Byla T‑258/06
Vokietijos Federacinė Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Viešiesiems pirkimams taikomos nuostatos – Sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos „viešųjų pirkimų“ direktyvos, sudarymas – Komisijos aiškinamasis komunikatas – Aktas, kurį galima ginčyti – Aktas, kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos
(EB 230 straipsnis; Komisijos komunikatas 2006/C 179/02)
2. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, sudarymas – Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis Sutarties taisyklių ir principų
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17 9 konstatuojamoji dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 2 konstatuojamoji dalis; Komisijos komunikatas 2006/C 179/02)
3. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, sudarymas – Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis Sutarties taisyklių ir principų
(Komisijos komunikatas 2006/C 179/02)
4. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, sudarymas – Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis Sutarties taisyklių ir principų
(EB 12, 43, 47 ir 49 straipsniai; Komisijos komunikatas 2006/C 179/02)
5. Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, sudarymas – Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis Sutarties taisyklių ir principų
(Komisijos komunikatas 2006/C 179/02)
1. Ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl institucijų priimtų teisės aktų, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriais siekiama sukelti teisinių pasekmių. Norint įvertinti, ar Komisijos komunikatu, kuris paskelbtas Oficialiojo leidinio C serijoje ir kuriuo siekiama supažindinti su bendru Komisijos požiūriu į visų pagrindinių normų dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, kurios tiesiogiai kyla iš Sutarties taisyklių ir principų, taikymą sudarant sutartis, kurioms netaikomos ar tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, siekiama sukelti naujų teisinių pasekmių, palyginti su tomis, kurias sukelia pagrindinių Sutarties principų taikymas, reikia išnagrinėti jo turinį. Tačiau Komisijos aiškinamajame komunikate dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, tik paaiškinamos nuostatos, susijusios su laisvu prekių judėjimu, įsisteigimo laisve, laisve teikti paslaugas, nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir proporcingumo principais bei skaidrumo ir tarpusavio pripažinimo taisyklėmis, taikomomis sutartims, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, ir juo nenustatomos specifinės arba naujos pareigos, palyginti su šiomis nuostatomis, principais ir taisyklėmis, išaiškintais Teisingumo Teismo praktikoje. Šiomis aplinkybėmis negalima manyti, kad minėtas komunikatas sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti poveikio valstybių narių teisinei padėčiai.
(žr. 25–28, 162 punktus)
2. Bendrijos direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo numatytos ypatingos ir griežtos procedūros yra taikomos tik toms sutartims, kurių vertė viršija kiekvienoje iš minėtų direktyvų aiškiai numatytą ribą. Taigi šių direktyvų taisyklės netaikomos sutartims, kurių vertė nesiekia jose nustatytos ribos. Tačiau tai nereiškia, kad šios sutartys nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį. Sudarydamos šias sutartis perkančiosios organizacijos vis dėlto privalo laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių apskritai, o konkrečiai – nediskriminavimo dėl pilietybės principo.
Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai, išaiškinti Teisingumo Teismo praktikoje, visų pirma reiškia pareigą laikytis skaidrumo, leidžiančią koncesiją suteikiančiai institucijai užtikrinti šių principų laikymąsi. Tai patvirtina Direktyvos 2004/17 dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 9 konstatuojamoji dalis ir Direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 2 konstatuojamoji dalis. Iš to matyti, kad valstybės narės ir jų perkantieji subjektai, sudarydami bet kokias viešojo pirkimo sutartis, turi paisyti šios pareigos laikytis skaidrumo, kuris kiekvieno potencialaus konkurso dalyvio labui užtikrina pakankamą viešumo laipsnį, kad rinką būtų galima atverti konkurencijai ir kontroliuoti, ar sutarčių sudarymo procedūros nėra šališkos. Ši pareiga įvykdoma paskelbiant skelbimą iki atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kitaip tariant, iš anksto, prieš sudarant sutartį paskelbiant skelbimą. Paskelbimu ex post negali būti užtikrintas toks tinkamas paskelbimas.
(žr. 73–74, 76–77, 79–80 punktus)
3. Kadangi pagrindinės Sutarties taisyklės taikomos visoms viešojo pirkimo sutartims, net jeigu joms ir nėra taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, remiantis vien tuo, kad viešojo pirkimo sutarties vertė nesiekia minėtų direktyvų taikymo ribų, negalima preziumuoti, jog minėtos viešojo pirkimo sutarties poveikis vidaus rinkai beveik neturi reikšmės. Tokios sutartys patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį. Jei būtų galima daryti a priori išvadą, kad minėtos sutartys neturi jokio poveikio vidaus rinkai, Bendrijos teisė nebūtų taikoma.
Tiesa, galima numatyti, kad dėl konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, labai mažos ekonominės reikšmės, galėtų būti pagrįstai teigiama, jog kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra konkrečią viešojo pirkimo sutartį sudarantis perkantysis subjektas, įsteigtos įmonės nedomins minėta sutartis, ir todėl pasekmės aptariamoms pagrindinėms laisvėms turėtų būti laikomos pernelyg atsitiktinėmis ir netiesioginėmis, kad būtų galima padaryti išvadą, kad jos galėjo būti pažeistos. Tačiau išvadą, kad nebuvo pažeistos pagrindinės laisvės, galima padaryti tik įvertinus konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir jos negalima pagrįsti vien tuo, kad aptariamos sutarties vertė neviršija tam tikros ribos.
Šiuo atžvilgiu prieš nustatydama skelbimo apie pirkimą sąlygas perkančioji organizacija iš principo turi įvertinti, ar sutartis, kurios numatoma vertė nesiekia Bendrijos teisės normomis numatytos ribos, kelia tarpvalstybinį susidomėjimą, o šiam įvertinimui gali būti taikoma teisminė kontrolė. Tai nereiškia, kad negalima teisės aktais nacionaliniu ar vietos lygmeniu įtvirtinti objektyvių kriterijų tam tikro tarpvalstybinio susidomėjimo buvimui nustatyti, lygiai kaip ir atsižvelgti į perkančiojo subjekto administracinius pajėgumus.
(žr. 85, 87–88, 93–95 punktus)
4. Visuose viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros etapuose, įskaitant kandidatų atrinkimo pagal ribotą konkursą etapą, turi būti paisoma tiek vienodo požiūrio į potencialius konkurso dalyvius principo, tiek pareigos laikytis skaidrumo tam, kad visi turėtų vienodas galimybes formuluodami prašymų dalyvauti ar pasiūlymų sąlygas.
Per sutarčių, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, sudarymo procedūras priemonės, kuriomis siekiama sąžiningų konkurencijos sąlygų, turi padėti įgyvendinti tiek šiuos principus, tiek laisvę teikti paslaugas.
Šioms priemonėms priklausantis reikalavimas aprašyti sutarties dalyką be diskriminavimo kyla iš vienodo požiūrio principo. Tikslas, kuriuo siekiama ūkio subjektams, neatsižvelgiant į jų kilmę, užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti siūlomuose pirkimuose, kyla iš įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir konkurencijos laisvės principų, visų pirma iš vienodo požiūrio principo, išreikšto diskriminacijos dėl pilietybės draudimo principu, įtvirtintu EB 12 straipsnyje. Diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas įrodančių dokumentų tarpusavio pripažinimo principas yra tik Sutarties pagrindinėms laisvėms būdingo principo išraiška teismo sprendimuose ir jo teisinė reikšmė negali sumažėti priėmus direktyvas dėl diplomų tarpusavio pripažinimo. Reikalavimu, jog terminai būtų pakankami, kad įmonės iš kitų valstybių narių galėtų atlikti reikiamus įvertinimus ir parengti savo pasiūlymą, siekiama išvengti palankesnio požiūrio į nacionalinius konkurso dalyvius ar kandidatus, pažeidžiant nediskriminavimo principą, rizikos. Reikalavimu laikytis skaidrumo ir objektyvumo siekiama informuoti visus potencialius dalyvius, prieš jiems parengiant savo pasiūlymus, apie sutarčių sudarymo kriterijus, kuriuos turi atitikti minėti pasiūlymai, ir apie šių kriterijų santykinę reikšmę tam, kad visi potencialūs dalyviai turėtų vienodas galimybes formuluodami savo prašymų dalyvauti ar pasiūlymų sąlygas.
Taigi šios priemonės įgyvendina pirma minėtus principus ir tai nėra naujos pareigos.
(žr. 111, 113, 116, 120, 122, 124–125, 128 punktus)
5. Valstybės narės ir jų perkantieji subjektai privalo laikytis Sutartyje įtvirtintų taisyklių ir principų. Taigi tiek, kiek šios taisyklės ir principai apima išankstinio paskelbimo pareigai taikomas išimtis, valstybės narės ar perkantieji subjektai, sudarantys viešojo pirkimo sutartį, kuriai netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, gali teisėtai remtis tokiomis išimtimis.
Jeigu valstybė narė arba perkantysis subjektas gali remtis viena iš Sutarties nuostatų, pagal kurias apskritai netaikoma pirminė teisė, pavyzdžiui, EB 86 straipsnio 2 dalimi ar EB 296 arba EB 297 straipsniais, arba taikomas vienas iš Sutartyje aiškiai numatytų pateisinimų (žr., pavyzdžiui, susijusius su viešąja tvarka ir sveikata, kylančius iš EB 46 ir EB 55 straipsnių, ir susijusius su viešosios valdžios funkcijomis, kylančius iš EB 45 ir EB 55 straipsnių), arba yra tenkinamos teismų praktikoje pripažįstamo pateisinimo sąlygos, Sutarties principams nėra daroma įtaka. Todėl tokiais atvejais paskelbimo pareiga, kylanti iš Sutarties principų, netaikoma sudarant viešojo pirkimo sutartį. Jei aiškiai numatyta nuo viešųjų pirkimų direktyvų leidžianti nukrypti nuostata, jei tenkinamos šios nuostatos taikymo sąlygos ir taip pateisinama derybų procedūra iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą, paskelbimo pareigos gali ir nebūti. Todėl iš Sutarties kylantys principai negali nustatyti paskelbimo apie sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, pareigos.
(žr. 139–141 punktus)