2021 m. rugpjūčio 24 d. pareikštas ieškinys byloje PV / Komisija

(Byla T-78/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: PV, atstovaujamas advokato D. Birkenmaier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

paskelbti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

ir todėl,

panaikinti šiuos sprendimus: sprendimą atmesti 2020 m. liepos 20 d. pirminį prašymą D/191/20, sprendimą atmesti 2021 m. sausio 29 d. skundą R/458/20, sprendimą atmesti 2021 m. liepos 1 d. skundą R/137/21 ir sprendimą atmesti 2021 m. vasario 26 d. skundą R/512/20 visais aspektais ir remiantis bendruoju teisės principu fraus omnia corrumpit, tyčine klaida ir Chartijos 34 straipsnyje draudžiamu socialinių teisių panaikinimu,

panaikinti sprendimą atmesti 2021 m. vasario 26 d. skundą R/512/20, nes buvo pažeista Chartijos 41 straipsnio 2a pastraipa,

remiantis SESV 268 ir 340 straipsniais priteisti žalos atlyginimą:

nurodyti atlyginti 100 000 EUR neturtinę ir 47 221,02 EUR turtinę žalą, patirtą dėl minėtų sprendimų, iš viso 147 221,02 EUR sumą, kuri gali būti iš naujo įvertinta, ir priskaičiuoti delspinigius ir kompensacines palūkanas, mokėtinas iki visiško žalos atlyginimo dienos,

bet kuriuo atveju,

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dešimčia pagrindų.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 1, 3, 4 straipsnių ir 31 straipsnio 1 dalies, taip pat Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 1e straipsnio 2 dalies bei 12a straipsnio pažeidimu.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas bendrojo teisės principo fraus omnia corrumpit ir Chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes sprendime dėl ieškovo teisės į pensiją panaikinimo buvo panaudotas suklastotas parašas.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tyčinėmis klaidomis ir lėšų pasisavinimu, lėmusiais dar vieną principo fraus omnia corrumpit pažeidimą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas Tarnybos nuostatų 59 ir 60 straipsnių pažeidimu ir tuo, kad Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras (PMO), kuris neturi kompetencijos skirti asmeniui savavališką sankciją ir taip panaikinti jo teisę į pensiją, pažeidė teisėtumo principą ir viešąją tvarką.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas šiurkščiu Chartijos 34 straipsnio pažeidimu, dėl ko buvo nebeužtikrinamos socialinės teisės, taip pat Tarnybos nuostatų 77 straipsnio pažeidimu, kurio pasekmė buvo teisės į pensiją panaikinimas.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės principo non bis in idem pažeidimu, taip pat Chartijos 50 straipsnio ir Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas šiurkščiu Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto ir teisės būti išklausytam pažeidimu.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, kiek atleidimo iš darbo sankcija yra pati griežčiausia Tarnybos nuostatuose numatyta sankcija, kurią, be kita ko, Komisija papildė teisės į pensiją panaikinimu visam laikui.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas PMO tarnybų piktnaudžiavimu įgaliojimais, motyvuojant tuo, kad sprendimą laikinai sumažinti teisę į pensiją gali priimti tik trišalė Paskyrimų tarnyba per drausminę atleidimo iš pareigų procedūrą, kaip tai įtvirtinta Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punkte.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo ir Chartijos 20 straipsnio pažeidimu. Ieškovas tvirtina, kad dėl žymiai rimtesnių nei jo atveju priežasčių iš pareigų atleistam tarnautojui buvo skirta švelnesnė sankcija, kiek tai susiję su atskaitymais nuo Tarnybos nuostatoje numatytos pensijos.

____________