BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2017 m. sausio 13 d.(*)
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“
Byloje T‑88/09 DEP
Idromacchine Srl, įsteigta Porto Marghera (Italija),
Alessandro Capuzzo, gyvenantis Mirane (Italija),
Roberto Capuzzo, gyvenantis Spinėjoje (Italija),
atstovaujami advokatų W. Viscardini ir G. Donà,
ieškovai,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą É. Gippini Fournier ir D. Grespan,
atsakovę,
dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas priėmus 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Idromacchine ir kt. / Komisija (T‑88/09, EU:T:2011:641)
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai V. Valančius ir U. Öberg,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Faktinės aplinkybės, procesas ir šalių reikalavimai
1 Ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. vasario 27 d., ieškovai Idromacchine Srl ir Alessandro bei Roberto Capuzzo, kuriems atitinkamai priklauso po 50 % bendrovės Idromacchine akcijų, prašė priteisti iš Europos Komisijos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tariamai patirtą dėl to, kad 2004 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendime C(2004) 5426 galutinis „Valstybės pagalba – Italija – Valstybės pagalba N 586/2003, N 587/2003, N 589/2003 ir C 48/2004 (ex N 595/2003) – Cheminių medžiagų tanklaivio 3 metų pristatymo termino pratęsimas – Prašymas pateikti pastabas pagal [EB] 88 straipsnio 2 dalį“ (OL C 42, 2005, p. 15) buvo paskelbta, jog dėl Idromacchine teikiamų kokybės ir saugumo reikalavimų neatitinkančių talpyklų buvo vėluojama pristatyti laivus, kuriuose šios talpyklos turėjo būti įrengtos.
2 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Idromacchine ir kt. / Komisija (T‑88/09, EU:T:2011:641) Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstą prašymą atlyginti nuostolius tiek, kiek jis susijęs su visa tariamai patirta turtine žala, ir patenkino ieškovų ieškinį dėl Idromacchine patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Be to, jis nurodė Komisijai padengti jos pačios ir du trečdalius ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o likusį trečdalį teko padengti patiems ieškovams.
3 2012 m. sausio 24 d. ieškovai Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė apeliacinį skundą dėl 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija (T‑88/09, EU:T:2011:641); jis buvo atmestas 2013 m. rugsėjo 3 d. Nutartimi Idromacchine ir kt. / Komisija (C‑34/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:552). Be to, Teisingumo Teismas nurodė ieškovams atlyginti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4 2014 m. vasario 13 d. laišku ieškovai Komisijai nurodė, kad suma, kurią ji privalo jiems sumokėti kaip su byla susijusias „atlygintinas išlaidas“, lygi 98 598,33 eurų.
5 Po įvairių laiškų, kuriais pasikeitė šalys, Komisija 2015 m. kovo 9 d. laišku pasiūlė sumokėti 25 000 eurų sumą, o vėliau per 2015 m. gegužės 19 d. telefoninį pokalbį su ieškovų advokatais pasiūlė sumokėti 29 000 eurų sumą.
6 2015 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku ieškovai atmetė Komisijos pasiūlymą.
7 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovai pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas, kuriame jie Bendrojo Teismo prašo:
– nustatyti, kad byloje T‑88/09, įskaitant šią bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrą, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 102 264,99 eurų,
– minėtą sumą, arba sumą, kurią nustatys Bendrasis Teismas, priteisti su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo nutarties paskelbimo arba bent nuo jos įteikimo dienos iki realaus sumokėjimo dienos, taikant Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, galiojusią mėnesio, kurį baigėsi mokėjimo terminas, pirmąją dieną, padidintą trimis su puse procentiniais punktais arba alternatyviai – dviem procentiniais punktais.
8 Savo pastabose, kurias Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. sausio 19 d., Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– nustatyti, kad byloje T‑88/09 ieškovams atlygintinų išlaidų bendra suma neviršija 36 000 eurų,
– priteisti iš jos du trečdalius bendros atlygintinų išlaidų sumos.
Dėl teisės
9 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 3 dalį, jeigu dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų kyla ginčas, suinteresuotoji šalis pateikia Bendrajam Teismui prašymą. Suteikęs atitinkamai šaliai galimybę pateikti pastabas Bendrasis Teismas priima nutartį, kuri neskundžiama.
Dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintino pobūdžio
10 Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą atlygintinomis laikomos būtinos išlaidos, kurių dėl proceso patyrė šalys, be kita ko, kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas.
11 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto, kurio turinys tapatus Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktui, iš šios nuostatos matyti, kad atlygintinos išlaidos yra tik tos, kurių, pirma, patiriama dėl proceso Bendrajame Teisme, ir, antra, jos buvo būtinos tam tikslui (žr. 2014 m. kovo 25 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑126/11 P-DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:171, 25 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
12 Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Bendrasis Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, paskelbimo momento, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinas išlaidas (2014 m. kovo 25 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑126/11 P-DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:171, 27 punktas).
13 Šiuo atveju ieškovai remiasi įvairiomis išlaidomis ir honorarais, t. y. advokatų honorarais, apskaičiuotais pagal valandinius arba ne valandinius įkainius, išlaidomis komunikacinėms priemonėms, telefoninėms konferencijoms, elektroniniams laiškams, faksimilėms, laiškams ir foto kopijoms, išlaidomis, susijusiomis su technine ir audito ekspertize (toliau – ekspertizė), ir išlaidomis, susijusiomis su kelione į 2011 m. vasario 8 d. teismo posėdį, taip pat fiksuota 5 % suma nuo honorarų, skirta „bendroms išlaidoms padengti“.
14 Komisija nesutinka su tuo, kad išlaidos ekspertizei, su komunikacinėmis priemonėmis susiję honorarai ir fiksuota suma bendroms išlaidoms padengti yra atlygintino pobūdžio.
15 Visų pirma dėl honorarų advokatams pažymėtina, kad neginčijama, jog su teisiniu darbu susiję honorarai yra atlygintinos išlaidos. Tačiau šiuo atveju ieškovai taip pat prašo atlyginti advokatų honorarus, susijusius su konkrečiomis paslaugomis, už kurias mokama atskirai, t. y. už komunikacines priemones ir telefonines konferencijas, elektroninius laiškus, faksimiles ir laiškus.
16 Šiuo atžvilgiu manytina: kadangi tam tikros konkrečios paslaugos, nurodytos šios nutarties 15 punkte, susijusios su teisiniu darbu, su jomis susiję honorarai jau įtraukti į honorarus, apskaičiuotus taikant valandinius įkainius, todėl neturėtų būti apskaičiuojami papildomai, nebent būtų leistas honorarų padvigubinimas, kaip teisingai nurodė Komisija. Be to, kadangi kitos paslaugos tarp tų, kurios buvo išvardytos šios nutarties 15 punkte, susijusios su papildomais administracinio pobūdžio darbais, kurie neatlyginami honorarais, susijusios išlaidos yra bendros išlaidos, kurios paprastai atlygintinos. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo Komisija, kadangi ieškovai prašo ir fiksuotos sumos bendroms išlaidoms padengti, reikia išvengti dvigubo šių išlaidų padengimo.
17 Be to, reikia priminti, kad teismas iš esmės turi atsižvelgti į bendrą darbo valandų skaičių, kuris gali atrodyti objektyviai reikalingas procesui Bendrajame Teisme, neatsižvelgdamas į galėjusių teikti paslaugas advokatų skaičių (1998 m. spalio 30 d. Nutarties Kaysersberg / Komisija, T‑290/94 (92), EU:T:1998:255, 20 punktas; 2000 m. kovo 15 d. Nutarties Enso-Gutzeit / Komisija, T‑337/94 (92), EU:T:2000:76, 20 punktas ir 2004 m. birželio 28 d. Nutarties Airtours / Komisija, T‑342/99 DEP, EU:T:2004:192, 30 punktas). Šiuo klausimu pažymėtina, kad valandų skaičius, už kurias sąskaitas lygiagrečiai pateikė du ieškovų atstovai, be kita ko, už biure surengtas konferencijas su klientais, bylos medžiagos nagrinėjimą, atsiliepimo į ieškinį ir dubliko nagrinėjimą, teismo posėdžio pranešimo nagrinėjimą, pasiruošimą posėdžiui ir dalyvavimą jame, yra akivaizdžiai per didelis ir neturi būti laikoma, kad jis visas būtinas procesui Bendrajame Teisme.
18 Antra, dėl ekspertizės išlaidų pažymėtina, kad iš teismo praktikos matyti, jog bylose, kuriose reikalingi iš esmės ekonominio pobūdžio vertinimai, ekonomikos patarėjų ar ekspertų dalyvavimas šalia teisės patarėjų kartais gali būti neišvengiamas, todėl dėl jo gali atsirasti išlaidų, atlygintinų pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 19 d. Nutarties WestLB / Komisija, T‑228/99 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:405, 78 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
19 Tam reikia, kad toks dalyvavimas būtų objektyviai būtinas procesui. Taip, be kita ko, gali būti tada, kai ekspertizė yra lemiama ginčui išspręsti, nes kai ją pateikia viena šalis, Bendrasis Teismas nebeprivalo nurodyti atlikti tokios ekspertizės naudodamasis nurodymų davimo įgaliojimais, kurie jam suteikti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 25 straipsnį ir Procedūros reglamento 91 straipsnį (2006 m. gruodžio 19 d. Nutarties WestLB / Komisija, T‑228/99 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:405, 79 punktas).
20 Vis dėlto šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų, ieškovų nuomone, ekspertize siekta, kad nesusijęs kvalifikuotas ir nepriklausomas asmuo suteiktų kuo daugiau patikimumo komercinei ir ekonominei informacijai, į kurią jie atsižvelgė siekdami įrodyti žalą ir priežastinį ryšį su elgesiu, dėl kurio priekaištaujama Komisijai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, ekspertizę sudarė, kaip matyti iš paties eksperto, t. y. tikrintojų – apskaitos specialistų biuro, parengto ekspertizės dalyko aprašymo, paprastas patikrinimas, ar skaičiai, nurodyti ieškovų parengtos „techninės ir audito“ ataskaitos apie katilų ir talpyklų sektorių 1, 2 ir 3 skyriuose, atitinka apskaitos įrašus, balansą, skaičius ir informaciją, pateiktą komercinėje korespondencijoje, ir kitus minėtoje ataskaitoje minėtus šaltinius. Taigi veikiau kalbama apie tikslumo patvirtinimą, o ne ekspertizę.
21 Antra, patvirtinta ataskaita visų pirma susijusi su informacija apie turtinę žalą, kurią ieškovai nurodė Bendrajam Teismui. Tačiau, kalbant apie neturtinę žalą, pažymėtina, kad ataskaitoje siūloma ją prilyginti sumai, kuri sudarytų 30–50 % nurodytos turtinės žalos, lygios 5 459 641,28 eurų sumai, ir nepateikiama paaiškinimų, galinčių pagrįsti tokį intervalą. Kadangi Bendrasis Teismas, pirma, atmetė kaip nepagrįstus visus ieškovų reikalavimus, susijusius su turtine žala, ir, antra, aiškiai atmetė ieškovų pasiūlytą neturtinės žalos apskaičiavimo būdą ir sumą, taip pat galiausiai nustatė, jog neturtinė žala lygi 20 000 eurų (2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija, T‑88/09, EU:T:2011:641, 74 ir 76 punktai), darytina išvada, kad patvirtinta ataskaita procesui nebuvo nei reikalinga, nei naudinga.
22 Tiesa tai, kad išvada dėl Bendrajam Teismui pateikto įrodymo būtinumo ir naudingumo negali būti daroma remiantis vien tuo, kad ieškovas nelaimėjo bylos tam tikru klausimu arba kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurias toks įrodymas turėjo patvirtinti, nes taip šalis nukentėtų dėl to, kad bandė įvykdyti savo pareigą įrodyti faktus, kuriais remiasi. Tačiau šiuo atveju „techninės ir audito“ ataskaitos, kurią pateikė ieškovai, patvirtinimas neatleido Bendrojo Teismo, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 19 punkte minėtą teismo praktiką, nuo būtinybės nurodyti atlikti ekspertizę naudojantis nurodymų davimo įgaliojimais, kurie jam suteikti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 25 straipsnį ir Procedūros reglamento 91 straipsnį. Iš tikrųjų iš 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija (T‑88/09, EU:T:2011:641) 104–115 punktų matyti, jog tai, kad Bendrasis Teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos, kuri laikoma įrodyta patvirtinta ataskaita, lėmė faktas, jog ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp netinkamo Komisijos elgesio ir nurodytos žalos. Taigi ieškovams nepateikus patvirtinimo Bendrasis Teismas neprivalėtų nurodyti atlikti ekspertizės tam, kad būtų patikrinta ieškovų pateikta informacija.
23 Taigi su ekspertize susijusios išlaidos nėra atlygintinos.
24 Be to, dėl ieškovų argumentų, kad pats Bendrasis Teismas, kurio jie prašė nurodyti atlyginti ekspertizės išlaidas kaip patirtą turtinę žalą, pavirtino, jog tokios dėl teismo proceso šalių patirtos išlaidos negali būti laikomos žala, kuri skirtųsi nuo bylinėjimosi išlaidų naštos (2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija, T‑88/09, EU:T:2011:641, 98 punktas), pakanka nurodyti, kad nors Bendrasis Teismas turėjo omenyje, jog ekspertizės išlaidos sudaro dalį bylinėjimosi išlaidų, jis nenurodė, kad jos atlygintinos pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą.
25 Trečia, komunikacinių priemonių naudojimo išlaidos iš principo yra atlygintinos išlaidos, išskyrus tas, kurios susijusios su ieškovų advokatų tarpusavio bendravimu iš jų biurų Briuselyje (Belgija) ir Paduvoje (Italija). Primintina, kad vidinių komunikacinių priemonių naudojimo tarp dviejų tos pačios šalies advokatų išlaidos negali būti pateisinamos kaip būtinosios išlaidos (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 20 d. Nutarties Al Shanfari / Taryba ir Komisija, T‑121/09 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:607, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Kadangi šios komunikacinės priemonės nenurodytos visų ieškovų išvardytų komunikacinių priemonių sąraše, tokių priemonių naudojimo išlaidas geriau būtų padengti fiksuota suma kaip bendras išlaidas.
26 Ketvirta, šiuo atveju ieškovų nurodytos išlaidos foto kopijoms yra atlygintinos išlaidos, ir Komisija to neginčija.
27 Penkta, dėl su teismo posėdžiu susijusių išlaidų reikia nurodyti, kad, viena vertus, „atlyginti kelionės išlaidas“ nėra būtina, nes atlygis už dalyvavimą teismo posėdyje įtrauktas į honorarus. Kita vertus, priešingai, nei mano Komisija, atsižvelgiant į bylos svarbą, dviejų advokatų dalyvavimas teismo posėdyje neatrodo perteklinis, todėl jų kelionės ir gyvenimo išlaidos, susijusios su dalyvavimu teismo posėdyje, yra atlygintinos.
28 Šešta, nors bendros išlaidos yra atlygintinos išlaidos pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą, šiuo atveju 5 % suma nuo ieškovų advokatų honorarų yra per didelė. Šioje byloje 2 % suma nuo minėtų honorarų būtų tinkama nustatant atlygintinų bendrų išlaidų, kurios nėra išlaidos foto kopijoms, sumą.
Dėl atlygintinų išlaidų sumos
29 Dėl atlygintinų išlaidų sumos pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką ir, nesant Europos Sąjungos nuostatų dėl įkainių, Bendrasis Teismas turi laisvai įvertinti faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir dalyką, jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu bei bylos sudėtingumą, darbo apimtį, kurios iš dalyvavusių atstovų ir patarėjų pareikalavo teismo procesas, ir šalių ekonominius interesus (2006 m. gruodžio 19 d. Nutarties WestLB / Komisija, T‑228/99 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:405, 61 punktas).
30 Pirma, dėl nagrinėjamų ekonominių interesų pažymėtina, kad tokio ieškinio dėl žalos atlyginimo, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, atveju, jų svarbos negali lemti bendra žalos, kurią ieškovai reikalauja atlyginti pagrindinėje byloje, suma. Iš tikrųjų, kaip pažymi Komisija, tai paskatintų ieškovus teikti nepagrįstai didelius reikalavimus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, manytina, kad nagrinėjami ekonominiai interesai nėra labai svarbūs.
31 Antra, dėl bylos svarbos Sąjungos teisės požiūriu ir jos sudėtingumo pažymėtina, kad ginčas susijęs su ieškiniu dėl žalos, kurią tariamai sukėlė neteisėtas Komisijos elgesys, atlyginimo; šioje srityje gausu teismo praktikos dėl deliktinės Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygų ir žalos dydžio nustatymo. Be kita ko, reikia nurodyti, kad faktinis Komisijos elgesys nebuvo ginčijamas; ginčas susijęs tik su jo teisiniu kvalifikavimu, priežastinio ryšio ir žalos dydžio nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad byla yra vidutiniškai svarbi ir vidutiniškai sudėtinga.
32 Trečia, atlikto darbo apimtis, nelabai svarbūs nagrinėjami ekonominiai interesai ir teisiniu požiūriu vidutiniškai svarbi ir vidutiniškai sudėtinga byla nepateisina 486 darbo valandų, kurias ieškovų advokatai tvirtina skyrę pagrindinei bylai, ir neleidžia Bendrajam Teismui manyti, kad bendra 118 700 eurų honorarų suma, apskaičiuota taikant valandinius įkainius, yra objektyviai būtina, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą, juo labiau kad ieškovų įvairių patarėjų darbo koordinavimo išlaidos negali būti laikomos būtinomis išlaidomis, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant atlygintinų išlaidų sumą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 20 d. Nutarties Al Shanfari / Taryba ir Komisija, T‑121/09 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:607, 30 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
33 Iš tikrųjų reikia nurodyti, kad, pirma, bendras 241 darbo valandų, skirtų pagrindinės bylos analizei ir įgaliojimui bei ieškiniui parengti, skaičius atrodo per didelis. Atsižvelgiant į šios nutarties 30 ir 31 punktuose nurodytas aplinkybes, bendras 85 darbo valandų skaičius laikytinas tinkamu laiku, kuris būtinas tam, kad šioje srityje patyręs advokatas galėtų suteikti minėtas paslaugas.
34 Antra, ieškovai nurodo, kad prašymui peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, susijusį su prašymu dėl anonimiškumo ir tam tikros informacijos neskelbimu, parengti buvo reikalingos keturios darbo valandos. Kadangi šiame prašyme, kurį Bendrasis Teismas atmetė, tik pakartojamos aplinkybės ir argumentai, išdėstyti pirminiame prašyme dėl anonimiškumo, kuris buvo pateiktas ieškinyje ir kurį Bendrasis Teismas atmetė, tam skirtos darbo valandos neturėtų būti laikomos būtinomis procesui Bendrajame Teisme.
35 Trečia, nepagrįstos atrodo ir 148 darbo valandos, kurios, kaip tvirtina ieškovai, buvo skirtos atsiliepimo į ieškinį analizei ir dublikui parengti. Atsižvelgiant į šios nutarties 30 ir 31 punktuose nurodytas aplinkybes ir į šios nutarties 33 punkte nurodytą laiką, kuris laikomas tinkamu pagrindinės bylos analizei ir įgaliojimui bei ieškiniui parengti, bendras 35 darbo valandų skaičius laikytinas tinkamu laiku, būtinu tam, kad šioje srityje patyręs advokatas galėtų suteikti šias paslaugas.
36 Ketvirta, ieškovai nurodo, kad 20 darbo valandų buvo skirta triplikui nagrinėti, šešios darbo valandos – pokalbiui su klientais, dvi darbo valandos – prašymui suteikti papildomo laiko išsakyti nuomones per posėdį parengti, keturiolika darbo valandų – teismo posėdžio pranešimui nagrinėti ir pastaboms apie jį parengti bei 47 darbo valandos – pasirengti posėdžiui. Kaip teisingai nurodo Komisija, šis darbui skirtas bendras 89 valandų laikas atrodo gerokai per ilgas. Tripliko ir teismo posėdžio pranešimo nagrinėjimas yra pasirengimo posėdžiui dalis, teismo posėdžio pranešimą sudarė tik trylika puslapių, o juose buvo glaustai išdėstyti ieškovų advokatams jau gerai žinomi šalių nurodyti pagrindai ir argumentai, pats posėdis buvo paprastas ir truko tik dvi valandas, o šalims nebuvo suteikta papildomo laiko nuomonėms išsakyti. Tokiomis aplinkybėmis bendras 24 darbo valandų skaičius laikytinas tinkamu laiku, būtinu tam, kad šioje srityje patyręs advokatas galėtų suteikti šias paslaugas. Be to, reikia pripažinti būtinomis keturias darbo valandas, skirtas dalyvauti pačiame teismo posėdyje (po dvi darbo valandas kiekvienam iš dviejų ieškovų advokatų).
37 Penkta, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrasis Teismas nėra įgaliotas nustatyti, kokius honorarus šalys turi mokėti advokatams, tačiau jis gali apibrėžti sumą, kurią galima susigrąžinti iš šalies, iš kurios priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Bendrasis Teismas neprivalo atsižvelgti nei į nustatytus nacionalinius advokatų atlyginimo įkainius, nei į šiuo klausimu sudarytą susitarimą tarp suinteresuotosios šalies ir jos atstovų ar patarėjų (1996 m. lapkričio 8 d. Nutarties Stahlwerke Peine-Salzgitter / Komisija, T‑120/89 (92), EU:T:1996:161, 27 punktas ir 2002 m. sausio 10 d. Nutarties Starway / Taryba, T‑80/97 DEP, EU:T:2002:1, 26 punktas).
38 Šiuo atveju atrodo, kad ieškovų advokatų honorarai atitinka bylos sudėtingumo laipsnį. Įkainis, taikytas už W. Viscardini darbą, t. y. 300 eurų už valandą, iš tikrųjų atitinka specialisto, turinčio didelę patirtį nagrinėjamoje srityje, darbo įkainį. Įkainis už G. Donà darbą, t. y. 200 eurų už valandą, taip pat atitinka honorarus, kurie paprastai mokami tam tikrą patirtį turinčiam bendradarbiaujančiam advokatui. Atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte minėtą teismo praktiką pažymėtina, kad šiuo atveju reikia taikyti vieną 250 eurų už valandą įkainį visoms darbo valandoms, kurios buvo pripažintos būtinomis procesui Bendrajame Teisme.
39 Iš to matyti, kad išlaidos, kurias Komisija turi atlyginti ieškovams už advokatams sumokėtus honorarus, lygios bendrai 37 000 eurų sumai, arba 21 250 eurų už pagrindinės bylos analizę ir įgaliojimo bei ieškinio parengimą, 8 750 eurų už atsiliepimo į ieškinį nagrinėjimą ir dubliko parengimą, 6 000 eurų už pasirengimą posėdžiui ir 1 000 eurų už dalyvavimą pačiame posėdyje.
40 Ketvirta, išlaidos foto kopijoms, t. y. 411 eurų suma neatrodo per didelė ir Komisija jos neginčija, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis procesui Bendrajame Teisme.
41 Penkta, dėl su posėdžiu susijusių išlaidų, kaip nurodo Komisija, pažymėtina: kadangi bendros išlaidos, kurios nėra išlaidos foto kopijoms, atlyginamos fiksuota suma, apskaičiuota taikant tam tikrą procentą nuo ieškovės advokatų honorarų, nereikia papildomai atlyginti „su posėdžiu susijusių išlaidų“, kurias atlyginti prašo ieškovai, konkrečiai nenurodydami minėtų išlaidų pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nustatyti, kad atlygintinų su posėdžiu susijusių išlaidų suma lygi 1 082 eurų sumai; ši suma apima ieškovų dviejų advokatų kelionės ir gyvenimo išlaidas.
42 Šešta, dėl bendrų išlaidų, kurios nėra išlaidos foto kopijoms, pažymėtina, kaip buvo minėta šios nutarties 28 punkte, kad jas reikia atlyginti sumokant fiksuotą sumą, šiuo atveju 740 eurų arba 2 % nuo ieškovų advokatų honorarų, laikomų būtinais procesui Bendrajame Teisme, nurodytų šios nutarties 39 punkte.
43 Septinta, dėl išlaidų, patirtų dėl šios bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūros, kurios, kaip nurodo ieškovai, lygios 5 000 eurų (20 darbo valandų, kurioms taikomas 250 eurų už valandą įkainis), pakanka nurodyti, kad jos nebuvo būtinos procesui Bendrajame Teisme, nes vykstant ikiteisminei procedūrai Komisija siūlė sumokėti sumą, viršijančią tą, kurią Bendrasis Teismas laiko būtina (žr. šios nutarties 5 punktą).
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visų atlygintinų išlaidų, kurių ieškovai patyrė pagrindinėje byloje, įvertinimas būtų teisingas nustatant, kad jos lygios 39 233 eurų sumai, arba 37 000 eurų už honorarus jų advokatams pagrindinėje byloje, 411 eurų už išlaidas foto kopijoms, 1 082 eurų už su posėdžiu susijusias išlaidas ir 740 eurų už bendras išlaidas, kurios nėra išlaidos foto kopijoms.
45 Nuo šios bendros 39 233 eurų sumos 26 155 eurų sumą arba du trečdalius turi sumokėti Komisija pagal 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Idromacchine ir kt. / Komisija (T‑88/09, EU:T:2011:641).
Dėl argumento, susijusio su teisės kreiptis į teismą pažeidimu
46 Ieškovai nurodo, kad jeigu Bendrasis Teismas nepripažins, kad išlaidos, kurių jie tvirtina realiai patyrę, yra atlygintinos, bus pažeista jų teisė kreiptis į teismą, saugoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje. Jų nuomone, jei šiuo atveju 20 000 eurų suma, kurią Bendrasis Teismas nustatė kaip jų neturtinės žalos atlyginimą, būtų „neutralizuota“ jiems tenkančia padengti bylinėjimosi išlaidų suma, tai reikėtų laikyti atsisakymu vykdyti teisingumą.
47 Komisija ginčija šiuos argumentus.
48 Visų pirma reikia priminti, kad veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, o jo antroje pastraipoje, kuri atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas (2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX-II, EU:C:2013:134, 40–42 punktai).
49 Šiuo atveju ieškovai netvirtina, kad jų teisė kreiptis į teismą buvo ribojama, tačiau nurodo, kad ši teisė prarastų prasmę, jeigu jiems tenkanti jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje T‑88/09, dalis viršytų šioje byloje Bendrojo Teismo jiems priteistą atlygintiną sumą, nes taip jie netektų minėtos atlygintinos sumos.
50 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad, išskyrus teisinės pagalbos, kuri šioje byloje nesvarbi, atvejus, išlaidų dėl advokatų atstovavimo patiria visi asmenys, pateikiantys ieškinį teismui, kai toks atstovavimas privalomas; be to, jie patiria kitų su savo teisių įgyvendinimu susijusių išlaidų, kaip antai išlaidų už patvirtinimų ar ekspertizių, skirtų įrodyti jų reikalavimų teisme pagrįstumui, parengimą. Tai, kad tuo atveju, kai patenkinama tik dalis ieškinio reikalavimų, dalį šių išlaidų gali tekti padengti pačiam ieškovui, yra neatsiejama nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įtvirtintos, be kita ko, 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos. Be to, tai, kad dalis vienos šalies patirtų išlaidų gali būti nepripažintos atlygintomis, todėl minėtai šaliai gali tekti pačiai jas atlyginti, yra neatsiejama nuo Procedūros reglamento 170 straipsnio, pagal kurį Bendrasis Teismas turi nustatyti atlygintinas išlaidas, jei šalys nesusitaria. Šių nuostatų taikymas neturi būti laikomas teisės kreiptis į teismą pažeidimu, įskaitant tuos atvejus, kai, kaip šiuo atveju, suma, kurią turi padengti patys ieškovai, viršija Bendrojo Teismo jiems priteistą sumą. Ieškovams liekančios padengti bylinėjimosi išlaidų sumos klausimas skiriasi ir nepriklauso nuo klausimo, kokia suma priteisiama atlyginti iš institucijos atsakovės pagrindinėje byloje.
51 Šios išvados nepaneigia ieškovų nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuriame šis teismas konstatavo, kad nuostatų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, taikymas, dėl ko ieškovas neteko teisės gauti beveik visos kompensacijos, kurią valstybei buvo priteista jam sumokėti už nepagrįstą ikiteisminį sulaikymą, yra jo teisės kreiptis į teismą pažeidimas. Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad toje byloje buvo nagrinėjamos bylinėjimosi išlaidos, gautos valstybės, kuriai buvo nurodyta sumokėti kompensaciją ieškovui, o tai galėjo sudaryti įspūdį, kad valstybė atsiėmė tai, ką buvo sumokėjusi, atlygindama už EŽTK pažeidimą (2007 m. liepos 12 d. EŽTT sprendimo Stankov / Bulgarija, CE:ECHR:2007:0712JUD006849001, 51–67 punktai). Šiuo atveju procesas Sąjungos teismuose iš principo yra nemokamas, todėl ieškovai turi padengti tik dalį jų pačių advokatų honorarų ir išlaidų, t. y. sumas, kurioms dėl jų pobūdžio Komisija negali daryti jokios įtakos.
52 Taigi reikia atmesti argumentą, susijusį su teisės kreiptis į teismą pažeidimu.
Dėl prašymo sumokėti palūkanas
53 Ieškovai prašo, kad atlygintinos išlaidos būtų priteistos kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo nutarties paskelbimo dienos arba bent jau nuo jos įteikimo dienos iki realaus minėtų išlaidų padengimo.
54 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad galimos pareigos sumokėti palūkanas patvirtinimas ir taikytinos palūkanų normos nustatymas priskiriamas prie Bendrojo Teismo kompetencijos pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 ir 3 dalis (2014 m. gegužės 23 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑286/11 P-DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:312, 25 punktas).
55 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką prašymas sumą, nustatytą per bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūrą, priteisti kartu su palūkanomis turi būti patenkintas už laikotarpį nuo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo įteikimo iki realaus bylinėjimosi išlaidų padengimo (žr. 2011 m. spalio 24 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑176/04 DEP II, nepaskelbta Rink., EU:T:2011:616, 38 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
56 Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes Bendrasis Teismas mano, kad tinkama apskaičiuoti taikytiną palūkanų normą taikant Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, galiojusią mėnesio, kurį baigėsi mokėjimo terminas, pirmąją dieną, padidintą trimis su puse procentiniais punktais.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nutaria:
1. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, kurią Europos Komisija turi atlyginti Idromacchine Srl ir Alessandro bei Roberto Capuzzo, yra lygi 26 155 eurų.
2. Nuo šios sumos mokamos palūkanos, skaičiuojamos nuo šios nutarties įteikimo dienos iki visos mokėtinos sumos sumokėjimo taikant Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, galiojusią mėnesio, kurį baigėsi mokėjimo terminas, pirmąją dieną, padidintą trimis su puse procentiniais punktais.
Priimta 2017 m. sausio 13 d. Liuksemburge.