Language of document : ECLI:EU:C:2013:411

Byla C‑20/12

Elodie Giersch ir kt.

prieš

État du Grand-Duché de Luxembourg

(Tribunal administratif (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas asmenų judėjimas – Vienodas požiūris – Socialinės lengvatos – Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 –7 straipsnio 2 dalis – Finansinė pagalba aukštojo mokslo studijoms – Gyvenamosios vietos pagalbą suteikiančioje valstybėje sąlyga – Atsisakymas suteikti pagalbą studentams, Sąjungos piliečiams, kurie negyvena atitinkamoje valstybėje narėje ir kurių tėvas ar mama, pasienio darbuotojai, dirba minėtoje valstybėje narėje – Netiesioginė diskriminacija – Pateisinimas – Tikslas padidinti asmenų rezidentų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, proporcinę dalį – Tinkamumas – Proporcingumas“

Santrauka – 2013 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Vienodas požiūris – Socialinės lengvatos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos finansinei pagalbai aukštojo mokslo studijoms suteikti taikoma gyvenamosios vietos nacionalinėje teritorijoje sąlyga – Atsisakymas suteikti pagalbą studentams, Sąjungos piliečiams, kurie negyvena atitinkamoje nacionalinėje teritorijoje ir kurių tėvas ar mama yra pasienio darbuotojas – Netiesioginė diskriminacija – Pateisinimas – Asmenų rezidentų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, proporcinės dalies padidėjimas – Šių teisės aktų neproporcingumas

(Tarybos reglamento Nr. 1612/68, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 7 straipsnio 2 dalis)

Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja iš esmės draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos teikiant finansinę pagalbą aukštojo mokslo studijoms taikoma studento gyvenamosios vietos šioje valstybėje narėje sąlyga ir kuriais įtvirtintas nevienodas požiūris, dėl ko kyla netiesioginė diskriminacija, į asmenis, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir į asmenis, kurie nors ir negyvena šioje valstybėje narėje, tačiau yra pasienio darbuotojų, vykdančių veiklą minėtoje valstybėje narėje, vaikai.

Nors tikslas padidinti rezidentų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, proporcinę dalį, norint paspartinti tos valstybės narės ekonomikos augimą, yra teisėtas tikslas, kuriuo galima pateisinti tokį nevienodą požiūrį, ir nors gyvenamosios vietos sąlyga, kaip antai numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, yra tinkama, kad būtų užtikrintas minėto tikslo įgyvendinimas, vis dėlto šia sąlyga viršijama tai, kas būtina ja siekiamam tikslui įgyvendinti, tiek, kiek ja kliudoma atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie potencialiai gali atspindėti realų minėtos finansinės pagalbos prašytojo prisirišimo prie atitinkamos valstybės narės visuomenės ar darbo rinkos laipsnį, pavyzdžiui, tai, kad vienas iš tėvų, kuris ir toliau išlaiko studentą, yra pasienio darbuotojas, kuris šioje valstybėje narėje turi nuolatinę darbo vietą ir jau pakankamai ilgai dirbo šioje valstybėje narėje.

(žr. 83 punktą ir rezoliucinę dalį)