PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)
NUTARTIS
2005 m. 18 kovo d.(*)
,,Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“
Byloje T‑243/01 DEP
Sony Computer Entertainment Europe Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatės P. De Baere, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. R. Wainwright, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Sony Computer Entertainment Europe prieš Komisiją (T‑243/01, Rink. p. II‑4189),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai J. Azizi ir E. Cremona,
kancleris H. Jung,
priima šią
Nutartį
Faktai ir procesas
1 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimu Sony Computer Entertainment Europe prieš Komisiją (T‑243/01, Rink. p. II‑4189, toliau – sprendimas pagrindinėje byloje) panaikino tą 2001 m. liepos 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1400/2001 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL OL 189, p. 5; pataisymai paskelbti OL L 191, 2001, p. 49) dalį, kurioje valdymo pultas, aprašytas šio reglamento priede pateiktos lentelės pirmoje skiltyje, klasifikuojamas kodu KN 9504 10 00, o CD‑ROM diskas kodu KN 8524 39 90, bei nurodė Komisijai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2 2004 m. kovo 10 d. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad bendra atlygintinų išlaidų suma, įskaitant advokato atlyginimus ir kitas išlaidas, yra 157 862,50 eurų.
3 2004 m. kovo 24 d. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad ši suma nepagrįstai didelė. Atsakovė pasiūlė sumokėti 51 000 eurų (50 000 už atlyginimus ir 1 000 už kitas išlaidas).
4 2004 m. kovo 30 d. laišku ieškovė atsakė atsakovei, kad pasiūlyta suma yra nepriimtina.
5 2004 m. balandžio 16 d. laišku atsakovė atsakė, kad ji laikosi savo pozicijos, nurodytos 2004 m. kovo 24 d. laiške.
6 2004 m. gegužės 5 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį nustatyti bylinėjimosi išlaidas.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti Komisijai atlyginti jai 157 862,50 eurų sumą.
8 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti atlygintiną 51 000 eurų sumą.
Dėl teisės
Šalių argumentai
9 Ieškovės 2004 m. kovo 10 d. laiške, kurį ji nurodo prašyme nustatyti bylinėjimosi išlaidas, pateikiamas toks išlaidų įvertinimas:
– advokato atlyginimai už 600,5 darbo valandų, iš kurių 276,5 valandos dirbant advokatui, kurio valandinis atlyginimas yra 325 eurai, 312 valandų dirbant advokatui, kurio valandinis atlyginimas – 200 eurų ir 12 valandų dirbant advokatui, kurio valandinis atlyginimas – 175 eurai,
– kelionės išlaidos – 650 eurų,
– apgyvendinimo išlaidos (4 asmenų) – 600 eurų,
– viešo pristatymo išlaidos (medžiaga ir įranga) – 1 500 eurų,
– fotokopijų ir siuntimo greituoju paštu išlaidos – 750 eurų.
10 Ieškovė pabrėžia šios bylos svarbą Bendrijų teisės požiūriu. Pagrindinėje byloje Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą nusprendė dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti reglamentą dėl tarifų klasifikavimo, priimtinumo. Šioje byloje buvo nustatytos sąlygos, kuriomis privatūs asmenys gali ginčyti analogiškus reglamentus ir sukūrė precedentą, kurio bus privaloma laikytis ateityje. Be to, ši byla padėjo geriau suprasti Kombinuotosios nomenklatūros (KN) bendrąsias aiškinimo taisykles, nustatytas 1987 m. liepos 23 d. Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL OL 256, p. 1), ir ypač bendrąją taisyklę Nr. 3b. Ieškovė pabrėžia, kad Pirmosios instancijos teismas taip pat pirmą kartą išaiškino KN XVI skyriaus 84 ir 85 skirsnių 1 p pastabą.
11 Ieškovės manymu, pagrindinė byla iškėlė sudėtingos ir ribotos teismų praktikos, nagrinėjančios privačių asmenų teisę pareikšti ieškinį teisme dėl reglamento teisėtumo, problemas. Be to, byloje susidurta su papildomais sunkumais, nes teismų praktikoje nėra išaiškinti nagrinėjami KN kodai bei bendrosios KN aiškinimo taisyklės arba tokia praktika yra ribota. Galiausiai Pirmosios instancijos teismo ieškovei pateikti klausimai apie intelektinės nuosavybės teises buvo sudėtingi, reikalaujantys papildomos tarptautinių prekių ženklų pasibaigimo analizės.
12 Be to, ieškovė mano, kad pagrindinės bylos nagrinėjimo apimtis pagrindžia prašomas atlyginti išlaidas. Pirma, atsižvelgiant į ankstesnę teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad negalima ginčyti reglamento dėl tarifų klasifikavimo, buvo būtina nustatyti skirtumą tarp šio atvejo ir ankstesnių bylų, kuriose privačių asmenų ieškiniai dėl reglamentų dėl tarifų klasifikavimo panaikinimo pripažinti nepriimtinais. Antra, kadangi yra mažai teismų praktikos, kurioje nagrinėti šiuo atveju aptariami KN kodai ir KN bendroji taisyklė Nr. 3b, reikėjo juos išaiškinti ir išnagrinėti nagrinėjamų KN kodų istoriją ir vystymąsi. Be to, ieškovė nurodo, kad ji, remdamasi Pasaulinės muitinių organizacijos (PMO) Suderintos sistemos komiteto KN 9504 kodo aiškinimu, turėjo nustatyti analogijas su kitų teismų praktika. Trečia, ji tvirtina, kad klausimams, kuriuos jai pateikė Pirmosios instancijos teismas dėl valdymo pulto PlayStation®2 logo laikymosi ir jo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, reikėjo atlikti papildomų tyrimų.
13 Dėl kitų išlaidų šioje byloje, ieškovė pabrėžia, kad jas iš esmės sudaro būtinosios eksperto, kuris turėjo pristatyti valdymo pultą PlayStation®2 posėdyje, paslaugos.
14 Galiausiai ieškovė nurodo, kad pagrindinė byla yra labai svarbi finansiniu požiūriu. Jos manymu, dėl ginčijamo reglamento priėmimo Privalomoji tarifinė informacija, kurią ieškovei pateikė nacionalinė muitinė, neteko galios. Ieškovė nurodo, kad finansinės šios priemonės pasekmės jai gali siekti daugiau nei 50 milijonų eurų.
15 Atsakovė pirmiausia pabrėžia, kad ieškovė pervertina pagrindinės bylos svarbą, nes sprendimas toje byloje yra reikšmingas tik pastarajai ir nėra bendrojo pobūdžio. Be to, Pirmosios instancijos teismas atmetė pirmą ieškovės argumentą, kad automatinių mašinų, apdorojančių informaciją, būtent valdymo pulto PlayStation®2, negalima klasifikuoti 9504 tarifų pozicijoje. Jis tik konstatavo, kad Komisija, pagal bendrąją taisyklę 3b nustatydama valdymo pultų, būtent PlayStation®2 klasifikaciją, atsižvelgiant į pastarojo paskirtį, kurią nulemia esminės jo savybės, padarė teisės klaidą.
16 Dėl šio atvejo sudėtingumo atsakovė tvirtina, kad nors ši byla iškėlė daug įdomių klausimų dėl fizinio asmens galimybės ginčyti reglamento galiojimą bei KN aiškinimą, savo pobūdžiu šie su aiškinimu susiję klausimai nesiskiria nuo tų, kuriuos Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kitose bylose.
17 Atsakovė mano, kad su byla susijusių darbų apimtis nepagrindžia atlyginimo už 600 advokato darbo valandų. Tikrovę labiau atitiktų atlyginimas už 200 valandų.
18 Atsakovė pažymi, kad ji negali vertinti ieškovės apskaičiavimų, susijusių su pastarosios finansiniais interesais šioje byloje.
19 Galiausiai atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu išlaidų suma. Ji mano, kad ši suma per didelė, ypač todėl, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė ,,kol kas“ atmesti ieškovės prašymą pristatyti valdymo pultą PlayStation®2 techniniu požiūriu posėdyje. Jokio nurodyto pristatymo nebuvo.
20 Todėl atsakovė mano, kad 50 000 eurų advokatų atlyginimams ir 1 000 eurų už kitas išlaidas yra visais atžvilgiais pagrįsta suma.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Bendrosios pastabos
21 Pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą atlygintinomis laikomos šios išlaidos: ,,būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas“. Iš šios nuostatos išplaukia, kad atlygintinos išlaidos yra apribotos tomis, kurios buvo patirtos dėl proceso Pirmosios instancijos teisme, ir kurios buvo būtinos šiam tikslui (2002 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Groupe Origny prieš Komisiją, T‑38/95 DEP, Rink. p. II‑217, 28 punktas ir 2003 m. kovo 6 d. Nutarties Nan Ya Plastics prieš Tarybą, T‑226/00 DEP ir T‑227/00 DEP, Rink. p. II‑685, 33 punktas).
22 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad nesant Bendrijos nuostatų dėl tarifų, Pirmosios instancijos teismas turi laisvai įvertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir ginčo pobūdį, jų svarbą Bendrijos teisės požiūriu, taip pat bylos sudėtingumą, atstovų ar patarėjų galimą darbo apimtį byloje ir šalių finansinį suinteresuotumą byla (1995 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Air France prieš Komisiją, T‑2/93 DEP, Rink. p. II‑533, 16 punktas; 2001 m. rugsėjo 19 d. Nutarties UK Coal prieš Komisiją, T-64/99 DEP, Rink. p. II‑2547, 27 punktas ir 2004 m. gruodžio 7 d. Nutarties Lagardère et Canal+ prieš Komisiją, T-251/00 DEP, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 23 punktas). Šiuo klausimu Bendrijos teismo galimybė įvertinti atliktą darbą priklauso nuo pateiktos informacijos tikslumo (1996 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Stahlwerke Peine-Salzgitter prieš Komisiją, T‑120/89 DEP, Rink. p. II‑1547, 31 punktas ir 2000 m. kovo 15 d. Nutarties Enso‑Gutzeit prieš Komisiją, T‑337/94 DEP, Rink. p. II‑479, 16 punktas).
23 Nusistovėjusioje teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad Bendrijos teismas negali nustatyti atlyginimų, kuriuos šalys moka savo advokatams, dydžio, bet gali nustatyti, iki kokios sumos juos turi padengti šalis, kuriai nurodyta atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Pirmosios instancijos teismas neprivalo įvertinti nei nustatyto nacionalinio advokatų atlyginimo tarifo, nei šiuo klausimu sudaryto susitarimo tarp suinteresuotosios šalies ir jos atstovų ar patarėjų (šios nutarties 22 punkte nurodytų nutarčių Stahlwerke Peine‑Salzgitter prieš Komisiją 27 punktas ir UKCoal prieš Komisiją 26 punktas).
Taikymas šioje byloje
24 Šioje byloje atlygintinų išlaidų suma turi būti nustatyta remiantis šiais kriterijais.
25 Pirma, dėl ginčo objekto, jo pobūdžio bei svarbos Bendrijos teisės požiūriu reikia priminti, kad pagrindinėje byloje Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą pripažino ieškinio, kuriuo pagal EB sutarties 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą prašoma panaikinti reglamentą dėl tarifų klasifikavimo, priimtinumą. Be to, šioje byloje pirmą kartą nustatomos bendrosios sąlygos, kuriomis privatūs asmenys gali ginčyti Komisijos reglamentus dėl prekių klasifikavimo KN. Reikia atsižvelgti į faktą, kad priimtinumas šiuo atveju priklauso nuo ypatingų aplinkybių, susidariusių dėl veiksnių ir įvairios ieškovės pateiktos informacijos.
26 Be to, iš bylos matyti, kad norėdamas priimti sprendimą pagrindinėje byloje, Pirmosios instancijos teismas turėjo pirmą kartą išnagrinėti ,,žaidimų valdymo pulto“ klasifikavimą KN, todėl buvo išspręstos sudėtingos ir bendros reikšmės aiškinimo problemos, būtent tam tikrų bendrų taisyklių, pozicijų ir subpozicijų bei KN skyriaus ir skirsnio pastabų išaiškinimo problemos.
27 Antra, dėl advokatų darbo teismo procese apimties reikia pripažinti, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio priimtinumo reikėjo papildomų darbų. Ieškovė, norėdama įrodyti, kad ji buvo tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu, turėjo detaliai atskleisti savo situacijos savitumą, remdamasi svariais ir pagrįstais argumentais. Todėl ieškovė, norėdama atsakyti į Pirmosios instancijos teismo klausimus dėl esminių skirtumų tarp valdymo pulto PlayStation®2 ir kitų žaidimų valdymo pultų, turėjo atlikti papildomą tyrimą.
28 Sprendžiant klausimą dėl nepriimtinumo, reikėtų pastebėti, kad iš tiesų advokato darbo apimtis buvo neįprasta. Tačiau dėl reikalingos informacijos apie intelektualinės nuosavybės teises konstatuotina, kad ieškovė priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir nagrinėjamos prekės gamintojas bei intelektualinės nuosavybės teisių savininkas. Ši aplinkybė rodo, kad tik ribotos apimties ieškovės advokatų darbas galėtų būti pateisinamas.
29 Dėl bylos esmės reikia priminti, kad labai daug ieškovės argumentų buvo pripažinti nepagrįstais.
30 Trečia, dėl finansinio ieškovės suinteresuotumo byla reikėtų pažymėti, kad Pirmosios instancijos teismas negali patikrinti ieškovės nurodytos sumos, nes šiuo klausimu jis negavo tikslios informacijos. Tačiau reikia pripažinti, kad valdymo pultas PlayStation®2 yra prekė, kuri Bendrijoje parduodama labai dideliais kiekiais.
31 Be to, ieškovė Pirmosios instancijos teismui nepateikė tikslesnės informacijos dėl atitinkamų advokatų darbo valandų padalijimo atsižvelgiant į atliktų darbų skirtingą pobūdį proceso Pirmosios instancijos teisme metu. Iš tiesų prie 2004 m. kovo 10 d. ieškovės laiško pridėtoje pirmojoje lentelėje, kuri pateikta ieškinio priede A.1 (p. 16 ir 17), išvardyti tik kiekvieno pasamdyto advokato atlikti skirtingi darbai ir tik bendras tariamai advokatų išdirbtų darbo valandų skaičius. Ieškinyje nepateikta jokios tikslios informacijos apie šį bendrą skaičių, t. y. kiek valandų advokatai dirbo skirtingus darbus, kuria remiantis Pirmosios instancijos teismas galėtų įvertinti, ar šis skaičiavimas tinkamas. Bet kuriuo atveju į advokato darbus, susijusius su pasirengimu galimam valdymo pulto PlayStation®2 pristatymui, neturi būti atsižvelgiama kaip į būtinus ginčui išspręsti (žr. šiuo klausimu 33 punktą).
32 Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 250 valandų būtų objektyvus atlygintinų išlaidų skaičius.
33 Dėl kitų ieškovės nurodytų bylos išlaidų, ieškovė tvirtina, kad 1 500 eurų yra valdymo pulto PlayStation®2 funkcijų viešo pristatymo išlaidos. Reikia priminti, kad ieškovė savo iniciatyva, neprašoma Pirmosios instancijos teismo, pasiūlė pristatyti šį valdymo pultą posėdyje. Pirmosios instancijos teismo kanceliarija 2003 m. vasario 3 d. laišku ieškovę informavo apie kolegijos sprendimą ,,kol kas“ atmesti jos prašymą, tačiau jame nurodė, kad prireikus bus galima pristatyti posėdyje. Nagrinėjant bylą pristatymas nepasirodė būtinas, todėl jis ir neįvyko. Šiomis aplinkybėmis nurodytam pristatymui numatytos išlaidos negali būti laikomos atlygintinomis išlaidomis, patirtomis proceso metu.
34 Dėl kitų išlaidų reikėtų pastebėti, kad fotokopijų ir pašto išlaidos bei keturių asmenų, dalyvavusių pagrindiniame procese Pirmosios instancijos teisme, kelionės ir gyvenimo išlaidos turi būti laikomos atlygintinomis, nes jos buvo būtinos. Tačiau, nepatikslinus 1 250 eurų kelionės ir gyvenimo bei 750 eurų fotokopijų išlaidų paskirties ir kainos, atlygintinos išlaidos turi būti 1 000 eurų.
35 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisinga visų atlygintinų išlaidų ieškovei pagrindinėje byloje suma turėtų būti 66 175 eurai.
36 Kadangi ši suma nustatyta atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes iki šio nustatymo dienos, nereikia atskirai nuspręsti dėl šalių nurodytų išlaidų šioje byloje (šiuo klausimu žr. 2002 m. sausio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Starway prieš Tarybą, T‑80/97 DEP, Rink. p. II‑1, 39 punktą).
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)
nutaria:
Priteisti ieškovei iš Komisijos bendram bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 66 175 eurus.
Paskelbta 2005 m. kovo 18 d. Liuksemburge.