BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 6 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“
Byloje T‑24/11
Bank Refah Kargaran, įsteigtas Teherane (Iranas), atstovaujamas advokato J.‑M. Thouvenin,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir R. Liudvinavičiūtės-Cordeiro,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos F. Erlbacher ir M. Konstantinidis, vėliau – A. Bordes ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl, pirma, prašymo pripažinti, kad 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), netaikomas ieškovui, antra, prašymo panaikinti 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1263/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 34), bei bet kokį būsimą reglamentą, kuriuo papildomi ar pakeičiami šie reglamentai, kiek jie susiję su ieškovu, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas šioje byloje, trečia, prašymo panaikinti 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11), 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimą 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 356, p. 71), bei bet kokį būsimą aktą, kuriuo papildomi ar pakeičiami šie aktai, kiek jie susiję su ieškovu, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas šioje byloje, ir, ketvirta, prašymo panaikinti 2010 m. spalio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. raštuose išdėstytus sprendimus,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. kovo 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Bank Refah Kargaran yra Irano bankas.
2 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Iraną, kad jis nutrauktų branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo riziką (toliau – branduolinių ginklų platinimas).
3 2010 m. liepos 26 d. ieškovas įtrauktas į subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje, sąrašą, esantį 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priede.
4 Todėl ieškovas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), įtrauktas į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1) V priede esantį sąrašą. Dėl šio įtraukimo į sąrašą įšaldytos ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai.
5 Sprendime 2010/423 Europos Sąjungos Taryba pateikė tokius su ieškovu susijusius motyvus:
„[Ieškovas] perėmė Bank Melli vykdytą veiklą Europos Sąjungai nustačius jam sankcijas.“
6 Įgyvendinimo reglamente Nr. 668/2010 pateikti tokie su ieškovu susiję motyvai:
„[Ieškovas] perėmė Bank Melli vykdytą veiklą Europos Sąjungai nustačius jam sankcijas.“
7 2010 m. liepos 27 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie jo įtraukimą į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esančius sąrašus.
8 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu ieškovas paprašė Tarybos persvarstyti jo įtraukimą į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esančius sąrašus.
9 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81), ieškovo pavadinimas paliktas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedą.
10 Reglamentą Nr. 423/2007 panaikinus 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 281, p. 1), ieškovo pavadinimą Taryba įtraukė į pastarojo reglamento VIII priedą. Todėl ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį.
11 Reglamente Nr. 961/2010 nurodyti tokie patys motyvai kaip ir Sprendime 2010/413.
12 2010 m. spalio 28 d. raštu Taryba atsakė į ieškovo 2010 m. rugsėjo 8 d. raštą ir nurodė, kad iš naujo apsvarsčiusi atmetė ieškovo prašymą išbraukti jo pavadinimą iš Sprendimo 2010/413 II priede esančio sąrašo ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančio sąrašo. Šiuo klausimu ji nurodė, jog byloje nėra naujų duomenų, pateisinančių jos pozicijos pakeitimą, todėl ieškovui ir toliau turi būti taikomos šiuose teisės aktuose numatytos ribojamosios priemonės.
13 2011 m. sausio 12 d. raštu ieškovas paprašė Tarybos pateikti jam duomenis, kuriais ji rėmėsi nustatydama jam taikytinas ribojamąsias priemones.
14 2011 m. vasario 22 d. raštu Taryba patenkino šį ieškovo prašymą ir pateikė jam valstybės narės pateikto pasiūlymo nustatyti ribojamąsias priemones kopiją.
15 2011 m. liepos 29 d. ieškovas nusiuntė Tarybai naują prašymą išbraukti jo pavadinimą iš Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančių sąrašų. Šiuo atžvilgiu jis nurodė, kad 2011 m. vasario 22 d. pateikti duomenys yra nepakankamai išsamūs.
16 Ieškovo įtraukimui į Sprendimo 2010/413 II priedą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą neturėjo įtakos tai, kad įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11).
17 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad jo pavadinimas paliekamas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007 VIII priede esančius sąrašus. Ji nurodė, kad nėra naujų aplinkybių, todėl minėtuose teisės aktuose išdėstyti motyvai lieka pagrįsti.
18 2012 m. sausio 13 d. rašte ieškovas iš naujo pateikė savo pastabas ir paprašė perduoti jam visus duomenis, kuriais remdamasi Taryba priėmė Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011.
19 Taryba į ieškovo prašymą atsakė 2012 m. vasario 21 d. raštu, prie jo buvo pridėti trys dokumentai.
20 Kadangi Reglamentas Nr. 961/2010 buvo panaikintas 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 88, p. 1), Taryba įtraukė ieškovo pavadinimą į šio reglamento IX priedą. Nurodyti motyvai yra tokie patys kaip ir Sprendime 2010/413. Todėl ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal minėto reglamento 23 straipsnio 2 dalį.
21 Ieškovo įtraukimui į Sprendimo 2010/413 II priedą ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą neturėjo įtakos tai, kad įsigaliojo 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 356, p. 71), ir Reglamentas (ES) Nr. 1263/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 34).
Procesas ir šalių reikalavimai
22 Ieškovas šią bylą pradėjo ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. sausio 19 d.
23 2011 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą Tarybos pusėje. 2011 m. liepos 8 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą.
24 Bendrojo Teismo kanceliarija 2012 m. vasario 16 d. gavo dokumentą, kuriuo ieškovas patikslino savo reikalavimus ir pateikė papildomų argumentų atsižvelgdamas į tai, kad priimtas Sprendimas 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1245/2011.
25 Bendrojo Teismo kanceliarija 2012 m. gegužės 31 d. gavo dokumentą, kuriuo ieškovas patikslino savo reikalavimus ir pateikė papildomų argumentų atsižvelgdamas į tai, kad priimtas Reglamentas Nr. 267/2012.
26 2013 m. vasario 26 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nurodė sujungti šią bylą ir bylas T‑4/11 ir T‑5/11, Export Development Bank of Iran prieš Tarybą, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis, kaip numatyta Procedūros reglamento 50 straipsnyje.
27 Per 2013 m. kovo 12 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
28 Per posėdį ieškovas patikslino savo reikalavimus ir pateikė papildomų argumentų priėmus Sprendimą 2012/829 ir Reglamentą Nr. 1263/2012.
29 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad Sprendimas 2010/413 jam netaikytinas,
– panaikinti Reglamentą Nr. 961/2010, Reglamentą Nr. 267/2012 ir Reglamentą Nr. 1263/2012 ir bet kokį būsimą reglamentą, kuriuo papildomi ar pakeičiami šie reglamentai, kiek jie su juo susiję, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas šioje byloje,
– panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 4 dalį, kiek šios nuostatos su juo susijusios,
– panaikinti Sprendimą 2010/644, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą ir Sprendimą 2012/829 ir bet kokį būsimą aktą, kuriuo papildomi ar pakeičiami šie aktai, kiek jie su juo susiję, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas šioje byloje,
– panaikinti 2010 m. spalio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. raštuose išdėstytus sprendimus,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
30 Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl prašymo panaikinti būsimus aktus priimtinumo
31 Dėl per posėdį pateikto ieškovo prašymo panaikinti bet kokį būsimą aktą, kuriuo papildomi ar pakeičiami ginčijami aktai, reikia priminti, kad į Bendrąjį Teismą galima pagrįstai kreiptis tik dėl galiojančio ir nepalankaus akto panaikinimo. Taigi, nors ieškovui gali būti leista tam tikromis sąlygomis (žr. šio sprendimo 49 punktą) performuluoti reikalavimus taip, kad jais būtų siekiama panaikinti aktus, kuriais vykstant procesui pakeisti iš pradžių ginčyti aktai, toks sprendimas negali leisti spekuliuoti hipotetinių dar nepriimtų aktų teisėtumo kontrole (1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Langdon prieš Komisiją, T‑22/96, Rink. p. II‑1009, 16 punktas ir 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Irano liaudies modžahedų organizacija prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 32 punktas).
32 Todėl reikalavimą panaikinti bet kokį būsimą aktą, kuriuo papildomi ar pakeičiami šiame ieškinyje ginčijami aktai, reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl antrojo ir trečiojo ieškovo reikalavimų priimtinumo
33 Antrajame ir trečiajame reikalavimuose ieškovas Bendrojo Teismo prašo, pirma, panaikinti Reglamentą Nr. 961/2010, Reglamentą Nr. 267/2012 ir Reglamentą Nr. 1263/2012 ir, antra, panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 4 dalį, kiek šie aktai ir nuostatos su juo susiję.
34 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.
35 Pirma, dėl prašymo panaikinti Reglamentą Nr. 961/2010 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jie susiję su ieškovu, pažymėtina, kad iš teismo praktikos matyti, jog šie reglamentai kartu yra ir visuotinai taikomi aktai, nes pagal juos bendrai ir abstrakčiai apibrėžtai asmenų kategorijai nustatytas draudimas, be kita ko, suteikti lėšų ir ekonominių išteklių asmenims ir subjektams, kurių pavardės ar pavadinimai įtraukti į šių reglamentų prieduose esančius sąrašus, ir individualių sprendimų, priimtų dėl šių asmenų ir subjektų, rinkiniai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 241–244 punktus). Be to, svarbu priminti, kad būtent aktai, priimti remiantis su bendra užsienio politika ir saugumu susijusiomis nuostatomis, kaip antai Reglamentas Nr. 961/2010 ir Reglamentas Nr. 267/2012, yra individualaus pobūdžio, todėl, remiantis SESV 275 straipsnio antra pastraipa ir SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, galima kreiptis į Sąjungos teismą.
36 Iš to matyti, kad ieškovas, kurio pavadinimas įtrauktas į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą, gali prašyti panaikinti šiuos du reglamentus, kiek jie su juo susiję.
37 Antra, dėl prašymo panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 4 dalį, kiek šios nuostatos susijusios su ieškovu, konstatuotina, kad šis prašymas negali būti suprantamas kaip šių nuostatų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, nes ieškovas neteigia, kad jos neteisėtos, o aiškiai prašo jas panaikinti.
38 Be to, dėl to paties prašymo pažymėtina, kad šioje byloje netinka nė vienas iš SESV 263 straipsnyje nurodytų atvejų, minėtų šio sprendimo 34 punkte.
39 Pirma, minėtos nuostatos nėra skirtos ieškovui.
40 Antra, nagrinėjami reglamentai tikrai yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ieškovu, nes jo pavadinimas nurodytas jų prieduose, kuriuose surašytos asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, pavardės ir pavadinimai. Tačiau šis teiginys netinka nuostatoms, kurias jis konkrečiai prašo panaikinti, nes jos taikomos bendrai ir abstrakčiai apibrėžtai asmenų kategorijai, t. y. arba asmenų ir subjektų kategorijoms, nurodytoms Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 ir 4 dalyse, arba visiems ūkio subjektams, galintiems turėti komercinių ryšių su minėtais subjektais arba su Iranu. Todėl šios nuostatos dėl ieškovo yra bendro pobūdžio.
41 Trečia, nesant reikalo nustatyti, ar minėtos nuostatos yra reglamentuojamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, konstatuotina, kad dėl jų reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones. Kad jose numatytas ribojamąsias priemones būtų galima taikyti tam tikriems subjektams, šie subjektai turi būti įtraukiami arba vis dar įtraukti į minėtų reglamentų prieduose esančius sąrašus, kaip numatyta Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 2 dalyje dėl to paties reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytų ribojamųjų priemonių ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalyje dėl to paties reglamento 23 straipsnio 2 dalyje numatytų ribojamųjų priemonių. Nagrinėjamu atveju tokios įgyvendinimo priemonės dėl ieškovo buvo patvirtintos įvairiuose aktuose, kuriais po pakartotinio svarstymo jo pavadinimas buvo įtrauktas arba paliktas įtrauktas atitinkamai į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede esančius sąrašus.
42 Todėl ieškovas negali prašyti panaikinti Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 ir 4 dalių.
43 Šių argumentų nepaneigia aplinkybė, kad ieškovas nurodė ginčijantis šias nuostatas tik tiek, kiek jos su juo susijusios. Tai, kad jos taikytos ieškovui, nepakeičia jų, kaip visuotinai taikomų nuostatų, pobūdžio.
44 Trečia, dėl Reglamento Nr. 1263/2012 pažymėtina, kad juo į Reglamentą Nr. 267/2012 įtraukiamos papildomos ribojamosios priemonės Iranui, tačiau iš dalies nepakeičiamas jo IX priedas ir Taryba neatliko šio priedo peržiūros. Nors šios papildomos priemonės gali dar labiau paveikti ieškovą, nes jis įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, jos yra bendro pobūdžio, kaip ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktai ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktai ir 4 dalis. Todėl ieškovas juo labiau negali prašyti panaikinti Reglamento Nr. 1263/2012.
45 Iš to matyti, kad trečiąjį ieškovo reikalavimą ir antrąjį reikalavimą, kiek jis susijęs su Reglamentu Nr. 1263/2012, reikia atmesti kaip nepriimtinus.
Dėl ieškovo reikalavimų patikslinimo
46 Kaip matyti iš šio sprendimo 9, 10 ir 20 punktų, pareiškus ieškinį Sprendimo 2010/413 II priede esantis sąrašas buvo pakeistas nauju sąrašu, nustatytu Sprendime 2010/644, o Reglamentas Nr. 423/2007, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 668/2010, buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 961/2010, kuris pats panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 267/2012. Be to, Sprendimo 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011 konstatuojamosiose dalyse Taryba aiškiai konstatavo, kad išsamiai iš naujo apsvarstė Sprendimo 2010/413 II priedą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą ir padarė išvadą, jog šiuose prieduose išvardytiems asmenims, subjektams ir organizacijoms, iš kurių vienas yra ieškovas, ir toliau turi būti taikomos ribojamosios priemonės. Ieškovas patikslino savo pradinius reikalavimus taip, kad prašo panaikinti ne tik Sprendimą 2010/644, bet ir Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą ir Sprendimą 2012/829. Taryba ir Komisija prieštaravo tik reikalavimų dėl Sprendimo 2012/829 patikslinimui.
47 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui patikslinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas geras teisingumo vykdymas ir proceso ekonomijos reikalavimas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą ar pakeisti jį kitu sprendimu ir remtis šiuo pakeitimu procese taip, kad kitai šaliai būtų užkirstas kelias taikyti savo pirminius reikalavimus ir ieškinio pagrindus vėlesniam sprendimui arba pateikti papildomus reikalavimus ar ieškinio pagrindus (pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo Irano liaudies modžahedų organizacija prieš Tarybą, T‑256/07, Rink. p. II‑3019, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
48 Ta pati išvada taikoma aktams, kaip antai Sprendimui 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentui Nr. 1245/2011, kuriuose konstatuojama, kad iš naujo apsvarsčius, kaip tai aiškiai nustatyta pačiame sprendime ar reglamente, sprendimas ar reglamentas ir toliau turi būti tiesiogiai ir konkrečiai taikomas tam tikriems asmenims.
49 Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas taip pat gali prašyti panaikinti Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, kuriais jo pavadinimas įtraukiamas ir paliekamas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašus, pridėtus prie Reglamento Nr. 961/2010, ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą, kiek šie aktai su juo susiję (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 47 punkte minėto Sprendimo Irano liaudies modžahedų organizacija prieš Tarybą 47 punktą).
50 Tačiau Sprendimas 2012/829 nepakeičia ankstesnio akto, tiesiogiai ir konkrečiai susijusio su ieškovu, ir juo labiau nebuvo priimtas išsamiai persvarsčius asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus. Šiame sprendime esančios nuostatos susijusios tik su Irano teritorijoje įsteigtomis finansų įstaigomis ir juo papildomas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas, esantis Sprendimo 2010/413 II priede. Todėl šis sprendimas nei tiesiogiai, nei konkrečiai nesusijęs su ieškovu ir šis, kaip per posėdį tvirtino Taryba, negali patikslinti savo reikalavimų ir prašyti panaikinti šį sprendimą.
Dėl esmės
51 Ketvirtajame reikalavime, kiek jis priimtinas (žr. šio sprendimo 32 punktą), ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo panaikinti aktus, kuriais jo pavadinimas įtraukiamas arba paliekamas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašus. Be to, antrajame reikalavime, kiek jis priimtinas (žr. šio sprendimo 32 ir 44 punktus), ieškovas Bendrojo Teismo prašo panaikinti Reglamentą Nr. 961/2010 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jie su juo susiję. Tačiau iš šio sprendimo 35 punkte pateiktų argumentų matyti, kad šie aktai susiję su ieškovu visų pirma todėl, kad jo pavadinimas nurodytas atitinkamai šių aktų VIII ir IX prieduose. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad iš tiesų antrasis reikalavimas sutampa su ketvirtuoju.
52 Galiausiai penktuoju reikalavimu ieškovas siekia, kad būtų panaikinti sprendimai, kurie, jo teigimu, išdėstyti 2010 m. spalio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. raštuose. Kadangi šiais dviem raštais ieškovui pranešta, kad jo pavadinimas paliktas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašus priėmus atitinkamai Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010 bei Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, ir minėti raštai nėra savarankiški sprendimai, konstatuotina, kad iš tiesų penktasis reikalavimas sutampa su ketvirtuoju.
53 Ieškovas nurodo penkis ieškinio pagrindus, kurių pirmasis susijęs su SESV 215 straipsnio pažeidimu, antrasis – su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, trečiasis – su teisės ir vertinimo klaida, ketvirtasis – su proporcingumo principo ir teisės į nuosavybę pažeidimu ir penktasis – su vienodo požiūrio principo pažeidimu.
54 Taryba ir Komisija ginčija ieškovo pateiktų pagrindų pagrįstumą. Be to, jos visų pirma tvirtina, kad ieškovas, kaip Irano valstybės institucija, negali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis.
55 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia nagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu. Tačiau visų pirma reikia išsiaiškinti, ar ieškovas gali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis.
Dėl ieškovo galimybės remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis
56 Taryba ir Komisija tvirtina, kad, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, juridiniai asmenys, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos, negali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis. Kadangi ieškovas, anot jų, yra Irano valstybės institucija, jam taikoma ši taisyklė.
57 Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (OL C 83, 2010, p. 389), nei Sutartyse nenumatytos nuostatos, pagal kurias juridiniams asmenims, kurie yra valstybių institucijos, netaikoma pagrindinių teisių apsauga. Priešingai, šios chartijos nuostatomis, kurios yra svarbios atsižvelgiant į ieškovo nurodytus ieškinio pagrindus, visų pirma jos 17, 41 ir 47 straipsniais, užtikrinamos „kiekvieno asmens“ teisės, ir ši formuluotė apima tokius juridinius asmenis kaip ieškovas.
58 Tačiau Taryba ir Komisija šiomis aplinkybėmis remiasi 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 34 straipsniu, pagal kurį vyriausybinių organizacijų pateikti ieškiniai nepriimtini Europos Žmogaus Teisių Teisme.
59 Tačiau, pirma, EŽTK 34 straipsnis yra procesinė nuostata, kuri netaikytina procesams Sąjungos teisme. Antra, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šia nuostata siekiama išvengti, kad valstybė, EŽTK šalis, kartu būtų ieškovė ir atsakovė šiame teisme (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 13 d. EŽTT sprendimo Compagnie de navigation de la République islamique d’Iran prieš Turkiją, Recueil des arrêts et décisions, 2007‑V, 81 punktą). Šis argumentas netaikytinas šioje byloje.
60 Taryba ir Komisija taip pat tvirtina, kad taisyklė, kuria jos remiasi, pateisinama tuo, kad valstybė užtikrina pagrindinių teisių paisymą savo teritorijoje, tačiau negali naudotis tokiomis teisėmis.
61 Vis dėlto, net darant prielaidą, kad šis pateisinimas taikytinas susiklosčius vidaus situacijai, aplinkybė, jog valstybė užtikrina pagrindinių teisų paisymą savo teritorijoje, yra nesvarbi, kalbant apie teisių, kuriomis juridiniai asmenys, kurie yra šios valstybės institucijos, gali naudotis trečiųjų valstybių teritorijoje, apimtį.
62 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Sąjungos teisėje nėra taisyklės, pagal kurią juridiniams asmenims, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos, būtų neleidžiama remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis. Todėl šie asmenys Sąjungos teisme gali remtis tomis pačiomis teisėmis, jeigu jos suderinamos su jų juridinio asmens statusu.
63 Bet kuriuo atveju Taryba ir Komisija nenurodė duomenų, leidžiančių patvirtinti, kad ieškovas iš tikrųjų yra Irano valstybės institucija, t. y. subjektas, kuris dalyvauja įgyvendinant viešosios valdžios funkcijas ar teikia viešąją paslaugą kontroliuojamas valdžios institucijų (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 59 punkte minėto EŽTT sprendimo Compagnie de navigation de la République islamique d’Iran prieš Turkiją 79 punktą).
64 Šiuo klausimu Taryba tvirtina, kad ieškovas faktiškai priklauso Irano valstybei arba jos vyriausybei ir yra jų kontroliuojamas, nes jo visuotinį susirinkimą sudaro įvairūs Irano vyriausybės nariai. Be to, anot Tarybos, ieškovas teikia viešąją paslaugą kontroliuojamas Irano valdžios institucijų, nes jo tikslas – skatinti Irano išorės prekybą bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis. Be to, banko paslaugų teikimas yra esminis ekonominės veiklos ir įstaigos aspektas apskritai.
65 Tačiau aplinkybė, kad Irano valstybei priklauso didžioji dalis ieškovo kapitalo ir kad jo teikiamos banko paslaugos yra būtinos valstybės ekonomikai veikti, joms nesuteikia viešosios paslaugos statuso ir nereiškia, kad ieškovas dalyvauja vykdant viešosios valdžios funkcijas.
66 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad ieškovas gali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
67 Šiuo klausimu ieškovas tvirtina, pirma, kad jis nebuvo išklausytas prieš įtraukiant jo pavadinimą į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą, antra, kad pateikti motyvai yra nepakankami ir, trečia, kad, nepaisant jo ankstesnių prašymų, jam leista susipažinti su Tarybos turima bylos medžiaga tik pasibaigus ieškinio pareiškimo terminui.
68 Konkrečiai dėl motyvų ieškovas iš esmės teigia, kad nesupranta, kuo remiantis jo pavadinimas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašą, kad motyvai vis dar liko nepakankami net vėliau jam perdavus dokumentus ir kad 2011 m. gruodžio 5 d. raštas, kurį jam atsiuntė Taryba, yra standartinis.
69 Taryba, palaikoma Komisijos, prieštarauja šiems argumentams.
70 Pirmiausia reikia išnagrinėti kaltinimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.
71 Reikia priminti, pirma, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir konkrečiau nagrinėjamoje byloje Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam atlikti tokio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra vienas iš esminių Sąjungos teisės principų, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negalima pateisinti tuo, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, T‑390/08, Rink. p. II‑3967, 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
72 Dėl to Taryba privalo supažindinti subjektą, kuriam skirtos ribojamosios priemonės, su specifinėmis ir konkrečiomis priežastimis, dėl kurių mano, kad šių priemonių reikėjo imtis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja imperatyvūs Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu susiję pagrindai. Ji taip pat turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso atitinkamų priemonių teisinis pagrindimas, ir argumentus, kuriais remdamasi priėmė šias priemones (šiuo klausimu žr. 71 punkte nurodyto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
73 Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir jo priėmimo aplinkybių. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (žr. 71 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 82 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
74 Pirmiausia pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar laikytasi pareigos motyvuoti, be ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų, reikia atsižvelgti į pasiūlymą nustatyti ribojamąsias priemones, apie kurį Taryba pranešė ieškovui.
75 Iš tiesų, pirma, iš šio pasiūlymo, apie kurį pranešta ieškovui, matyti, kad jis pateiktas valstybių narių atstovams, priimant jam taikytinas ribojamąsias priemones, ir kad dėl to šis pasiūlymas yra aplinkybė, kuria pagrįstos tos priemonės.
76 Antra, apie šį pasiūlymą ieškovui pranešta priėmus Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010 ir jau pareiškus ieškinį. Todėl jis negali teisėtai papildyti Sprendimo 2010/644 ir Reglamento Nr. 961/2010 motyvų. Tačiau į šį pasiūlymą gali būti atsižvelgta vertinant vėliau priimtų aktų, t. y. Sprendimo 2011/783, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011 ir Reglamento Nr. 267/2012 teisėtumą.
77 Kiek tai susiję su ieškovu, ginčijamuose aktuose nurodytas vienintelis motyvas, kad ieškovas perėmė Bank Melli veiklą po to, kai Sąjunga nustatė šiam sankcijas.
78 Pasiūlyme nustatyti ribojamąsias priemones, apie kurį pranešta 2011 m. vasario 22 d., nurodyti motyvai sutampa su nurodytaisiais ginčijamuose aktuose.
79 Galiausiai 2011 m. gruodžio 5 d. rašte, skirtame ieškovui, tik nurodoma, kad apsvarsčiusi iš naujo Taryba nusprendė, jog ieškovui ir toliau turi būti taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 961/2010, nes byloje nėra naujų duomenų, pateisinančių jos pozicijos pakeitimą, ir dėl to įtraukimo į šių dviejų aktų priedus motyvai lieka pagrįsti.
80 Šiuo klausimu konstatuotina, kad Tarybos nurodytas vienintelis motyvas yra nepakankamai tikslus, nes jame nepaaiškinama, kas yra su banko operacijomis susijusi „veikla“, kokią su Bank Melli operacijomis susijusią veiklą perėmė ieškovas ir kokių trečiųjų asmenų naudai buvo atliekamos šios operacijos. Be to, ieškovui skirtame 2011 m. gruodžio 5 d. rašte nenurodyta papildomų aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti jam taikomas priemones.
81 Dėl su banko operacijomis susijusios „veiklos“ Taryba, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, per posėdį nurodė, kad ši sąvoka reiškia Bank Melli operacijų, sustabdytų dėl ribojamųjų priemonių, perėmimą vykdant sudėtingus pervedimus, kurie galėjo būti susiję su visomis banko vykdytomis ilgalaikėmis operacijomis, kaip antai akredityvų administravimas ir finansavimas. Tačiau konstatuotina, kad šis apibūdinimas yra toks pat bendras, kaip nurodytas motyve, ir iš jo visiškai neaišku, kokias paslaugas teikė ieškovas. Pažymėtina, kad akredityvų administravimas ar finansavimas nurodyti tik kaip pavyzdžiai ir kad Taryba jokios ieškovo atliktos operacijos neidentifikavo kaip Bank Melli „veiklos“.
82 Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Taryba pažeidė pareigą motyvuoti, numatytą SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje, Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalyje, ir pareigą pranešti ieškovui, kaip suinteresuotam asmeniui, turimą su juo susijusią informaciją, kuria remiantis nuspręsta jam taikyti lėšų įšaldymo priemones.
83 Iš to matyti, kad reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui, kiek jis susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, ir konstatuoti, kad to pakanka norint panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu.
84 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti aktus, kuriais ieškovo pavadinimas įtraukiamas arba paliekamas įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, ir nebereikia nagrinėti kitų argumentų ir pagrindų, kuriuos ieškovas nurodė grįsdamas ketvirtąjį ir penktąjį reikalavimus.
85 Kadangi panaikinamas ieškovo pavadinimo įtraukimas į sąrašus, pridėtus prie ginčijamų aktų, Sprendimas 2010/413 nebegali jam daryti įtakos. Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl ieškovo pirmojo reikalavimo, nurodyto šio sprendimo 29 punkte, ir nagrinėti Tarybos nurodyto jo nepriimtinumo pagrindo.
Dėl panaikinimo poveikio laiko atžvilgiu
86 Dėl aktų, kuriais ieškovo pavadinimas įtraukiamas arba paliekamas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašus, panaikinimo poveikio laiko atžvilgiu visų pirma pažymėtina, kad Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedas, visų pirma Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011 nustatyta jo redakcija, nebeturi teisinių pasekmių po to, kai pastarasis reglamentas panaikintas Reglamentu Nr. 267/2012. Todėl ieškovo pavadinimo įtraukimo į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą, visų pirma Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011 nustatytą jo redakciją, panaikinimas, kiek jis susijęs su ieškovu, susijęs tik su šio įtraukimo pasekmėmis ieškovui nuo šio reglamento įsigaliojimo iki jo panaikinimo.
87 Dėl Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per šį laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Taigi Taryba nuo pranešimo apie šį sprendimą turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminą, kad ištaisytų nustatytus pažeidimus ir prireikus priimtų naujas ribojamąsias priemones, taikytinas ieškovui.
88 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį ieškovo teisėms ir laisvėms, rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamentu Nr. 267/2012, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti ieškovui pasibaigus Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą, T‑316/11, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą).
89 Galiausiai, kiek tai susiję su ieškovo pavadinimo įtraukimo į Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644 ir Sprendimu 2011/783, II priedą panaikinimo pasekmėmis laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Bendrasis Teismas gali, jei mano, kad būtina, nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.
90 Šiuo atveju skirtumas tarp ieškovo pavadinimo įtraukimo į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą panaikinimo įsigaliojimo dienos ir jo įtraukimo į Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644 ir Sprendimu 2011/783, II priedą panaikinimo įsigaliojimo dienos galėtų labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais aktais ieškovui nustatytos tokios pačios ribojamosios priemonės. Todėl Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644 ir Sprendimu 2011/783, II priedo pasekmės, susijusios su ieškovu, turi likti galioti iki ieškovo pavadinimo įtraukimo į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą panaikinimo įsigaliojimo dienos (pagal analogiją žr. 88 punkte minėto Sprendimo Kadio Morokro prieš Tarybą 39 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 6 dalį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Bendrasis Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra. Kadangi šiuo atveju Taryba iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
92 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos pačios padengia savo išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti šiuos aktus, kiek jie susiję su Bank Refah Kargaran:
– 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, iš dalies pakeisto 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, paskui 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimu 2011/783/BUSP, II priedą,
– Sprendimą 2010/644,
– 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007, VIII priedą, iš dalies pakeistą 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010,
– Sprendimą 2011/783,
– Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011,
– 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010, IX priedą.
2. Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, paskui Sprendimu 2011/783, II priedas, kiek jis susijęs su Bank Refah Kargaran, lieka galioti, kol įsigalios Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo, kiek jis susijęs su šiuo banku, panaikinimas.
3. Prašymo pripažinti, kad Sprendimas 2010/413 netaikytinas Bank Refah Kargaran, nagrinėti nebereikia.
4. Atmesti likusią ieškinio dalį.
5. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Bank Refah Kargaran patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl prašymo panaikinti būsimus aktus priimtinumo
Dėl antrojo ir trečiojo ieškovo reikalavimų priimtinumo
Dėl ieškovo reikalavimų patikslinimo
Dėl esmės
Dėl ieškovo galimybės remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
Dėl panaikinimo poveikio laiko atžvilgiu
Dėl bylinėjimosi išlaidų