Byla C‑190/12

Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company

prieš

Dyrektor Izby Skarbowej w Bydgoszczy

(Wojewódzki Sąd Administracyjny w Bydgoszczy prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – SESV 63 ir 65 straipsniai – Juridinių asmenų pelno mokestis – Skirtingas dividendų, išmokėtų investiciniams fondams rezidentams ir nerezidentams, vertinimas – Atleidimo nuo mokesčio netaikymas – Nepateisintas ribojimas“

Santrauka – 2014 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.        Teismo procesas – Žodinė proceso dalis – Atnaujinimas – Pareiga atnaujinti žodinę proceso dalį, kad šalys galėtų pateikti pastabas dėl naujo fakto – Nebuvimas – Pateisinimas – Pakankamos informacijos sprendimui priimti egzistavimas

(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2.        Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Taikymo sritis – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Dividendų apmokestinimas – Investiciniams fondams rezidentams išmokėtų nacionalinės kilmės dividendų neapmokestinimas – Neapmokestinimas, neatsižvelgiant į kapitalo dalių, už kurias gauti dividendai, rūšį – Teisės aktai, kuriais nenustatomos trečiųjų šalių ūkio subjektų patekimo į rinką sąlygos – Įsisteigimo laisvę reglamentuojančių nuostatų netaikymas – Laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymas

(SESV 63 straipsnis)

3.        Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Investiciniams fondams išmokėtų dividendų apmokestinimas – Nacionalinės kilmės dividendų, išmokėtų fondams rezidentams, neapmokestinimas – Nacionalinės kilmės dividendų, išmokėtų fondams trečiosios valstybės rezidentams, apmokestinimas – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

(SESV 63 ir 65 straipsniai)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 20, 21 punktus)

2.        SESV 63 straipsnis, susijęs su laisvu kapitalo judėjimu, taikomas esant tokiai situacijai, kai pagal nacionalinės mokesčių teisės aktus valstybėje narėje įsteigtos bendrovės trečiojoje valstybėje įsteigtam investiciniam fondui išmokėtiems dividendams netaikomas atleidimas nuo mokesčio, o investiciniams fondams, įsteigtiems šioje valstybėje narėje, šis atleidimas nuo mokesčio taikomas.

Iš tiesų, aplinkybėmis, susijusiomis su iš trečiosios šalies gautų dividendų mokestiniu vertinimu, reikia pripažinti, kad pakanka išnagrinėti nacionalinės teisės aktų dalyką norint įvertinti, ar iš trečiųjų šalių gautų dividendų mokestinis vertinimas patenka į ESV sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį. Taip yra mokesčių teisės aktų, kuriuose nedaromas skirtumas pagal kapitalo dalių, už kurias trečiojoje valstybėje įsteigti investiciniai fondai gauna dividendų, rūšį, atveju.

Tačiau svarbu vengti, kad dėl SESV 63 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kiek tai susiję su santykiais su trečiosiomis šalimis, ūkio subjektai, kurie nepatenka į įsisteigimo laisvės teritorinę taikymo sritį, galėtų turėti iš jos naudos. Vis dėl to neegzistuoja rizika, kad ūkio subjektas, nepatenkantis į įsisteigimo laisvės teritorinę taikymo sritį, gaus iš jos naudos, jeigu nagrinėjami mokesčių teisės aktai susiję su šių dividendų mokestiniu vertinimu ir jais neketinama kliudyti ūkio subjektams iš trečiųjų šalių patekti į nacionalinę rinką.

(žr. 29, 31, 33, 35 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        SESV 63 ir 65 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės mokesčių teisės aktai, pagal kuriuos atleidimas nuo mokesčio negali būti taikomas dividendams, kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės moka trečiojoje valstybėje įsteigtam investiciniam fondui, jeigu tarp šios valstybės narės ir atitinkamos trečiosios valstybės egzistuoja sutartinis tarpusavio administracinės pagalbos įsipareigojimas, leidžiantis nacionalinėms mokesčių institucijoms patikrinti galimą investicinių fondų pateiktą informaciją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atitinkamoje byloje turi išnagrinėti, ar šioje bendradarbiavimo sistemoje numatytas informacijos mainų mechanizmas iš tiesų gali leisti valstybės narės mokesčių institucijoms prireikus patikrinti trečiojoje valstybėje įsteigtų investicinių fondų pateiktą informaciją, susijusią su jų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygomis, tam, kad nustatytų, jog jų veikla reglamentuojama panašiai kaip Sąjungoje.

Iš tiesų, toks skirtingas investiciniams fondams mokamų dividendų mokestinis vertinimas atsižvelgiant, visų pirma, į jų rezidavimo vietą, gali atgrasyti, viena vertus, investicinius fondus nerezidentus investuoti į šioje valstybėje narėje įsteigtas bendroves ir, kita vertus, minėtoje valstybėje narėje reziduojančius investuotojus įsigyti investicinių fondų nerezidentų kapitalo dalių. Vadinasi, tokie nacionalinės teisės aktai yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, iš principo draudžiamas pagal SESV 63 straipsnį.

Todėl pagal valstybės narės mokesčių teisės aktus, kuriuose kaip pagrindinis atskyrimo kriterijus nustatyta investicinių fondų rezidavimo vieta, į kurią atsižvelgiant taikomas arba netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio dividendams, kuriuos jiems išmoka bendrovės rezidentės, investiciniai fondai nerezidentai yra objektyviai panašioje situacijoje, kaip ir tie fondai, kurių buveinė yra šios valstybės narės teritorijoje.

Be to, kadangi valstybė narė nusprendė neapmokestinti investicinių fondų rezidentų, gaunančių nacionalinės kilmės dividendus, ji negali remtis būtinybe užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių siekdama pateisinti dividendus gaunančių investicinių fondų nerezidentų apmokestinimą.

Be to, teisės aktų, kuriuose nenustatytas tiesioginis ryšys tarp investicinių fondų rezidentų gautų nacionalinės kilmės dividendų atleidimo nuo mokesčio prie pajamų šaltinio ir šių dividendų apmokestinimo kaip šių investicinių fondų dalininkų pajamų, negalima pateisinti būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darną.

Galiausiai valstybės narės mokestinių pajamų sumažėjimo trečiosios valstybės naudai rizika negali būti laikoma privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kuriuo galima remtis pateisinant pagrindinei laisvei iš esmės prieštaraujančią priemonę.

(žr. 42, 43, 69, 95, 99, 102, 105 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)