GENERALINĖS ADVOKATĖS
TAMARA ĆAPETA IŠVADA,
pateikta 2022 m. lapkričio 24 d. (1)
Byla C‑574/21
QT
prieš
O2 Czech Republic a. s.
(Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 86/653/EEB – 17 straipsnio 2 dalies a punktas – Savarankiškai dirbantys prekybos agentai – Teisė į kompensaciją po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo – Apskaičiavimo būdas – Sąvoka „komisiniai, kuriuos prarado prekybos agentas“ – Vienkartiniai komisiniai“
I. Įžanga
1. 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo(2) 17 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta prekybos agento teisė nutraukus komercinio atstovavimo sutartį iš atstovaujamojo gauti pinigų sumą, vadinamą nuostolių atlyginimu.
2. Šiame Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamas minėtos nuostatos aiškinimo klausimas. Tiksliau tariant, jis susijęs su toje nuostatoje esančios sąvokos „komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas“ (juos toliau vadinsiu prarastais komisiniais) išaiškinimu.
3. Šioje byloje taip pat kyla keli platesni klausimai, susiję su kompensacijos sąlygomis ir jos apskaičiavimo būdu pagal Direktyvą 86/653.
II. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
4. 1998 m. sausio 1 d. QT sudarė komercinio atstovavimo sutartį su subjektu, kurio teises perėmė O2 Czech Republic a. s. (toliau – O2 Czech Republic). Pagal šią sutartį QT ir O2 Czech Republic turėjo atitinkamai prekybos agento ir atstovaujamojo statusą.
5. Komercinio atstovavimo sutartis buvo susijusi su O2 Czech Republic teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis NMT 450 ir GSM sistemose, mobiliųjų telefonų, priedų ir kitų galimų produktų tiekimu ir pardavimu, taip pat klientų aptarnavimu.
6. Pagal komercinio atstovavimo sutartį QT buvo mokamas vienkartinis komisinis atlyginimas už kiekvieną atskirą sutartį, kurią jis sudarė su O2 Czech Republic. Kaip per teismo posėdį paaiškino O2 Czech Republic, jei QT suderėtų dėl naujos sutarties sudarymo su tuo pačiu klientu, kurį jis jau buvo suradęs (pavyzdžiui, dėl abonemento pratęsimo), jam už šią naują sutartį būtų mokamas vienkartinis komisinis atlyginimas. Tačiau jei O2 Czech Republic sudarytų naują sutartį su tuo pačiu klientu per kitą prekybos agentą, vienkartiniai komisiniai būtų išmokami tam prekybos agentui. Jei O2 Czech Republic sudarydavo naują sutartį tiesiogiai su tuo pačiu klientu, komisiniai nebuvo mokami.
7. 2010 m. kovo 31 d. O2 Czech Republic nutraukė komercinio atstovavimo sutartį.
8. QT kreipėsi į Obvodní soud v Praze 4 (Prahos 4 apylinkės teismas, Čekijos Respublika), prašydamas priteisti iš O2 Czech Republic 2 023 799 CZK (apie 80 000 EUR) ir delspinigius, remdamasis teise gauti kompensaciją pagal Čekijos teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktas.
9. Iš pradžių 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas Obvodní soud v Praze 4 (Prahos 4 apylinkės teismas) iš dalies patenkino QT ieškinį. Vis dėlto 2016 m. kovo 16 d. sprendimu apeliacinės instancijos teismas Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika), išnagrinėjęs O2 Czech Republic apeliacinį skundą, panaikino tokį teismo sprendimą dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Antruoju 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Obvodní soud v Praze 4 (Prahos 4 apylinkės teismas) atmetė QT ieškinį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog QT neįrodė, kad O2 Czech Republic gavo didelės naudos iš klientų, kuriuos QT įgijo po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. QT padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.
11. 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti QT ieškinį. Apeliacinis teismas pabrėžė, kad komisiniai už tarpininkavimą sudarant sandorius buvo vienkartiniai ir visi jie buvo tinkamai sumokėti QT, ir pareiškė, kad QT argumentai, grindžiami komisiniais, į kuriuos jis hipotetiškai būtų įgijęs teisę sudarydamas kitus sandorius su naujais ar esamais klientais, nepagrindžia teisės į kompensaciją. Minėto teismo nuomone, nors QT pritraukė naujų klientų ir plėtojo veiklą su esamais klientais, iš kurių po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo O2 Czech Republic galėjo gauti naudos, O2 Czech Republic už tokius sandorius mokėjo komisinius QT pagal komercinio atstovavimo sutartį, todėl kompensacijos mokėjimas nebūtų teisingas.
12. QT apskundė Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) sprendimą Nejvyšší soud (Aukščiausiasis teismas), kuris šioje byloje yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
13. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2006 m. ir 2007 m. QT surado O2 Czech Republic naujų klientų arba sudarė papildomų sutarčių su turimais klientais, pavyzdžiui, dėl kitų produktų arba pratęsė su jais sutartis, tačiau, net ir atsižvelgiant į maksimalų abonentinio įsipareigojimo laikotarpį, kuris atitinkamais metais buvo ne ilgesnis kaip 30 mėnesių, laikotarpis, kuriam buvo sudarytos šios sutartys, tęsėsi iki 2010 m. kovo 31 d., kai buvo nutraukta komercinio atstovavimo sutartis. Kalbant apie 2008–2009 m. laikotarpį, pažymėtina, kad po 2010 m. kovo 31 d. iš viso buvo prisiimtas 431 įsipareigojimas, iš kurių 155 buvo naujos sutartys, o 276 atvejais tai buvo pakeisti įsipareigojimai. Taigi QT įrodė, kad surado naujų klientų O2 Czech Republic ir padidino verslo apimtį su turimais klientais. Už tokią veiklą QT iš O2 Czech Republic gavo tinkamą atlyginimą.
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad Čekijos Respublikos teisės aktai grindžiami nuostolių atlyginimo sistema, į nacionalinę teisę perkėlus Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sprendimą.
15. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat paaiškina (Čekijos vyriausybė tai pakartojo per posėdį Teisingumo Teisme), kad savo jurisprudencijoje jis išaiškino, jog prarasti komisiniai yra tokie, į kuriuos prekybos agentas turi teisę pagal sandorius, kurie jau buvo sudaryti iki komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo.
16. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Vokietijos teismų jurisprudencijoje ir literatūroje galima pastebėti priešingą tendenciją. Čia vyrauja nuomonė, kad prarasti komisiniai apima komisinius už sutarčių sudarymą, kuriuos, jei komercinio atstovavimo santykiai nebūtų nutraukti, prekybos agentas būtų gavęs iš būsimų sandorių tarp atstovaujamojo ir klientų, kuriuos prekybos agentas surado atstovaujamajam arba su kuriais prekybos agentas reikšmingai padidino verslo apimtį.
17. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kaip turėtų būti aiškinama Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje pateikta prarastų komisinių sąvoka. Manydamas, kad šios nuostatos išaiškinimas turi esminę reikšmę sprendimui dėl prekybos agento teisės į kompensaciją nagrinėjamoje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip paskutinės instancijos teismas, nusprendė, kad privalo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.
18. Šiomis aplinkybėmis Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„Ar frazė „komisiniai, kuriuos prarado prekybos agentas“, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 86/653] 17 straipsnio 2 dalies a punkto antrą įtrauką, turi būti aiškinama taip, kad tokie komisiniai taip pat apima komisinius už sutarčių, kurias prekybos agentas būtų sudaręs, jei komercinio atstovavimo sutartis nebūtų nutraukta, sudarymą su klientais, kuriuos jis surado atstovaujamajam asmeniui arba su kuriais gerokai padidino verslo apimtį?
Jei taip, kokiomis sąlygomis ši išvada taip pat taikoma vadinamiesiems vienkartiniams komisiniams už sutarties sudarymą?“
19. Rašytines pastabas Teisingumo Teisme pateikė QT, O2 Czech Republic, Čekijos ir Vokietijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. 2022 m. rugsėjo 15 d. įvyko teismo posėdis, jame O2 Czech Republic, Čekijos ir Vokietijos vyriausybės bei Komisija pateikė žodines pastabas.
III. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
20. Direktyvos 86/653 17 straipsnyje nustatyta:
„1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad, pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties galiojimui, prekybos agentui būtų atlyginta pagal šio straipsnio 2 dalį arba būtų kompensuoti jo nuostoliai pagal šio straipsnio 3 dalį.
2. a) Prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei ir tiek, kiek:
– jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba [gerokai] padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais, ir
– mokant nuostolių atlyginimą atsižvelgiama [nuostolių atlyginimas atitinka teisingumo principą, atsižvelgiant] į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais. Valstybės narės gali numatyti, kad tokioms aplinkybėms taip pat priklauso prekybą ribojančios sąlygos taikymas ar kitoks apibojimas, kaip apibrėžta 20 straipsnyje;
b) nuostolių atlyginimo dydis negali viršyti to, kuris yra lygus nuostolių atlyginimui už vienerius metus, apskaičiuoto remiantis prekybos agento vidutiniu metiniu atlyginimu per pastaruosius penkerius metus, o jeigu sutartis galiojo trumpiau negu penkerius metus, nuostolių atlyginimas apskaičiuojamas remiantis atitinkamo laikotarpio vidurkiu;
c) tokio nuostolių atlyginimo skyrimas nedraudžia prekybos agentui siekti jo nuostolių atlyginimo.“
B. Čekijos teisė
21. Zákon č. 513/1991 Sb., obchodní zákoník (Įstatymas Nr. 513/1991 dėl Prekybos kodekso, pagrindinei bylai taikytina redakcija) 669 straipsnyje, kuriuo Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktas perkeliamas į nacionalinę teisę, nurodyta:
„(1) Sutarties nutraukimo atveju prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jei:
a) atstovaujamajam asmeniui surado naujų klientų arba reikšmingai padidino verslo apimtį su turimais klientais, o atstovaujamasis toliau gauna didelę naudą iš verslo su šiais klientais; ir
b) šios kompensacijos mokėjimas atitinka teisingumo principą, atsižvelgiant į visas aplinkybes, ypač į prekybos agento prarastus komisinius iš sandorių, įgyvendintų su šiais klientais; šios aplinkybės taip pat apima konkurenciją draudžiančios išlygos, kaip tai suprantama pagal 672a straipsnį, taikymą arba netaikymą.“
IV. Analizė
22. Kaip nurodžiau išvadoje byloje Rigall Arteria Management(3), Direktyva 86/653 yra išskirtinis Sąjungos teisės aktas, kuriuo reglamentuojamos įmonių tarpusavio sutartys, t. y. komercinio atstovavimo sutartys, sudarytos tarp prekybos agento ir atstovaujamojo, kurie abu veikia kaip nepriklausomi verslininkai. Ja suderinti tam tikri prekybos agentų ir atstovaujamųjų santykių aspektai, konkrečiai – pagrindinės abipusės šalių teisės ir pareigos (II skyrius), prekybos agentų atlygis (III skyrius), taip pat komercinio atstovavimo sutarčių sudarymas ir nutraukimas (IV skyrius). Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktas yra jos IV skyriuje (kurį sudaro 13–20 straipsniai).
23. Nors Teisingumo Teismui buvo pateikti keli prašymai priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvoje 86/653 nustatytos nuostolių atlyginimo sistemos aiškinimo, Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma išaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje įtvirtinta prarastų komisinių sąvoka(4).
24. Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, klausimai kyla dėl požiūrio, kurio laikomasi Čekijos teismų jurisprudencijoje dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka perkeliama į nacionalinę teisę. Pagal šią jurisprudenciją prarasti komisiniai aiškinami kaip neapimantys prekybos agento galimybės gauti kompensaciją už komisinius, mokamus nuo hipotetinių būsimų sandorių tarp atstovaujamojo ir klientų, kuriuos agentas pritraukė arba su kuriais reikšmingai padidino verslo apimtį (dėl patogumo šiuos klientus vadinsiu prekybos agento sukurta klientų baze). Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar toks aiškinimas yra priimtinas atsižvelgiant į Direktyvą 86/653, ar, atvirkščiai, komisiniai už hipotetinius būsimus sandorius patenka į šią sąvoką.
25. Jeigu į prarastų komisinių sąvoką įtraukiami komisiniai už hipotetinius būsimus sandorius, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla papildomas klausimas dėl vienkartinių komisinių, dėl kurių susitarė šiame teisme nagrinėjamo ginčo šalys. Taigi antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar gali būti prarasti komisiniai, jei, kaip nagrinėjamu atveju, komercinio atstovavimo sutartyje numatyta, kad prekybos agentui mokama už kiekvieną atstovaujamojo vardu suderėtą ar sudarytą sandorį.
26. Abu nurodyti klausimai gali būti nagrinėjami kartu. Jie iš esmės susiveda į tą patį klausimą, susijusį su prarastų komisinių reikšme apskaičiuojant prekybos agentui mokėtinos kompensacijos dydį pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą.
27. Net jei klausimuose aiškiai nurodoma Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka, norint suprasti prarastų komisinių reikšmę, reikia išaiškinti visą šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punktą.
28. Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia nagrinėsiu Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą šios bylos aplinkybėmis (A) ir prašymo priimtinumą (B). Toliau pereisiu prie vertinimo iš esmės (C), pirma pateikdama keletą pirminių pastabų dėl Direktyvoje 86/653 numatytos kompensacijos pobūdžio ir loginio pagrindo (C.1) bei skirtumo tarp teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygų ir kompensacijos apskaičiavimo būdo, susijusio su prarastais komisiniais (C.2); tada pereisiu prie prejudicinių klausimų nagrinėjimo (C.3). Galiausiai pateiksiu kelis pamąstymus dėl kompensacijos apskaičiavimo būdo, kuriuo atsižvelgiama į prarastus komisinius (C.4).
A. Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
29. Pagal Direktyvos 86/653 1 straipsnio 2 dalį ši direktyva taikoma prekybos agentams, kurių veikla visų pirma apima derybas dėl „prekių pardavimo arba pirkimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš šios išvados 5 punkto, atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija susijusi su komercinio atstovavimo sutartimi ne tik dėl prekių, bet ir dėl paslaugų pardavimo. Taigi galima būtų kelti klausimą, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje(5), turint omenyje tai, kad buvo konstatuota, jog Direktyva 86/653 netaikoma komercinio atstovavimo sutartims dėl paslaugų pirkimo ar pardavimo(6).
30. Vis dėlto, kaip nurodė Vokietijos vyriausybė, atrodo, kad Teisingumo Teismo jurisdikciją atsakyti į šioje byloje pateiktą klausimą galima nustatyti remiantis vadinamąja Dzodzi jurisprudencija(7).
31. Iš tiesų, remdamasis šia jurisprudencija Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, kai nacionalinės teisės aktuose, kuriais perkeliama Direktyva 86/653, priimamas vienas sprendimas dėl visų rūšių komercinio atstovavimo sutarčių, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti šią direktyvą, net jei byla kyla dėl situacijos, susijusios su paslaugomis, o ne su prekėmis. Manoma, kad jurisdikcijos nustatymas tokiose bylose atitinka Sąjungos teisinės tvarkos interesus, kad ateityje būtų išvengta nevienodo aiškinimo(8).
32. Nors Teisingumo Teismo jurisprudencija susijusi su atvejais, kai aptariama komercinio atstovavimo sutartis buvo tik dėl paslaugų(9), man atrodo, nėra jokios priežasties, dėl kurios ji negalėtų būti taikoma tokiai situacijai, kai komercinio atstovavimo sutartis susijusi ir su prekėmis, ir su paslaugomis, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju(10).
33. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Teisingumo Teismo atliekamas Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas, esant į šios teisės taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, yra pateisinamas, jei šios nuostatos tokioms situacijoms tapo taikytinos pagal nacionalinę teisę tiesiogiai ir besąlygiškai, siekiant užtikrinti vienodą šių situacijų ir į minėtų nuostatų taikymo sritį patenkančių situacijų vertinimą(11).
34. Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad perkeldamas Direktyvą 86/653 Čekijos teisės aktų leidėjas komercinio atstovavimo sutartis, susijusias su prekėmis ir paslaugomis, vertino vienodai. Taigi atrodo, kad pagal Čekijos teisę Direktyvos 86/653 17 straipsnis tiesiogiai ir besąlygiškai taikomas pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai ir kad Teisingumo Teismas, siekdamas užtikrinti Sąjungos teisinę tvarką, turi priimti sprendimą dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymo.
35. Taigi manau, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje.
B. Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
36. Remiantis O2 Czech Republic pateiktais argumentais, šioje byloje pateikti klausimai yra nepriimtini, nes jie nėra svarbūs ginčui pagrindinėje byloje išspręsti. Kaip savo rašytinėse ir žodinėse pastabose tvirtino O2 Czech Republic, kadangi QT negalėjo įrodyti savo teisės į kompensaciją, klausimai, susiję su kompensacijos išmokėjimo teisingumu, nėra svarbūs sprendimui, kurį reikia priimti šioje byloje.
37. Manau, kad šiuos argumentus reikia atmesti.
38. Reikėtų priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Taigi Teisingumo Teismas iš esmės turi priimti sprendimą tuo atveju, jei pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu(12).
39. Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus(13).
40. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios išvados 14–17 punktuose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme tinkamai išdėstė ne tik priežastis, dėl kurių kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 86/653 išaiškinimo, bet ir motyvus, dėl kurių toks išaiškinimas yra būtinas siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje.
41. Be to, kaip nurodė Komisija, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (žr. šios išvados 13 punktą) matyti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad O2 Czech Republic ateityje gaus naudos iš QT sukurtos klientų bazės po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. Taigi atrodo, jog, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, QT turi teisę į kompensaciją. Vis dėlto šios kompensacijos dydis yra kitas klausimas. Kaip aptarsiu toliau, prarasti komisiniai pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą yra kompensacijos apskaičiavimo dalis, o ne teisės į kompensaciją atsiradimo sąlyga (žr. šios išvados 50–59 punktus).
42. Šiomis aplinkybėmis reikėtų manyti, kad prašomas išaiškinimas nėra akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis arba dalyku ir kad iškelti klausimai nėra hipotetiniai.
43. Taigi manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje yra priimtinas.
C. Dėl esmės
1. Direktyvoje 86/653 numatytos kompensacijos pobūdis ir loginis pagrindas
44. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktas yra dalis šios direktyvos 17–19 straipsniuose nustatytos sistemos, kuria reglamentuojama prekybos agento teisė gauti kompensaciją ar žalos atlyginimą nutraukus komercinio atstovavimo sutartį. Ši sistema yra vienas sudėtingiausių Direktyvos 86/653 aspektų(14).
45. Direktyvos 86/653 kontekste kompensacija ir žalos atlyginimas yra specifiniai terminai, kuriais, suprantant plačiai, apibūdinama vienkartinė nutraukimo išmoka prekybos agentui(15); kompensacijos tvarka perimta iš Vokietijos teisės, o žalos atlyginimo tvarka – iš Prancūzijos teisės(16). Nors kompensacijos ir žalos atlyginimo sistemų logika panaši(17), skiriasi jų filosofija ir praktika(18). Taigi Direktyvos 86/653 17 straipsnyje įtvirtintas valstybių narių pasiektas kompromisas(19), suteikiant joms galimybę pasirinkti tarp kompensacijos, nustatytos pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, ar žalos atlyginimo pagal jos 17 straipsnio 3 dalies kriterijus(20).
46. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje numatyta kompensacija paprastai laikoma specialiuoju reikalavimu dėl prekybos agento prarasto prestižo, kurį jis įgijo atstovaujamajam(21). Šis prestižas – tai prekybos agento sukurta klientų bazė, kuri atstovaujamajam išlieka vertinga ir pasibaigus komercinio atstovavimo sutarčiai.
47. Tokia samprata jau seniai pripažįstama kai kuriose nacionalinės teisės sistemose(22). Ji taip pat buvo nurodyta Komisijos parengtoje Direktyvos 86/653 17 straipsnio taikymo ataskaitoje: „ši kompensacija išreiškia ilgalaikę naudą, kurią dėl prekybos agento pastangų gauna atstovaujamasis. Vis dėlto prekybos agentas būna gavęs komisinius tik sutarties galiojimo laikotarpiu ir paprastai jie neatspindi atstovaujamajam sukurto prestižo vertės. Būtent dėl šios priežasties prestižo kompensacijos mokėjimas yra komerciškai pagrįstas(23).
48. Iš tiesų galima manyti, kad Direktyvoje 86/653 numatytos kompensacijos loginis pagrindas susijęs su pačia šioje direktyvoje nustatytų komercinio atstovavimo santykių prigimtimi. Pagal komercinio atstovavimo sutartį tarp savarankiškai dirbančio prekybos agento ir atstovaujamojo susiklosto ilgalaikiai santykiai, pagal kuriuos pagrindinės prekybos agento užduotys yra veikiant atstovaujamojo, o ne savo vardu, surasti atstovaujamajam naujų klientų ir didinti atstovaujamojo verslo apimtis su esamais klientais(24). Atstovaujamasis naudojasi prekybos agento paslaugomis tam, kad gautų naudos iš jo taikomos strategijos, požiūrio ir jo turimų įgūdžių įtikinti klientus įsigyti atstovaujamojo produktų(25).
49. Taigi, kaip savo išvadoje byloje Honyvem Informazioni Commerciali(26) paaiškino generalinis advokatas M. Poiares Maduro, kompensacija skirta atsilyginti prekybos agentui už pastangas, tiek, kiek atstovaujamasis ir toliau gauna ekonominės naudos, kuri išlieka ir po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. Kartu ja atsižvelgiama į riziką, kad atstovaujamasis gali elgtis oportunistiškai ir nutraukti komercinio atstovavimo sutartį, kai tarp atstovaujamojo ir prekybos agento surastų klientų susiklostė verslo santykiai, kad nereikėtų mokėti prekybos agentui komisinių už sandorius, prie kurių sudarymo jis prisidėjo.
2. Direktyvoje 86/653 numatytos kompensacijos sąlygos ir apskaičiavimas
50. Remiantis Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkte esančia formuluote „jei ir tiek, kiek“, buvo laikoma, kad šioje nuostatoje nustatytos ir kompensacijos mokėjimo sąlygos, ir jai apskaičiuoti reikalingi elementai(27).
51. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatyta, kad prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba gerokai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje nurodyta, kad kompensacijos mokėjimas turi atitikti teisingumo principą, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir ypač į komisinius, kuriuos prekybos agentas prarado dėl verslo sandorių su tokiais klientais.
52. Man atrodo, kad nors Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkte nėra aiškiai atskirtos teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygos ir kompensacijos dydžio apskaičiavimo būdas, jame yra su abiem atvejais susijusių taisyklių.
53. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje kalbama apie teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygas. Pagal jas kumuliatyviai reikalaujama: pirma, kad prekybos agentas atstovaujamajam būtų suradęs naujų klientų arba gerokai padidinęs verslo apimtį su esamais klientais, ir, antra, kad atstovaujamasis ir toliau gautų didelės naudos iš verslo su tokiais klientais(28).
54. Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antroji įtrauka labiau susijusi su kompensacijos, į kurią prekybos agentas turi teisę, dydžio apskaičiavimu, t. y. kad „mokant nuostolių atlyginimą“ būtų laikomasi teisingumo principo, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant prarastus komisinius.
55. Taigi prarasti komisiniai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antrą įtrauką, yra ne teisės į kompensaciją sąlyga, o šios kompensacijos apskaičiavimo būdo elementas.
56. Sąlygos, kuriomis reglamentuojama teisė į kompensaciją, Sąjungos teisėje yra suderintos(29).
57. Pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmą įtrauką nustatydamas, ar prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, nacionalinis teismas atlieka kokybinį (o ne kiekybinį) vertinimą, atsižvelgdamas į tai, ar prekybos agentas surado atstovaujamajam naujų klientų arba reikšmingai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir ar atstovaujamasis ir toliau gauna didelę naudą iš verslo su šiais klientais. Norint padaryti išvadą, kad atsirado teisė į kompensaciją, nebūtina apskaičiuoti, kiek naujų klientų prekybos agentas pritraukė arba kokia yra tiksli atstovaujamojo gaunamos nuolatinės naudos vertė. Kai tik nacionalinis teismas gali būti pakankamai tikras, kad atstovaujamasis gauna didelės naudos iš prekybos agento vykdomos veiklos, agentas turi teisę į kompensaciją.
58. Įvykdžius teisės į kompensaciją sąlygas, pereinama prie jos dydžio apskaičiavimo. Jos dydis turi būti teisingas.
59. Dėl teisingos kompensacijos apskaičiavimo būdo valstybėms narėms paliekama tam tikra diskrecija, tačiau ji ribojama Direktyvos 86/653 17 straipsnyje nustatytais reikalavimais(30). Šiuo klausimu prarasti komisiniai yra tik viena(31), nors ir svarbi, šio apskaičiavimo sudedamoji dalis.
60. Atsižvelgdama į tai, išnagrinėsiu prejudicinius klausimus.
3. Prejudicinių klausimų nagrinėjimas
61. Kaip paaiškinta šios išvados 24 ir 25 punktuose, Teisingumo Teismui pateikti tokie prejudiciniai klausimai, kaip nurodyta toliau. Pirmasis klausimas – ar nustatant prarastus komisinius, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą, reikia atsižvelgti į komisinį atlyginimą už hipotetinius būsimus sandorius tarp atstovaujamojo ir prekybos agento sukurtos klientų bazės. Antrasis klausimas – ar vienkartiniai komisiniai, nagrinėjamu atveju suprantami kaip komercinio atstovavimo sutartyje numatyti komisiniai, šiuo klausimu galėtų būti suprantami kaip prarasti komisiniai.
62. Remiantis O2 Czech Republic ir Čekijos vyriausybės pateiktais argumentais, prarasti komisiniai pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą skirti ne būsimiems sandoriams, kuriuos prekybos agentas būtų sudaręs, jei komercinio atstovavimo sutartis būtų tęsiama, o labiau susiję su situacijomis, kai prekybos agentas negavo visos jam mokėtinų komisinių sumos už jau įvykdytus sandorius. QT, Vokietijos vyriausybė ir Komisija su tuo nesutinka.
63. Kaip matyti iš šios išvados 20 punkto, prarastų komisinių sąvoka neapibrėžta nei Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkte, nei jokioje kitoje šios direktyvos nuostatoje.
64. Mano nuomone, prarastų komisinių sąvoka pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą turi būti aiškinama kaip reiškianti komisinius už hipotetinius būsimus sandorius tarp atstovaujamojo ir prekybos agento sukurtos klientų bazės.
65. Pirma, toks aiškinimas atitinka pačią Direktyvoje 86/653 įtvirtintą kompensacijos logiką. Kaip jau aptarta (žr. šios išvados 46–49 punktus), kompensacija pateisinama tuo, kad prekybos agentas komisinius gaus tik atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, o prestižas, kurį prekybos agentas bus sukūręs atstovaujamajam, dažnai išlieka ir pasibaigus komercinio atstovavimo sutarčiai. Kompensacija negali apsiriboti tik komisiniais už jau įvykdytus sandorius, nes ji skirta kompensuoti prekybos agento pelnui, kurį atstovaujamasis toliau gauna ir po atstovavimo sutarties nutraukimo dėl prekybos agento sukurtos klientų bazės(32).
66. Antra, Direktyva 86/653 siekiami tikslai patvirtina siūlomą jos 17 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktos prarastų komisinių sąvokos aiškinimą.
67. Remiantis suformuota jurisprudencija, iš Direktyvos 86/653 antros ir trečios konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja siekiama apsaugoti prekybos agentus jiems palaikant santykius su atstovaujamaisiais, skatinti prekybinių sandorių saugumą ir palengvinti prekybą prekėmis tarp valstybių narių, suderinant jų teisines sistemas komercinio atstovavimo srityje. Šiuo tikslu šios direktyvos 13–20 straipsniuose, be kita ko, nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas komercinio atstovavimo sutarties sudarymas ir nutraukimas(33).
68. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Direktyvos 86/653 17 ir 18 straipsniai yra ypač svarbūs, nes juose apibrėžtas prekybos agentų apsaugos lygis, kurį Sąjungos teisės aktų leidėjas laiko pagrįstu kuriant vidaus rinką(34).
69. Teisingumo Teismas taip pat yra patikslinęs, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 86/653 tikslą apsaugoti prekybos agentus jų santykiuose su atstovaujamaisiais, bet koks šios direktyvos 17 straipsnio aiškinimas, kuris gali pasirodyti žalingas prekybos agentui, yra neleistinas(35).
70. Visų pirma Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies formuluotę reikia aiškinti taip, kad ja prisidedama prie prekybos agento apsaugos, todėl visapusiškai atsižvelgiama į jo nuopelnus vykdant jam pavestas užduotis(36).
71. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė Komisija, Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prarastų komisinių sąvokos aiškinimas turėtų būti grindžiamas panašia logika. Prarastų komisinių aiškinimas kaip hipotetinių būsimų sandorių padėtų apsaugoti prekybos agentus po sutartinių santykių nutraukimo su atstovaujamuoju, visapusiškai atsižvelgiant į agentų atliekamas užduotis atstovaujamųjų naudai(37).
72. Šiuo klausimu, kaip pabrėžė Vokietijos vyriausybė, nutraukus atstovavimo sutartį, atstovaujamasis daugeliu atvejų ir toliau naudotųsi prekybos agento sukurta klientų baze, toliau vykdydamas sandorius su šiais klientais. Todėl neatsižvelgimas į komisinius už hipotetinius būsimus sandorius prieštarautų minėta direktyva siekiamam prekybos agento apsaugos tikslui.
73. Galima būtų pažymėti, kad praktiškai mažesnės apimties sutartys su klientais ilgainiui neretai virsta didesnės apimties pelningesnėmis sutartimis. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai inžinerija užtruks, pirmosios sutartys paprastai bus nedidelės, o atstovaujamasis sudarys sutartį su prekybos agentu tam, kad šis atstovaujamojo vardu „įkeltų koją“ pas klientus dėl savo strategijos, įgūdžių ir ryšių. Jei prarasti komisiniai apsiribotų tik jau įvykdytais sandoriais, prekybos agentas galėtų netekti didelės dalies pelno, kurį atstovaujamasis gautų dėl agento darbo nutraukus komercinio atstovavimo sutartį.
74. Priešingai, nei teigia O2 Czech Republic ir Čekijos vyriausybė, siūlomu Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkte reglamentuojamų prarastų komisinių aiškinimu atsižvelgiama į ekonomines realijas ir nesunaikinama komercinio atstovavimo rinka. Tokiu aiškinimu nėra nepaisoma konkrečių aplinkybių, į kurias O2 Czech Republic atkreipė dėmesį per teismo posėdį, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriaus ypatumus ir rinkos svyravimus (tarifų ir vartotojų elgsenos pokyčiai bei potencialių konkurentų skaičiaus padidėjimas, dėl kurių, kaip matyti, nagrinėjamos komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu sumažėjo sutarčių). Į jas iš tikrųjų atsižvelgiama vertinant kompensacijos teisingumą (žr. šios išvados 97 ir 98 punktus)(38).
75. Be to, hipotetinių būsimų sandorių įtraukimas nustatant prarastus komisinius neprieštarauja Direktyvoje 86/653 numatytam tikslui užtikrinti teisinį saugumą komercinio atstovavimo srityje(39). Tai, kad reikia prognozuoti hipotetinius būsimus sandorius, nėra neįprasta verslo strategijų dalis. Be to, kaip pažymėjo vienas generalinis advokatas, tokias prognozes jau atlieka teismai(40).
76. Galiausiai kitos Direktyvos 86/653 nuostatos patvirtina siūlomą šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos prarastų komisinių sąvokos aiškinimą.
77. Primintina, jog Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje reikalaujama, kad prekybos agentas atstovaujamajam būtų suradęs naujų klientų arba gerokai padidinęs verslo apimtį su turimais klientais ir kad atstovaujamasis ir toliau gautų didelę naudą iš verslo su tokiais klientais.
78. Kaip nurodė Vokietijos vyriausybė, vertinant atstovaujamojo išlaikytą naudą pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmą įtrauką, vertinami prekybos agento sudaryti ar išplėtoti sandoriai, iš kurių atstovaujamasis „[ir toliau] gauna didelę naudą“. Tai, kas gaunama kaip nauda, iš esmės gali būti apskaičiuota tik hipotetiškai apsvarsčius šių sandorių, kurie taip pat minimi Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto antrojoje įtraukoje, raidą ateityje(41). Tai leidžia manyti, kad prarasti komisiniai neatsiejami nuo aplinkybės, kad atstovaujamasis gauna naudos po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo(42).
79. Be to, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika ir kaip nurodė Vokietijos vyriausybė ir Komisija, siūlomas prarastų komisinių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą, aiškinimas atitinka šios direktyvos 7 ir 8 straipsnius.
80. Direktyvos 86/653 7 ir 8 straipsniai yra jos III skyriuje, susijusiame su darbo užmokesčiu. Direktyvos 86/653 7 straipsnyje numatyta, kad prekybos agentas turi teisę į komisinius už sandorius, sudarytus per komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, kad prekybos agentas turi teisę gauti komisinį atlyginimą už tam tikrus sandorius, sudarytus pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties galiojimui, tais atvejais, kai iš esmės sandoris buvo sudarytas dėl prekybos agento pastangų iki šios sutarties galiojimo pabaigos.
81. Man atrodo, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalis logiškai turėtų apimti kitokias situacijas nei tos, kurios jau yra numatytos šios direktyvos 7 ir 8 straipsniuose(43). Taigi Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai prekybos agentas negavo visų jam atstovaujamojo mokėtinų komisinių, nes tokie atvejai patenka į šios direktyvos 7 ir 8 straipsnių taikymo sritį.
82. Iš tiesų O2 Czech Republic ir Čekijos vyriausybės pateiktą prarastų komisinių aiškinimą kaip komisinių už jau sudarytus sandorius būtų sunku atskirti nuo komisinių, jau priklausančių prekybos agentui pagal Direktyvos 86/653 7 ir 8 straipsnius(44). Pastarųjų, jeigu jie nebūtų sumokėti, klausimas tikriausiai būtų sprendžiamas ieškiniu, grindžiamu komercinio atstovavimo sutarties pažeidimu.
83. Taigi siūlau Teismui į prarastų komisinių sąvoką įtraukti komisinius už hipotetinius būsimus sandorius; toliau turiu nagrinėti antrąjį klausimą. Tuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ir kokiomis aplinkybėmis vienkartiniai komisiniai galėtų būti laikomi prarastais komisiniais, jeigu jie susiję su komisiniais už hipotetinius būsimus sandorius po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo.
84. Šiuo klausimu būtina atsižvelgti į tai, kad iš šios bylos matyti, jog vienkartinių komisinių sąvoka gali reikšti skirtingus dalykus. Viena vertus, kaip paaiškino Vokietijos vyriausybė, vienkartiniai komisiniai reiškia vienkartinį atlygį už naujo kliento suradimą atstovaujamajam. Ši suma išlieka nepriklausomai nuo komercinių santykių su tuo pačiu klientu trukmės ir raidos. Kitaip tariant, prekybos agentui mokama vieną kartą už kiekvieną klientą. Kita vertus, O2 Czech Republic ir Čekijos vyriausybė vartoja vienkartinių komisinių sąvoką, siekdamos įvardyti tokio pobūdžio komisinį atlyginimą, dėl kurio buvo sutarta tarp QT ir O2 Czech Republic. Kaip paaiškinta pirma (žr. šios išvados 6 punktą), QT gaudavo komisinius už kiekvieną su klientu sudarytą (arba pakeistą) sutartį, nesvarbu, ar tai būtų nauja, ar jau sudaryta sutartis. Suma buvo koreguojama atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, sudarytos sutarties trukmę, tarifą ir įtrauktų paslaugų skaičių, dėl kurių agentas galėjo derėtis. Taigi QT buvo mokama ne už kiekvieną klientą, o už kiekvieną sutartį. Jeigu tas pats klientas, kuris iš pradžių pasirašė sutartį su atstovaujamuoju, pasirašytų naują sutartį per kitą prekybos agentą, būtent tas kitas prekybos agentas turėtų teisę į komisinį atlyginimą.
85. Kaip nurodė Vokietijos vyriausybė, vienkartiniai komisiniai, kaip ji vartoja šią sąvoką, iš tiesų negalėtų būti prarasti komisiniai. Kompensacija neturėtų būti nepagrįsta našta atstovaujamajam, o turėtų būti nukreipta į naudą, kurią atstovaujamasis ir toliau gauna iš prekybos agento sukurtos klientų bazės. Jeigu prekybos agentui jau buvo sumokėta už tokią būsimą naudą, o taip gali būti tuo atveju, kai komisinis atlyginimas mokamas už kiekvieną klientą, prekybos agentas nepraranda jokio komisinio atlyginimo.
86. Vis dėlto kompensacija priklauso ne tik nuo prarastų komisinių. Dėl šios priežasties vienkartinių komisinių, kaip ši sąvoka suprantama Vokietijoje, neįtraukimas į kompensacijos apskaičiavimą visiškai atitinka požiūrį, kurį pateikiau savo išvadoje byloje Rigall Arteria Management(45) dėl Direktyvos 86/653 7 straipsnio 1 dalies b punkto(46). Toje išvadoje siūliau, kad prekybos agento teisė gauti komisinius už pakartotinius sandorius būtų aiškinama kaip neprivaloma(47). Taigi toks Direktyvos 86/653 aiškinimas leidžia komercinio atstovavimo sutarties šalims numatyti vienkartinius komisinius kaip atlyginimo prekybos agentui formą. Akivaizdu, kad jei tokie komisiniai leidžiami remiantis Direktyva 86/653, žalos atlyginimas negali priklausyti nuo to, ar prekybos agentas turėjo teisę gauti komisinius už vienkartinius ar pakartotinius sandorius. Tačiau apskaičiuojant teisingą kompensaciją reikėtų atsižvelgti į tai, kad prekybos agentui jau buvo sumokėta už atstovaujamojo būsimą naudą.
87. Atvirkščiai, jei vienkartiniai komisiniai suprantami kaip komisiniai, dėl kurių šioje byloje QT ir O2 Czech Republic sudarė sutartį, prekybos agento sukurta klientų bazė atstovaujamajam gali duoti naudos, už kurią prekybos agentui dar nebuvo atlyginta. Taigi, jei komercinio atstovavimo sutartis nebūtų nutraukta, prekybos agentas galėtų gauti komisinius. Nėra jokio tikrumo, kad šis prekybos agentas iš tiesų sudarytų sąlygas atstovaujamajam pasirašyti naują sutartį su jo surastu klientu. Vis dėlto tokia galimybė buvo. Taigi toks vienkartinis komisinis atlyginimas gali būti prarasti komisiniai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant kompensacijos sumą. Tokių prarastų komisinių kiekybinis įvertinimas priklausys nuo to, kaip bus įvertinta prekybos agento sukurtos klientų bazės būsima vertė, taip pat nuo tikimybės, kad klientą pritraukęs prekybos agentas galės derėtis dėl naujo sandorio su tuo klientu arba jį sudaryti (žr. šios išvados 90–112 punktus).
88. Bet kuriuo atveju, kaip nurodė Vokietijos vyriausybė ir Komisija, taip pat patvirtino Čekijos vyriausybė, kompensacija negali būti automatiškai netaikoma dėl to, kad buvo susitarta dėl vienkartinio komisinio atlyginimo, nes, kaip aiškiai nurodyta Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkte, kompensacija grindžiama ne tik prarastais komisiniais, bet ir visomis su komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu susijusiomis aplinkybėmis. Kaip pabrėžė Vokietijos vyriausybė, jei teisę į kompensaciją panaikintų vien vienkartinių komisinių nustatymas, būtų galima apeiti šios teisės privalomąjį pobūdį.
89. Taigi, remdamasi išdėstytais motyvais, manau, kad pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punktą prarasto komisinio atlyginimo sąvoka reiškia komisinį atlyginimą už hipotetinius būsimus sandorius tarp atstovaujamojo ir prekybos agento sukurtos klientų bazės. Šiai sąvokai neturi įtakos tai, kad prekybos agentui buvo sumokėti vienkartiniai komisiniai. Tik tuo atveju, jei sutartyje sutartas komisinis atlyginimas buvo vienkartinio pobūdžio, už kurį prekybos agentui jau buvo atlyginta už būsimą naudą, kurią atstovaujamasis ir toliau gauna iš prekybos agento sukurtos klientų bazės, tai nėra prarastas komisinis atlyginimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad prekybos agentas neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad prarastas komisinis atlyginimas yra tik vienas iš elementų nustatant šio mokėjimo teisingumą.
4. Kompensacijos apskaičiavimo būdas atsižvelgiant į negautus komisinius
90. Dar reikia išsiaiškinti, kaip apskaičiuojant teisingą kompensaciją reikia atsižvelgti į prarastus komisinius, kurie suprantami kaip atlygis už būsimą naudą, kurią atstovaujamasis gauna iš prekybos agento sukurtos klientų bazės.
91. Pagal jurisprudenciją Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos apskaičiavimą galima suskirstyti į tris etapus: „pirmajame iš šių etapų pirmiausia siekiama kiekybiškai įvertinti naudą, kurią atstovaujamasis gavo iš verslo su prekybos agento surastais klientais pagal šio straipsnio 2 dalies a punkto pirmos įtraukos nuostatas. Antrajame etape siekiama pagal šios nuostatos antrą įtrauką patikrinti, ar suma, kuri buvo apskaičiuota remiantis anksčiau aprašytais kriterijais, yra teisinga, atsižvelgiant į visas šiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas. Pagaliau trečiajame etape nuostolių atlyginimo suma apribojama direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta didžiausia suma, kuri svarbi tik tuo atveju, jeigu iš dviejų ankstesnių skaičiavimo etapų gauta suma ją viršija“(48).
92. Šie trys etapai nebūtinai reiškia, kad apskaičiuojant konkrečią kompensaciją jie turėtų būti vykdomi tokia tvarka. Mano nuomone, jie turėtų būti suprantami kaip nurodantys, kad galiausiai apskaičiuojant kompensacijos dydį iš esmės reikia atsižvelgti į tai, kad, siekiant teisingumo, kompensacija turi atspindėti ir atstovaujamojo ateityje gautą naudą, ir prekybos agento dėl atstovavimo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kuriuos paprastai sudaro agento negautas komisinis atlyginimas. Kaip nurodė Vokietijos vyriausybė, šios dvi sumos – atstovaujamojo pasiliekama būsima nauda ir prekybos agento prarastas komisinis atlyginimas – dažniausiai yra proporcingos. Todėl praktiškai pirmasis ir antrasis etapai, kaip apibūdinta ką tik minėtoje jurisprudencijoje, susijungia į vieną.
93. Atliekant šią užduotį turi būti kiekybiškai įvertintos visos aplinkybės, svarbios teisingos kompensacijos apskaičiavimui. Kadangi daugelis šių aplinkybių gali būti tik apytikrės (nes jos susijusios su ateitimi), kyla klausimas, kaip konkrečiai būtų galima apskaičiuoti kompensaciją.
94. Šiuo klausimu Direktyvoje 86/653 nenustatyta konkrečių taisyklių, o valstybėms narėms palikta teisė pasirinkti apskaičiavimo būdą.
95. Direktyvos 86/653(49) 17 straipsnio taikymo ataskaitoje Komisija aprašė priimtiną kompensacijos apskaičiavimo būdą, kuris buvo pagrįstas Vokietijos praktika. Ši praktika buvo pakoreguota po 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo Semen(50). Vis dėlto, kaip Vokietijos vyriausybė paaiškino per teismo posėdį, pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek metų, kaip galima tikėtis, atstovaujamasis gaus naudos iš prekybos agento sukurtos klientų bazės. Tada prarasti komisiniai apskaičiuojami atsižvelgiant į šį laikotarpį(51).
96. Prarastų komisinių apskaičiavimas iš pradžių grindžiamas ankstesniais komisiniais, kuriuos prekybos agentas faktiškai gavo iki komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. Jis pradedamas nuo prielaidos, kad prekybos agentas tam tikrą metų skaičių uždirbtų tokio paties dydžio komisinį atlyginimą, o vėliau tikslinamas atsižvelgiant į visas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad prekybos agentas iš tikrųjų neuždirbtų tiek daug arba ateityje uždirbtų dar daugiau. Taigi galiausiai prarasti komisiniai, priklausomai nuo aplinkybių, būtų didesni arba mažesni už tuos, kuriuos prekybos agentas faktiškai uždirbo reprezentatyviais metais, remdamasis ta pačia savo sukurta klientų baze.
97. Tiksliau tariant, skaičiuojama nuo komisinio atlyginimo sumos, kurią prekybos agentas uždirbo praėjusiais metais (arba kitais reprezentatyvesniais metais). Tada šis komisinis atlyginimas kiekvienais vėlesniais metais (metų skaičius priklauso nuo įvertinimo, kiek laiko atstovaujamasis naudosis prekybos agento sukurta klientų baze) mažinamas, remiantis numatomu klientų migracijos rodikliu (suprantamu kaip klientai iš prekybos agento sukurtos klientų bazės, kurie, kaip tikimasi, pereis prie kito atstovaujamojo prekių ar paslaugų). Taip atsižvelgiama į tai, kad prekybos agento sukurtos klientų bazės vertė ilgainiui gali sumažėti. Galiausiai suma koreguojama siekiant atsižvelgti į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, kainų svyravimus, svarbius pokyčius aptariamame sektoriuje ir visus kitus veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos prekybos agento sukurtos klientų bazės vertei ateityje ir atitinkamiems prekybos agento prarastiems komisiniams.
98. Atliekant skaičiavimus galima atsižvelgti į tokius nuogąstavimus, kuriuos per teismo posėdį išreiškė O2 Czech Republic (žr. šios išvados 74 punktą), t. y. kad daug klientų sudaro telekomunikacijų sutartis tiesiogiai (pasirašydami internetines sutartis su atstovaujamuoju), nesinaudodami agentų paslaugomis. Tokios abejonės gali būti išreikštos arba apskaičiuotu migracijos rodikliu, arba papildomais veiksniais, dėl kurių gali padidėti arba sumažėti atstovaujamojo sukurtos klientų bazės vertė atstovaujamajam, arba apskaičiuotais negautais komisiniais, kuriuos prekybos agentas būtų uždirbęs, jei komercinio atstovavimo sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Taigi, jeigu prekybos agentas, pavyzdžiui, sukūrė klientų duomenų bazę, susijusią su vieno atstovaujamojo siūlomais produktais, ir manoma, kad didelė dalis šių klientų pratęs sutartį tiesiogiai, nesikreipdami į prekybos agentą, arba išeis, kad pasirašytų sutartį su kitu atstovaujamuoju, apskaičiuojant negautus komisinius galima pagrįstai sumažinti buvusių komisinių sumą. Jeigu susitarta, kad komisinis atlyginimas mokamas už kiekvieną sudarytą sutartį, kaip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju, tai reiškia, kad kita sutartis su tuo pačiu klientu gali būti sudaryta kito prekybos agento veiklos dėka, o apskaičiuojant prarastus komisinius gali būti atsižvelgta į numanomą tokių atvejų skaičių (taip pat pagrįstą ankstesne patirtimi) ir jie gali būti atitinkamai sumažinti.
99. Skaičiavimo atskaitos tašku laikyti poziciją, kad prarasti komisiniai prilygsta atstovaujamojo būsimai naudai, yra logiška, nes, mano nuomone, nacionaliniams teismams tai yra paprastas ir praktiškas sprendimas. Pradedama nuo tam tikros ir lengvai atsekamos sumos – prekybos agento anksčiau gautų komisinių. Tai taip pat atitinka tikslą apsaugoti prekybos agentus jų santykiuose su atstovaujamaisiais. Prekybos agentų požiūriu, prarastus komisinius, apskaičiuotus pagal ankstesnius komisinius, lengva įvertinti, nes jie priklauso tik nuo agentų. Prekybos agentui būtų labai sunku įvertinti atstovaujamojo pelningumą, nes jis greičiausiai nebūtų linkęs atskleisti tokios informacijos, be to, tai visiškai priklauso nuo atstovaujamojo, nes prekybos agentas nekontroliuoja atstovaujamojo išlaidų.
100. Toks apskaičiavimo būdas taip pat užtikrina pakankamą nuspėjamumo laipsnį, kad atstovaujamasis galėtų nuspręsti, ar nutraukti komercinio atstovavimo sutartį ir kada tai padaryti. Atstovaujamasis taip pat turi informacijos apie prekybos agentui anksčiau sumokėtus komisinius ir, kilus ginčui dėl kompensacijos, taip pat gali pateikti teismui atitinkamą informaciją apie kitus rūpimus aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti tikslinant pradinį apskaičiavimą.
101. Pakoregavus pradinį prarastų komisinių ir koreliuojančios atstovaujamojo būsimos naudos apskaičiavimą, paskutiniu etapu gautą sumą reikia sumažinti, jeigu ji viršija Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą viršutinę kompensacijos ribą.
102. Prieš baigdama pateiksiu hipotetinį šio apskaičiavimo būdo pavyzdį, kurį įkvėpė Čekijos vyriausybės per teismo posėdį pateikti argumentai. Prekybos agentas ir atstovaujamasis sudaro komercinio atstovavimo sutartį dėl medienos pardavimo. Taigi prekybos agento užduotis yra surasti klientų, kurie pirktų atstovaujamojo medieną. Praėjus tam tikram laikui po to, kai atstovaujamasis buvo supažindintas su prekybos agento surastais klientais, komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama. Prekybos agentui buvo mokamas komisinis atlyginimas už kiekvieną medienos pardavimą. Komisinių dydis priklausė nuo medienos pardavimo kainos. Nutraukus komercinio atstovavimo sutartį, atstovaujamasis toliau naudojasi prekybos agento sukurta klientų baze, kuriai jis gali toliau pardavinėti savo medieną. Taigi sąlygos, kad prekybos agentas turėtų teisę į kompensaciją, įvykdytos, todėl kompensacija turi būti apskaičiuota.
103. Per metus iki atstovavimo sutarties nutraukimo (įprasti metai su vidutine temperatūra) prekybos agentas iš atstovaujamojo uždirbo 10 000 EUR komisinių. Dauguma klientų pirko medieną šildymui. Apskaičiuota, kad atstovaujamasis galėtų naudotis prekybos agento sukurta klientų baze dar bent trejus metus. Kadangi praėjusiais metais į medienos rinką atėjo du nauji rinkos dalyviai, skaičiuojama, kad pas juos pereis iki 30 % klientų.
104. Taigi skaičiavimai būtų tokie:
1-ieji metai: 10 000 EUR – 30 % = 7 000 EUR
2-ieji metai: 7 000 EUR – 30 % = 4 900 EUR
3-ieji metai: 4 900 EUR – 30 % = 3 430 EUR
Apskaičiuoti negauti komisiniai = 15 330 EUR.
105. Jeigu nustatomos kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos būsimai naudai, kurią atstovaujamasis gaus iš prekybos agento sukurtos klientų bazės, arba prekybos agento negautų komisinių sumai, į jas reikia atsižvelgti.
106. Galima įsivaizduoti, kad dėl numatomo dujų trūkumo daug žmonių planuoja namus šildyti malkomis. Dėl padidėjusios medienos paklausos jos kaina gali išaugti dvigubai. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos agento komisinis atlyginimas buvo apskaičiuotas pagal praėjusių metų medienos pardavimo kainą, apskaičiavimą gali tekti pakoreguoti taip, kad jis būtų pradėtas skaičiuoti nuo dvigubai didesnio komisinio atlyginimo (20 000 EUR vietoj 10 000 EUR). Be to, gali tekti atsižvelgti į tai, kiek laiko, kaip tikimasi, truks dujų trūkumas. Jei vienus metus, tai medienos kaina gali grįžti prie ankstesnių dydžių antraisiais ir trečiaisiais metais. Tokiomis aplinkybėmis prarasti komisiniai bus didesni nei pirmojo scenarijaus atveju (žr. šios išvados 104 punktą).
107. Taigi skaičiavimai būtų tokie:
1-ieji metai: 20 000 EUR – 30 % = 14 000 EUR
2-ieji metai: 7 000 EUR – 30 % = 4 900 EUR
3-ieji metai: 4 900 EUR – 30 % = 3 430 EUR
Apskaičiuoti negauti komisiniai = 22 330 EUR.
108. Dabar įsivaizduokime, kad prieš pat komercinio atstovavimo sutarties nutraukimą įvyko proveržis branduolių sintezės taikymo tyrimų srityje ir dėl to buvo galima tikėtis, kad artimiausiu metu atsiras labai pigios energijos. Dėl to tikimasi, kad dauguma žmonių nebenaudos malkų šildymui. Vieninteliai asmenys, perkantys medieną iš atstovaujamojo, būtų tie klientai, kurie medieną naudoja kitiems tikslams, pavyzdžiui, medžio skulptūrų gamybai ar apdailai. Tai labai sumažintų prekybos agento sukurtos klientų bazės vertę, nes, net jei komercinio atstovavimo sutartis toliau galiotų, prekybos agentas nebegalėtų tikėtis gauti didelių komisinių už atstovaujamojo medienos pardavimą. Apskaičiuojant prekybos agento atstovaujamajam sukurtos klientų bazės vertės praradimą būtų proporcingai sumažinta apskaičiuotų negautų komisinių suma. Jeigu ne šildymo tikslais medieną pirkę klientai sudarytų tik 2 % prekybos agento uždirbtų metinių komisinių, būtų galima pradėti skaičiuoti nuo daug mažesnės sumos – 200 EUR. Apskaičiuotas migracijos rodiklis taip pat galėtų būti pakoreguotas iki 10 %, nes tikėtina, kad kai kurios mediena prekiaujančios įmonės pasitrauks iš rinkos.
109. Taigi skaičiavimai būtų tokie:
1-ieji metai: 200 EUR – 10 % = 180 EUR
2-ieji metai: 180 EUR – 10 % = 162 EUR
3-ieji metai: 162 EUR – 10 % = 145,80 EUR
Apskaičiuoti negauti komisiniai = 487,80 EUR.
110. Taip pat reikėtų pažymėti, kad jeigu vertinama, jog atstovaujamasis negali gauti jokios esminės naudos iš prekybos agento sukurtos klientų bazės po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo (o tai gali būti jos nutraukimo priežastis), apskaičiavimų atlikti nereikės, nes tokiu atveju neatsiras sąlygų mokėti kompensaciją.
111. Be to, jei pagal komercinio atstovavimo sutartį prekybos agentas gavo vienkartinį komisinį atlyginimą už kiekvieną klientą, taigi už kiekvieną klientą agentas uždirbdavo sumą, kuri buvo skirta bet kokiems būsimiems to kliento medienos pirkimams padengti, todėl prekybos agentui nebuvo mokama jokio kito komisinio atlyginimo, galima daryti išvadą, kad nėra prarastų komisinių. Vis dėlto, jeigu, pavyzdžiui, atstovaujamasis taip pat mokėjo įmokas į prekybos agento pensijų fondą, į tai turėtų būti atsižvelgta apskaičiuojant teisingą kompensaciją prekybos agentui, net jeigu komisinių nebuvo prarasta. Kompensacijos mokėjimas grindžiamas ne prarastais komisiniais, o tuo, kad prekybos agentas sukūrė klientų bazę ir kad ši klientų bazė turi vertę atstovaujamajam net ir po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo.
112. Paskutiniu apskaičiavimo etapu reikalaujama, kad kompensacija būtų pakoreguota taip, kad neviršytų Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos viršutinės ribos, t. y. skaičiaus, atitinkančio prekybos agento per vienus metus iš atstovaujamojo uždirbtą atlyginimą, kuris apskaičiuojamas pagal praėjusių penkerių metų vidurkį (arba mažiau nei penkerių metų, jei sutartis buvo trumpesnė). Jeigu per pastaruosius penkerius metus mano hipotetiniame pavyzdyje nurodytas prekybos agentas vidutiniškai uždirbdavo 12 000 EUR atlyginimą, apskaičiuoti negauti komisiniai viršytų viršutinę ribą pagal pirmąjį ir antrąjį scenarijus (žr. šios išvados 104 ir 107 punktus), ir kompensacija, kurią reikėtų išmokėti prekybos agentui, būtų mažesnė už apskaičiuotus prarastus komisinius.
V. Išvada
113. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika) pateiktus prejudicinius klausimus:
Sąvoka „komisiniai, kuriuos prarado prekybos agentas“, kaip ji suprantama pagal 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653 (EEB) dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 17 straipsnio 2 dalies a punkto antrą įtrauką, turi būti aiškinama kaip komisiniai, kuriuos, jei komercinio atstovavimo sutartis būtų galiojusi, prekybos agentas būtų gavęs už būsimus sandorius tarp atstovaujamojo ir naujų klientų, kuriuos prekybos agentas surado atstovaujamajam, arba esamų klientų, su kuriais prekybos agentas gerokai padidino verslo apimtį.
Šiai sąvokai neturi įtakos tai, kad prekybos agentui buvo sumokėti vienkartiniai komisiniai. Tik tuo atveju, jei sutartyje sutartas komisinis atlyginimas buvo vienkartinio pobūdžio, t. y. prekybos agentui jau buvo atlyginta už būsimą naudą, kurią atstovaujamasis ir toliau gauna iš prekybos agento sukurtos klientų bazės, tai nėra prarasti komisiniai. Vis dėlto tai nereiškia, kad prekybos agentas neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad prarasti komisiniai yra tik vienas iš elementų nustatant šios išmokos teisingumą.