TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 22 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – 7 straipsnio 2 punktas – Specialioji jurisdikcija bylose dėl deliktų ar kvazideliktų – Žalos atsiradimo vieta – Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančio išderinimo įtaiso naudojimas transporto priemonėje – Šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta kitoje valstybėje narėje nei pirkėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gamintojo buveinės valstybė – Minėtos transporto priemonės perdavimas ir jos naudojimas pagal paskirtį pirkėjo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje“
Byloje C‑81/23
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. vasario 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
MA
prieš
FCA Italy SpA,
FPT Industrial SpA
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Spineanu-Matei (pranešėja), teisėjai J.‑C. Bonichot ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– MA, atstovaujamo Rechtsanwalt M. Poduschka,
– FPT Industrial SpA, atstovaujamos Rechtsanwalt A. Wittwer,
– Europos Komisijos, atstovaujamos S. Noë ir L. Wildpanner,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 7 straipsnio 2 punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant nuolatinio Austrijos gyventojo MA ir dviejų Italijos bendrovių FCA Italy SpA bei FPT Industrial SpA ginčą dėl pastarųjų atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančio išderinimo įtaiso įrengimo MA nusipirktoje transporto priemonėje.
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 1215/2012
3 Reglamento Nr. 1215/2012 15 ir 16 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(15) [J]urisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. <…>
(16) [J]urisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų.“
4 Reglamento Nr. 1215/2012 II skyrius „Jurisdikcija“ apima, be kita ko, 1 skirsnį „Bendrosios nuostatos“ ir 2 skirsnį „Specialioji jurisdikcija“. Šio reglamento minėtame 1 skirsnyje esančio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“
5 Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnyje esantis 7 straipsnis suformuluotas taip:
„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:
<…>
2) bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose;
<…>“
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
6 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius [išderinimo įtaisus] naudoti draudžiama. <…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
7 2019 m. kovo 14 d. pasirašyta pirkimo‑pardavimo sutartimi MA, gyvenantis Kremse prie Dunojaus (Austrija) kartu su savo sutuoktine iš Vokietijoje įsteigto pardavėjo įsigijo automobilinį namelį. Transporto priemonė įgijėjams buvo perduota per pardavėjo platinimo sandėlį Zalcburge (Austrija).
8 Dvi Italijoje įsteigtos bendrovės – FCA Italy ir FPT Industrial – yra atitinkamai šios transporto priemonės gamintoja ir jos variklio projektuotoja.
9 Manydamas, kad minėtos transporto priemonės variklyje neteisėtai įrengtas išderinimo įtaisas, mažinantis išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, MA pareiškė Landesgericht Salzburg (Zalcburgo apygardos teismas, Austrija) ieškinį dėl FCA Italy ir FPT Industrial deliktinės atsakomybės. MA teigimu, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktu, šis teismas turėjo tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį, nes žalą sukėlęs įvykis įvyko Zalcburge, t. y. toje vietoje, kur, perdavus daiktą, buvo įvykdyta pirkimo‑pardavimo sutartis.
10 FPT Industrial pateikė šio teismo jurisdikcijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodama tuo, kad iš 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation (C‑343/19, toliau – Sprendimas VKI, EU:C:2020:534) matyti, kad tokiu atveju vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, yra valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė buvo įsigyta iš pardavėjo. Anot FPT Industrial, MA nusipirko automobilinį namelį Vokietijoje, kur šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Iš to, jos teigimu, matyti, kad vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, yra Vokietijoje, todėl jurisdikciją nagrinėti bylą turi Vokietijos teismai.
11 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi Landesgericht Salzburg (Zalcburgo apygardos teismas) atmetė šį prieštaravimą ir nurodė, kad, kaip teigė MA, jo patirta žala atsirado tik tada, kai transporto priemonė buvo perduota Austrijoje.
12 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Oberlandesgericht Linz (Linco aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) patenkino FPT Industrial apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą, nes transporto priemonės įsigijimo vieta buvo pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. šalių tarpusavio prievolių nustatymą lėmusio sandorio, sudarymo vieta.
13 Dėl šios nutarties Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, buvo pateiktas kasacinis skundas.
14 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, skirtingai nuo byloje, kurioje priimtas Sprendimas VKI, nagrinėtos situacijos, šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir transporto priemonės perdavimo pirkėjui vietos nesutampa.
15 Minėtas teismas nurodo, kad pagal Austrijos teisę nuosavybės teisės į kilnojamąjį turtą įgijimą sudaro prievoles sukeliantis sandoris (titulus) ir sandoris dėl disponavimo (modus), kuris įvykdomas tik šio daikto perdavimo momentu ir vietoje. Tačiau jeigu aiškinant sąvoką „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, būtų vadovaujamasi nacionaline teise, tai lemtų skirtingus rezultatus, todėl prieštarautų šios sąvokos autonomiškumui Sąjungos teisėje.
16 Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vieta būtų laikoma lemiama taikant tarptautinės jurisdikcijos taisykles, tai prieštarautų reikalavimui dėl glaudaus ryšio tarp teismo, į kurį kreiptasi, ir ginčo, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto taikymas, nes ginčas pagrindinėje byloje neturi svarbios sąsajos su sutarties sudarymo vieta Vokietijoje.
17 Antra, šio teismo teigimu, nors Sprendime VKI Teisingumo Teismas, siekdamas nustatyti vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, taikė transporto priemonės „įsigijimo“ kriterijų, iš šio sprendimo 30–35 punktų matyti kitas svarbus sąsajos kriterijus, nes Teisingumo Teismas nusprendė, kad žala dėl prarastos vertės įsigijus transporto priemonę su trūkumu, yra pradinė žala, kuri nėra vien piniginė ir atsiranda tik įsigijus šį trūkumą turintį daiktą iš pardavėjo.
18 Taigi iš minėto sprendimo galima daryti išvadą, kad vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra vieta, kur pasireiškė daikto trūkumo pasekmės. Minėto teismo teigimu, kadangi būtent ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje transporto priemonė su trūkumais naudojama pagal paskirtį, tarptautinė jurisdikcija nagrinėti ieškinį dėl deliktinės atsakomybės priklauso šios valstybės teismams. Tokia išvada taip pat atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktu, įtvirtintus principus.
19 Iš tiesų, nors siekiant nustatyti žalą sukėlusio įvykio vietą pagal šią nuostatą reikia remtis žalos atsiradimo vieta, iš šios jurisprudencijos matyti, kad konkretūs veiksniai galėtų pateisinti tai, kad ši vieta būtų valstybėje narėje, kur ieškovas nuolat gyvena, o tai lemtų forum actoris jurisdikciją. Taip yra, be kita ko, reiškiant ieškinius dėl prievolės paskelbti prospektą pažeidimo arba teisės aktuose nustatytų informavimo įpareigojimų ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje pažeidimo arba dėl investicinių sąskaitų tvarkymo sukeltos žalos atlyginimo. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar vieta, kurioje daikto funkcionalumą mažinantis trūkumas sukėlė pasekmes, lygiai taip pat galėtų būti laikoma vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis.
20 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, kai ieškinys dėl deliktinės atsakomybės pareikštas valstybėje narėje A (šiuo atveju – Italija) įsisteigusiai dyzelinio variklio su pagal [Reglamento Nr. 715/2007] 5 straipsnio 2 dalį draudžiamu išderinimo įtaisu projektuotojai, o atitinkamą transporto priemonę įsigijo valstybėje narėje B (šiuo atveju – Austrija) nuolat gyvenantis ieškovas iš valstybėje narėje C (šiuo atveju – Vokietija) įsisteigusio trečiojo asmens, žalos atsiradimo vieta laikytina:
a) sutarties sudarymo vieta;
b) transporto priemonės perdavimo vieta;
arba
c) vieta, kurioje pasireiškė žalą sukėlęs daikto trūkumas, t. y. transporto priemonės naudojimo pagal paskirtį vieta?“
Dėl prejudicinio klausimo
21 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai transporto priemonės, kurioje pirmojoje valstybėje narėje įsisteigęs jos gamintojas tariamai įrengė uždraustą išderinimo įtaisą, mažinantį išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta antrojoje valstybėje narėje, o pati transporto priemonė įgijėjui perduota trečiojoje valstybėje narėje, kurioje ir buvo naudojama pagal paskirtį, žalos atsiradimo vieta, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, yra šios sutarties sudarymo vieta, o gal transporto priemonės perdavimo vieta ar jos naudojimo vieta.
22 Pirmiausia primintina, kad Reglamentu Nr. 1215/2012 buvo panaikintas ir pakeistas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42), kuris savo ruožtu pakeitė 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32), iš dalies pakeistą vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo, todėl Teisingumo Teismo pateiktas šių teisės aktų nuostatų išaiškinimas taikomas ir aiškinant joms „lygiavertėmis“ laikytinas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas. Tokios nuostatos yra, pirma, šios konvencijos ir Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas ir, antra, Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas (Sprendimo VKI 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, pirma, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte numatyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnyje nustatytos bendrosios atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikcijos taisyklės, ieškovui leidžiama pareikšti ieškinį dėl delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teisme, turi būti aiškinama savarankiškai ir siaurai (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo BMA Nederland, C‑498/20, EU:C:2022:173, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
24 Ši specialiosios jurisdikcijos taisyklė grindžiama ypač glaudaus ryšio tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismo buvimu, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą šiam teismui dėl tinkamo teisingumo vykdymo ir veiksmingo proceso organizavimo priežasčių (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo BMA Nederland, C‑498/20, EU:C:2022:173, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Delikto arba kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismas paprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo (2022 m. kovo 10 d. Sprendimo BMA Nederland, C‑498/20, EU:C:2022:173, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Antra, reikia priminti, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia ir vietą, kurioje žala atsirado, ir vietą, kurioje atsirado šią žalą lėmusi aplinkybė, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (Sprendimo VKI, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Nagrinėjamu atveju pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl žalos atsiradimo vietos nustatymo.
28 Šiuo klausimu, pirma, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad reikia atskirti, viena vertus, pradinę žalą, tiesiogiai nulemtą ją sukėlusios aplinkybės, kurios atsiradimo vieta galėtų pagrįsti šios vietos teismo jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, ir, kita vertus, paskesnius neigiamus padarinius, kuriais negali būti grindžiamas jurisdikcijos priskyrimas pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Tibor-Trans, C‑451/18, EU:C:2019:635, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad žala, kuri tėra netiesioginė pasekmė žalos, kurią iš pradžių patyrė kiti asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo žalos, patirtos kitoje vietoje nei ta, kur netiesiogiai nukentėjęs asmuo vėliau patyrė žalą, negali pagrįsti teismo jurisdikcijos pagal minėtą nuostatą (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Tibor-Trans, C‑451/18, EU:C:2019:635, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
30 Atsižvelgdamas būtent į šią jurisprudenciją Sprendimo VKI 29–31 punktuose Teisingumo Teismas žalą, kurią sudaro sumažėjusi transporto priemonės vertė dėl skirtumo tarp pirkėjo už šią transporto priemonę sumokėtos kainos ir tikrosios jos vertės, atsiradusio dėl įdiegtos programinės įrangos, manipuliuojančios išmetamųjų dujų kiekio duomenimis, pripažino „pradine žala“, nes jos nebuvo prieš galutiniam pirkėjui įsigyjant transporto priemonę, o ne netiesiogine kitų asmenų iš pradžių patirtos žalos pasekme.
31 Šio sprendimo 32–34 punktuose Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad tokia žala nėra vien piniginė, nes tai yra ne žala, turinti tiesioginį poveikį nukentėjusiosios šalies finansiniam turtui, bet materialinė žala, atitinkanti transporto priemonės, kurią ši šalis įsigijo, sumažėjusią vertę dėl paaiškėjusio trūkumo.
32 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, neteigiama, kad ieškovo pagrindinėje byloje reikalaujamos atlyginti žalos pobūdis ir kvalifikavimas skiriasi nuo nagrinėtųjų Sprendime VKI.
33 Antra, dėl materialinės žalos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atsiradimo vietos Teisingumo Teismas Sprendimo VKI 30, 31 ir 35 punktuose nusprendė, kad ji atsiranda tik įsigyjant trūkumą turinčią transporto priemonę, sumokant kainą, didesnę už tikrąją šios transporto priemonės vertę. Taigi Teisingumo Teismas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, atsakė: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, kai valstybėje narėje į transporto priemonę jos gamintojas prieš tai, kai ji įsigyjama iš trečiojo asmens kitoje valstybėje narėje, neteisėtai įdiegia programinę įrangą, manipuliuojančią išmetamųjų dujų kiekio duomenimis, žalos atsiradimo vieta yra pastarojoje valstybėje narėje, nes būtent joje turtas buvo įsigytas.
34 Vis dėlto nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kur yra tokios transporto priemonės įgijėjo patirtos žalos atsiradimo vieta tuo atveju, kai, skirtingai nei byloje, kurioje priimtas Sprendimas VKI, ši transporto priemonė gali būti laikoma įsigyta dviejose skirtingose valstybėse narėse. Iš tiesų pagrindinėje byloje pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir transporto priemonė buvo perduota bei naudojama pagal paskirtį skirtingose valstybėse narėse.
35 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas, ar trūkumą turinčios transporto priemonės įsigijimo vieta, taigi ir „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, išaiškintą Sprendime VKI, atitinka transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietą, o gal transporto priemonės perdavimo galutiniam pirkėjui vietą ar net vietą, kur ji buvo naudojama pagal paskirtį.
36 Pirma, kalbant apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietą, pažymėtina, kad ji savaime negali būti lemiama nustatant daikto įsigijimo vietą tokiomis aplinkybėmis.
37 Iš tiesų transporto priemonės gamintojų deliktinė atsakomybė iš principo grindžiama neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėto įtaiso įrengimu šioje transporto priemonėje, žala, kurią sudaro įgijėjo sumokėtos kainos ir realios transporto priemonės kainos skirtumas, ir priežastiniu ryšiu tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos, o transporto priemonės įsigijimo tvarka šiuo klausimu neturi reikšmės. Todėl nagrinėjant ginčijamus veiksmus ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį nebūtina analizuoti pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią nukentėjęs asmuo įsigijo transporto priemonę, turinio. Vadinasi, kiek tai susiję su ieškiniu dėl deliktinės atsakomybės, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, pagal tinkamo teisingumo vykdymo ir veiksmingo proceso organizavimo principą nereikalaujama, kad tarptautinė jurisdikcija būtų suteikta pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietos teismui.
38 Antra, kadangi nagrinėjamu atveju reikalaujama atlyginti žala nėra vien finansinė, kaip matyti iš šio sprendimo 3 2 punkto, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, taip pat neturi atitikti vietos, kur kilo prievolė sumokėti skirtumą tarp nukentėjusio įgijėjo už transporto priemonę su trūkumais sumokėtos kainos ir tikrosios jos vertės. Iš tiesų jurisdikcijos suteikimas tos vietos, kurioje ieškovo turtui atsirado galutinių finansinių nuostolių, teismui yra svarbus tik tuo atveju, kai padaryta vien finansinė žala (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 30–32 punktus), o taip nėra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju.
39 Galiausiai, trečia, kiek tai susiję su klausimu, ar transporto priemonės su trūkumu įsigijimo vieta, taigi ir žalos atsiradimo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, išaiškintą Sprendime VKI, yra vieta, kur transporto priemonė buvo perduota galutiniam įgijėjui, reikia priminti, kad 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Zuid-Chemie (C‑189/08, EU:C:2009:475) 27 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad žalos atsiradimo vieta yra ta vieta, kur žalą sukėlęs įvykis atskleidžia žalingą poveikį, t. y. vieta, kur netinkamo produkto padaryta žala konkrečiai pasireiškia.
40 Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją ir į šio sprendimo 36–39 punktuose išdėstytus motyvus, reikia manyti, kad, kai pirkimo-pardavimo sutartis, kaip nagrinėjamu atveju, pirma, pasirašyta ir, antra, transporto priemonė perduota ir naudojama skirtingose valstybėse narėse, šios transporto priemonės įsigijimo, taigi ir žalos atsiradimo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, išaiškintą Sprendime VKI, yra vieta, kurioje šios transporto priemonės trūkumas, t. y. draudžiamo įtaiso įrengimas, kuris ir yra žalą sukėlęs įvykis, pasireiškia ir sukelia žalingų pasekmių galutiniam pirkėjui, t. y. vieta, kur transporto priemonė jam buvo perduota.
41 Toks aiškinimas atitinka šio reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytą jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo tikslą, nes, kaip Teisingumo Teismas jau nusprendė Sprendimo VKI 36 punkte, vienoje valstybėje narėje įsisteigęs automobilių gamintojas, kuris į kitose valstybėse narėse parduodamas transporto priemones įdiegia neteisėtą įrangą, gali pagrįstai tikėtis, kad jam bus iškelta byla šių valstybių teismuose; todėl reikia manyti, kad toks gamintojas lygiai taip pat turi tikėtis, kad jam bus iškeltos bylos valstybių narių, kuriose parduotos transporto priemonės buvo perduotos galutiniams įgijėjams, teismuose.
42 Be to, transporto priemonės su trūkumais naudojimo vieta neturi reikšmės nustatant žalos atsiradimo vietą. Pirma, skirtingai nei perdavimo vieta, toks kriterijus neatitinka nuspėjamumo tikslo ir, antra, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, reikia manyti, kad žala atsiranda nuo pat transporto priemonės įsigijimo, t. y. šiuo atveju nuo jos perdavimo.
43 Iš visų pirma išdėstytų motyvų matyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai transporto priemonės, kurioje pirmojoje valstybėje narėje įsisteigęs jos gamintojas tariamai įrengė uždraustą išderinimo įtaisą, mažinantį išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą, pirkimo‑pardavimo sutartis buvo sudaryta antrojoje valstybėje narėje, o pati transporto priemonė įgijėjui perduota trečiojoje valstybėje narėje, žalos atsiradimo vieta, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, yra pastarojoje valstybėje narėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas
turi būti aiškinamas taip:
kai transporto priemonės, kurioje pirmojoje valstybėje narėje įsisteigęs jos gamintojas tariamai įrengė uždraustą išderinimo įtaisą, mažinantį išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta antrojoje valstybėje narėje, o pati transporto priemonė įgijėjui perduota trečiojoje valstybėje narėje, žalos atsiradimo vieta, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, yra pastarojoje valstybėje narėje.
Parašai.