose, susijusiose su konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolės procedūromis – Perdavimas asmeniui, galimai ketinančiam pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįstą tariamu SESV 101 straipsnio pažeidimu – Pareiškėjo pareiga įrodyti būtinybę susipažinti su atitinkamais dokumentais – Apimtis
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
7. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga leisti susipažinti su duomenų dalimi, kuriai netaikomos išimtys – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 6 dalys)
8. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Terminas atsakyti į prašymą leisti susipažinti su dokumentais – Pratęsimas – Sąlygos – Prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie administracinėje procedūroje dėl konkurencijos laikomi konfidencialiais – Atitinkamos institucijos pareiga atsakyti į prašymą per protingą terminą – Vertinimo kriterijai
(SESV 101 ir 339 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 39 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44, 74, 75 punktus)
3. Sprendime atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais atitinkama institucija gali remtis tam tikrų kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus. Jei dokumentui taikoma bendroji prezumpcija ir joks viršesnis viešasis interesas nepateisina jo atskleidimo, šio dokumento atžvilgiu netaikoma pareiga visiškai ar iš dalies atskleisti jo turinį.
(žr. 47, 108 punktus)
4. Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ir Reglamente Nr. 1/2003 nėra aiškiai numatyta, kad vienas reglamentas turi viršenybę kito atžvilgiu. Todėl reikia užtikrinti tokį kiekvieno iš šių reglamentų taikymą, kuris būtų suderinamas su kito taikymu, ir taip būtų sudarytos sąlygos nuosekliam taikymui. Vadinasi, aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose nustatytas išimtis reikia pripažinti, kad egzistuoja bendroji prezumpcija, jog dokumentų, Komisijos surinktų per SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą, atskleidimas iš principo pakenktų tiek Sąjungos institucijų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų, tiek su tokia procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsaugai. Tokia išvada darytina neatsižvelgiant į tai, ar prašymas leisti susipažinti su dokumentais yra susijęs su jau užbaigta ar dar vykdoma procedūra.
Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnyje bei Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos 6, 8, 15 ir 16 straipsniuose nustatytas ribotas su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra susijusių bylos dokumentų naudojimas, apribojant atitinkamų šalių ir pareiškėjų, kurių skundus Komisija ketina atmesti, galimybės susipažinti su byla ir taikant sąlygą, kad nebus atskleistos verslo paslaptys ir kita konfidenciali įmonių informacija bei Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentai, o dokumentai, su kuriais leista susipažinti, bus naudojami tik siekiant vykdyti teismines ar administracines procedūras, susijusias su SESV 101 straipsnio taikymu. Remiantis tuo darytina išvada, kad ne tik SESV 101 straipsnio taikymo procedūros šalys neturi neribotos teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais, bet ir tretieji asmenys, išskyrus pareiškėjus, vykstant tokiai procedūrai neturi teisės susipažinti su Komisijos bylos dokumentais.
Tokiomis aplinkybėmis Reglamentu Nr. 1049/2001 grindžiama bendra prieiga prie dokumentų, kuriais per SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą pasikeitė Komisija ir su šia procedūra susijusios šalys ar tretieji asmenys, gali kelti pavojų pusiausvyrai, kurią priimdamas reglamentus Nr. 1/2003 ir 773/2004 Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti, tarp atitinkamų įmonių pareigos pateikti Komisijai galimai jautrią komercinę informaciją ir sustiprintos taip Komisijai pateiktos informacijos apsaugos garantijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi.
Be to, informacijos, kurią per SESV 101 straipsnio taikymo procedūras Komisija surinko pagal savo pranešimus apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių atvejais, atskleidimas galėtų atgrasyti asmenis, kuriems galėtų būti taikomas atleidimas nuo baudų, nuo parodymų pagal šiuos pranešimus teikimo. Jie faktiškai galėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei kitos kartelyje dalyvavusios įmonės, kurios vykstant tyrimui nebendradarbiavo arba ne taip glaudžiai bendradarbiavo.
(žr. 50, 52, 53, 55–58, 83 punktus)
5. Visuomenė turi turėti galimybę žinoti, kokių veiksmų Komisija imasi konkurencijos srityje, kad, pirma, įsitikintų tuo, jog elgesys, už kurį ūkio subjektams gali būti skirtos sankcijos, yra pakankamai tiksliai identifikuotas, ir, antra, suprastų Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, kuri turi esminės reikšmės vidaus rinkos veikimui, o tai susiję su visais Sąjungos piliečiais, kurie veikia kaip ūkio subjektai arba vartotojai. Taigi egzistuoja viršesnis viešasis interesas visuomenei susipažinti su tam tikrais esminiais Komisijos veiksmais konkurencijos srityje. Vis dėlto šio viešojo intereso egzistavimas neįpareigoja Komisijos pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 suteikti bendros prieigos prie visos per SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą surinktos informacijos.
Tokia bendra prieiga galėtų kelti pavojų pusiausvyrai, kurią priimdamas Reglamentą Nr. 1/2003 Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti tarp atitinkamų įmonių pareigos pateikti Komisijai galimai jautrią komercinę informaciją ir sustiprintos taip Komisijai pateiktos informacijos apsaugos garantijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi. Be to, viešasis interesas laikantis skaidrumo principo susipažinti su dokumentu nėra tokios pačios svarbos, nelygu, ar tai yra administracinės procedūros dokumentas, ar dokumentas, susijęs su procedūra, per kurią Sąjungos institucija veikia kaip teisės aktų leidėjas.
Taigi viešasis interesas susipažinti su Komisijos veiksmais konkurencijos srityje savaime nepateisina nei tyrimo bylos dokumentų atskleidimo, nei išsamios priimto sprendimo versijos atskleidimo, nes šie dokumentai nebūtini norint žinoti esminius Komisijos veiksmų elementus, kaip antai procedūros rezultatą ir jos veiksmus lėmusias priežastis. Komisija gali užtikrinti, kad šis rezultatas ir šios priežastys būtų pakankamai suprantamos, be kita ko, paskelbdama nekonfidencialią atitinkamo sprendimo versiją.
Norint identifikuoti šiuo atžvilgiu būtiną informaciją, svarbu konstatuoti, kad remiantis Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis Komisija, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos, turi paskelbti sprendimus, kuriuos ji priima pagal to reglamento 7 straipsnį, nurodydama suinteresuotųjų šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant skirtas sankcijas. Todėl su atskleidimu susijęs viršesnis viešasis interesas negali būti patenkintas paprasčiausiai paskelbus pranešimą spaudai, kuriame informuojama apie priimtą atitinkamą sprendimą, net jeigu šiame pranešime glaustai aprašomas konstatuotas pažeidimas, identifikuotos įmonės, kurios pripažintos atsakingomis už šį pažeidimą, ir nurodyta kiekvienai iš jų skirta bauda, nes tokiame pranešime nepateikiamas pagrindinis sprendimų, priimtų pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnį, turinys. Šis viršesnis viešasis interesas reikalauja paskelbti nekonfidencialią tokių sprendimų versiją.
(žr. 80–85, 115, 116 punktus)
6. Nors tiesa, kad bet kuris asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią patyrė dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, vis dėlto siekiant užtikrinti veiksmingą šios teisės apsaugą nebūtina, kad kiekvienas su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra susijęs dokumentais būtų perduotas šiam pareiškėjui tuo pagrindu, kad jis ketina pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes mažai tikėtina, kad šis ieškinys turi būti grindžiamas visais bylos medžiagoje, susijusioje su šia procedūra, esančiais duomenimis.
Todėl kiekvienas asmuo, siekiantis, kad jam būtų atlyginta žala, patirta dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, privalo įrodyti, kad jam būtina susipažinti su vienu ar kitu Komisijos bylą sudarančiu dokumentu, kad Komisija galėtų kiekvienu konkrečiu atveju atskirai palyginti interesus, pateisinančius tokių dokumentų atskleidimą ir jų apsaugą, atsižvelgdama į visas svarbias bylos aplinkybes. Nesant tokios būtinybės, suinteresuotumas, kad būtų atlyginta dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo patirta žala, negali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalį.
(žr. 92, 94–96 punktus)
7. Galimybė leisti susipažinti su Sąjungos institucijų dokumento dalimi turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į proporcingumo principą. Iš Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 6 dalies matyti, kad institucija privalo ištirti, ar reikia suteikti galimybę susipažinti su prašyme leisti susipažinti nurodytų dokumentų dalimi, ir apriboti galimą atsisakymą leisti susipažinti tik tais duomenimis, kuriems taikomos toje nuostatoje numatytos išimtys. Institucija turi suteikti tokią susipažinimo su dokumento dalimi galimybę, jei tuo atveju, kai ji atsisako leisti susipažinti su visu dokumentu, jos siekiamas tikslas gali būti pasiektas neatskleidžiant tik tų fragmentų, kurie gali pakenkti saugomam viešajam interesui. Kartu aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį ir to reglamento 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį darytina išvada, kad tuo atveju, kai pastarojoje nuostatoje minimas viršesnis viešasis interesas pateisina dalies dokumento atskleidimą, prašymą leisti susipažinti nagrinėjanti Sąjungos institucija privalo leisti susipažinti su šia dalimi.
(žr. 111–113 punktus)
8. Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatose Komisijai nenumatyta galimybė atsakyti į kartotinį prašymą taip, kad galimybė susipažinti su prašomu dokumentu bus suteikta vėlesniu neapibrėžtu momentu. Tačiau tuo atveju, kai įmonė teigia, kad su ja susijusiame dokumente yra verslo paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos, Komisija gali jį perduoti tik jei prieš tai laikėsi tam tikrų etapų. Visų pirma Komisija atitinkamai įmonei turi sudaryti galimybę pareikšti savo nuomonę. Tada šiuo klausimu ji turi priimti tinkamai motyvuotą sprendimą, su kuriuo įmonė turi būti supažindinta. Galiausiai, Komisija prieš įvykdydama savo sprendimą turi įmonei suteikti galimybę kreiptis į Sąjungos teismą, kad būtų užkirtas kelias atskleidimui.
Taigi reikia pripažinti, kad Komisijos sprendimo konkurencijos srityje nekonfidencialiai versijai parengti gali prireikti tam tikro laikotarpio, neatitinkančio Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų terminų atsakyti į kartotinius prašymus. Komisija turi stengtis minėtų etapų veiksmus įvykdyti kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per protingą laikotarpį, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Šiuo aspektu reikia atsižvelgti į didesnį ar mažesnį pateiktų prašymų užtikrinti konfidencialumą skaičių ir jų techninį bei juridinį sudėtingumą.
(žr. 126, 128–130 punktus)